2020-12-02 Nr. AB-22722-3-63-3-00054-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2069-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00054-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei D. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės D. L. (toliau – ir atsakovė) 149,27 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą rinkimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Atsakovė 149,27 Eur vietine rinkliava apmokestinta už nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nuomos sutarties pagrindu valdytą butą, adresu Lūžų g. 5-4, Klaipėda.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovės 6,22 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o kitą prašymo dalį atmetė.

4. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 3) nustatė, jog nekilnojamojo turto objektas – butas, adresu Lūžų g. 5-4, Klaipėda, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Kaip juridinis faktas įregistruota sudaryta nuomos sutartis su atsakove D. L.. Nuomos terminas nurodytas nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2016 m. sausio 25 d. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad tik iki 2016 m. sausio 25 d. atsakovė buvo vietinės rinkliavos mokėtoja pagal Nuostatų 3 punktą.

5. Teismas nustatė, kad pažymoje apie skolą dėl vietinės rinkliavos (b. l. 2) nurodyta, jog atsakovė nesumokėjo 149,27 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Nesant įrodymų, jog atsakovė nekilnojamuoju turtu naudojosi ilgiau nei įregistruotas terminas viešajame registre, vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. (pagal Nuostatų 20 punkto nuostatas mažiausias mokestinis laikotarpis yra mėnuo), kuri yra lygi 6,22 Eur (74,63/12). Teismas nurodė, kad vietinė rinkliava atsakovei paskaičiuota taikant gyvenamosios paskirties pastatui (butui, esančiam dvibučiame ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name) Nuostatuose nustatytą tarifą.

III. 6. Pareiškėjas KRATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą.

7. Pareiškėjas nurodo, kad iš Nekilnojamojo turto registre esantis įrašas apie ginčo nekilnojamojo turto išnuomojimą atsakovei yra galiojantis. Viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Klaipėdos butai“, kurios tikslas yra teikti Klaipėdos miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos viešąsias paslaugas ir vykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų namų bendrųjų objektų administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą, 2018 m. liepos 9 d. raštu informavo, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovė toliau gyvena savivaldybei priklausančiame bute nepasirašiusi naujos nuomos sutarties, bei pateikė pranešimo apie deklaruotą gyvenamąją vietą kopiją, iš kurio aišku, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 2 d. deklaravo gyvenamąją vietą ginčo bute. Jeigu nuomotojas neįvykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.607 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, o nuomininkas neatsisako pratęsti nuomos sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tokiomis pačiomis sąlygomis. VšĮ „Klaipėdos butai“ nepateikė jokių duomenų, kad nuomotojas būtų pranešęs nuomininkei apie atsisakymą tęsti socialinio būsto nuomos sutartį, o pareiškėjai neatsisakius ją pratęsti, nuomos sutartis laikoma pratęsta tokiam pat terminui tokiomis pačiomis sąlygomis (CK 6.607 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., susidariusio už nuomos sutarties pagrindu valdytą nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu Lūžų g. 5-4, Klaipėda, priteisimo iš atsakovės (fizinio asmens) pareiškėjui.

9. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovės 6,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 3) duomenimis, nustatė, kad įregistruotos buto nuomos sutarties su atsakove terminas nurodytas nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2016 m. sausio 25 d. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad tik iki 2016 m. sausio 25 d. atsakovė buvo vietinės rinkliavos mokėtoja pagal Nuostatų 3 punktą.

10. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo tenkinti jo skundą, motyvuodamas aplinkybėmis, kad atsakovė ir po 2016 m. sausio 25 d. naudojasi ginčo butu, nuomos sutartis nebuvo nutraukta, atsakovė neatsisakė pratęsti nuomos sutartį, todėl nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tokiomis pačiomis sąlygomis. Be to, atsakovė yra deklaravusi savo nuolatinę gyvenamąją vietą ginčo bute.

11. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1–2 p., 16 str. 2 d.).

12. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose pažymėta, kad tam, jog būtų prielaida spręsti dėl asmens pripažinimo rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme ir po gyvenamojo būsto nuomos sutarties nutraukimo (ar kito teisėto pagrindo valdyti ir naudotis nekilnojamuoju turtu išnykimo), asmuo turi faktiškai tuo gyvenamuoju būstu naudotis ir po nuomos sutarties pasibaigimo (kito teisėto pagrindo išnykimo) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2018; 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-606-143/2017; 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1992-756/2016). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu, ir nagrinėjamu atveju, kai duomenų apie nuomos sutarties nutraukimą byloje nėra, tačiau yra pasibaigęs nuomos sutartyje numatytas nuomos terminas, turi būti vertinama, ar atsakovė po šio nuomos termino pabaigos faktiškai gyveno ginčo bute.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Kaip juridinis faktas Nekilnojamojo turto registre įregistruota su atsakove sudaryta nuomos sutartis, kurios terminas – nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2016 m. sausio 25 d. (toliau – ir Nuomos sutartis). VšĮ „Klaipėdos butai“ 2018 m. liepos 9 d. rašte Nr. 687 nurodyta, kad atsakovė gyvena ginčo bute pasibaigus nuomos sutarties terminui, ši sutartis nebuvo atnaujinta, nuomininkė ir jos šeimos nariai nurodytu gyvenamuoju adresu gyvena nepasirašiusi nuomos sutarties (b. l. 19). 2017 m. rugpjūčio 8 d. pranešime apie asmenis, deklaravusius savo gyvenamąją vietą savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose Nr. (2017-8-PS)-674 nurodyta, kad atsakovė 2017 m. gegužės 2 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute (b. l. 20). Taigi, nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad atsakovė ginčo bute faktiškai gyveno ne trumpiau kaip iki 2018 m. liepos 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė faktiškai naudojosi ginčo butu, t. y. atitiko atliekų turėtojo statusą Nuostatų 3 punkto prasme.

15. Byloje pateikta pažyma apie skolą (b. l. 2) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. už ginčo butą buvo priskaičiuota 149,27 Eur vietinės rinkliavos. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad dėl vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., buvo siųstas pranešimas Nr. K171075544. Byloje šis pranešimas yra pateiktas, jo data – 2019 m. sausio 17 d. Dėl kitų laikotarpių, kuriais susidariusi vietinė rinkliava prašoma priteisti šioje byloje, mokėjimo pranešimai į bylą nepateikti.

16. KRATC 2019 m. sausio 17 d. pakartotiniame mokėjimo pranešime Nr. K171075544 nurodyta, kad už 2017 m. liepos 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 37,32 Eur, likutis už laikotarpį iki 2017 m. liepos 1 d. – 322,7 Eur, priskaitymai ir tikslinimai nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 17 d. – 74,64 Eur, gautos įmokos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 17 d. – 210,75 Eur, skola iki 2019 m. sausio 17 d. – 223,91 Eur. Taigi, matyti, kad pareiškėja yra sumokėjusi 210,75 Eur vietinės rinkliavos. Tačiau iš minėtame mokėjimo pranešime pateiktos informacijos neaišku, už kokį laikotarpį susidaręs įsiskolinimas yra padengtas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima įsitikinti, ar pareiškėja nėra apmokėjusi šioje byloje iš jos prašomos priteisti vietinės rinkliavos sumos ar jos dalies.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

18. Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.), apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

19. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius