23a03584-e7a5-4d68-9d63-70eb077e07e2 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-129-852/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15288-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.5.; 1.3.2.9.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Petkuvienės, Astos Pikelienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

J. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, kuriuo ieÅ¡kinys buvo patenkintas pilnai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – LG), kuriuo prašė pripažinti atleidimÄ iÅ¡ LG geležinkelių infrastruktÅ«ros direkcijos administracijos Saugos skyriaus vyr. specialistės pareigų, remiantis 2018 m. kovo 2 d.

įsakymu Nr.P-993, neteisėtu; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei papildomÄ kompensacijÄ pagal kiekvienus darbo santykių metus (po vienÄ vidutinį darbo užmokestį už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus); teismui nusprendus, kad pagrindo pripažinti atleidimÄ neteisėtu nėra, pakeisti atleidimo iÅ¡ pas atsakovÄ eitų pareigų pagrindÄ , tokiu nurodant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 str. 1 d. numatytÄ pagrindÄ , įpareigojant atsakovÄ iÅ¡mokėti priklausančiÄ vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ (ne mažiau kaip Å¡eÅ¡ių vidutinio darbo užmokesčio dydžio); priteisti iÅ¡ atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė atsisakė reikalavimo dėl atleidimo pagrindo pakeitimo į DK 59 str. 1 d. numatytÄ pagrindÄ , įpareigojant atsakovÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei priklausančiÄ vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ .

2. Nurodė, kad į teismÄ kreipėsi po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr.DGKS-2212, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu. Pažymėjo, kad pas atsakovÄ dirba nuo (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) jai buvo įteiktas įspėjimas Nr.2(PS)-3695 (toliau – įspėjimas) dėl atleidimo iÅ¡ darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Ä®spėjime nurodyta, kad 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr.Ä®-344 patvirtinti struktÅ«riniai ir darbo organizavimo pakeitimai, kuriais buvo panaikintos ieÅ¡kovės pareigos – Geležinkelių infrastruktÅ«ros direkcijos Administracijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos, ir darbo sutartis bus nutraukta pasibaigus 2 mėnesių įspėjimo laikotarpiui nuo įspėjimo įteikimo dienos. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui savo motyvuotÄ nesutikimÄ su įspėjime nurodytu atleidimo pagrindu. 2018 m. kovo 2 d., pasibaigus ieÅ¡kovės nedarbingumo laikotarpiui ir jai grįžus į darbÄ , ieÅ¡kovei buvo įteiktas atsakovo įsakymas Nr.P-993 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo ji buvo atleista iÅ¡ vyr. specialistės pareigų įspėjime minėtu teisiniu pagrindu, nurodyta iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei priklausantį darbo užmokestį, taip pat kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas (38, 28 d.d.) bei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ .

3. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovo vykdomi darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai yra formalÅ«s, nelemia esminių funkcijų pasikeitimo ir perskirstymo, tai nesudaro pagrindo nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad prie vykdomų struktÅ«rinių pakeitimų sukÅ«rus naujÄ pareigybę nebuvo galimybės perkelti ieÅ¡kovę į tokias pareigas, tam ji turi pakankamai kompetencijos, atsakovui buvo žinomas jos iÅ¡silavinimas, 17 metų nepertraukiamo darbo stažas įmonėje, tačiau jai nebuvo siÅ«loma kelti kompetencijÄ , kad ji galėtų įgyti naujai pareigybei keliamus reikalavimus ir gebėjimus, tuo labiau, kad ieÅ¡kovės pareigybė yra iÅ¡likusi įmonėje, Å¡iÄ aplinkybę nurodė ir atsakovas DGK posėdyje.

Darbuotojų atrankai atsakovas suformavo komisijÄ , tačiau komisijos nariai buvo paties atsakovo parinkti jo darbuotojai, kurie vertino darbuotojų kompetencijÄ , tačiau jų pačių kompetencija vykdyti atrankÄ nepagrįsta, vertinimas vyko žodžiu, vertinimo įraÅ¡ai ar protokolai nebuvo daromi, atrankos metodai ir kriterijai nežinomi. Atsakovas taip pat nevykdė savo pareigos ir nesiÅ«lė ieÅ¡kovei laisvų darbo vietų. Mano, kad atsakovas iÅ¡ anksto buvo nusprendęs ieÅ¡kovę atleisti, nes ji nebuvo siunčiama mokymams, jai buvo daromas spaudimas, nes 3 kartus buvo siÅ«loma nutraukti darbo santykius Å¡alių susitarimu, o ieÅ¡kovei nesutikus, ji buvo atleista.

Darbdavys galėjo jÄ atleisti pagal DK 59 straipsnį, tačiau tada bÅ«tų reikėję mokėti 6 mėnesių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , todėl atleido jÄ dėl jos pareigybės panaikinimo.

4. Atsakovas su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes ieÅ¡kovės vykdoma funkcija tapo pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2017 m. atsakovas vykdo didelius struktÅ«rinius (organizacinius) pertvarkymus, kuriais siekia panaikinti sudėtingÄ , decentralizuotÄ besidubliuojančiomis darbo funkcijomis, neracionaliu darbo laiko ir žmogiÅ¡kųjų darbo iÅ¡teklių naudojimu pasižyminčiÄ struktÅ«rÄ . 2017 m. birželio 8 d. atsakovo įsakymu buvo patvirtinti struktÅ«riniai pasikeitimai, kurie buvo realiai vykdomi, prevencijos ir saugos funkcijų centralizavimo pasėkoje iÅ¡ 121 su sauga ir prevencija susijusio etato liko tik 83, todėl ieÅ¡kovės atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo pertekline.

Apie atsakovo vykdomus struktÅ«rinis pokyčius buvo informuotos profesinės sÄ jungos, su jomis buvo tariamasi, apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus buvo informuotos teritorinės darbo biržos. Atsakovas nurodė, kad teismai neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, pagrįstumo ir tikslingumo, todėl atsakovas galėjo laisvai spręsti, kuri pareigybė jam reikalinga, o kurios atsisakyti.

5. Pažymėjo kad nepagrįstas ieÅ¡kovės argumentas dėl darbuotojų atrankos komisijos subjektyvumo. Atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Ä®-331“Dėl vertinimo gairių ir vertintojų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Gairės) buvo patvirtintos struktÅ«rinių padalinių darbuotojų kompetencijų vertinimo tvarka ir vertintojų sÄ raÅ¡as, gairėse detalizuota vertinimo procedÅ«ra, darbuotojų kompetencijų vertinimas ir jo įforminimas. IeÅ¡kovės vertinimÄ atliko atsakovo darbuotojai, kurie buvo atitinkamai apmokyti atlikti tokį vertinimÄ , jie buvo įraÅ¡yti į vertintojų sÄ raÅ¡Ä .

Kompetencijų vertinimo metu ieÅ¡kovė surinko 11 balų, jos rezultatas buvo antras prasčiausias iÅ¡ 97 įvertintų prevencijos ir saugos darbuotojų, vertinimo metu užfiksuota, kad ieÅ¡kovei trÅ«ksta atkaklumo, iniciatyvos stoka, ji negalėjo paaiÅ¡kinti rengiamų ataskaitų tikslingumo. IeÅ¡kovė, nors ir teigia, kad su vertinimu nesutiko, minėto vertinimo rezultatų neskundė. Ä®vertinus ieÅ¡kovės kompetencijÄ ir atsižvelgus į tai, kad ji nėra pakankama dirbti prevencijos departamente, atsakovas geranoriÅ¡kai siÅ«lė ieÅ¡kovei nutraukti darbo santykius Å¡alių sutarimu, o ieÅ¡kovei nesutikus ji buvo atleista DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Darbdavys negalėjo pasiūlyti ieškovei darbo naujoje prevencijos departamento struktūroje išimtinai tik dėl ieškovės kompetencijos stokos.

6. Atsiliepime nurodė, kad nepagrįstas ieÅ¡kinio argumentas, jog ieÅ¡kovei nebuvo pasiÅ«lytas jos kompetencijÄ atitinkantis darbas. Atsakovas sudarė galimybes ieÅ¡kovei pretenduoti į laisvas darbo vietas, apie tai ji buvo informuota įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ , informacija apie laisvas darbo vietas buvo skelbiama atsakovo internetiniame tinklapyje, atsakovo personalo darbuotojai nuolat konsultavo ieÅ¡kovę apie pas atsakovÄ vykstančias atrankas, laisvas darbo vietas, buvo ieÅ¡koma jos kompetencijÄ atitinkančio darbo, ji buvo skatinama dalyvauti vykstančiuose konkursuose.

7. Atsikirsdamas į ieÅ¡kinio motyvus dėl DK 59 straipsnio taikymo galimybės atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad toks reikalavimas nebuvo keliams DGK ir ten nagrinėjamas, tai yra naujas ieÅ¡kinio dalykas, todėl ieÅ¡kovė privalo aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimÄ . IeÅ¡kovė pagrįstai ir teisėtai atleista DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tai konstatavo ir DKG savo sprendime. Be to, ieÅ¡kovė nenurodė motyvų, kuriais remiantis jai turėjo bÅ«ti taikomas ir ji turėjo bÅ«ti atleista DK 59 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino pilnai, pripažino ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, sprendė negrÄ Å¾inti jos į darbÄ , pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) Darbo sutartis Nr. 1135 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo 4136 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensacijÄ už neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo; nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo 8648 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai), neatskaičius mokesčių, ir po 47 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvienÄ paskesnę darbo dienÄ , taikant penkių darbo dienų savaitės grafikÄ , skaičiuojant nuo kitos dienos po Å¡io teismo sprendimo priėmimo iki jo visiÅ¡ko įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos); nutraukė civilinę bylÄ atsisakyto ieÅ¡kinio dalyje; priteisė ieÅ¡kovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; nusprendė pripažinti, kad Å¡iam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. DGKS-2212, priimtas darbo byloje Nr. APS-36-5979/2018, netenka galios.

9. Teismas konstatavo, kad pagrįsti atsakovo atsiliepimo motyvai, susiję su pas atsakovÄ vykdomais organizaciniais – struktÅ«riniais pokyčiais, bylos įrodymai patvirtina, kad pokyčiai iÅ¡ tiesų yra realÅ«s, konkretÅ«s, įforminti vadovo įsakymais bei kitais vidaus teisės aktais, jų vykdymo eigoje buvo panaikintas visas skyrius, kuriame ieÅ¡kovė dirbo, iÅ¡ 121 buvusių etatų, susijusių su prevencija ir sauga, palikti buvo 83, ieÅ¡kovės vykdytos darbo funkcijos iÅ¡ties tapo perteklinėmis, nes ieÅ¡kovės atliekamos pagrindinės darbo funkcijos iÅ¡ esmės buvo techninio pobÅ«džio bei fiziÅ¡kai nesusijusios su sauga tiesiogiai.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog darbdaviui vykdant saugos ir prevencijos funkcijų centralizavimÄ , buvo siekiama atsisakyta Å¡ių perteklinių ar besidubliuojančių funkcijų, todėl Geležinkelių infrastruktÅ«ros direkcijos Saugos skyrius buvo panaikintas ir kartu panaikintas Geležinkelių infrastruktÅ«ros Saugos skyriaus vyresniojo specialisto etatas. Teismas taip pat palaikė atsakovo paaiÅ¡kinimais, kad norint iÅ¡laikyti geriausius darbuotojus su aukÅ¡tomis kompetencijomis naujai sukurtame Prevencijos departamente, buvo bÅ«tina nustatyti ir buvo nustatyti atrankos kriterijai, kurie įtvirtinti Ä®sakymo dėl struktÅ«rinių pertvarkymų 3.3 punkte, „<...> kuriais remiantis buvo sprendžiama, ar darbuotojui bus siÅ«lomos konkrečios pareigos Å¡iuo įsakymu įsteigtame struktÅ«riniame padalinyje ar struktÅ«riniame vienete, ar, esant poreikiui, įstatymų nustatyta tvarka bus priimamas sprendimas dėl darbuotojo atleidimo.

10. Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovės atleidimui iÅ¡ darbo buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, tačiau atsakovas, realizuodama ieÅ¡kovės atleidimÄ , atleidimo procedÅ«rÄ taikė netinkamai. DK 57 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus, nustatant atleidžiamųjų darbuotojų atrankos kriterijus, turi bÅ«ti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė bÅ«ti paliktiems dirbti, taikoma Å¡iems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietoje <...> kurie turi ne mažiau kaip deÅ¡imties metų nepertraukiamÄ jį darbo staÅ¾Ä toje darbovietėje, iÅ¡skyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytÄ senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visÄ senatvės pensijÄ dirbdami darbdavio įmonėje (3 punktas), ir kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai (4 punktas).

11. Sprendime teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pas atsakovÄ dirbo pagal (duomenys neskelbtini) sudarytÄ darbo sutartį, yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais, darbdavys neginčijo, kad iki senatvės pensijos jai buvo likę keli mėnesiai, todėl DK 57 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintos garantijos jos atžvilgiu taikytinos besÄ lygiÅ¡kai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas derino darbuotojų atrankos kriterijų nustatymÄ ir atrankos procedÅ«rÄ su darbo taryba ar profesine sÄ jungÄ , nors profesinė sÄ junga pas atsakovÄ yra, kad darbuotojų atrankos komisijos darbe dalyvavo darbo tarybos atstovas, kad atrankos komisijos nariai buvo tinkamai parengti atlikti darbuotojų kompetencijos vertinimÄ , kas parengė kompetencijos vertinimo metu naudojamus dokumentus (klausimynÄ , vertinio lentelę).

Teismas pažymėjo, kad atleidžiamų darbuotojų atranka yra sudėtinė ginčo atveju esančio atleidimo mechanizmo dalis, kuri yra labai reikÅ¡minga ir esminė darbuotojui, nes vertinimo rezultatai įtakoja jo teisę bÅ«ti paliktam darbe ir turėti pragyvenimo Å¡altinį, todėl tokia atrankos/vertinimo procedÅ«ra turi bÅ«ti maksimaliai objektyvi, neÅ¡aliÅ¡ka ir neformali. Ä®vertinus byloje esančius duomenis teismas konstatavo, kad atsakovo vykdytas darbuotojų vertinimas nebuvo visiÅ¡kai objektyvus ir kompetentingas, o buvo suformuotas pagal neaiÅ¡kius subjektyvius kriterijus, pats vertinimo rezultatas, turėjęs akivaizdžios neigiamos įtakos ilgametės darbuotojos darbo santykių tęstinumui, buvo neaiÅ¡ku kuo sÄ lygotas ir tendencingas, atrankÄ vykdė paties atsakovo darbuotojai, pasirinkti atsakovo nuožiÅ«ra, neturintys pakankamos gyvenimiÅ¡kos ir profesinės patirties, gebėjimo vertinti darbuotojus, dirbančius akivaizdžiai pagal kitas darbines pozicijas.

Apklausti kaip liudytojai atsakovo darbuotojai negalėjo atsakyti ir į klausimÄ , kas konkrečiai ir kuo remiantis nustatė bÅ«tent tokius kompetencijų vertinimo kriterijus, kokie buvo aplamai vertinimo kriterijai, minėti kriterijai nebuvo patvirtinti atsakovo, negalėjo nurodyti kada, kas ir kaip apmokė juos vertinti įmonės darbuotojus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad vertinimo metu vykę pokalbiai nebuvo įraÅ¡inėjami, ne visos klausimyno pozicijos buvo užpildytos, atsakovo liudytojai negalėjo atsakyti į klausimÄ kaip susiformavo bendras balas, kodėl nebuvo kiekvieno komisijos nario atskirai suformuotų vertinimų, kuriuos sudėjus, galima bÅ«tų kalbėti apie bendrÄ balų visumoje.

Remdamasis šių nustatytų aplinkybių visuma teismas konstatavo, kad ieškovė buvo atleista su pažeidimais.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių raÅ¡ytinių duomenų, jog atsakovas siÅ«lytų ieÅ¡kovei kitÄ laisvÄ darbo vietÄ , manyti, kad tokių nebuvo, pagrindo nėra. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovė pati turėjo domėtis galimomis esamomis darbo vietomis, kurios vieÅ¡ai skelbiamos įmonės internetiniame puslapyje, nes tai neatitinka DK 57 straipsnio 2 dalies normos turinio iÅ¡reikÅ¡ti konkrečiai ieÅ¡kovei siÅ«lymÄ , į kurį ieÅ¡kovė turi atsakyti sutikimu ar nesutikimu, ir neÅ¡alina atsakovo tokios įstatymo jam deleguotos pareigos.

IeÅ¡kovei iki senatvės pensijos buvo likę mažiau kaip dveji metai, todėl apie atleidimÄ ji turėjo bÅ«ti įspėta ne prieÅ¡ du, kaip padarė atsakovas, o prieÅ¡ tris mėnesius. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes teismas konstatavo kaip įrodytÄ ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ , kurį lėmė darbdavio (atsakovo) padaryti esminiai procedÅ«riniai ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pažeidimai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas pažeidė DK 57 straipsnio 7 dalies nuostatÄ dėl reikalavimo įspėti darbuotojÄ , kuriam iki senatvės pensijos liko mažiau nei 2 metai, apie darbo sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ 3 mėnesius. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovė yra gimusi (duomenys neskelbtini), įspėjimas pasiraÅ¡ytinai ieÅ¡kovei dėl darbo sutarties nutraukimo įteiktas (duomenys neskelbtini), todėl įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo dienÄ ieÅ¡kovei iki senatvės pensijos buvo likę daugiau nei 2 metai ir 2 mėnesiai ir įspėjimas jai įteiktinas tinkamai taikius dviejų mėnesių įspėjimo terminÄ .

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada dėl DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos informuoti atleidžiamÄ darbuotojÄ apie laisvas darbdavio darbo vietas pažeidimo, nes tokia pareiga darbdaviui atsiranda tik tuo atveju, kai jis turi laisvų darbo vietų, ir jei yra tokių darbo vietų, kurios gali bÅ«ti darbuotojui pasiÅ«lytos atsižvelgiant į jo profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ ir sveikatos bÅ«klę, informacija apie laisvas darbo vietas atleidžiamam darbuotojui gali bÅ«ti pateikta ne tik individualiai, bet ir vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, pvz., talpinant informacijÄ apie laisvas darbo vietas darbdavio interneto svetainėje, vieÅ¡as laisvų darbo vietų paskelbimas neužkerta kelio darbuotojui pačiam pasinaudoti galimybe ir bÅ«ti aktyviam bei bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ ne tik darbdavio, bet ir savo iniciatyva.

IeÅ¡kovė turėjo galimybes pretenduoti į laivas darbo vietas, skelbiamas internetiniame tinklapyje, įspėjime apie bÅ«simÄ atleidimÄ taip pat buvo praneÅ¡ta, kad atleidžiamas darbuotojas gali pretenduoti į bendrovėje esančias laisvas darbo vietas, todėl teismas minėtÄ iÅ¡vadÄ padarė pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė dėl savo teisių įgyvendinimo nerodė iniciatyvos, nebendradarbiavo su darbdaviu ir elgėsi nerÅ«pestingai.

14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rÄ , nes nevykdė atitinkamų konsultacijų su profesinėmis sÄ jungomis. Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal tuo metu galiojančius teisės aktus konsultacijos su darbuotojų atstovais vyko 2017 m. gegužės 23 d. (su Lietuvos geležinkelininkų profsÄ jungų federacija bei su Lietuvos geležinkelininkų profesinių sÄ jungų susivienijimu). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad DK 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ra taikoma tik tokiu atveju, jeigu perteklinę darbo funkcijÄ atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iÅ¡ jų, tačiau atsakovo 2017 m. birželio 8 d. generalinio direktoriaus įsakymo Nr. Ä®-344 2.3 punktu buvo panaikintas Vidaus administravimo ir saugos departamentas, t. y.

šiuo įsakymu buvo panaikinti visi prevencijos ir saugos etatai, todėl atsakovui nekilo prievolė, numatyta minėtoje DK normoje. Pažymėjo, kad ieškovės atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo pertekline, po prevencijos ir saugos funkcijų centralizacijos, kai buvo atsisakyta besidubliuojančių, perteklinių funkcijų bei supaprastinti procesai, bendrovės mastu liko tik 83 etatai, susiję su sauga ir prevencija, todėl akivaizdu, jog ieškovės ir kiti etatai buvo panaikinti kaip besidubliuojantys, pertekliniai, taigi ieškovė buvo atleista nepažeidus nustatytų teisės aktų reikalavimų.

15. Atsakovas pažymėjo, kad atmestina kaip prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniams įrodymams teismo išvada dėl neobjektyvaus, nekompetentingo bei tendencingo darbuotojų vertinimo, atlikto pagal neaišku kieno nustatytus ir kokius vertinimo kriterijus, nes tokia išvada prieštarauja DGK sprendime nurodytoms aplinkybėms dėl ieškovės elgesio ir atsisakymo skųsti vertinimo rezultatus. Dėl šių aplinkybių ieškovės DGK ir teisme duoti parodymai iš esmės skyrėsi, todėl turėjo būti vertintini kritiškai.

Atsakovo patvirtintose gairėse buvo įtvirtinta ir detalizuota pertvarkomų struktÅ«rinių padalinių darbuotojų kompetencijų vertinimo tvarka, kompetencijų vertinimo įforminimas bei vertintojų sÄ raÅ¡as, apklausti atsakovo darbuotojai patvirtino, kad vertinimo pokalbis vykdavo 40 – 45 minutes, ieÅ¡kovės surinktų balų skaičius buvo antras prasčiausias rezultatas iÅ¡ 97 įvertintų prevencijos ir saugos darbuotojų, antrojo kompetencijų vertinimo pokalbio metu ieÅ¡kovė buvo informuota, kad kompetencijų vertinimo rezultatai neigiami ir vertintojai pateikė raÅ¡ytinį pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu.

VertinimÄ atliko atsakovo Prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas ir Kokybės kontrolės ir įvykių tyrimo skyrius vyriausioji specialistė, kurie turi pakankamai patirties ir kurie buvo paruoÅ¡ti, kad kompetencijų vertinimas bÅ«tų objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas visiems atsakovo darbuotojams, todėl atmestina kaip nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės vertinimas buvo neteisėtas ir neobjektyvus.

16. Skunde atsakovas pažymėjo, kad teismas pažeidė pareigÄ tinkamai vertinti bylos įrodymus ir motyvuoti sprendimÄ , nes esant akivaizdžiam ieÅ¡kovės atleidimo faktiniam ir teisiniam pagrindui (kÄ savo sprendime konstatavo ir teismas), priimdamas sprendimÄ , teismas vadovavosi tik bendro pobÅ«džio pasvarstymais ir abejonėmis dėl galimos sklandesnės ieÅ¡kovės atleidimo procedÅ«ros. Teismas padarė abstrakčiÄ iÅ¡vadÄ , kad „<...> susidaro pakankamai tvirta prielaida iÅ¡vadai, kad atsakovės darbuotojų (įskaitant ir ieÅ¡kovę) atrankÄ vykdė atsitiktiniai tos pačios atsakovės darbuotojai.“, o tokia prielaida akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams, nes vertinimui atlikti buvo patvirtinti konkretus vertintojai kurie, liudydami teisme, patvirtino, kad buvo ruoÅ¡iami bÅ«tent kompetencijų vertinimui bei nurodė, jog kiekvienam darbuotojui kompetencijų vertinimas užtrukdavo apie 45 minutes, pats vertinimas buvo fiksuojamas gairėse patvirtintoje anketoje, kuri prilyginama ir pačiam kompetencijų vertinimo protokolui, todėl darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas sprendimas priimtas neįsigilinus į raÅ¡ytinius įrodymus ir į liudytojų parodymus.

Atsakovo naudotas klausimynas buvo sudarytas vertintojams, klausimai buvo užduodami vertinamajam tam, kad atsiskleistų geriausios vertinamo darbuotojo kompetencijos ir kvalifikacija, kurių reikia bÅ«tent darbdaviui naujai kuriamame Prevencijos departamente ir kurie fiksuojami kompetencijų vertinimo anketoje, taigi visos atsakovo taikytos priemonės ir veiksmai patvirtino atsakovo pastangas užtikrinti vertinimo objektyvumÄ ir neÅ¡aliÅ¡kumÄ .

17. Atsakovas taip pat prašė prijungti prie bylos papildomÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Alliance recruitment“ mokymo paslaugų sutartį, kuri patvirtina, kad atsakovo darbuotojai buvo apmokyti atlikti darbuotojų kompetencijų vertinimÄ .

18. IeÅ¡kovė A. J. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad jos įspėjimo termino laikymasis ar nesilaikymas situacijos teisinio vertinimo iÅ¡ esmės nekeičia. Pažymi, kad atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ ji grindė ne procesinių terminų nesilaikymu, o netinkamu, nekompetentingu ir neteisingu jos, kaip darbuotojos, profesinės kompetencijos vertinimu.

Atsakovas nepagrįstai argumentuoja, kad buvo tinkamai taikomos DK 57 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes atsakovas neįrodė, jog dėl vykdomų struktÅ«rinių pertvarkų ieÅ¡kovė neturėjo tinkamų gebėjimų dirbti ar bÅ«ti perkelta į kitas esamas pareigas, atsakovas neteikė jokių darbo pasiÅ«lymų, kuriuos ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi apsvarstyti ir priimti arba atmesti, o atsakovo skelbiami vieÅ¡ai prieinami darbo pasiÅ«lymai neatitinka teisės aktų reikalavimo iÅ¡reikÅ¡ti konkretų siÅ«lymÄ darbuotojui, nes turi bÅ«ti individualÅ«s, darbuotojas su laisvu pareigybių sÄ raÅ¡u turėjo bÅ«ti supažindinti ne tik vieÅ¡ai, bet ir pasiraÅ¡ytinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 102/2009).

Pastebėjo, jog teismas nėra saistomas DGK sprendimo argumentų ir išvadų.

19. Atsiliepime ieÅ¡kovė pažymėjo, kad atmestini apeliacinio skundo motyvai dėl tinkamo DK 57 straipsnio 3 dalies taikymo, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų darbuotojų kompetencijų vertinimo proceso, konkrečių procedÅ«rinių klausimų ir komisijos narių paskyrimo bei specialaus jų apmokymo aplinkybes, tai, kad atsakovas vykdė konsultacijas su darbuotojų atstovais, nes byloje nėra duomenų apie konkrečių atrankos kriterijų suderinimÄ su profesinių sÄ jungų atstovais, o atrankos komisijoje nebuvo darbo tarybos narių.

Nurodė, kad atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingų sprendimo motyvų dalyje dėl atsakovo atlikto darbuotojų kompetencijų vertinimu, nes teismo sprendime detaliai aptarti visi byloje esantys įrodymai, o atsakovas nepateikė jokių naujų argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime pateiktÄ vertinimÄ . Atsakovo apeliavimas į DGK sprendime pateiktÄ vertinimÄ teisinės reikÅ¡mės neturi, kadangi tokio sprendimo motyvai ir argumentai teismo nesaistė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas skunde nenurodė, kokias įrodymų vertinimo taisykles pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė.

20. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimÄ pažeidimo ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas teismo pareigÄ motyvuoti priimamÄ sprendimÄ traktuoja akivaizdžiai pernelyg formaliai ir plečiamai. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino liudytojais byloje apklaustų atsakovo darbuotojų (vertinimo komisijos narių) paaiÅ¡kinimus, duotus teisme, dėl jų vertinimo buvo pasisakyta ieÅ¡kovės atstovės baigiamojoje kalboje. Minėti liudytojai tvirtai ir aiÅ¡kiai nepasisakė ir neįvardijo, pagal kÄ buvo vykdoma darbuotojų atranka, kaip buvo nustatomas konkretaus darbuotojo vertinimas ir kt., kadangi nėra Å¡ias aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, tai pagrįstai sukėlė abejonių dėl tokio vertinimo patikimumo bei tuo pačiu patvirtino ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad toks vertinimas buvo nekompetentingas ir Å¡aliÅ¡kas.

Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma iÅ¡dėstė nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodė, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ ir teisinį sprendimo pagrindimÄ , todėl atmesti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl motyvų nebuvimo pirmosios instancijos teismo sprendime. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas, netgi tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas nelaikomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

21. IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovo praÅ¡ymu dėl naujo įrodymo prijungimo, nes toks praÅ¡ymas yra nesavalaikis, atsakovė nenurodė aplinkybių, sukliudžiusių pateikti Å¡iuos įrodymus teismui anksčiau, pirmosios instancijos teismas jau vertino ir pasisakė dėl ieÅ¡kovės komptencijos vertinimo ir su tuo susijusių aplinkybių. Minėtos aplinkybės buvo nurodytos ieÅ¡kinyje, atsakovas galėjo juos paneigti pirmosos instancijos teisme. Ä®statymu (CPK 314 straipsnis) apeliacinės instancijos teismo teisė priimti naujus įrodymus yra apribota, atsakovas nenurodė, kad yra sÄ lygos pridėti prie bylos naujÄ Ä¯rodymÄ , todėl atsakovo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

22. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

23. Apeliantas praÅ¡o teismo prijungti prie bylos naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ - AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Alliance recruitment“ mokymo paslaugų sutartį, ir, remiantis Å¡ios sutarties 5.3.9- 5.3.12 punktais, siekia įrodyti, kad teismo apklausti atsakovo darbuotojai buvo specialiai apmokami atlikti darbuotojų kompetencijų vertinimus.

24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, apeliacinė instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Tokiu bÅ«du siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡tyrimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019).

Tenkindamas praÅ¡ymÄ dėl naujo įrodymo prijungimo apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad prijungus naujÄ Ä¯rodymÄ nebus nepažeisti proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principai, ieÅ¡kovė turėjo pakankamÄ laiko įvertinti apelianto praÅ¡ymÄ ir savo teisę pasisakyti dėl praÅ¡ymo įgyvendino pareikÅ¡dama motyvuotÄ nesutikimÄ su naujo raÅ¡ytinio įrodymo prijungimu, nenustačiusi atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, įvertinusi, kad byloje nėra ginčo dėl paties atsakovo darbuotojų mokymo įvertinti kitų darbuotojų kompetencijÄ , fakto.

25. Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta 2018 m. kovo 2 d. pagal darbdavio AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. lapkričio 13 d. įspėjime Nr. 2 (PS)-3695 nurodytÄ darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ , t.y. DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla (el. b. I t., b.l. 23).

26. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo taikyto DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatyto 3 mėnesių įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo termino skaičiavimo, nes įspėjimo įteikimo metu 2017 m. lapkričio 13 d. ieÅ¡kovei, gimusiai (duomenys neskelbtini), iki senatvės pensijos buvo likę daugiau nei 2 metai, vadinasi vadovaujantis aukščiau nurodyta DK norma taikytinas 2 mėnesių įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ terminas. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje ginčas kilo dėl kelių procedÅ«rinių darbo sutarties nutraukimo nuostatų pažeidimo, todėl neteisingos teismo iÅ¡vados dėl Å¡io darbuotojos įspėjimo termino pažeidimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad visa byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais konstatuotas DK 57 straipsnio 3 dalies pažeidimas, pasireiÅ¡kęs tuo, kad atsakovas, vykdydamas ieÅ¡kovės atleidimÄ aptariamu pagrindu ir atlikdamas jam nustatytÄ prievolę, bÅ«tų derinęs nustatytus darbuotojų atrankos kriterijus ir suformuotÄ atrankos mechanizmÄ su bendrovės darbo taryba ar profesine sÄ junga. Taip pat kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad byloje nėra jokių duomenų apie darbo tarybos narių dalyvavimÄ darbuotojų, tarp jų ir ieÅ¡kovės, vertinime.

Nors apeliantas pažymi, kad jis 2017 m. gegužės 23 d. rengė pasitarimÄ (konsultacijas) su profesinėmis sÄ jungomis dėl bÅ«simų AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdymo struktÅ«ros keitimų ir darbuotojų skaičiaus optimizavimo (el.b. I t., b.l. 130-131), tačiau minėtas įrodymas nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo motyvų dėl atsakovo darbuotojų vertinimo ir atrankos proceso pažeidimų. Pasitarimo protokole nėra užfiksuota, kad atsakovo atstovai bÅ«tų pristatę profesinių sÄ jungų atstovams darbuotojų kompetencijų vertinimo ir atrankos procedÅ«rÄ ar tokios procedÅ«ros kÅ«rimo matmenis, kompetencijų vertinimo kriterijus.

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, minėto pasitarimo metu profesinių sÄ jungų atstovai buvo informuojami apie bendrovės veiklos vertinimo priežastis, neiÅ¡vengiamÄ struktÅ«ros, etatų pokytį, eismo saugumo užtikrinimo svarbÄ ir tam skirto naujo prevencijos departamento kÅ«rimÄ , atsakovo generalinio direktoriaus pavaduotojas G. B. pažymėjo, jog Å¡iuo metu svarstomas administracijos darbuotojų užimtumas, veiklos procesai, Å¡is etapas siejamas ne su etatų mažinimu, bet su funkcijų perskirstymu, kuriuo siekiama iÅ¡vengti jų dubliavimosi.

Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas vykdė konsultacijas dėl darbuotojų kompetencijos vertinimo procedÅ«rų, nėra. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovės vertinimo komisijoje dalyvavo darbo tarybos ar profesinės sÄ jungos atstovai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovui imperatyvios DK 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo. Pažymėtina, jog apelianto nurodoma aplinkybė, kad minėtas pasitarimas (konsultacija) ir informavimas vyko vadovaujantis iki 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 1301 straipsnio nustatyta tvarka neatleidžia darbdavio nuo pareigos informuoti darbuotojų atstovus apie atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 47 straipsnio 3 dalies redakcija) ir įtraukti į vertinimo komisijÄ darbuotojų atstovus.

Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukiama pagal naujo Darbo kodekso nuostatas ir todėl darbdavys turėjo vadovautis atleidimo metu galiojančia procedūra.

28. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovui netaikytina DK 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ra, pagal kuriÄ suformuotus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus darbdavys privalo suderinti su darbo taryba, o jos nesant – su profesine sÄ junga, nes atsakovo 2017 m. birželio 8 d. generalinio direktoriaus įsakymo Nr. Ä®-344 2.3 punktu buvo panaikintas Vidaus administravimo ir saugos departamentas, t. y. Å¡iuo įsakymu buvo panaikinti visi prevencijos ir saugos etatai, todėl atsakovui nekilo prievolė, numatyta minėtoje DK normoje.

Tai, kad atsakovo įsakymu buvo panaikintas darbdavio organizacinis padalinys, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo atleisti kaip nereikalingi dėl perteklinių funkcijų visi minėtame padalinyje dirbę darbuotojai ir darbdavys nevykdė minėtų darbuotojų kompetencijos vertinimo siekdamas nustatyti jų tinkamumÄ eiti pareigas naujai sukurtoje bendrovės struktÅ«roje. MinėtÄ aplinkybę patvirtino atsakovas, nurodęs, kad iÅ¡ po prevencijos ir saugos funkcijų centralizacijos, kai buvo atsisakyta besidubliuojančių, perteklinių funkcijų bei supaprastinti procesai, bendrovės mastu liko tik 83 etatai iÅ¡ 121.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks nurodytos DK normos aiÅ¡kinimas nepagrįstai pažeidžia darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių Å¡alies, teises ir teisėtus lÅ«kesčius, neatitinka DK 2 straipsnyje įtvirtintų teisėtų lÅ«kesčių ir visokeriopos darbo teisių gynybos principams bei prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams (DK 2 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis).

29. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nebuvo tinkamai informuota apie pas atsakovÄ esančias laisvas darbo vietas. DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga bÅ«ti aktyviam ir siÅ«lyti darbuotojui laisvas darbo vietas, o iki įspėjimo laikotarpio pabaigos likus ne daugiau nei 5 darbo dienos tokių nesant – atleisti darbuotojÄ . Minėta darbdavio pareiga suponuoja, kad darbdavys parenka ir siÅ«lo įspėjimÄ apie atleidimÄ gavusiam darbuotojui galimybę bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ (pareigas), kuriam minėtas darbuotojas tinka pagal tokiam darbui (pareigoms) keliamus reikalavimus.

30. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kuriÄ pareiga siÅ«lyti laisvas darbo vietas kyla tik tuo atveju, kai darbdavys apskritai turi laisvų darbo vietų ir jei yra tokių darbo vietų, kurios gali bÅ«ti darbuotojui pasiÅ«lytos atsižvelgiant į jo profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ ir sveikatos bÅ«klę, o informacija apie laisvas darbo vietas atleidžiamam darbuotojui gali bÅ«ti pateikta ne tik individualiai, bet ir vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, pvz., talpinant informacijÄ apie laisvas darbo vietas darbdavio interneto svetainėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2012, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2014).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliacinio skundo motyvu. Apeliantas nepagrįstai remiasi nurodyta kasacinio teismo praktika, nes vienu atveju atleistam darbuotojui pasiÅ«lymas dėl perkėlimo į kitÄ darbÄ pas darbdavį buvo pateiktas asmeniÅ¡kai raÅ¡tu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2012), kitu atveju kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog įstatymas nenustato privalomos raÅ¡ytinės kito darbo pasiÅ«lymo formos, taip pat darbuotojo atsisakymui nuo pasiÅ«lymo, o esant ginčui dėl su kito darbo siÅ«lymu susijusių faktų buvimo, jie teisme gali bÅ«ti įrodinėjami visomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2014).

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, aiÅ¡kinimo ir taikymo, sprendė, jog praneÅ¡imų apie laisvas darbo vietas siuntimas registruotu paÅ¡tu pripažintinas tinkamu darbdavio pareigos siÅ«lyti atleidžiamam darbuotojui kitÄ darbÄ Ä¯vykdymu, nes toks atsakovo pasirinktas darbuotojo informavimo bÅ«das laikytinas atitinkančiu darbuotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017).

Apeliantas tinkamÄ darbdavio pareigos pasiÅ«lyti laisvÄ darbo vietÄ vykdymu laikė įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ pateiktÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovės galimybes pretenduoti į bendrovėje esančias laisvas darbo vietas, atitinkančias ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ , kurios yra skelbiamos bendrovės internetiniame puslapyje www.litrail.lt nuolat atnaujinamoje skiltyje „Karjera“ (e. b. I t., b.l. 25), tačiau teisėjų kolegija su tokia iÅ¡vada nesutinka. Ä®vertinus tai, kad apeliantas vykdė darbuotojų atrankÄ vadovaudamasis kriterijais, kurie nebuvo suderinti su darbuotojų atstovais, į atrankos komisijÄ neįtraukus darbuotojų atstovo, nesant duomenų, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę susipažinti su darbuotojų vertinimo kriterijais, tik pateikus abstrakčiÄ nuorodÄ Ä¯ galimybę savarankiÅ¡kai sužinoti internetiniame tinklapyje apie pas darbdavį esančias laisvas darbo vietas, nėra laikytinas darbdavio tinkamai suformuotu laisvos darbo vietos pasiÅ«lymu ir DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos įvykdymu.

PrieÅ¡ingas minėtos darbdavio pareigos įvykdymo aiÅ¡kinimas suponuotu darbdavio, kaip stipresnės darbo santykių Å¡alies, galimybę piktnaudžiauti savo pareigomis, pvz. laikyti tinkamu pareigos vykdymu bendro pobÅ«džio nuorodos į įdarbinimo paslaugas teikiančius asmenis pateikimÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad darbdavys atsakovas nepateikė ieÅ¡kovei pasiÅ«lymų dėl laisvų darbo vietų, t.y. neįvykdė pareigos teikti individualizuotÄ , darbuotojo kvalifikacijÄ atitinkantį laisvos darbo vietos pasiÅ«lymÄ , todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo nurodytÄ DK 57 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ .

31. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie darbdavio atrankos komisijos vykdytos vertinimo procedÅ«ros neobjektyvumÄ ir neteisėtumÄ . Teismas, pažymėjęs ypatingÄ atleidžiamų darbuotojų atrankos mechanizmo svarbÄ ir iÅ¡ to kylančius aukÅ¡tesnius, procedÅ«rai taikomus objektyvumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, neformalumo reikalavimus, savo iÅ¡vadÄ dėl vertinimo procedÅ«ros Å¡aliÅ¡kumo iÅ¡ esmės grindė tuo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas, realizuodamas ieÅ¡kovės atleidimÄ aptariamu pagrindu, ir atlikdamas DK 57 straipsnio 3 dalyje numatytÄ jai tenkančiÄ prievolę, bÅ«tų derinęs nustatytus darbuotojų atrankos kriterijus ir suformuotÄ atrankos mechanizmÄ su bendrovės darbo taryba ar profesine sÄ junga, o darbuotojų vertinime nedalyvavus darbo tarybos nariams, nėra aiÅ¡ku, kas rengė kompetencijų vertinimo lentelę bei kompetencijų klausimynÄ , kaip kompetencijų vertintojų sÄ raÅ¡e esantys asmenys buvo parengti atlikti kompetencijų vertinimÄ .

Nors atsakovas nurodė, kad vertinimo procedÅ«ra ir atrankos kriterijai buvo nustatyti ir detalizuoti bendrovės patvirtintose vertinimo Gairėse (bendrovės vadovo 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.Ä®-331, e. b.I t., b.l. 115-118), tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad minėtos Gairės buvo suderintos su darbdavio profesinėmis sÄ jungomis, atrankos komisijoje dalyvautų (ar bÅ«tų kviestas dalyvauti) darbo tarybos narys ar kitas darbuotojų atstovas. Gairėse numatyta galimybė, kad į vertinimo komisijÄ gali bÅ«ti kviečiami profesionalÅ«s darbuotojų atrankos specialistai, taip pat nėra numatyta apribojimų kitiems asmenims, ne atsakovo darbuotojams, bÅ«ti paskirtais atrankos komisijos nariais, t.y. vertintojais (gairių 2.2.3. punktas), numatyta galimybė vertinimo metu daryti garso įraÅ¡Ä (gairių 2.3.4. punktas), tačiau atsakovas neįgyvendino numatytų atrankos proceso neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir objektyvumÄ užtikrinančių priemonių.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neginčijo pareigos įtraukti darbuotojų atstovÄ Ä¯ atrankos komisijÄ nevykdymo. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su teismo motyvais ir iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovei taikyto atrankos proceso neteisėtumo.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl įrodymų vertinimo dėl jų pakankamumo ir patikimumo, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokius įrodymus teismas nepilnai, netinkamai iÅ¡tyrė, nevertino, nors tokiÄ pareigÄ apeliantas turi (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

34. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais remiantis teismas nusprendė dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteistu bei dėl kitų iÅ¡vestinių ieÅ¡kinio reikalavimų (kompensacijos ir kt.).

35. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

36. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovės naudai, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas iÅ¡ apelianto priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme tenkinamas. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 620 Eur iÅ¡laidų, patirtų už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme (e. b. III t., b.l. 44-45). Å is praÅ¡ymas, įvertinant teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas (redakcija nuo 2015-03-20) dėl maksimalių rekomenduojamų atlygio dydžių advokatams civilinėse bylose (maksimalus rekomenduojamas dydis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ 1204,71 Eur) ir Å¡ios bylos sudėtingumÄ , tenkinamas ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisiama 620 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, 620 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Rūta Petkuvienė Asta Pikelienė Andrius Verikas