2019-04-03 Nr. AB-8463-3-63-3-00386-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-486-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00386-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.2; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. Ž. ir I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. Ž. ir I. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos T. Ž. ir I. Ž. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus 2017 m. kovo 15 d. raštą Nr. R-4 „Dėl dokumentų pateikimo“ ir įpareigoti Tarnybą svarstyti šį klausimą iš esmės; 2) priteisti iš Tarnybos pareiškėjos I. Ž. naudai 5 000 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą bei 5 proc. metines palūkanas; 3) priteisti pareiškėjos T. Ž. naudai 5 000 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą bei 5 proc. metines palūkanas; 4) priteisti iš Tarnybos pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi (b. l. 73–75) priėmė pareiškėjų skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo, o kitą skundo dalį atsisakė priimti.

3. Pareiškėjos skunde nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyrius (toliau – ir Skyrius) 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. R-4 „Dėl dokumentų pateikimo“ nepagrįstai atsisakė priimti ir svarstyti pareiškėjų 2017 m. vasario 21 d. prašymą dėl pareiškėjos T. Ž. darbingumo lygio nustatymo ir I. Ž. specialiųjų poreikių nustatymo. Pareiškėjos nesutinka, kad buvo pateikti ne visi dokumentai, reikalingi prašymui svarstyti. Tarnyba tyčia ir neteisėtai siekė padaryti pareiškėjoms kuo daugiau nuostolių. Dėl tokių Tarnybos veiksmų pareiškėjos patyrė 5 000 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos T. Ž. dokumentai pirmą kartą paštu buvo gauti 2016 m. rugpjūčio 30 d., tačiau tarp atsiųstų dokumentų nebuvo asmens prašymo dėl darbingumo lygio nustatymo ir asmens dokumento kopijos. Tą pačią dieną buvo parašytas raštas ir išsiųstas registruotu paštu ant voko nurodytu adresu, kuriuo buvo prašoma pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau laiškas grįžo atgal neįteiktas, nes nebuvo atsiimtas. Nuo 2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d. buvo išsiųsti pakartotiniai pranešimai kitu žinomu gyvenamosios vietos adresu, tačiau jie irgi grįžo neįteikti.

6. 2017 m. vasario 21 d. pareiškėja T. Ž. pati atvyko į Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyrių ir papildomai pateikė savo mamos I. Ž. dokumentus, tarp kurių buvo ir VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2016 m. birželio 16 d. išduotas siuntimas į Tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, tačiau nebuvo pridėtas atstovaujamosios ar jos atstovės prašymas nustatyti specialiuosius poreikius. Dokumentus priėmusi Tarnybos darbuotoja paaiškino, kad siuntimo galiojimo laikas yra pasibaigęs ir kad reikia pakartotinai kreiptis dėl naujo siuntimo išdavimo, todėl dokumentus grąžino pareiškėjai. 2017 m. vasario 23 d. paštu buvo gautas pareiškėjos I. Ž. prašymas dėl specialiųjų poreikių nustatymo, tačiau prie jo, be kitų dokumentų, buvo pridėtas tas pats, jau nebegaliojantis siuntimas, be to, tarp atsiųstų dokumentų nebuvo asmens dokumento. 2017 m. vasario 23 d. T. Ž. buvo išsiųstas raštas su informacija apie tai, kodėl nėra galimybės vertinti specialiuosius poreikius ir kokius dokumentus yra būtina pateikti. 2017 m. kovo 10 d. buvo gautas T. Ž. skundas dėl neteisėtų Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus darbuotojų veiksmų ir prašymas vertinti darbingumo lygį. 2017 m. kovo 15 d. pareiškėjai buvo išsiųstas dar vienas pranešimas su išsamiu paaiškinimu, kodėl nėra galimybės vertinti jos darbingumo lygio ir spręsti dėl jos motinos I. Ž. specialiųjų poreikių.

7. Atsakovo įsitikinimu, Tarnyba veikė laikydamasi darbingumo lygį ir specialiųjų poreikių vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nepažeidė procedūrų, todėl nėra ir negali būti atsakinga už pareiškėjų galbūt patirtą žalą.

II. 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 21 d. sprendimu pareiškėjų T. Ž. ir I. Ž. skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“ patvirtintu specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos parašu (toliau – ir Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu darbingumo nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Darbingumo nustatymo tvarkos aprašas), nurodė, kad teisės aktais yra numatytas dokumentų sąrašas, kuriuos Tarnybai turi pateikti siunčiantis gydytojas ir pats pareiškėjas.

10. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 7–10 punktuose ir Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo 8–11 punktuose įtvirtinta, kad gydantis gydytojas turi pateikti nurodytos formos siuntimą į Tarnybą ir, priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio, medicininių tyrimų (instrumentinių, laboratorinių) išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę. Pareiškėjas ar jo atstovas darbingumo lygio vertinimo atveju Tarnybai papildomai pateikia prašymą nustatyti darbingumo lygį, 3x4 cm dydžio nuotrauką, dokumentus, patvirtinančius asmens išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją, asmens dokumentą ir kitus dokumentus, kurie yra reikalingi darbingumo lygiui ar darbingumo lygio priežasčiai nustatyti. Specialiųjų poreikių vertinimo atveju yra pateikiami analogiški dokumentai, išskyrus asmens foto nuotrauką. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 9 punkte ir Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta, kad medicininių dokumentų galiojimo terminas yra 60 kalendorinių dienų. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte ir Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo 11 punkte nurodyta, kad registruotu paštu siunčiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.

11. Analizuodamas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo ir Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo nuostatas, teismas sutiko su Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus 2017 m. kovo 15 d. rašte R-4 „Dėl dokumentų pateikimo“ ir skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjai su 2017 m. vasario 21 d. prašymu nustatyti T. Ž. darbingumo lygį ir 2017 m. vasario 21 d. prašymu nustatyti I. Ž. specialiuosius poreikius nepateikus asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento arba pateikus jų netinkamai patvirtintas kopijas bei nepateikus naujų galiojančių gydančių gydytojų siuntimų, atsakovas neturėjo pagrindo atlikti T. Ž. darbingumo lygio vertinimo bei T. Ž. mamos I. Ž. specialiųjų poreikių vertinimo. Pareiškėjos nepaneigė, jog jos neturėjo ir nepateikė galiojančių gydančių gydytojų siuntimų bei nepaneigė kitų Tarnybos nurodytų aplinkybių dėl pateiktų dokumentų.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nebuvo nustatyta, jog atsakovas, nagrinėdamas 2017 m. vasario 21 d. prašymą nustatyti pareiškėjos T. Ž. darbingumo lygį ir 2017 m. vasario 21 d. prašymą nustatyti pareiškėjai I. Ž. specialiuosius poreikius, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties teismas nenagrinėjo kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjų reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstus. Netenkinęs reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, netenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių metinių palūkanų priteisimo.

III. 13. Pareiškėjos T. Ž. ir I. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Tarnyba nepagrįstai 2 atskirus klausimus sujungė į vieną sprendimą.

13.2. Pareiškėjos buvo nepagrįstai apkaltintos pašto negavimu. Taip pat pažymi, kad su 2017 m. vasario 21 d. prašymu buvo pateikti ir asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, o pateikti nuotrauką atsakovas net neprašė.

13.3. Nei atsakovas, nei teismas neįrodė, kad buvo pažeista kreipimosi į Tarnybą tvarka. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjoms buvo išsiųsti dokumentai įprastu paštu. Teismas nevertino, ar buvo imtasi realių galimybių įteikti raštus pareiškėjoms (per VĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą, šeimos gydytoją ar kitais būdais). Pakartotiniai raštai nebuvo siunčiami ar įteikti, todėl pareiškėjoms apie juos nebuvo žinoma.

13.4. Be to, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą nebuvo įtrauktas AB „Lietuvos paštas“, dėl kurio kaltės raštai nebuvo įteikti.

14. Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjos neteikia naujų reikalavimų, todėl nėra tikslinga kartoti nesutikimo su skundu motyvų, išsamiai išdėstytų pirminiame atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjoms T. Ž. ir I. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos. Pareiškėjų teigimu, jos neturtinę žalą patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nenagrinėjant pareiškėjos T. Ž. prašymų dėl darbingumo lygio nustatymo ir jos motinos I. Ž. specialiųjų poreikių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Pareiškėjos nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas nepagrįstai du klausimus sujungė į vieną sprendimą, jos negavo paštu siųstų dokumentų, o teismas trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą turėjo įtraukti AB „Lietuvos paštas“.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

19. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

20. Pažymėtina, kad darbingumo lygis yra nustatomas vadovaujantis Darbingumo nustatymo tvarkos aprašu, o specialieji poreikiai - Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašu. Šie teisės aktai nustato, kad asmuo, kreipdamasis į Tarnybą dėl darbingumo lygio arba specialiųjų poreikių nustatymo turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją, prašymą nustatyti darbingumo lygį arba specialiuosius poreikius ir gydančio gydytojo išduotą siuntimą į Tarnybą, kuris galioja 60 kalendorinių dienų, 3x4 nuotrauką ir dokumentus, patvirtinančius išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją, jeigu darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą. Dokumentų, patvirtinančių išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją, kreipiantis dėl specialiųjų poreikių vertinimo, pateikti nereikia (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 7–10 p. ir Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo 8–11 p.).

21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos Klaipėdos registravimo skyrius 2016 m. rugpjūčio 30 d. gavo pareiškėjos siųstus dokumentus dėl T. Ž. darbingumo lygio nustatymo, tačiau kartu nebuvo pateikta asmens dokumento kopija ir prašymas darbingumo lygiui nustatyti, todėl atsakovas tą pačią dieną išsiuntė raštą pareiškėjos nurodytu adresu dėl minėtų dokumentų pateikimo. Tačiau atsakovo 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštas grįžo atgal neįteiktas, todėl atsakovas pakartotinai raštus dėl dokumentų pateikimo išsiuntė 2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d. (b. l. 37–38). 2017 m. vasario 21 d. pareiškėja atvyko į Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyrių ir pateikė prašymą nustatyti darbingumo lygį, tačiau vėl nepateikė asmens dokumento kopijos, o 2016 m. liepos 8 d. siuntimas jau nebegaliojo, todėl jos prašymas nebuvo vertinamas. Be to, 2017 m. vasario 21 d. pareiškėja taip pat pateikė savo mamos I. Ž. 2016 m. birželio 16 d. siuntimą į Tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, tačiau šis siuntimas nebegaliojo, o ir pareiškėja nepateikė mamos asmenybę patvirtinančio dokumento bei prašymo nustatyti specialiuosius poreikius, todėl Tarnyba ir šio prašymo nevertino. 2017 m. vasario 23 d. pareiškėja pateikė pakartotinį prašymą bei medicininius dokumentus, kartu buvo pateikta asmens tapatybės kortelės kopija, pasirašyta pačios pareiškėjos. Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyrius 2017 m. vasario 23 d. raštu nurodė pareiškėjai pateikti galiojantį siuntimą į Tarnybą bei įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą paso ar asmens tapatybės kortelės kopiją. Pareiškėja 2016 m. kovo 6 d. pateikė prašymą išspręsti klausimą dėl darbingumo lygio nustatymo. Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyrius 2017 m. kovo 15 d. raštu atsakė pareiškėjai prašymą, nurodydamas, kokius dokumentus reikia pateikti Tarnybai, kad būtų nustatytas darbingumo lygis arba specialieji poreikiai.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisės aktai konkrečiai numato dokumentų, kuriuos būtina pateikti Tarnybai, siekiant nustatyti darbingumo lygį ar specialiuosius poreikiu, sąrašą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja T. Ž. tiek teikdama pirminį 2016 m. rugpjūčio 30 d. prašymą, tiek vėlesnius (2017 m. vasario 21 d., 2017 m. vasario 23 d. ir 2017 m. kovo 6 d.) prašymus, nepateikė visų teisės aktuose numatytų dokumentų, todėl atsakovas, vadovaudamasis Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašu ir Darbingumo nustatymo tvarkos aprašu, teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiškėjai pateikti trūkstamus dokumentus. Be to, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyrius, siekdamas informuoti pareiškėją T. Ž. apie trūkstamus dokumentus, raštus dėl dokumentų pateikimo siuntė keliais adresais (b. l. 82), todėl kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, jog raštai pareiškėjoms buvo išsiųsti įprastu paštu.

23. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymus, laikėsi darbingumo lygį ir specialiųjų poreikių vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nepažeidė procedūrų, todėl jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Dėl šių priežasčių pareiškėjų T. Ž. ir I. Ž. reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos bei 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

24. Be to, pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo priteisti jų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jų naudai, nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.

25. Patikrinusi bylą ir apibendrinama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas išanalizavo ir įvertino, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų T. Ž. ir I. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė