23958b41-b542-4e2e-bf6b-0cd04e38ef73 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTISTeikimas Nr. TS-65-957/2021 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-141 panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: A. L. Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-493/2007 (kuris iÅ¡ dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41/2009) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos); 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį; 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 6 punktÄ , 9 punktÄ â€“ 18 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 2 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2003 m. spalio 2 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir A. L. paskirta galutinė subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymas Europos areÅ¡to orderio pagrindu ir suėmimas nuo 2007 m. kovo 30 d. iki 2008 m. balandžio 1 d.

Iš kaltinamųjų (tarp jų ir iš A. L.) solidariai priteista nukentėjusiajam R. S. 2002 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai K. S. – 18600 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Bausmės vykdymo pradžia – 2007 m. kovo 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. kovo 30 d. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. lapkričio 30 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 10 d. yra 4 metai 6 mėnesiai 20 dienų. Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. rugsėjo 3 d.

Vilniaus pataisos namuose, 2021 m. rugsėjo 3 d. protokolu Nr. 58-35 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi Vilniaus pataisos namų specialistų Komisijai pateiktÄ 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 57-159, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 59-141 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam A.

L. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ bei rekomendavo nuteistajam dalyvauti tikslinėse, intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymÄ , atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 3). Komisija Nutarime, be kita ko, nurodė, kad nuteistasis A. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, Komisijai pristatomas antrÄ kartÄ . Paskutinį kartÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto taikymo galimybė buvo svarstyta 2021 m. vasario 18 d.:

Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir pateikė pataisos įstaigai rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (dalyvauti tikslinėse intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymÄ (rekomenduojama „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“) ir Anoniminių alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos užsiėmimuose, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 3)).

Komisijai pateiktais duomenimis, nuteistasis dalinai įvykdė rekomendacijas: nuo 2021 m. rugsėjo mėn. užsiregistravo dalyvauti „Intensyvioje terapijoje“, skirtoje spręsti su priklausomybėmis susijusias problemas; taip pat yra pradėjęs dalyvauti „Smurto prevencijos“ psichokorekcinėje programoje, tačiau užsiėmimus nutraukė pats, nes pasikeitė juos vedusi psichologė; atliko nemokamus darbus įstaigoje: 2021 m. liepos 3 d. 201-oje sekcijoje iÅ¡dažė palanges, radiatorius ir duris, 2021 m. liepos 12 d. sutvarkė 4-to aukÅ¡to bendro naudojimo patalpÄ , t. y. iÅ¡valė langus, sutvarkė pakabas rÅ«bams kabinti, 401-oje sekcijoje atnaujino ir iÅ¡dažė aÅ¡tuonias spinteles.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, pagal smurtinio rizikos įvertinimo metodikÄ HCR-20 taip pat nustatyta vidutinė smurtinio elgesio pasireiÅ¡kimo tikimybė. Nutarime pažymima, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nuteistasis nepasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu, tik pastaruoju metu yra stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Nuteistasis A. L. nemotyvuotas įsitraukti į individualų resocializacijos procesÄ , nedalyvauja intervencinėse priemonėse, nukreiptose į aktualių, kriminogeninių veiksnių, galinčių turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui, valdymÄ , tik iÅ¡ dalies vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, nustatyti alkoholio vartojimo atvejai atliekant laisvės atėmimo bausmę, nustatytas rizikos įverčių padidėjimas piktnaudžiavimo alkoholiu bei mÄ stymo ir elgesio srityje, toleruoja kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas.

Komisijos vertinimu, nuteistojo elgesiui nebÅ«dinga nuosekli ir akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistasis A. L. skundu praÅ¡o panaikinti Komisijos NutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, užtikrinant teisingo, progresyvaus bausmių atlikimo principo ir humanizmo principo įgyvendinimÄ . Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija nepateikė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, kodėl jo atžvilgiu priėmė neigiamÄ sprendimÄ , o iÅ¡dėstė tik savo nuomonę ir prielaidas.

Nuteistojo teigimu, Nutarime jis charakterizuojamas kaip ir teigiamai, tačiau iÅ¡ Å¡ių teigiamų aplinkybių Komisija padaro jam neigiamÄ iÅ¡vadÄ . Nuteistasis nurodo, kad dalyvavo vadinamuosiuose „subkultÅ«ros“ kursuose 2021 m. birželio 10 d., o alkoholio vartojimo atvejai buvo fiksuoti seniai (2011 m. birželio 15 d., 2012 m. vasario 6 d., 2014 m. liepos 24 d.), todėl nelogiÅ¡ka, kad dėl to jam visÄ bausmės laikÄ nebÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistojo manymu, pats bausmės paskyrimo faktas ir realus dalinis jos atlikimas padarė jam poveikį, jis padarė kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas, kad ateityje nebenusikals, jo teigiamas elgesys įrodo, kad nusikalstamas elgesys jam jau nepriimtinas, jis turi didelę motyvacijÄ nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nustatytų sÄ lygų.

Nuteistojo teigimu, Komisija neįvertino to, kad lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne iÅ¡imtimi, todėl jos nutarimas yra visiÅ¡kai neargumentuotas. Jo manymu, Komisijos pateiktos rekomendacijos dalyvauti siÅ«lomose socialinės reabilitacijos programose yra visiÅ¡kai deklaratyvios, nekonkretizuotos, laikytinos tuščiažodžiavimu. Be to, nuteistasis A. L. skunde nurodo, kad pataisos įstaigos vykdomose programose dažnai keičiasi socialiniai darbuotojai, nesaugomas konfidencialumas, todėl tokios programos praranda prasmę, kadangi yra vykdomos atmestinai, imituojant darbÄ su neteistaisiais.

Nuteistojo teigimu, pagal Europos tarybos Ministrų komiteto R. R. (2003)22, pageidautina kiek įmanoma trumpinti laisvės atėmimo bausmes, lygtinis paleidimas nuo dalies bausmės atlikimo yra svarbi priemonė. A. L. teigimu, jis Å¡iuo metu yra vedęs, o ilgalaikis įkalinimas atneÅ¡a žalÄ , pvz., Å¡eimos iÅ¡irimÄ , savarankiÅ¡kumo ir darbo įgÅ«džių praradimÄ . Savo skunde nuteistasis cituoja teisės normas bei doktrinÄ , susijusiÄ su lygtiniu paleidimu iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo A. L. skundas netenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant asmenys negali bÅ«ti paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai.

Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ . Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimÄ .

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. L. 2019 m. lapkričio 30 d. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant A. L. lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos negalėtų bÅ«ti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema arba turi bÅ«ti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Atlikus nuteistojo A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 98 balai (skalėje nuo 41 iki 99) ir yra labai priartėjusi prie aukÅ¡tos rizikos (skalėje nuo 100 iki 168). Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Taigi, bÅ«tina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi bÅ«ti įtikinantys, kad bausmės tikslai Å¡iuo metu jau iÅ¡ esmės yra pasiekti ir bÅ«damas nestruktÅ«rizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Å i iÅ¡vada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiÅ¡kai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtakÄ jo kriminogeniniams veiksniams.

Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ taip pat buvo vertinama 2015 m. rugpjūčio mėnesį (nustatyti 102 balai, t. y. aukÅ¡ta nusikalstamo elgesio rizika) ir 2021 m. sausio mėnesį (nustatyti - 98 balai, t. y. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika). Taigi nagrinėjamu atveju atliekant pakartotinį rizikos vertinimÄ 2021 m. rugpjūčio mėnesį, nuo 2015 m. iÅ¡ esmės nebuvo pastebėti rizikos taÅ¡kų įverčių pokyčiai, o lyginant su 2021 m. sausio mėnesį atliktu vertinimu nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 98 balai (skalėje nuo 41 iki 99), iÅ¡ esmės labai priartėjusi prie aukÅ¡tos nusikalstamo elgesio rizikos (skalėje nuo 100 iki 168).

Taigi, per pastaruosius metus Å¡is rodiklis nepakito: rizika iÅ¡liko vidutinė ir toliau sudaro 98 balus, iÅ¡ kurių 40 balų yra priskiriami statiniams veiksniams ir 58 balai priskiriami dinaminiams veiksniams. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog skaitinė iÅ¡raiÅ¡ka neatspindi nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , nors dinaminių balų gausa rodo tam plačias galimybes, t. y. savo teigiamu ir kryptingu elgesiu A. L. gali sumažinti ir tokiu bÅ«du eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Å iuo atveju įvertinus asmens byloje esančius duomenis yra pagrindas manyti, kad A. L. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl nuteistasis privalo mažinti dinaminius svertinius balus, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę. Svarstant lygtinio paleidimo galimybę, bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad negalima sutikti su nuteistojo skunde iÅ¡dėstytais argumentais tuo pagrindu, jog Komisijos Nutarimas yra nepagrįstas ir paremtas tik Komisijos nuomone, o teigimai jį charakterizuojantys duomenys paversti neigiamais.

Ä®vertinus A. L. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , konstatuotina, jog prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, Komisija objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, visapusiÅ¡kai atsižvelgė į Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumÄ , įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistÄ jį A. L. charakterizuojančius duomenis. Teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės pokyčių, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras (ne visa apimtimi) jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. baigė dalyvavimÄ â€žNaujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje“, 2013 m. dalyvavo VÅ¡Ä® „Verslo spektras“ organizuotose kvalifikacijos kėlimo ir mokymo centro renginyje, 2013 m. balandžio mėn. iÅ¡klausė 20 akademinių valandų mokymų kursÄ seminare „Verslumo pagrindai.

Verslo psichologija“, nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio mokėsi (duomenys neskelbtini) suvirintojo specialybės, kuriÄ Ä¯gijo 2021 m. liepos mėnesį, pradėjo lankyti alkoholio vartojimo prevencijai skirtus užsiėmimus, pradėjo įsitraukti į gerbÅ«vio darbų atlikimÄ , dalyvavo keliose pozityvaus užimtumo priemonėse. A. L. skatintas 9 kartus, paskutinį kartÄ 2016 m. spalio 28 d. PravieniÅ¡kių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu (panaikinant 2016 m. vasario 25 d. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ prieÅ¡ terminÄ ) už rodomÄ iniciatyvÄ , gerai atliktus bÅ«rio gerbÅ«vio gerinimo darbus ir aktyvų dalyvavimÄ bÅ«rio nuteistųjų visuomeninėje veikloje.

Nuteistasis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, pastaruoju metu stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, nuteistasis geba įžvelgti tam tikras problemines sritis savi gyvenime bei aspektus, kurie galimai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka. Vis dėlto, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Kita vertus, akcentuotina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Å ių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi Å¡iuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar bÅ«damas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali bÅ«ti padaromos jokiu kitu bÅ«du, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi bÅ«ti vertinamas asmens elgesys per visÄ bausmės atlikimo laikÄ . Pažymėtina, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Nors, kaip jau buvo minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 9 kartus, tačiau jis net 19 kartų baustas drausmine tvarka, ir nors, kaip savo skunde pažymi pats nuteistasis, jam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaiÅ¡tingai ir atskleidžia dviprasmiÅ¡kÄ nuteistojo požiÅ«rį į taikomas pataisos priemones, stokoja vidinių resursų atsiriboti nuo negatyvios aplinkos įtakos, kryptingai bei socialiai priimtinais bÅ«dais save realizuoti socialinėje aplinkoje bei keisti savo ankstesnį gyvenimo bÅ«dÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pagal smurtinio elgesio rizikos įvertinimo metodikÄ HCR-20 nuteistajam yra nustatyta vidutinė smurtinio elgesio pasireiÅ¡kimo tikimybė. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis nevengia peržengti nustatytų ribų, savo gyvenimo eigoje jis buvo ne kartÄ Ä¯vykdęs smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, kurių metu taikė instrumentinę agresijÄ (vykdė plėšimus, dėl; savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė kitÄ asmenį), jam yra bÅ«dingas kontroliuojantis elgesys bei instrumentinės agresijos taikymas, siekiant turtinės naudos.

Tam tikros A. L. agresyvaus elgesio apraiÅ¡kos buvo stebimos ir pataisos įstaigoje (2009 m. sausio 30 d. buvo nubaustas drausmine tvarka, nes reikalavo paslaugų iÅ¡ kitų nuteistųjų, panaudodamas psichologinį smurtÄ , ne kartÄ atsisakė paklusti teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams, elgėsi nepagarbiai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius). Teismas pritaria Komisijos padarytai iÅ¡vadai, kad nuteistojo teigiamas elgesys fiksuojamas pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad minėti nuteistojo elgesio pokyčiai (galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimo kontekste) yra stabilÅ«s. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ne visa apimtimi.

Antai, pradėjęs dalyvauti „Smurto prevencijos“ psichokorekcinėje programoje, užsiėmimus nutraukė pats, nes pasikeitė juos vedusi psichologė. Savo skunde nuteistasis pažymėjo, kad pateiktos rekomendacijos dalyvauti siÅ«lomose socialinės reabilitacijos programose yra visiÅ¡kai deklaratyvios, nekonkretizuotos, laikytinos tuščiažodžiavimu. Jo manymu, pataisos įstaigos vykdomose programose dažnai keičiasi socialiniai darbuotojai, nesaugomas konfidencialumas, todėl tokios programos praranda prasmę, kadangi yra vykdomos atmestinai, imituojant darbÄ su neteistaisiais.

Teismo vertinimu, toks atmestinas nuteistojo A. L. požiÅ«ris į jo atžvilgiu vykdomÄ socialinę reabilitacijÄ rodo, kad jis nėra pakankamai motyvuotas spręsti problemų, susijusių su aktualiu kriminogeninių veiksnių valdymu ir vis dar patiria sunkumų orientuojantis į savo resocializacijos bei integracijos procesÄ . Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas keisti savęs realizavimo aplinkoje bÅ«dus ir priemones, tačiau nuteistojo ankstesnis gyvenimo bÅ«das sietinas su jo nusikalstamu elgesiu ir siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, reikalauja tikslinių intervencinių priemonių įsitraukimo.

Asmens byloje esantys duomenys liudija, kad praeityje A. L. yra teistas du kartus – bÅ«damas septyniolikos metų amžiaus buvo nuteistas už tyčinį kÅ«no sužalojimÄ (nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas pritaikius amnestijÄ ), vėliau – už vagystę bei turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ (paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, o vėliau panaikintas, kadangi nuteistasis nesilaikė bausmės atlikimo tvarkos, neatvykdavo į inspekcijÄ registruotis, nebuvo rastas namuose, be inspekcijos sutikimo iÅ¡vyko iÅ¡ gyvenamosios vietos).

Taigi praeityje nuteistajam buvo taikomos įvairios pasitikėjimu grįstos poveikio priemonės, kad nuteistasis turėtų galimybę keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau A. L. nepateisino teismo lÅ«kesčių, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė ne vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , tarp jų ir bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmens nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, nuteistasis interviu metu prisiima atsakomybę už tam tikrus savo nusikalstamus veiksmus, tačiau nėra linkęs jų sureikÅ¡minti.

Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis negali bÅ«ti veiksniais, lemiančiais lygtinio paleidimo taikymÄ . Vis dėlto pažymėtina, kad į Å¡ias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistÄ jį, o kartu ir prognozuoti jo elgesį taikius jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Akcentuotina, kad įvertinus nuteistojo ankstesnius teistumus bei kriminalinę praeitį, nagrinėjamo klausimo aspektu, iÅ¡ esmės yra svarbu tai, kad paskutines veikas, tarp jų ir tyčinę labai sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Pastaroji aplinkybė rodo, kad nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o sÄ lygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu, kadangi praeityje nuteistajam parodytas pasitikėjimas teigiamų rezultatų nedavė, probacijos tikslai pasiekti nebuvo. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Å¡iuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-12-1121/2021 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00004-2018-9), kurioje A.

L. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje; 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose; BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose, padarymu. Teisminis procesas Å¡ioje byloje dar nesibaigęs, kaltinamajam gresia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Lygtinio paleidimo taikymui nėra nustatyta bÅ«tina sÄ lyga atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ , tačiau teismas pažymi, kad žalos atlyginimo klausimas yra svarbus vertinant asmens požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus ir dedamas pastangas įvykdyti teismo nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nėra stebimas nuteistojo gilus empatijos jausmas nusikaltimų aukoms, gailėjimasis dėl savo veiksmų ir jais sukeltų padarinių. Å iame kontekste pažymėtina tai, kad nuteistojo A. L. nusikalstamam elgesiui yra bÅ«dingas ir turtinių nusikaltimų modelis. Å iuo metu nuteistasis savarankiÅ¡kai pajamų negauna, kadangi pataisos įstaigoje nedirba. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis neturi įgijęs stabilios, nuoseklios darbinės patirties, galima kelti prielaidas, kad ankstesnė nuteistojo motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje stoka, pasidavimas destabilizuojančios aplinkos įtakai neigiamai veikė jo socialinį funkcionavimÄ bei skatino nusikalstamo elgesio raiÅ¡kÄ .

A. L. laisvėje stokojo motyvacijos realizuoti save veiklose, kurios užtikrintų legaliÄ ir stabiliÄ materialinę gerovę. Nuteistojo nusikalstamas elgesys turi tiesiogines sÄ sajas su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi. Ateityje nuteistajam nesiekiant užsitikrinti teisėtÄ pajamų Å¡altinį, jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka gali turėti didėjimo tendencijas. Å iuo metu nuteistasis motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje pataisos įstaigoje neiÅ¡reiÅ¡kia. Taigi, iÅ¡silavinimo bei darbinės patirties sritis gali bÅ«ti vertinama kaip aktualus kriminogeninis veiksnys.

Kaip jau buvo minėta, Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-493/2007 (kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41/2009), be kita ko, iš kaltinamųjų (tarp jų ir iš A. L.) solidariai priteista nukentėjusiajam R. S. 2002 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai K. S. – 18600 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nuteistojo teigimu, jis nukentėjusiesiems priteistos žalos nemoka, nes nukentėjusieji į antstolius dėl priteistos žalos nesikreipė.

Teismas pažymi, kad nuteistojo A. L. finansiniai įsipareigojimai Å¡iai dienai yra labai dideli, o nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje, neieÅ¡kant bÅ«dų, kaip turimus įsiskolinimus likviduoti, tik sustiprina pozicijÄ , jog jis nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus, ieÅ¡koti bÅ«dų kompensuoti asmenims nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo A. L. pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teismui neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl jo socialinių ryÅ¡ių su savo Å¡eima.

Neabejotina, kad Å¡is faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad artimųjų (pvz., mamos) buvimas egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam bÅ«nant laisvėje, jis nebuvo pakankamas siekiant atgrasyti nuteistÄ jį nuo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir Å¡iuo atveju abejotina, jog nuteistojo Å¡eima (jo teigimu, jis Å¡iuo metu yra vedęs) gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju.

Teismas nesutinka su nuteistojo A. L. skundo teiginiu, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra norma, o ne iÅ¡imtis. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, jog nuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidėjo valiai. BÅ«tent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ . Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų.

Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi jÄ skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

BÅ«tent Å¡iems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti. Teismas pabrėžia, kad nuteistojo A. L. skunde nurodyta Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be kita ko, ji yra rekomendacinio pobÅ«džio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso reikalavimai ir procedÅ«ros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamo Nutarimo neatitikimo Å¡ioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti. Pirmiau paminėtinos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad nuteistojo A. L. asmeninė motyvacija savarankiÅ¡kai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

Teismas mano, kad Å¡iuo atveju negalima iÅ¡skirtinai remtis tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančiais duomenimis ir visiÅ¡kai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å iuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo atliktų adekvačiÄ jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumÄ , kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistÄ jį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Tuo tarpu Å¡iuo konkrečiu atveju tokia iÅ¡vada dar nėra galima. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi neabejotinai visi pirmiau paminėti duomenys yra itin reikÅ¡mingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu Å¡ios aplinkybės nuteistÄ jį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio rizikÄ ir įtikintų KomisijÄ bei teismÄ , kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Taigi, Komisijos Nutarime aptartos bei teismo dar kartÄ Ä¯vertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sÄ Å¾iningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Lygtinai paleidus A. L., nebÅ«tų iÅ¡laikytas proporcingumas tarp bausmės humaniÅ¡kumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetÄ , nesant objektyvaus pagrindo, nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai. Å iuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl teismas nuteistojo A. L. skundÄ atmeta, o Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimÄ Nr. 59-141 palieka galioti, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atmesti nuteistojo A. L. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-141. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Marijus Kursevičius