Legislator Case Law & Legislation
2394a273-7105-48c4-9ee5-8a8bb9f4e6a5 AI generated

2394a273-7105-48c4-9ee5-8a8bb9f4e6a5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2394a273-7105-48c4-9ee5-8a8bb9f4e6a5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-626/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52798-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.1; 1.2.23.2.2.2; 1.2.23.3; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, nuteistiesiems M.

Legislator headnote

AI generated

2394a273-7105-48c4-9ee5-8a8bb9f4e6a5 · Lietuvos apeliacinis teismas: J. 950 eurų, asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta, 1 100 eurų, o jis 2 000 eurų, 2020 m. gegužės 15 d., apie 14.30 val., Vilniaus m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto Å¡altinio, neteisėtai, turėdami tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, už 1 120 eurų įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 29,019 g MDMA, kuriÄ nuo įgijimo momento, neteisėtai, paslėpę automobilyje „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po variklio dangčiu, gabeno į Utenos m., iki 2020 m. gegužės 15 d., apie 16.40 val., Utenos m., pietrytiniame aplinkkelyje buvo sustabdyti patikrinimui Utenos apskrities VPK pareigÅ«nų, ir apie 16.51 val.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-626/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52798-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.1; 1.2.23.2.2.2; 1.2.23.3; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, nuteistiesiems M.

N., A. J., K. L., gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Žavintai Paunksnytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka miÅ¡riu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. N. ir nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Žavintos Paunksnytės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo: A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: ‑ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnį laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoneriems) metams;

‑ BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį paskirta ir iÅ¡ dalies atlikta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams bausme jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2022 m. vasario 9 d. M. N. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta ir atlikta areÅ¡to 60 parų bausme jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. ir nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. liepos 27 d. Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteisti K. L., A. D., M. Å ., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. A. J. nuteistas už tai, kad 2019 metų gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kelyje 111 – tarp (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad A. Å . yra nepilnametis (gim. 2020-05-24) (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimÄ ), neteisėtai pardavė už 12 eurų A. Å . ne mažiau kaip 0,634 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurios ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,8 proc. 1.1.

Taip pat jis – A. J., veikdamas bendrai su nusikaltimo vykdytoju K. L., organizavo neteisėtÄ labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos MDMA įgijimÄ ir gabenimÄ , dėl to K. L. vykdant jo nurodymÄ , bendrininkų grupe su M. Å . ir A. D., neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA, o bÅ«tent: 1.1.1. 2019 m. gruodžio 13 d., apie 17.00 val., Utenos mieste, bendraujant telefonu susitarė su K. L., kad pastarasis nuvyks į Vilniaus miestÄ ir iÅ¡ jo nurodytos vietos paims paslėptÄ labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 110,256 g MDMA, kuriÄ atgabens į Utenos miestÄ ir perduos jam, o vėliau susitikus prie (duomenys neskelbtini) namo, Utenos mieste, sumokėjo K.

L. 30 eurų bei pažadėjo duoti 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kuomet minėta psichotropinė medžiaga bus jam atgabenta, dėl to, vykdant nusikalstamÄ veikÄ , 2019 m. gruodžio 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), K. L. susitarė su M. Å . ir A. D., kad kartu nuvyks į Vilniaus miestÄ ir iÅ¡ jo (A. J.) nurodytos vietos paims paslėptÄ labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 110,256 g MDMA, kuriÄ atgabens į Utenos miestÄ ir perduos jam, po ko K.

L. veikiant kartu su M. Å . ir A. D., automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarieji nuvyko į Vilniaus miestÄ , o jis (A. J.), vadovaudamas nusikalstamai veikai telefonu, nurodė K. L. adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini), kur buvo paslėpta minėta psichotropinė medžiaga, bei nusiuntė nuotraukas su psichotropinės medžiagos buvimo vieta, kur K. L. vykdydamas jo nurodymus, adresu (duomenys neskelbtini), paimdamas iÅ¡ betoninio vamzdžio įgijo labai dideli kiekį psichotropinės medžiagos – 110,256 g MDMA, po ko K.

L. kartu su M. Š. ir A. D., Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ paslėpę automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje, gabeno iÅ¡ Vilniaus miesto į Utenos miestÄ , kur 2019 m. gruodžio 13 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), M. Å . vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, o psichotropinė medžiaga automobilio apžiÅ«ros metu buvo rasta ir paimta. 1.2. Taip pat jis – A.

J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. N. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, turint tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo bei gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA, o bÅ«tent: 1.2.1. iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su M. N. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, 2020 m. gegužės 15 d. bendrai susidėję pinigus narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms pirkti, t. y. jis 950 eurų, M. N. 2 000 eurų, o asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta, 1 100 eurų, 2020 m. gegužės 15 d., apie 14.30 val., Vilniaus m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto Å¡altinio, neteisėtai, turėdami tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, už 1 120 eurų įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 29,019 g MDMA, kuriÄ nuo įgijimo momento, neteisėtai, paslėpę automobilyje „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po variklio dangčiu, gabeno į Utenos m., iki 2020 m. gegužės 15 d., apie 16.40 val., Utenos m., pietrytiniame aplinkkelyje buvo sustabdyti patikrinimui Utenos apskrities VPK pareigÅ«nų ir apie 16.51 val.

Å¡i neteisėtai gabenta psichotropinė medžiaga įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo rasta ir paimta policijos pareigÅ«nų. 1.3. M. N. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, turint tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo bei gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA, o bÅ«tent: 1.3.1. iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, 2020 m. gegužės 15 d., bendrai susidėję pinigus narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms pirkti, t. y.

A. J. 950 eurų, asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta, 1 100 eurų, o jis 2 000 eurų, 2020 m. gegužės 15 d., apie 14.30 val., Vilniaus m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto Å¡altinio, neteisėtai, turėdami tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, už 1 120 eurų įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 29,019 g MDMA, kuriÄ nuo įgijimo momento, neteisėtai, paslėpę automobilyje „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po variklio dangčiu, gabeno į Utenos m., iki 2020 m. gegužės 15 d., apie 16.40 val., Utenos m., pietrytiniame aplinkkelyje buvo sustabdyti patikrinimui Utenos apskrities VPK pareigÅ«nų, ir apie 16.51 val.

ši neteisėtai gabenta ir laikyta psichotropinė medžiaga įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų. II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai 2. Nuteistasis M. N. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti: jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, sušvelninant jam bausmę, arba sušvelninti jam bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikant jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Nuteistojo manymu, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir jam paskirtos aiÅ¡kiai per griežtos bausmės. Pasak nuteistojo M. N. pirmosios instancijos teismas jam paskyrė bausmę remdamasis ne reikÅ¡mingais teisiniais argumentais, bet vadovaudamasis paprasčiausia „aritmetika“ ‑ apskaičiuodamas jam pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Apeliantas nemano, kad toks aritmetinis bausmės paskyrimas galėtų bÅ«ti pripažintas atitinkančiu teisingumo principo įgyvendinimÄ . 2.2.

Nuteistasis M. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Nors M. N. iÅ¡ pradžių nenurodė kai kurių veikos padarymo aplinkybių dėl netinkamai suprasto „draugiÅ¡kumo“ ir palankumo bendrininkams, tačiau vėliau sÄ Å¾iningai nurodė visas jam žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė ne tik savo, bet ir bendrininkų veiksmus ir tokius parodymus nuosekliai patvirtino teismo posėdyje. Dėl to nuteistajam nesuprantamas teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytas bausmės griežtinimo motyvas, kad jo „atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato, konstatuodamas, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino tik iÅ¡ dalies ir tik dėl surinktų įrodymų...“.

Pasak apelianto, pastarasis teismo teiginys visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja faktinei aplinkybei, kuri fiksuota pirmo teismo posėdžio metu, kuomet iÅ¡ karto po kaltinamojo akto pagarsinimo M. N. kaltę dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo prisipažino visiÅ¡kai, todėl ir prokuroras savo baigiamojoje kalboje, aptardamas byloje dėl M. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos surinktus įrodymus, labai aiÅ¡kiai pasakė, jog pasisakys trumpai, kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino pilnai. 2.3. Apeliantas sutinka, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, nes praeityje yra teistas, teistumai neiÅ¡nykę.

Tačiau visos nusikalstamos veikos buvo susijusios su jo buvusia priklausomybe narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms, kuomet jam, dėl jauno amžiaus ir nepakankamos brandos nepavyko tos priklausomybės atsisakyti. Byloje yra faktiniai tai patvirtinantys duomenys ‑ teismo psichiatrinės ekspertizės metu nustatyta, kad dėl kelių narkotikų ir alkoholio vartojimo jam buvo iÅ¡sivystę psichikos ir elgesio sutrikimai (t. 14, b. l. 170-174), dėl psichozės jis negalėjo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos areÅ¡to bausmės. Nuteistasis M.

N., siekdamas atsiriboti nuo priklausomybės narkotikams ar psichotropinėms medžiagoms, visiÅ¡kai pakeitė aplinkÄ ‑ sukÅ«rė Å¡eimÄ , jo sutuoktinė yra nėščia, įsidarbino, yra teigiamai darbdavio charakterizuojamas, dalyvauja Lietuvos narkomanų anonimų draugijos organizuojamose programose. 2.4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog jis visiÅ¡kai nesistengė keisti gyvenimo bÅ«do. Toje pačioje nuosprendžio dalyje tik jau kitu teiginiu teismas konstatavo, kad „šiuo metu M.

N. elgesys yra pasikeitęs“, tik kartu nurodo tai, kad elgesį pakeitė po to, kai buvo sulaikytas po nusikalstamos veikos, priskiriamos sunkiems nusikaltimams, padarymo. Pastaroji aplinkybė kaip tik leidžia pagrįstai manyti, jog sunkios tyčinės nusikalstamos veikos užkardymas bei baudžiamosios atsakomybės už tokiÄ veikÄ taikymas ir buvo tas impulsas, kuris sÄ lygojo esminį M. N. suvokimo ir elgesio pasikeitimÄ , kas, siejant Å¡iÄ aplinkybę su jo Å¡eimyninės ir socialinės padėties kitimu, leidžia pakankamai pagrįstai manyti, jog jo pažadas visiÅ¡kai pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgtis tik teisėtai, yra nuoÅ¡irdus ir patikimas. 2.5.

Anot apelianto, nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad sunkų nusikaltimÄ M. N. ryžosi daryti po to, kai jam buvo paskirta bausmė už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis. Nors M. N. nusikalstama veika buvo padaryta po bausmės jam paskyrimo, tačiau bausmė jam buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu, kurio priėmimo metu jis nedalyvavo, todėl apie jam skirtÄ bausmę sužinojo vėliau. Nors Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga jo atsakomybės ir skirtinos bausmės Å¡velninimui, tačiau jos akcentavimas M. N. skirtos bausmės griežtinimui, apelianto manymu, taip pat nėra teisingas. 2.6.

Apelianto manymu, svarstant dėl jam skirtinos bausmės labai reikÅ¡minga tai, kad jam inkriminuota nusikalstama veika, vertinama sunkiu tyčiniu nusikaltimu, prieÅ¡ingai, nei iÅ¡dėstyta nuosprendyje, buvo iÅ¡tisai kontroliuojama tyrėjų. Nors teismo nuosprendyje nurodoma, jog neva „bylos medžiaga ‑ sekimo protokolas patvirtina, kad sulaikymo dienÄ kaltinamieji pradėti sekti jiems atvykus į UtenÄ . Sekimo pradžioje jie jau visiÅ¡kai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurias buvo įgiję Vilniuje ir atgabenę į UtenÄ .

Psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo iki Utenos metu kaltinamieji policijos pareigÅ«nų nebuvo kontroliuojami“, Å¡is teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytas teiginys nėra teisingas. 2.7. Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. birželio 11 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo (t. 4, b. l. 31‑61) turinio, M. N. ir kitų bendrininkų veiksmai tyrėjų buvo iÅ¡tisai kontroliuojami nuo pat slapto patekimo į automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir garso įraÅ¡ymo įrangos sumontavimo jame momento.

Tame tarpe, M. N. ir kitų bendrininkų veiksmai tiesiogiai klausantis jų pokalbių buvo kontroliuojami nuo pat susitarimo daryti nusikalstamÄ veikÄ momento iki atvykimo į Vilnių, medžiagų įsigijimo ir grįžimo į UtenÄ bei sulaikymo vietos ir nesvarbu ar ta kontrolė vyko vizualiai, ar audityviai. BÅ«tent klausydamiesi jų pokalbių tyrėjai sekė jų judėjimÄ , žinojo kur ir kada jie vyks ir nusprendė kada ir kur juos sulaikyti. Esant tokioms aplinkybėms, realiai jo veika, kaip iÅ¡tisai kontroliuota policijos tyrėjų, nepadarė ir negalėjo padaryti didelės žalos visuomenei, todėl, apelianto manymu, kad jei tokios veikos nėra pagrindo vertinti pasikėsinimu daryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, tai bent jau į realų jos pavojingumÄ bÅ«tina atsižvelgti skiriant jam bausmę. 2.8.

Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus ‑ padaryto nusikaltimo pavojingumÄ (realų) ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Nustatydamas bausmę už jam inkriminuotÄ veikÄ , įstatymo leidėjas nesuvokiamai nustatė ypatingai siauras galimybes teismams paskirti teisingas bausmes, nes numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų. Toks įstatymas nesuvokiamas todėl, kad net už realiai žymiai pavojingesnes nusikalstamas veikas yra numatytos bausmės, leidžiančios teismams parinkti daug teisingesnes bausmes, pvz., BK 263 straipsnio 3 dalis, BK 135 straipsnio 2 dalis.

Todėl teisingumo principui tikrai prieÅ¡tarauja įstatymo reikalavimas daug griežtesnę bausmę skirti realiai žymiai mažiau pavojingÄ veikÄ padariusiam asmeniui. Tam, kad vykdydami teisingumÄ teismai turėtų realiÄ galimybę bausmę tinkamai individualizuoti ir paskirti jÄ teisingÄ , įstatymas numato galimybę Å¡velninti bausmę, vadovaujantis jos paskirtimi, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Å i įstatymo nuostata M. N. atžvilgiu nebuvo taikyta įvertinus jo ankstesnius teistumus ir elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ignoruojant jo elgesio pasikeitimÄ jau dvejus metus po nusikalstamos veikos padarymo.

Apelianto manymu, toks jo asmenybės vertinimas nėra teisingas Å¡iame skunde aukščiau jau iÅ¡dėstytais motyvais. Kita vertus, BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymÄ teismas motyvavo ir nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesų gynimo virÅ¡enybe. M. N. formaliai pavojinga, sunkiu tyčiniu nusikaltimu vertinama veika realiai negrėsė nei asmenims, nei visuomenei ar valstybei, nes, kaip minėta, buvo iÅ¡tisai kontroliuojam tyrėjų. Apelianto manymu, vien Å¡i aplinkybė leido jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o jo asmenybės, Å¡eimyninių aplinkybių ir elgesio pokyčiai po nusikalstamos veikos padarymo, nuoÅ¡irdus prisipažinimas bei gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos, turint omenyje ilgalaikio įkalinimo neigiamÄ poveikį nuteistojo socialiniams ryÅ¡iams ir resocializacijos perspektyvai bei įpareigojo šį įstatymÄ jo atžvilgiu taikyti.

Nors teismų praktikoje buvo nuorodų į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos paprastai tuomet, kai nustatomos kokios nors iÅ¡imtinės aplinkybės, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019, iÅ¡aiÅ¡kino, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog Å¡velnesnė bausmė gali bÅ«ti skiriama nustačius tik kokias nors iÅ¡imtines aplinkybes. Apelianto manymu, jam taikomo baudžiamojo įstatymo visiÅ¡kai siauros sankcijos ribos itin suvaržo teismo diskrecijos teisę įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir paskirti teisingÄ bausmę, ir tai papildomai sÄ lygoja nurodyto įstatymo taikymo bÅ«tinumÄ .

3. Nuteistojo A. J. gynėja advokatė Žavintos Paunksnytės apeliaciniame skunde praÅ¡o: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 261 straipsnyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir Å¡iÄ A.

J. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, bei paskirti A. J. Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. A. J. yra nuteistas už tris nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 261 straipsnyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kaltės nepripažįsta, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o dėl trečios nusikalstamos veikos, numatytos BK kaltę pripažįsta visiÅ¡kai ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Pasak apeliantės, dėl nusikalstamų veikų, padarytų nepilnamečio A. Å . atžvilgiu ir 2019 m. gruodžio 13 d., Panevėžio apygardos teismas privalėjo A. J. iÅ¡teisinti, o dėl 2020 m. gegužės 15 d. nusikalstamos veikos ‑ jÄ kvalifikuoti tinkamai pagal BK straipsnį ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Dėl 3 nusikalstamos veikos, apeliantė pažymi, kad teismas Å¡iÄ veikÄ kvalifikavo netinkamai, be to, paskirdamas bausmę, A. J. kaltės pripažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si turėjo vertinti kaip lengvinančiÄ aplinkybę BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kÄ nurodė ir prokuroras.

Jam paskirta galutinė 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltinamojo asmenybės, kitų svarbių aplinkybių, ir prieÅ¡taraujanti teisingumo bei proporcingumo principams, taip pat pažeidžianti ir humanizmo principÄ . 3.2. Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 261 straipsnį kvalifikavimo. Pasak apeliantės, Å¡i teismo nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, todėl turi bÅ«ti panaikinta, kadangi nebuvo įrodytas nei vienas Å¡ios nusikalstamos veikos požymis: pirma, kad 2019 m. gruodžio mėnesį A. J. pardavė A.

Å . narkotines medžiagas, kurios buvo rastos 2020 m. sausio 10 d. kratos metu garaže, esančiame (duomenys neskelbtini); antra, kad 2019 m. gruodžio mėnesį, parduodamas Å¡ias narkotines medžiagas A. J. žinojo, jog A. Å . yra nepilnametis. 3.3. Dėl pirmojo požymio apeliantė pažymi, kad byloje nėra jokių objektyviai patvirtintų duomenų, jog A. J. 2019 m. gruodžio mėn. pardavė narkotines medžiagas A. Å ., t. y. 0,634 g narkotines medžiagas ‑ kanapes (antžemines dalis), kurios buvo rastos 2020 m. sausio 10 d. kratos metu garaže, esančiame (duomenys neskelbtini).

A. Å . nurodė, kad kartu su juo taip pat prekiavo ir K. L. bei A. U. Jie kartu nuomojosi tÄ patį garaÅ¾Ä , jame visi trys laikė ir sverdavo kanapes, visi trys kanapes laikė toje pačioje vietoje, kurioje likučius kratos metu rado policijos pareigÅ«nai. Taigi, kad minėtÄ garaÅ¾Ä nuomojosi trys asmenys – A. Š., K. L. ir A. U., buvo patvirtinta jų visų duotais parodymais. Visi Å¡ie asmenys nurodė, jog garaÅ¾Ä nuomojosi turėdami tikslÄ laikyti įsigytas narkotines medžiagas, jas ten sverti, pakuoti (kratos metu garaže buvo rastos elektroninės svarstyklės ir folijos ritinėlis) bei jas pardavinėti (platinti) kitiems asmenims.

Apklausti teisme jie visi patvirtino, jog narkotines medžiagas laikė toje pačioje vietoje, kur ir buvo rasti narkotinių medžiagų likučiai, t. y. po garažu esančiame rūsyje, po lentomis, kanapių likučius pareigūnai sušlavė ir surinko, nes jos buvo pabirusios. Taigi, jie negalėjo pasakyti, kurio iš jų įsigytų narkotinių medžiagų pabirusius likučius kratos metu rado pareigūnai. Pats A. Š. nurodė, kad narkotinės medžiagos priklausė jiems visiems, dėl ko negalėjo patvirtinti savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad rasti kanapių likučiai buvo būtent jo.

Todėl atitinkamai nenustačius ir nesant patikrintų duomenų, kieno iš jų trijų narkotinių medžiagų likučiai buvo rasti, nebuvo galima ir konstatuoti aplinkybės, kad minėtos narkotinės medžiagos buvo pirktos būtent iš A. J., ir pirktos būtent A. Š. 3.4. A. U., A. Š. ir K. L. parodė, kad jie pastoviai turėdavo narkotinių medžiagų ir jomis prekiaudavo. Jis matydavo, kaip A. Š. ir K. L. garaže sverdavo narkotines medžiagas. Jie nuolatos prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tokiomis kaip kanapės, psichotropinės tabletės, kurių sudėtyje yra MDMA, kelis kartus matė, kad buvo nusipirkę amfetamino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. parodė, kad po K. L. apklausos buvo sankcionuotos sekimo priemonės, kurių metu paaiÅ¡kėjo, kad A. U. amfetaminÄ nupirko A. Å . iÅ¡ E. B. Taigi, iÅ¡ viso to akivaizdu, jog jie – A. Å ., K. L. ir A. U., nuolat pirkdavo įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas turėdami tikslÄ jas platinti, be to, jie visi nurodė, jog jas pirkdavo iÅ¡ įvairių asmenų, ne tik iÅ¡ A. J., kaip buvo bandoma teigti ikiteisminio tyrimo metu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu pats A.

Š. iš esmės davė prieštaringus parodymus, nes iš pradžių jis teigė, kad iš A. J. pirko 1 g kanapių, o vėliau jau teigė, kad pirko daugiau, gal 20 g kanapių. Todėl visiškai nepagrįsta manyti, kad rasti narkotinių medžiagų likučiai buvo įsigyti būtent A. Š. ir būtent pirkti iš A. J. 3.5. Teismo nuosprendyje nurodyta, jog „teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. Š., A. U. bei kaltinamojo K. L. parodymais, kuriuos vertina kaip nuoseklius. Iš šių parodymų matyti, kad ne tik A.

Š., bet ir A. U. bei K. L., kaip ir A. Š., iš A. J. pirkdavo narkotines ir psichotropines medžiagas“. Tačiau, kaip jau buvo minėta, 2020 m. sausio 10 d. kratos metu rastos kanapės nebuvo supakuotos, o kanapių likučiai tiesiog buvo pabirę dėžėje, ten buvo tik narkotinių medžiagų likučiai, kurių kiekis labai mažas, nesiekė ir vieno gramo, tad tuos likučius pareigūnai surinko, juos sušlavė ir pasvėrė. Būtent tokias aplinkybes patvirtino visi kratoje dalyvavę policijos pareigūnai ir pats A.

Å . Taigi, narkotinės medžiagos kiekis ‑ 0,634 g, sÄ lygoja tai, kad tai buvo pavieniai likučiai, likę nuo A. Å ., K. L. ir A. U. vieno ar kelių asmenų prekybos narkotinėmis medžiagomis. Be to, K. L. teisme nurodė nežinantis, ar A. Å . 2019 m. gruodžio mėnesį pirko kanapių iÅ¡ A. J., nors tuo metu jie buvo geriausi draugai. Visa tai dar kartÄ patvirtina, jog nėra jokių neginčytinų duomenų apie tai, kad A. J., o ne kitas asmuo, 2019 m. gruodžio mėnesį pardavė narkotines medžiagas ‑ 0,634 g kanapių (antžemines dalis), kurios buvo rastos 2020 m. sausio 10 d. kratos metu garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, kad jas pardavė ne tarkim K.

L. ar A. U., o bÅ«tent A. Š., t. y. nepilnamečiui asmeniui. 3.6. Pasak apeliantės, nuteistojo A. J. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. J. suvokė ir žinojo, kokio amžiaus yra A. Å . Teismas Å¡iÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 261 straipsnį remdamasis tik liudytojų A. Å . ir A. U. bei nuteistojo K. L. parodymais, neabejodamas jų teisingumu, neatsižvelgdamas į tai, kad jie visi trys, apklausti teisme, nurodė, kad jie manė, kad A. J.

žinojo, jog A. Š. nepilnametis, tačiau jie nebuvo tikri ar jis tai žinojo, iš kur tai žino, kadangi apie amžių jie niekada nekalbėdavo. Todėl esant tokiems parodymams bei abejonėms dėl šiuos parodymus davusių asmenų užtikrintumo, nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis žinojo A. Š. amžių, juolab, kad jie nebuvo draugai, nelankė kartu mokyklos, bendravo tik epizodiškai ir tai labiau per kitus asmenis. Taigi, visiškai nepagrįstas teismo vertinimas, kad A. J. platino narkotines medžiagas bei suvokė, kad A.

Š. yra nepilnametis. 3.7. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai kaltininkas žino arba turi ir gali suvokti, jog asmuo, kuriam jis platina narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Ar kaltininkas žino arba turi ir gali žinoti apie nukentėjusiojo amžių, sprendžiama pagal tai, ar jie buvo pažįstami, bendravo, iš nukentėjusiojo išvaizdos ir pan., t. y. iš visų konkrečių bylos aplinkybių. Pats A. Š. parodė, kad A. J. pažįsta, draugais nebuvo.

Jis nurodė, kad nežino, ar A. J. žinojo, kiek jam metų, kad jis pats A. J. nėra sakęs kiek jam metų, ta tema iš viso nėra kalbėję. Kiti apklausti liudytojai bei nuteistasis K. L. taip pat patvirtino šias aplinkybes. K. L. nurodė, kad jis pats žinojo, kiek A. Š. metų, tačiau ar apie A. Š. amžių sakė A. J., nepamena, tarp jų niekas nekalbėdavo apie amžių. 3.8. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pats A. J. nurodė, kad tuo metu A. Š. amžiaus jis nežinojo, apie tai jis sužinojo tik iš jam įteikto įtarimo, kuriame buvo nurodyta, kad A. Š. yra nepilnametis, ir, kad 2019 m. gruodžio mėnesį jis platino narkotines medžiagas A. Š., kuris tuo metu buvo nepilnametis.

A. Å . pasisakymu, A. J. galėjo žinoti apie jo amžių tik iÅ¡ tos aplinkybės, kad jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tačiau Å¡i aplinkybė nėra sÄ lygota vien tik asmens amžiaus, nes net ir vyresnio amžiaus asmenys ne visi turi vairuotojo pažymėjimus. Be to, visi trys garaÅ¾Ä nuomoję asmenys ‑ K. L., A. U. ir A. Å . buvo kartu įsigiję automobilį, kurį iÅ¡imtinai vairavo A. U. Teismui nesukėlė abejonių net ir ta aplinkybė, kad K. L., bÅ«damas pilnametis, automobilio nevairavo, taip pat kaip ir A. Š.

Taigi, A. J. A. Š. nevairavimas automobilio taip pat jokios nuostabos nesukėlė, kadangi jį vairavo išimtinai A. U. 3.9. Ikiteisminio tyrimo metu buvo keliama versija, kad A. J. A. Š. amžių galėjo žinoti iš socialinio tinklo „Facebook“. Tačiau iš prie bylos prijungtų socialinio tinklo „Facebook“ duomenų apie A. Š. turimas penkias paskyras matyti, kad nei vienoje iš jų nėra nurodyta jo gimimo data ar kiti duomenys, iš kurių galima būtų sužinoti apie jo amžių.

Kita vertus, vienoje iÅ¡ paskyrų yra nurodyta, kad A. Å . („A. S.“) 2000 metais baigė AukÅ¡takalnio progimnazijÄ . Tačiau teismas pažymėjo, jog „tai, kad A. Å . „Facebook“ paskyrose nenurodęs savo amžiaus, savaime neeliminuoja A. J. atsakomybės, be to, nepaneigia gebėjimo suvokti asmens amžiaus, nes paprastai apie žmogaus amžių yra sprendžiama pagal jo bendrus veido bruožus, elgesį, o ne pagal „Facebook“ paskyrÄ â€œ. Kaip jau buvo minėta, A. J. nežinojo A.

Å . amžiaus, apie tai jis sužinojo tik gavęs įtarimÄ apie padarytÄ nusikaltimÄ . A. J. yra tik trejais metais vyresnis už A. Å ., jam pačiam tuo metu buvo 20 metų, todėl jam buvo sunku suprasti ir įvertinti A. Å . amžių, jis tik suvokė tai, kad A. Š. yra panaÅ¡aus amžiaus kaip ir jis pats. Be to, bet kuriam žmogui yra gana sudėtinga atskirti 17 metų asmenį nuo 18 ar 19 metų amžiaus asmens, todėl tokio suklaidinimo tikimybė yra didžiulė. 3.10. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad „abejotina, ar A.

J., užsiimant narkotinių medžiagų platinimu, apskritai buvo svarbu, kiek A. Š. yra metų. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. J. dėl kokių nors savo asmeninių savybių nesugebėtų atskirti, suprasti ir įvertinti, su kokio amžiaus asmeniu jis reguliariai bendrauja kasdieniame gyvenime, t. y., kad šiuo konkrečiu atveju jis nesuprato bendraujantis su asmeniu, už save jaunesniu trejais metais, be to, gyvenančiu tame pačiame, gana mažame mieste ir nuolat bendraujančiu iš esmės su tais pačiais, pakankamai gerai pažįstamais, jaunuoliais“.

Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu, kadangi A. J. nėra linkęs platinti ir neplatina narkotinių medžiagų nepilnamečiams. Teismo išsakyta nuomonė, jog A. J. nėra svarbu, kam jis platina narkotines medžiagas, kadangi jam svarbu tik jas platinti, yra absoliučiai neteisinga. Kaip jau buvo minėta aukščiau, asmens amžiaus nustatymas nėra toks paprastas, koks gali pasirodyti, todėl tokie teismo argumentai, kad A. J. tai turėjo suprasti, yra atmestini. Pažymėtina, kad A. Š. nebuvo paviešinęs savo amžiaus socialiniuose tinkluose, o iš žmogaus veido bruožų, elgesio, gana sudėtinga nustatyti jo amžių.

Dėl ko kilus įtarimams, kad asmuo gali bÅ«ti nepilnametis, pvz., perkant cigaretes, parduotuvėse yra praÅ¡oma parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ , nes parduotuvės darbuotojai, nors ir bÅ«dami sÄ moningi, pakankamai gebantys atskirti asmens amžių, vis tik dažnai negali įvertinti, kokio amžiaus asmuo yra, todėl taip pat klysta. Ne iÅ¡imtis ir A. J., kuris pats bÅ«damas jauno amžiaus nesuvokė, jog A. Å . gali bÅ«ti nepilnametis, be to, jis A. Å . gerai nepažinojo, bendravo retai, dažnai per kitus asmenis. 3.11.

Anot apeliantės, byloje nėra surinkta jokių duomenų, patvirtinančių neginčijamÄ aplinkybę, jog 2019 m. gruodžio mėn. A. J. žinojo bei suvokė, kad A. Å . yra nepilnametis, kaip nėra ir patvirtintų duomenų, jog tuo metu A. J. pardavė A. Å . ne mažiau kaip 0,634 g narkotinės medžiagos ‑ kanapių (antžeminių dalių). Svarbu akcentuoti tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013 ir kt.).

Taigi, Panevėžio apygardos teismo padaryta iÅ¡vada ir priimtas nuosprendis dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, padarymo, nepagrįsta ir neįrodyta. Todėl Panevėžio apygardos teismas privalėjo A. J. iÅ¡teisinti dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantė praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo panaikinti Å¡iÄ nuosprendžio dalį, kurioje A. J. nuteistas pagal BK 261 straipsnį, kadangi nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 3.12.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kvalifikavimo (2019 m. gruodžio 13 d. nusikalstama veika). A. J. kaltė yra grindžiama iÅ¡ esmės kito nuteistojo ‑ K. L. parodymais. Tačiau jokių tiesioginių, neginčytinų duomenų apie A. J. dalyvavimÄ Å¡ioje nusikalstamoje veikoje, nėra. K. L. parodymai, jog norėdamas įsigyti psichotropinių medžiagų ‑ ekstazi tablečių, jis kreipėsi į A. J., kuris neturėdamas praÅ¡omos prekės, pats paprašė K.

L. paslaugos, t. y. tabletes atvežti iÅ¡ Vilniaus, vertintini kritiÅ¡kai. Visų pirma, pats K. L. sustabdytas policijos pareigÅ«nų jiems nurodė, kad tai jam priklausančios psichotropinės medžiagos. Tai matyti iÅ¡ pačių policijos pareigÅ«nų L. V. ir ŽydrÅ«no Giedraičio, kurie sustabdė automobilį ir rado minėtas psichotropines medžiagas, parodymų. Jie abu nuosekliai parodė, kad K. L. prisipažino, jog tai jo medžiagos, be to, jie abu negalėjo prisiminti, ar K. L. naudojosi telefonu, ar rašė žinutes, ar apskritai turėjo telefonÄ . 3.13.

Versija, jog įsigytas psichotropines medžiagas K. L. vežė A. J. praÅ¡ymu, atsirado tik jo apklausos metu, kai K. L. buvo paaiÅ¡kinta kokia atsakomybė jam gresia už tokio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimÄ ir gabenimÄ . Taigi, akivaizdu, kad siekdamas iÅ¡vengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, galvodamas, kad iÅ¡ viso gali iÅ¡vengti atsakomybės, nurodydamas kitÄ asmenį, jis sugalvojo tokį planÄ . Jeigu jis tikrai bÅ«tų vykdęs A. J. nurodymus ir jo praÅ¡ymu bÅ«tų gabenęs minėtas psichotropines medžiagas, tai K.

L. iÅ¡kart apie tai bÅ«tų pasakęs jį sustabdžiusiems policijos pareigÅ«nams, o ne praėjus kažkuriam laiko tarpui, kuomet jis turėjo daugiau laiko pagalvoti ir duodamas parodymus nurodyti kitÄ asmenį ‑ A. J., kuris ir neva tai suorganizavo narkotinių medžiagų parvežimÄ iÅ¡ Vilniaus. L. V. parodė, kad K. L. jam sakė, jog, kai pas asmenis randa maÅ¾Ä kiekį narkotinių medžiagų, tai visi nurodo, kad pirko iÅ¡ A. J. IÅ¡ to galima suprasti, jog visi asmenys, kurie yra girdėję apie A.

J. bei žino, jog jis vartoja ir platina narkotines medžiagas, yra susitarę nurodyti bÅ«tent jį. Tuo pasireiÅ¡kia akivaizdus atsakomybės perkėlimas A. J., kuris su Å¡ia nusikalstama veika niekaip nesusijęs, t. y. jis nedalyvavo, nedavė jokių nurodymų ir juo labiau neorganizavo Å¡io nusikaltimo. 3.14. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pats K. L. savo iniciatyva ieÅ¡kojo asmenų, kurie jį nuvežtų į Vilnių ‑ iÅ¡ pradžių prašė A. U., kuris atsisakė jį nuvežti, po to prašė M.

Å . ir A. D., kuriems pasakė, kad reikia nuvažiuoti į Vilnių paimti tablečių, ir visa tai norėjo atlikti be jokio užmokesčio, nes apklaustas teisme K. L. nurodė, kad A. J. jam jokio atlygio už tokį sunkų nusikaltimÄ nežadėjo, atlygio jokio nesiÅ«lė, o atvežus ne va tai jis pats bÅ«tų nusipirkęs tablečių iÅ¡ A. J. Be to, pats K. L. tarėsi su M. Å . ir A. D. dėl atlygio už narkotinių medžiagų atvežimÄ iÅ¡ Vilniaus. Apklaustas teisme K. L. nesugebėjo paaiÅ¡kinti ir logiÅ¡kai atsakyti į klausimus apie tai kaip ne va tai A.

J. bÅ«tų atsiskaitęs su M. Š. ir A. D., nes jie abu prašė iÅ¡ K. L. už paslaugÄ sumokėti jiems narkotinėmis medžiagomis ‑ kanapėmis, nors K. L. jų neturėjo. K. L. pažadėjo už nuvežimÄ duoti M. Š. ir A. D. 10 tablečių, nors jie norėjo gauti kanapių, tačiau K. L. jiems pasakė, jog jų tuo metu neturėjo. Taigi, abejotinos K. L. paskatos įsigyti ir gabenti iÅ¡ Vilniaus į UtenÄ tokį didelį kiekį psichotropinės medžiagos, kadangi, pasak jo paties, jis jokio atlygio už tai nebÅ«tų gavęs, pats bÅ«tų įsigijęs iÅ¡ A.

J. atvežtas tabletes, o dar tuo pačiu bÅ«tų atsiskaitęs su M. Š. bei A. D., t. y. davęs jiems už Å¡iÄ paslaugÄ kanapių. Tokios K. L. nurodytos aplinkybės yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kos, taip, kaip ir nelogiÅ¡ka, jog tokiÄ atsakomybę K. L. prisiėmė visiÅ¡kai be jokio atlygio iÅ¡ A. J. Be to, pagal M. Å . parodymus K. L. jam sakė, kad grįžęs jis pats „iÅ¡mėtys“, t. y. parduos „šponkes“, taip vadinamÄ narkotinę medžiagÄ ‑ tabletes, nupirks pats „žolės“ (kanapių) ir kitÄ kartÄ , kai bus Utenoje, jam atiduos, kaip atlygį už tablečių parvežimo paslaugas.

BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad K. L. neketino niekam perduoti įsigytų psichotropinių medžiagų, kad vežė jas ne kieno nors papraÅ¡ytas, o tai rodo bÅ«tent tai, kad jis pats tabletes ketino pardavinėti. 3.15. Aplinkybė, jog prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į Vilnių jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur K. L. vienas nuėjo su kažkuo susitikti, o grįžęs M. Å . padavė 30 eurų už kurÄ , nėra patvirtinta, jog K. L. susitiko bÅ«tent su A. J. To negalėjo patvirtinti ir liudytojai M.

Å . bei A. D., kaip antai M. Š. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad K. L. grįžęs iÅ¡ susitikimo su draugu, į automobilio daiktadėžę padėjo 30 eurų. Taigi, nebuvo pasakyta, su kokiu draugu konkrečiai jis buvo susitikęs ir, kad tas draugas jam padavęs pinigus, kuriuos ir davė už kurÄ . Byloje taip pat nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog bÅ«tent A. J. sumokėjo už K. L. įsigytas psichotropines medžiagas, nes tokia aplinkybė iÅ¡ viso nebuvo nustatyta.

Apie tai negalėjo nieko pasakyti ar tokios aplinkybės logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti ir pats K. L. Akivaizdu ir logiÅ¡ka, kad toks didelis kiekis psichotropinių medžiagų tikrai negalėjo bÅ«ti duodamas už dyka ar į skolÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad jos buvo įsigytos kitame mieste, t. y. Vilniuje. Negana to, niekas nematė ir negalėjo patvirtinti, kad K. L. susiraÅ¡inėjo su A. J., kad bÅ«tent A. J. davė jam kokius nors nurodymus ir pan. Taip pat kyla pagrįstas klausimas, kodėl pats A. J. nevažiavo kartu, jeigu tai buvo jo perkama prekė, pasitikėjo K.

L., kuris jam buvo žinomas tik iÅ¡ matymo, o gi bÅ«tent todėl, kad jis su Å¡ia nusikalstama veika visiÅ¡kai nesusijęs. 3.16. Anot apeliantės, A. J. nedalyvavimÄ Å¡ioje nusikalstamoje veikoje patvirtina ir tai, kad byloje nėra pateiktas K. L. susiraÅ¡inėjimo su A. J. turinys, kuriame matytųsi, jog A. J. yra susijęs su minėtų psichotropinių medžiagų įsigijimu. Todėl nesutiktina su teismo padaryta iÅ¡vada, jog tai savaime nepaneigia fakto, kad K. L. susiraÅ¡inėjo bÅ«tent su A. J. ir gavo iÅ¡ jo nurodymus dėl psichotropinių medžiagų įgijimo.

K. L. pasakymas, jog susirašinėjimo su A. J. turinį jis spėjo ištrinti kartu su programėle, yra niekaip nepagrįstas, kadangi jis nebūtų taip pasielgęs ir pats sau pakenkęs, nes jam nebuvo naudinga ištrinti itin svarbius bei reikšmingus įrodymus, turinčius esminę reikšmę jam pačiam kilusiai baudžiamajai atsakomybei sušvelninti. Pasak liudytojos G. K., K. L. ruošėsi važiuoti į Vilnių, tačiau neturėjo automobilio, dėl ko su kažkuo susirašinėjo. Jai yra žinoma, kad A.

Å ., K. L. ir A. U. prekiavo narkotinėmis medžiagomis, taigi, jie visi trys buvo geri draugai, kurie kartu nuomojosi garaÅ¾Ä narkotinių medžiagų platinimui. 3.17. Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, matyti, kad teismas nuosprendžiu visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, jog A. J. organizavo neteisėtÄ labai didelio kiekio disponavimÄ psichotropinėmis medžiagomis, t. y. jo veika atitinka BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, remiantis tik prielaidomis. IÅ¡ visų byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. neorganizavo, taip pat neįsigijo ir negabeno jokių psichotropinių medžiagų, kurios buvo rastos 2019 m. gruodžio 13 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nams sustabdžius automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M.

Å . Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. 3.18. Byloje turi bÅ«ti surinkta pakankamas kiekis neginčytinų ir nekeliančių abejonių įrodymų, kuriais asmuo galėtų bÅ«ti pripažintas kaltu ir dėl to bÅ«tų priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Tačiau Å¡ioje byloje Å¡i nusikalstama veika A. J. atžvilgiu nebuvo pagrįsta jokiais duomenimis, o nubausti asmenį remiantis vien tik vieno asmens prieÅ¡taringais parodymais, kuomet nėra jokių objektyvių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, niekaip negalima. Ta aplinkybė, kad A. J. kurį laikÄ vartojo ir platino narkotines medžiagas, savaime nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent jis įvykdė ir Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Antraip tai reikÅ¡tų, kad jokie kiti asmenys be A. J. neužsiėmė narkotinių medžiagų platinimu ir vartojimu.

Netgi priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad tiek M. Š. kartu su A. D., tiek A. Š. kartu su K. L. ir A. U. užsiiminėjo šia neteisėta nusikalstama narkotinių medžiagų platinimo veika. Tad radus narkotinių medžiagų pas vienus ar kitus asmenis negalima iškart teigti ir daryti prielaidos, jog su visomis tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis yra išimtinai susijęs tik A. J., nors jis kartu nevažiavo, narkotikų neįsigijo ir jų negabeno bei nelaikė, o visa tai paneigiančių duomenų byloje nėra.

Apeliantės manymu, Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį turi bÅ«ti panaikinta, kaip nepagrįsta, neteisinga ir neteisėta, nes nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 3.19. Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikavimo (2020 m. gegužės 15 d. nusikalstama veika). Vadovaujantis 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nustatyta, kad MDMA kiekis laikytinas dideliu, kai Å¡ios medžiagos yra daugiau kaip 20 g, kas ir sudarė jų visų bendrai įgytos psichotropinės medžiagos kiekį ‑ 29,019 g.

Apeliantė, pacitavusi BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodė, kad A. J. padaryta nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl Å¡ių priežasčių. Pirma, remiantis kasacine nutartimi Nr. 2K-7-195/2009, nenustačius platinti skirtos narkotinių medžiagų dalies, negalima inkriminuoti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojančio požymio ‑ didelio narkotinių medžiagų kiekio. Byloje nustatyta, kad A. J. kartu su M. N. ir D. J. neteisėtai įgijo ir gabeno psichotropinės medžiagos ‑ 29,019 g MDMA, tačiau Panevėžio apygardos teismas nesiaiÅ¡kino ir nenustatė tikrųjų nuteistojo tikslų, t. y. kokia dalis narkotinių medžiagų buvo skirta parduoti, o kokia dalis pačiam vartoti.

Kaip jau buvo ne kartÄ minėta, nuteistasis A. J. pats vartoja psichotropines medžiagas ir dalis jų, t. y. 29,019 g MDMA, rastų sustabdžius automobilį, ir kiekvienam ketinant pasidalinti po atitinkamÄ dalį, buvo skirta ir asmeniniam vartojimui, neturint tikslo platinti. 3.20. Kita vertus, nuo 0,2 g iki 20 g minėtos medžiagos kiekis laikomas nedideliu, o tai ir reikėtų laikyti teisingai įvertintu kiekiu, kadangi bendrai įgytÄ ir gabentÄ MDMA kiekį jie planavo pasidalinti trise, t. y. iÅ¡ visų 29,019 g, kiekvienam po lygiai turėjo gautis po 9,673 g, kas sudaro nedidelį MDMA psichotropinės medžiagos kiekį.

Tačiau svarbu akcentuoti tai, kad vertinant susidėtų pinigų kiekį, t. y. kad A. J. davė 950 eurų, M. N. – 2 000 eurų, D. J. – 1 100 eurų, matyti, jog A. J. įgytos minėtos psichotropinės medžiagos dalis yra mažiausia, lyginant su M. N. ir D. J. piniginiu indėliu. Taigi, nuteistajam A. J. turėjusi tekti MDMA dalis negali bÅ«ti pripažinta dideliu Å¡ios psichotropinės medžiagos kiekiu. Juo labiau, kad M. N. taip pat yra nuteistas už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , o D. J. atžvilgiu byla atskirta, taigi, jiems visiems trims yra taikoma baudžiamoji atsakomybė už minėtų psichotropinių medžiagų įsigijimÄ ir gabenimÄ .

Apeliantės manymu, neteisinga Å¡iÄ veikÄ vertinti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, t. y. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojant kaip bendrÄ , kadangi psichotropinių medžiagų įgijimas ir gabenimas turi bÅ«ti vertinamas kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų atžvilgiu atskirai, t. y. jiems visiems atitinkamai padalijant atsakomybę už kiekvienam turėjusiÄ tekti psichotropinės medžiagos MDMA dalį. 3.21. A. J. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei paaiÅ¡kino visas įvykio aplinkybes.

Jis nurodė, kad 2020 m. gegužės 15 d. įsigytas psichotropines medžiagas, t. y. MDMA, bÅ«tų visi trys ‑ jis, M. N. ir D. J., pasidalinę sugrįžus į UtenÄ , kadangi Vilniaus mieste to padaryti nepastebėti negalėjo. Jis taip pat paaiÅ¡kino, kad MDMA ketino vartoti pats, o taip pat dalį parduoti tam, kad užsidirbtų pragyvenimui. Taigi, teismo vertinimas, kad A. J. ir M. N. įgijo bei gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų ‑ MDMA, turėdami tikslÄ platinti, yra neteisingas, kadangi nebuvo įvertintos visos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. buvo reikalinga atskirti kiekvieno iÅ¡ jų įgytÄ MDMA kiekį, taip pat nustatyti, kokį kiekį kiekvienas ketino suvartoti sau, o kokį kiekį ‑ platinti.

Apeliantė nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo A. J. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kadangi A. J. teismas neteisingai ir nepagrįstai taikė BK 260 straipsnio 2 dalį, todėl jam paskirta bausmė yra neteisėta, todėl turi bÅ«ti pakeista. 3.22. Dėl bausmės skyrimo. Anot apeliantės, Panevėžio apygardos teismas, tiek kvalifikuodamas veikÄ , tiek skirdamas bausmę, pažeidė baudžiamosios teisės nuostatas, neatsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes kaip visumÄ , suteikdamas kelioms iÅ¡ jų iÅ¡skirtinę, prioritetinę reikÅ¡mę, nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes ir todėl paskyrė per griežtÄ bausmę, kuri yra neteisinga, prieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui.

Skiriant bausmę buvo pažeistos 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatos, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. J. padarė tęstinę veikÄ , todėl visi jo veiksmai kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 261 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. IÅ¡ tiesų, byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai ir neabejotinai patvirtinančių, jog A. J. padarė 2019 m. gruodžio 13 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. nusikalstamas veikas.

Vertinant tai, kad A. J. padarė 2020 m. gegužės 15 d. nusikalstamÄ veikÄ , be to, kad jam pritaikyta BK 260 straipsnio 2 dalis turi bÅ«ti perkvalifikuota į to paties straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė turi bÅ«ti pakeista, paskiriant Å¡velnesnę bausmę. 3.23. Už nuteistojo A. J. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaip Panevėžio apygardos teismas kvalifikavo, BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė ‑ laisvės atėmimas nuo aÅ¡tuonerių iki deÅ¡imties metų. Teismas nuosprendžiu paskyrė griežčiausiÄ ‑ laivės atėmimo bausmę, didesnę už vidurkį ‑ 13 (trylikai) metų (už visas tris jam inkriminuotas veikas).

Tačiau nepilnamečio A. Å . atžvilgiu ir 2019 m. gruodžio 13 d. nusikalstamų veikų A. J. nepadarė, todėl jam skirtina bausmė pagal 2020 m. gegužės 15 d. nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantės manymu, Å¡i nusikalstama veika turi bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies į 1 dalį. Taigi, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė ‑ laisvės atėmimas nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų. Akivaizdu, kad A. J. paskirta bausmė ‑ laisvės atėmimas 13 metų, yra neteisinga, nepagrįsta ir niekaip neatitinkanti, netgi gerokai virÅ¡ijanti baudžiamajame įstatyme numatytÄ pačiÄ griežčiausiÄ sankcijÄ ‑ laisvės atėmimÄ 8 metams.

Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-259/2011, Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-268-942/2017). Tačiau teismas Å¡ios aplinkybės ir Å¡io straipsnio taikymo A. J. atžvilgiu net nevertino, iÅ¡skirtinai akcentavo padarytos veikos pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį bei kaltinamojo asmenybę.

Gynėja pažymi, kad A. J. yra jauno amžiaus, Å¡iuo metu jam 22 metai, o veikos padarymo metu (2020 m. gegužės 15 d.) jam buvo 20 metų. Nors prieÅ¡ tai jis buvo teistas, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė, nes pats tuo metu vartojo narkotines medžiagas, nuo kurių buvo priklausomas, todėl įsigijo psichotropinės medžiagos MDMA ir turėdamas tikslÄ parduoti ir taip užsidirbti. Iki to laiko A. J. buvo ne kartÄ skatinamas, turi jam įteiktus padėkos raÅ¡tus, dalyvavo įvairiose veiklose, sportavo, buvo aktyvus ir pozityvus visuomenės narys.

A. J. pripažįsta, kad tuo metu buvo susidėjęs su netinkamais draugais, dėl ko iÅ¡sivystė priklausomybė narkotinėms medžiagoms, kurios jis kontroliuoti nebegalėjo. Tuo metu jis nesuprato, kad jam reikalinga pagalba. Tačiau, svarbu akcentuoti tai, kad prieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, paskutinė jam paskirta ir jau atlikta laisvės atėmimo bausmė A. J. davė teigiamÄ poveikį, jis pasitaisė, nebevartoja jokių narkotinių medžiagų, atsikratė Å¡ios priklausomybės, ėmė tęsti mokslus vidurinėje mokykloje, Å¡iuo metu mokosi, dirbo laisvės atėmimo vietoje, buvo paleistas į laisvę ankščiau laiko dėl savo pavyzdingo elgesio.

Be to, bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, jis pakeitė požiÅ«rį į gyvenimÄ : jis itin neigiamai vertina visas savo padarytas nusikalstamas veikas, gailisi, kad buvo nuklydęs, nori gyventi dorai ir sÄ Å¾iningai, iÅ¡sigydė priklausomybę narkotinėms medžiagoms. 3.24. Pasak apeliantės, teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, už kokias nusikalstamas veikas A. J. buvo anksčiau teistas: 2016 m. liepos 20 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ), 2017 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu ir 2019 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ), BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), BK 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ ), BK 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti).

Visi jo padaryti nusikaltimai yra priskirtini nesunkiems, be to, dėl padarytų 4 nusikalstamų veikų A. J. prisipažino kaltu, nes buvo nuteistas teismo baudžiamaisiais įsakymais, visas jam paskirtas bausmes yra atlikęs, o paskutinę jam paskirtÄ bausmę yra atlikęs iÅ¡ dalies (liko 3 mėnesiai ir 16 dienų). Todėl teismas, siekdamas paskirti teisingÄ bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad A. J. nusikaltimai, vertinant ankstesnius nusikaltimus, buvo padaryti per gana trumpÄ laikotarpį, t. y. nuo 2016 iki 2020 metų, kuomet jis vedė netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , klydo dėl savo jauno amžiaus ir priklausomybės narkotinėms medžiagoms bei nesugebėjo pasimokyti iÅ¡ savo klaidų ir pasitaisyti. 3.25.

Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė konstatuodamas, kad dėl nusikalstamos veikos A. J. prisipažino tik iš dalies, be to, tik dėl surinktų įrodymų, todėl šis jo prisipažinimas ir deklaruojamas gailėjimasis, pasak teismo, nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismo vertinimas, jog jis prisipažino tik iš dalies, yra visiškai nepagrįstas, kadangi akivaizdu, kad A. J. negalėjo prisipažinti ir gailėtis dėl nusikalstamų veikų, kurių jis nepadarė (nepilnamečio A.

Å . atžvilgiu ir 2019 m. gruodžio 13 d.). Dėl 2020 m. gegužės 15 d. nusikalstamos veikos A. J. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, dėl ko teismas turėjo tai vertinti kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Bylos nagrinėjimo metu prokuroras taip pat sutiko su tuo, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nuteistasis prašė atsižvelgti į jo jaunÄ amžių, į tai, kad savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jis pasitaisė, sugrįžo į doros keliÄ , pasižada ateityje nebenusikalsti.

Å iems neapgalvotiems ir nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo ir itin sunki Å¡eimos materialinė padėtis, be to, jam inkriminuotas nusikaltimas nėra smurtinis, turtinės ar fizinės žalos niekam nepadarė. 3.26. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Panevėžio apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai kvalifikavo veikÄ bei paskyrė per griežtÄ bausmę, kuri neatitinka baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties bei yra neproporcinga ir neteisinga. Parenkant bausmės rūšį buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus.

Pati griežčiausia bausmės rūšis A. J. atžvilgiu buvo parinkta teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Tokiu būdu skiriant bausmę buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir ji negali būti vertinama kaip teisinga.

Be to, vertinant tai, jog teismas netinkamai kvalifikavo pačias veikas, t. y. nuteisė A. J. už nusikaltimus, padarytus nepilnamečio A. Å . atžvilgiu ir 2019 m. gruodžio 13 d. nusikalstamÄ veikÄ , nors jis jų nepadarė, o 2020 m. gegužės 15 d. nusikalstamÄ veikÄ neteisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dali, nors Å¡i veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal minėto straipsnio 1 dalį, todėl atitinkamai jam paskirta bausmė yra neteisinga bei nepagrįsta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistieji M. N., A. J. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo M. N. ir nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Ž. Paunksnytės apeliaciniai skundai atmetami. Dėl A. J. nuteisimo pagal BK 261 straipsnį.

5. Nuteistojo A. J. gynėjos apeliaciniame skunde nesutinkama su A. J. nuteisimu pagal BK 261 straipsnį, prašoma šioje dalyje A. J. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde nurodoma, kad nebuvo įrodyta, kad 2019 m. gruodžio mėnesį A. J. pardavė A. Š. narkotines medžiagas, kurios buvo rastos 2020 m. sausio 10 d. kratos metu garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat nebuvo įrodyta, kad 2019 m. gruodžio mėnesį, parduodamas šias narkotines medžiagas A. J. žinojo, jog A. Š. yra nepilnametis.

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį taikytina tam, kas platino, t. y. atlygintinai ar neatlygintinai perleido, narkotines ar psichotropines medžiagas labiausiai nuo kvaiÅ¡alų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai paÅ¡alinei įtakai socialinei grupei –nepilnamečiams. Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimÄ nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimÄ suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad už BK 261 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2009, Nr. 2K-252/2010, Nr. 2K-395/2010, Nr. 2K-18/2012, Nr. 2K-369-788/2016).

Nepilnametis yra bet kuris asmuo, kuris tuo metu, kai kaltininkas jam platino narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo jaunesnis nei aÅ¡tuoniolikos metų. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395/2010, Nr. 2K-263/2012, Nr. 2K-18/2012, Nr. 2K-369-788/2016). Taigi, Å¡iai sudėčiai inkriminuoti užtenka nustatyti psichotropinės medžiagos perdavimo nepilnamečiui faktÄ â€“ nesvarbu, atlygintai, neatlygintinai, jam naudoti ar toliau platinti, bei kaltininko nepilnamečio amžiaus suvokimÄ .

7. Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. sausio 10 d. atlikus kratÄ nepilnamečio A. Š. nuomojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), po garažu esančiame rÅ«syje, deÅ¡iniame kampe stovinčioje medinėje dėžėje, po sukrautomis lentomis, rasta pribyrėjusių žalios spalvos augalinės medžiagos, įvairaus dydžio dalių, kurie buvo surinkti ir paimti, taip pat paimtos elektroninės svarstyklės bei aliuminio folijos ritinėlis (t. 8, b. l. 161–167).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. kovo 25 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, paimta pas A. Š., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,634 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,8 proc. Ant elektroninių svarstyklių, paimtų pas A. Š., paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (t. 8, b. l. 186–193).

8. Nuteistasis A. J. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad narkotinių medžiagų A. Š. nepardavė. A. Š. meluoja sakydamas, kad jis A. Š. pardavė 700 gramų narkotinių medžiagų. A. Š. amžiaus jis nežinojo, nes pastarasis jam nesakė kiek jam metų. Su A. Š. nepalaikė jokių ryšių, tik pasisveikindavo, su A. Š. susipažino per savo draugus. Gali būti, kad jis (A. J.) yra žinomas kaip narkotinių medžiagų platintojas, todėl K. L., A. U. ir A.

Å . nurodo jį kaip platintojÄ , tačiau tai yra melas. Pasak nuteistojo A. J., jie visi (K. L., A. U. ir A. Å .) yra draugai ir jį (A. J.) apkalba, bet negalėjo nurodyti priežasties, kodėl jį apkalbÄ (t. 17, b. l. 46‑47). Tačiau Å¡iuos nuteistojo A. J. parodymus paneigia jo paties 2020 m. gegužės 21 d. paaiÅ¡kinimai, duoti sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės jam paskyrimo. A. J., atsakydamas į teisėjo klausimus, nurodė, kad A. Å . narkotinių medžiagų nepardavė, nes A. Š. yra nepilnametis; pažįsta A.

Š., nes gyvena tame pačiame mieste. Aplinkybę, kad jis žinojo, jog A. Š. yra nepilnametis, patvirtino du kartus (t. 12, b. l. 37). Taip pat nuteistojo A. J. parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

9. Liudytojas A. Å . teisiamajame posėdyje parodė, kad pats vartojo „žolę“ ir ja prekiavo. Jis pažįsta A. J., draugais nebuvo, tačiau juos siejo narkotikai – vartojimas, prekyba. Garaže rastas kanapes jis įgijo 2019 metų gruodžio mėnesį iÅ¡ A. J. Jis „žolę“ (kanapes) po 50 ar 100 gramų (iÅ¡ viso apie 700 gramų) pirkdavo tik iÅ¡ A. J., tai tęsėsi apie pusmetį. Su A. J. susiraÅ¡ydavo per programėlę „Wickr Me“, kurioje A. J. nurodydavo susitikimo vietÄ .

Dažniausiai narkotines medžiagas gaudavo susitikus prie (duomenys neskelbtini) tilto. A. U. vairuodavo jų bendrai nupirktÄ automobilį „BMV“ ir jį (A. Å .) nuveždavo į narkotinių medžiagų paėmimo vietÄ . Pinigus už narkotines medžiagas A. J. atiduodavo tuomet, kai jas parduodavo kitiems asmenims, o iÅ¡pardavęs vėl užsakydavo (t. 17, b. l. 26‑27). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus liudytojas A. Å . davė ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 10, b. l. 93‑95) ir visų apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu (t. 10, b. l. 76‑77, 82‑83, 99‑100, 118‑120).

10. Liudytojas A. Å . ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad garaže kratos metu rastas kanapes jis įsigijo iÅ¡ A. J. prieÅ¡ Kalėdas, susitikęs su A. J. prie (duomenys neskelbtini) kaimo geležinkelio tilto deÅ¡inėje pusėje prie kelio. A. J. į susitikimo vietÄ atvyko juodu džipu ir iÅ¡lipęs iÅ¡ džipo padavė jam folijoje suvyniotas kanapes. Jį (A. Å .) į susitikimo vietÄ nuvežė A. U. Jis (A. Š.) įsigytas narkotines medžiagas ‑ kanapes paliko iÅ¡nuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini).

Jis iÅ¡ A. J. 4‑5 kartus įsigijo narkotinių medžiagų prieÅ¡ Kalėdas ir Naujuosius metus, t. y. 2019 metų pabaigoje. Jis iÅ¡ kitų asmenų narkotinių medžiagų nėra įsigijęs (t. 10, b. l. 93‑95). Tas pačias aplinkybes A. Å . nurodė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, papildomai nurodydamas jog apie pusę metų, kas dvi savaites pirko narkotines ir psichotropines medžiagas iÅ¡ A. J. Tuo metu jis (A. Å .) buvo nepilnametis ir neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl A. U. jį visada nuveždavo pasiimti narkotinių medžiagų iÅ¡ A.

J. (t. 10, b. l. 82‑83, 99‑100, 118‑120). Å iuos liudytojo A. Å . parodymus patvirtino ir liudytojas A. U. ir nuteistasis K. L.

11. Liudytojas A. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis K. L. ir A. Š. veždavo įsigyti narkotinių medžiagų (dažniausiai kanapių) iš A. J., jie iš kitų asmenų narkotinių medžiagų nepirkdavo. Su A. J. buvo bendraujama per programėlę „Wickr Me“ ir su juo atsiskaitoma tik po narkotinių medžiagų pardavimo. 2019 metų gruodžio mėnesį jis vežė A. Š. įsigyti narkotinių medžiagų – 100 gramų „žolės“ iš A. J. A. Š. pastoviai turėjo kanapių, kurias gaudavo iš A.

J. Narkotines medžiagas A. Å . laikydavo iÅ¡sinuomotame garaže (t. 17, b. l. 24‑26). AnalogiÅ¡kus parodymus liudytojas A. U. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, papildomai nurodydamas, kad per savaitę vienÄ ar du kartus veždavo A. Å . įsigyti narkotinių medžiagų (kanapes arba ekstazi tabletes („ratus“)) iÅ¡ A. J. A. Å . iÅ¡ A. J. narkotines medžiagas įsigydavo dideliais kiekiais, t. y. po 100‑200 g kanapių ir po 50‑100 vnt. ekstazi tablečių. A. Å . sakė, kad viskÄ perkÄ iÅ¡ A.

J. (t. 6, b. l. 32‑34, 37‑39; t. 10, b. l. 58‑60). Å iuos parodymus A. U. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei parodė vietas, kur A. Å . pirkdavo iÅ¡ A. J. narkotines medžiagas (kanapes apie 100–200 gramų) taip pat parodė garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame A. Å . slėpdavo narkotines medžiagas, nupirktas iÅ¡ A. J. (t. 6, b. l. 73‑85).

12. Nuteistasis K. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. J. platino narkotines medžiagas A. Š., pats matė kaip A. J. perduoda narkotines medžiagas A. Å ., kuris tuo metu buvo nepilnametis. Taip pat A. Å . jam yra sakęs, kad narkotines medžiagas įgyja tik iÅ¡ A. J. (t. 17, b. l. 12‑13). AnalogiÅ¡kus parodymus nuteistasis K. L. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, papildomai nurodydamas, kad 2019 m. gruodžio 13 d. jo praÅ¡ymu A. Å . jam davė „žolės“, kuriÄ buvo įsigijęs iÅ¡ A. J. (t. 2, b. l. 174, 185‑187).

13. Nors liudytojas A. Å . pirminėse apklausuose, kuriuose buvo apklausiamas kaip įtariamasis, nurodė daug mažesnį įgytų iÅ¡ A. J. narkotinių medžiagų kiekį – apie 0,8‑1 g (t. 10, b. l. 82‑83, 93‑95, 99‑100), t. y. derino savo parodymus prie byloje esančių įrodymų – garažo kratos metu rastų kanapių svorio, tačiau vėlesniuose apklausuose pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ liudytojas A. Å . patikslino narkotinių medžiagų kiekį bei nurodė, kad iÅ¡ tikrųjų 2019 m. gruodžio mėn. iÅ¡ A.

J. įgijo apie 50 gramų kanapių, garaže policijos pareigÅ«nai rado tik likučius (t. 10, b. l. 118‑120). Liudytojas A. Å . teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad iÅ¡ A. J. įsigydavo po 50‑100 gramų kanapių, o policininkai garaže rado tik narkotinės medžiagos likučius (t. 17, b. l. 26‑27). Liudytojo A. Å . skirtingi parodymai dėl įsigytų narkotinių medžiagų kiekio nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu, nes jis detaliai paaiÅ¡kino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be to, A.

Š. parodymus bei aplinkybę, kad realiai A. Š. iš A. J. buvo įsigijęs didesnį kanapių kiekį, patvirtino ir liudytojas A. U.

14. Liudytojo A. Š. viso proceso metu duoti parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių yra vienodi ir nuoseklūs, jo parodymus patvirtino liudytojas A. U. ir nuteistasis K. L. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti liudytojų A. Š., A. U. ir nuteistojo K. L. parodymų patikimumu, jų parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių sutampa, jie viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs, išsamūs. Teismas nenustatė pagrindo, jo nenurodė ir pats nuteistasis A. J., kodėl liudytojams A.

Å ., A. U. ir nuteistajam K. L. bÅ«tų buvę naudinga apkalbėti nuteistÄ jį A. J., duoti prieÅ¡ jį melagingus parodymus. PrieÅ¡ingai, K. L. parodė, kad bijo A. J. dėl galimo jo ir M. N. kerÅ¡to, todėl atsisakė dalyvauti akistatoje su A. J. (t. 2, b. l. 187). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų A. Å ., A. U. ir nuteistojo K. L. parodymų teisingumu ir patikimumu, be to, jų parodymus patvirtina kiti byloje esantys ir teisme iÅ¡tirti įrodymai.

Liudytojas G. M., Utenos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus virÅ¡ininkas, teisiamajame posėdyje parodė, kad A. Å . nurodė, jog kratos metu garaže rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, jas įsigijo iÅ¡ A. J. (t. 17, b. l. 41‑42). AnalogiÅ¡kus parodymus teisiamajame posėdyje davė ir liudytojai D. D., R. K., Utenos apskrities VPK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausieji tyrėjai (t. 17, b. l. 42).

15. Liudytojas A. Å . teisiamajame posėdyje parodė, kad policijos pareigÅ«nams sakė, kad garaže kratos metu rastos narkotinės medžiagos ‑ ant grindų pabyrėjusios kanapės, yra asmeniÅ¡kai jo, nes taip spėjo, bet jos galėjo priklausyti jiems trims, t. y. jam (A. Å .), K. L. ir A. U. Tačiau liudytojas A. Å . taip pat nurodė, jog kratos metu rastos kanapės buvo pirktos iÅ¡ A. J., nes jie (A. Š., K. L. ir A. U.) gaudavo narkotines medžiagas tik iÅ¡ A. J. (t. 17, b. l. 26‑27). Vien pats faktas, kad narkotinės medžiagos – kratos metu rastos kanapės galėjo priklausyti trims asmenims, tame tarpe ir A.

Å ., jog jie trise galėjo jomis dalintis, nepaneigia fakto, kad kratos metu garaže rastas kanapes įsigijo nepilnametis A. Å . iÅ¡ nuteistojo A. J. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. Å ., K. L. ir A. U. patys vartojo narkotines medžiagas ir jas platino kitiems asmenims. A. Å . iÅ¡ A. J. pirko narkotines medžiagas dideliais kiekiais (vienu metu po 50‑200 gramų), kad bÅ«tų pigiau. Liudytojas A. U. parodė, kad dažnai narkotines medžiagas pasiimdavo (pirko) iÅ¡ A. Å . ar K. L., kurie jas gaudavo iÅ¡ A.

J. (t. 6, b. l. 38; t. 10, b. l. 60). A. Š. parodė, kad garaže rastas kanapes jis įgijo 2019 metų gruodžio mėnesį iš A. J. Tai patvirtino ir liudytojas A. U., kuris 2019 metų gruodžio mėnesį nuvežė automobiliu A. Š. įsigyti narkotinių medžiagų iš A. J.

16. Liudytojas A. Å . ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pareigÅ«nui parodė, kad 2019 metais vienÄ kartÄ padėjo A. U. nusipirkti iÅ¡ E. B. 1 gramÄ amfetamino, už amfetaminÄ sumokėjo A. U. Liudytojas A. Š., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, neigė pats įsigijęs narkotines medžiagas iÅ¡ E. B. A. Å . parodė, kad narkotinių medžiagų iÅ¡ kitų asmenų neįsigydavo, tik iÅ¡ A. J. (t. 10, b. l. 76‑77, 93‑95). Å iuos liudytojo A. Å . parodymus patvirtino ir liudytojas A. U. (t. 6, b. l. 32‑34, 37‑39, 42‑44, 73‑75). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad A. Å . tik vienÄ kartÄ padėjo kitam asmeniui – A. U., pastarojo praÅ¡ymu, nupirkti labai maÅ¾Ä narkotinės medžiagos kiekį (1 gramÄ amfetamino) iÅ¡ E. B., t. y. jis jas pirko ne sau. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti liudytojo A. Å . parodymais, kad jis narkotines medžiagas įsigydavo tik iÅ¡ A. J. Tai patvirtino liudytojas A. U. ir nuteistasis K. L.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kratos metu garaže rastos narkotinės medžiagos – kanapės buvo įsigytos iš nuteistojo A. J., jog A. J. platino (pardavė) narkotines medžiagas – kanapes nepilnamečiui A. Š.

18. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Š. yra gimęs 2002 m. gegužės 24 d. (t. 13, b. l. 121) ir nusikalstamos veikos padarymo metu (2019 m. gruodžio mėn.) buvo 17 metų, t. y. nepilnametis, ir mokėsi Utenos regioniniame profesinio mokymo centre (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.) (t. 13, b. l. 136).

19. Nors liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nežino, ar A. J. žinojo, kiek jam yra metų, tačiau patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Liudytojas A. Š. 2021 m. vasario 24 d. ir 2021 m. kovo 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad A. J. tikrai žinojo, kad jis (A. Š.) yra nepilnametis, su juo susipažino 2019 metų pradžioje, su juo bendraudavo tik dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Nepamena, ar jis (A. Š.) sakė A. J., kad yra nepilnametis, tačiau dažnai, kai su juo susitikdavo, būdavo su nepilnamečiais draugais, kuriuos jis (A.

J.) gerai pažinojo ir tikrai žinojo, kad jie nepilnamečiai, todėl A. J. turėjo suprasti, kad ir jis yra nepilnametis. Taip pat A. Å . nurodė, kadangi A. J. žinojo, kad jis yra nepilnametis ir neturėjo vairuotojo pažymėjimo, niekada nesiÅ«lė jam važiuoti pasiimti narkotinių medžiagų, o kitiems siÅ«lė (t. 10, b. l. 99–100, 118‑120). Liudytojas A. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 metais A. Å . buvo 17 metų, mokėsi ir pardavinėjo narkotines medžiagas. Jis mano, jog A. J.

žinojo, kiek A. Å . metų. Taip pat liudytojas parodė, kad 2019 metais K. L. ir A. Å . buvo labai geri draugai bei K. L. su A. J. buvo draugai, daug bendravo. A. Å . taip pat bendravo su A. J., pastoviai pirko iÅ¡ jo narkotines medžiagas (t. 17, b. l. 24‑26). Liudytojas A. U. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui parodė, kad jis, A. Å . ir A. J. mokėsi tame pačiame Utenos profesinio mokymo centre, A. Å . buvo jaunesnis, todėl mokėsi žemesniame kurse (t. 6, b. l. 37). Kitos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu liudytojas A.

U. parodė, kad A. J. labai gerai sutardavo su A. Å ., jie turėjo bendrÄ socialinio tinklo „Facebook“ paskyrÄ , kuri labiau buvo A. J., bet jis jÄ davė ir A. Å ., per jÄ jie pardavinėdavo narkotines medžiagas (t. 10, b. l. 58‑60). Liudytojas K. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. Å . ir A. J. dažnai susitikdavo, todėl A. J. turėjo žinoti apie A. Å . amžių, kad jis 2019 m. gruodžio mėn. buvo nepilnametis (t. 17, b. l. 12‑13). Taip pat sprendžiant, ar nuteistasis A.

J. žinojo A. Å . amžių, svarbu ir tai, kad jie dėl narkotinių medžiagų platinimo bendravo ir buvo susitikę ne vienÄ kartÄ , o pakankamai dažnai (kelis kartus į mėnesį), taip pat A. J. bendravo su A. Å . draugais. Be to, kaip jau minėta anksčiau, A. J., sprendžiant kardomosios priemonės klausimÄ , duodamas paaiÅ¡kinimus teismui, pripažino, kad žinojo, jog A. Å . yra nepilnametis (t. 12, b. l. 37). IÅ¡ Å¡ių byloje esančių įrodymų visumos, darytina iÅ¡vada, kad A.

J. ne tik pardavinėjo A. Š. narkotines medžiagas – kanapes, bet ir žinojo bei suvokė, kad A. Š. yra nepilnametis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tai, kad A. Š. „Facebook“ paskyrose nenurodęs savo amžiaus (t. 17, b. l. 59–65), savaime neeliminuoja A. J. atsakomybės, nes paprastai apie žmogaus amžių yra sprendžiama pagal jo bendrus veido bruožus, elgesį ir pan. Byloje nėra jokių duomenų (jų nepateikta ir apeliaciniame skunde), patvirtinančių, kad A.

J. dėl kokių nors savo asmeninių savybių nesugebėtų atskirti, suprasti ir įvertinti, su kokio amžiaus asmenimis jis bendrauja, t. y. kad šiuo konkrečiu atveju jis nesuprato bendraujantis su asmeniu, už save jaunesniu trejais metais, gyvenančiu kartu su nuteistuoju tame pačiame mieste ir nuolat bendraujančiu iš esmės su tais pačiais kaip ir nuteistasis A. J. asmenimis.

20. Nagrinėjamu atveju yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. J. pagal BK 261 straipsnį. Dėl A. J. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (2019 m. gruodžio 13 d. nusikalstama veika) 21. Nuteistojo A. J. gynėjos apeliaciniame skunde nesutinkama su A. J. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (2019 m. gruodžio 13 d. nusikalstama veika), prašoma šioje dalyje A.

J. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių tiesioginių, neginčytinų duomenų apie A. J. dalyvavimÄ Å¡ioje nusikalstamoje veikoje. Apeliantė teigia, kad A. J. neorganizavo, taip pat neįsigijo ir negabeno jokių psichotropinių medžiagų, kurios buvo rastos 2019 m. gruodžio 13 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje „Škoda Fabia“.

22. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 13 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), šalia pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), M. Š. automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, variklio skyriuje, dešinėje pusėje, šalia dešinės pusės automobilio žibinto rastas ir paimtas plastikinis paketas su rožinės spalvos kvadratinės formos tabletėmis (t. 1, b. l. 112–121), kurių sudėtyje yra MDMA, kurios masė 110,256 g (t. 1, b. l. 163–166). 2019 m. gruodžio 13 d., apie 22.30 val., automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko M. Š., A. D., K. L. ir A. U.

23. Nuteistasis A. J. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d. neorganizavo psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo, nedavė K. L. 30 eurų kurui, kad atvežtų narkotines medžiagas iÅ¡ Vilniaus, K. L. sako netiesÄ . Kiti kaltinamieji yra geri draugai, todėl jį apkalba. Jis nepamena, ar gruodžio 13 d. bendravo su K. L., bet gali bÅ«ti, kad gruodžio 13 d. bendravo, buvo susitikę, tačiau tikrai ne dėl psichotropinių medžiagų pervežimo (t. 17, b. l. 46‑47). Tačiau Å¡iuos nuteistojo A. J. parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

24. Nuteistasis K. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad, norėdamas įsigyti iÅ¡ A. J. savo vartojimui „ratų“ – ekstazi tablečių (MDMA) (nedaug, gal dvi tabletes), paklausė A. J. per programėlę, ar jis jų turi. A. J. parašė, kad galbÅ«t bus rytoj vakare, nes nėra vairuotojo, kuris tabletes atvežtų iÅ¡ Vilniaus. A. J. pirmiausia tablečių pervežimÄ derino su A. U., bet jis (A. U.) atsisakė, tada jis (K. L.) tai suderino su A. D., kuris į susitikimÄ atvažiavo kartu su M.

Å ., pastarojo automobiliu „Škoda Fabia“. A. J. jam sakė, kad bus 500 vnt. tablečių, turinčių psichotropinių medžiagų. Jis kažkuriuo momentu A. D. ir M. Å . nurodė, kad į Vilnių važiuoja paimti 500 vnt. tablečių. A. J. nurodė jam A. D. ir M. Å . už paslaugÄ duoti 10 tablečių ir 30 eurų už kurÄ , o jis pats (K. L.) nieko už tai nebÅ«tų gavęs. Jie norėjo gauti kanapių, tačiau jis tuo metu jų neturėjo. Tada visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie vairavimo mokyklos susitikti su A.

J., kad jis duotų kurui 30 eurų. Susitikti su A. J. jis nuėjo vienas. Pinigus A. J. padavė jam, o jis grįžęs į automobilį ‑ M. Å . Ä® Vilnių kartu vyko ir A. U., nes jÄ M. Å . turėjo parvežti namo. Važiuojant į Vilnių, A. J. parašė, kad netoli Vilniaus atsiųs reikiamos vietos adresÄ . A. J. vėliau parašė, kad reikia važiuoti iki prekybos centro „Panorama“ ir atsiuntė nuotraukÄ , kurioje buvo padėtos tabletės. MaiÅ¡as su tabletėmis buvo padėtas betoniniame vamzdyje.

Vamzdis buvo didelėje teritorijoje, jį rado ne iÅ¡ pirmo karto. Vilniuje nebuvo susitikęs su jokiu asmeniu, kuris jam neva perdavė tabletes. MaÅ¡inoje apžiÅ«rėjo maiÅ¡o turinį, matė tabletes. IÅ¡važiavus iÅ¡ Vilniaus, sustojo ir maiÅ¡Ä paslėpė po variklio dangčiu, prie žibinto. Utenoje policijos pareigÅ«nai sustabdė automobilį ir apžiÅ«ros metu jame rado psichotropines medžiagas. Jis susiraÅ¡inėjimo su A. J. turinį spėjo iÅ¡trinti kartu su programėle. Nors tuo metu kai automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nai, jis sakė, kad tai jo tabletės, tačiau jį pristačius į policijos komisariatÄ pasakė tiesÄ , kad tabletės yra A.

J. (t. 17, b. l. 12‑13). AnalogiÅ¡kus parodymus nuteistasis K. L. davė ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 178‑180), ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (t. 2, b. l. 172‑175, 185‑187) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 193‑195; t. 3, b. l. 1‑7), papildomai nurodydamas, kad gabentos psichotropinės medžiagos buvo ne jo, tabletes iÅ¡ Vilniaus atvežė A. J. praÅ¡ymu. Kai jis susiraÅ¡inėjo su A. J. ir tarėsi su A. D. buvo A. U. „BMW“ automobilyje kartu su A.

U., A. Å . ir G. K., todėl jie žino, kad A. J. prašė jo atvežti iÅ¡ Vilniaus psichotropinių medžiagų. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad K. L. atpažino A. J., kuris 2019 m. gruodžio 13 d. paprašė jo nuvažiuoti į Vilnių paimti psichotropines medžiagas. Nuvažiavus į Vilnių, A. J. davė nurodymus, kur važiuoti ir iÅ¡ kur paimti psichotropines medžiagas. Apie jį jis davė parodymus apklausų metu (t. 2, b. l. 188–192).

25. Å iuos nuteistojo K. L. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o bÅ«tent liudytojos A. U. bei nuteistųjų M. Å . ir A. D., kurie kartu važiavo su K. L. automobiliu, parodymai (t. 17, b. l. 13‑15, 27‑28). Å ie asmenys papildomai nurodė, kad kelionės metu K. L. pastoviai telefonu su kažkokiu tai asmeniu susiraÅ¡inėjo ir gaudavo nuo jo nurodymus kur važiuoti. A. D. nurodė, kad jis suprato, kad K. L. tabletes įsigijo kažkam, bet ne sau (t. 17, b. l. 15). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus A. D. ir M. Å . davė ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 3, b. l. 36‑38, 69‑71), M. Š. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 82‑90).

26. Nuteistojo K. L. parodymus taip pat patvirtino kartu su juo tÄ dienÄ iki iÅ¡važiavimo į Vilnių buvę asmenys – liudytojai A. U. ir A. Å . Liudytojas A. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodžio mėn. A. J. pasiÅ«lė K. L. atvežti iÅ¡ Vilniaus didelį kiekį „ratų“ už atlygį – 30 eurų ir kelias psichotropines tabletes, tačiau jis (A. U.) atsisakė nuvežti K. L. į Vilnių pasiimti psichotropinių medžiagų, K. L. nuvažiavo su kitais asmenimis.

K. L. tuo metu susiraÅ¡inėjo su A. J. (t. 17, b. l. 24‑26). AnalogiÅ¡kus parodymus liudytojas A. U. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, papildomai nurodydamas, kad 2019 m. gruodžio mėn. jam bÅ«nant kartu su K. L., A. Š. ir G. K. per programėlę „Wickr Me“ A. J. pasiÅ«lė K. L. nuvažiuoti į Vilnių ir atvežti apie 500‑1 000 vnt. psichotropinių tablečių. A. J. liepė K. L. susirasti vairuotojÄ , tačiau A. U. atsisakė vežti K. L., nors pastarasis jam ir siÅ«lė už paslaugÄ 30 eurų ir 5‑8 tabletes MMDA.

Vėliau K. L. susirado kitÄ vairuotojÄ su „Škoda“ automobiliu. Naktį jam parašė A. J. ir pranešė, kad K. L. vežant psichotropines tabletes sulaikė policija, A. J. piko ant K. L. ir bijojo, kad K. L. jį (A. J.) iÅ¡duos policijai, pasakys, jog tabletes vežė jam (A. J.) (t. 6, b. l. 37‑39; t. 10, b. l. 58‑60). Liudytojas A. Å . ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui parodė, kad 2019 m. gruodžio mėn., bÅ«nant kartu su K. L., A. U. ir G. K., K. L. pasakė, kad A. J. praÅ¡o jo (K. L.) nuvažiuoti į Vilnių paimti „ratų“.

Paskui automobiliu „Škoda“ atvažiavo K. L. draugai ir jis (K. L.) su jais išvažiavo į Vilnių paimti tablečių ir jas atvežti A. J. (t. 10, b. l. 119).

27. Nuteistojo K. L. viso proceso metu duoti parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių yra vienodi ir nuoseklÅ«s, jo parodymus patvirtino asmenys, su kuriais jis bendravo iki iÅ¡važiavimo į Vilnių ‑ liudytojai A. U. ir A. Å ., bei su kuriais jis važiavo tuo pačiu automobiliu į Vilnių ir atgal ‑ liudytoja A. U. bei nuteistieji M. Å . ir A. D. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti nuteistųjų K. L., M. Å ., A. D. bei liudytojų A. Å ., A. U. ir A. U. parodymų patikimumu, jų parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių sutampa, jie viso proceso metu nekito, buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s. Teismas nenustatė pagrindo, jo nenurodė ir pats nuteistasis A.

J., kodėl nuteistiesiems K. L., M. Å ., A. D. bei liudytojams A. Å ., A. U. ir A. U. bÅ«tų buvę naudinga apkalbėti nuteistÄ jį A. J., duoti prieÅ¡ jį melagingus parodymus. PrieÅ¡ingai, kaip jam minėta, K. L. parodė, kad bijo A. J. dėl galimo jo ir M. N. kerÅ¡to, todėl atsisakė dalyvauti akistatoje su A. J. (t. 2, b. l. 187). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nuteistųjų K. L., M. Å ., A. D. bei liudytojų A. Å ., A. U. ir A. U. parodymų teisingumu ir patikimumu, be to, jų parodymus patvirtina kiti byloje esantys ir teisme iÅ¡tirti įrodymai.

Tai, kad K. L. psichotropines medžiagas iÅ¡ Vilniaus atvežė ne sau, parodė ir liudytojas L. V., vyriausias patrulis, nurodydamas, kad apžiÅ«ros metu po automobilio dangčiu radus psichotropines medžiagas, K. L. nurodė, kad rastos psichotropinės medžiagos priklauso ne jam, už jų atvežimÄ jis turėjo gauti pinigų ir tablečių, todėl liudytojas suprato, jog K. L. buvo tik kurjeris (t. 17, b. l. 44). TÄ patį parodė ir liudytojas D. R., Utenos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, kad iÅ¡ pradžių K. L. sakė, kad tai jo psichotropinės medžiagos, bet paskui nurodė, kad jas vežė iÅ¡ Vilniaus A. J. praÅ¡ymu (t. 10, b. l. 33‑36; t. 17, b. l. 44‑45).

Nors K. L. galimai pats nebÅ«tų gavęs iÅ¡ A. J. už psichotropinių medžiagų atvežimo iÅ¡ Vilniaus paslaugÄ jokio atlygio, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia K. L. parodymų patikimumo ir teisingumo.

28. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Utenos mieste ir jo apylinkėse A. J. yra vienas iÅ¡ pagrindinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekeivių, jis įsigydavo (pats tiesiogiai ar praÅ¡ydavo kitų asmenų jas atvežti) dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kituose miestuose (pvz., Vilniuje) ir jas atveždavo į UtenÄ , o paskui iÅ¡ A. J. narkotines ir psichotropines medžiagas pirko smulkesni narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekeiviai (pvz., A. Å ., K.

L., A. U. ir kt.) ir jas platino arba vartojo patys. Tai patvirtina ir liudytojo L. V. parodymai, kad jau ne pirmi metai, kai pas asmenis randa maÅ¾Ä kiekį narkotinių medžiagų, tai visi nurodo, kad pirko iÅ¡ A. J. (t. 17, b. l. 44). Ä®vertinus byloje esantį įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad A. J. Vilniuje buvo iÅ¡ anksto susitaręs dėl konkrečių psichotropinių medžiagų ir jų kieko įsigijimo (dėl labai didelio kiekio MDMA), tik ieÅ¡kojo asmens (kurjerio), kuris jas atvežtų jam iÅ¡ Vilniaus;

K. L. važiavo į Vilnių paimti (įsigyti) psichotropines medžiagas A. J. praÅ¡ymu ir jas gabeno bÅ«tent A. J., kelionės metu vykdė A. J. nurodymus, kuriuos pastarasis jam duodavo telefonu per susiraÅ¡inėjimo programÄ , t. y. A. J. buvo Å¡ios nusikalstamos veikos iniciatorius ir organizatorius.

29. Nuteistasis K. L. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui paaiÅ¡kino, kad su A. J. susiraÅ¡inėjo per „Wickr Me“ programÄ , kurioje žinutės pačios iÅ¡sitrina, pas jį buvo nustatyta, kad žinutės iÅ¡sitrintų per 5 minutes, o kai automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nai, jis iÅ¡ karto iÅ¡trynė programÄ iÅ¡ savo telefono (t. 2, b. l. 175). Taip pat K. L. nurodė, kad iÅ¡trynė programÄ â€žWickr Me“, nes suprato, kad Å¡iuos duomenis reikia slėpti (t. 2, b. l. 179).

Nors byloje nėra K. L. susiraÅ¡inėjimo turinio su A. J. per „Wickr Me“ programÄ , nes K. L., sustabdžius policijos pareigÅ«nams automobilį, jÄ iÅ¡trynė, tačiau tai savaime nepaneigia fakto, kad K. L. susiraÅ¡inėjo bÅ«tent su A. J. ir gavo iÅ¡ pastarojo nurodymus dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo. Kaip jau minėta anksčiau, aplinkybę, kad K. L. prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ Vilnių susiraÅ¡inėjo bÅ«tent su A. J. patvirtino liudytojai A. Å . ir A. U., jog K. L. tęsė susiraÅ¡inėjimÄ ir gaudavo nurodymus dėl vykimo vietos parodė ir kartu su juo automobiliu važiavę asmenys – liudytoja A.

U. bei nuteistieji M. Š. ir A. D. Nagrinėjamu atveju neturi jokios reikÅ¡mės, ar A. J. buvo iÅ¡ anksto sumokėję už psichotropines medžiagas, nes įgijimas gali bÅ«ti atlygintinis ir neatlygintinis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. J. ne kartÄ Ä¯gydavo narkotines ir psichotropines medžiagas dideliais kiekiais Vilniuje (pvz., 2020 m. gegužės 15 d. nusikalstama veika).

30. Nuteistasis K. L. parodė, kad prieš važiuojant į Vilnių jie trise (jis, M. Š. ir A. D.) automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), susitikti su A. J., kad jis duotų kurui 30 eurų. Tai patvirtino ir nuteistieji M. Š. ir A. D. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo adresu – (duomenys neskelbtini), gyvena A. J. Nors M. Š. ir A. D. patys tiesiogiai nematė K. L. ir A. J. susitikimo ir pinigų perdavimo momento, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti viso proceso metu nuosekliais nuteistojo K.

L. parodymais, kad bÅ«tent A. J. prie savo gyvenamojo namo perdavė pinigus – 30 eurų už kurÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. žadėjo atsilyginti už paslaugÄ â€“ duoti 30 eurų kurui ir apie 10 vnt. psichotropinių tablečių ir bÅ«tent A. J. perdavė K. L. 30 eurų, kuriuos pastarasis atidavė automobilio vairuotojui M. Å . Å ias aplinkybes patvirtino nuteistieji M. Å . ir A. D. ir liudytojai A. Š. ir A. U. Be to, pats nuteistasis A.

J. teisiamajame posėdyje parodė, kad galimai įvykio dienÄ â€“ 2019 m. gruodžio 13 d. bendravo su K. L. ir buvo su juo susitikęs (t. 17, b. l. 46‑47). Byloje nėra jokių abejonių, kurios turėtų bÅ«ti vertinamos nuteistojo A. J. naudai.

31. Nagrinėjamu atveju A. J. atliko esminius parengiamuosius veiksmus ir aktyviai vadovavo psichotropinių medžiagų ‑ labai didelio kiekio MDMA įgijimui ir gabenimui, t. y. A. J. atliko organizatoriaus veiksmus. Nuteistojo A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Dėl A. J. ir M. N. nuteisimo už psichotropinių medžiagų neteisėtÄ disponavimÄ turint tikslÄ jas platinti (2020 m. gegužės 15 d. nusikalstama veika) 32. M. N. už 2020 m. gegužės 15 d. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (kaip už baigtÄ nusikaltimÄ ). A. J. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jo 2019 m. gruodžio 13 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. padarytos nusikalstamos veikos buvo pripažintos kaip tęstinės ir kvalifikuotos kaip viena nusikalstama veika pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

33. Nuteistojo A. J. gynėjos apeliaciniame skunde nesutinkama su A. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2020 m. gegužės 15 d. nusikalstama veika), praÅ¡oma Å¡iÄ A. J. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad psichotropinę medžiagÄ jie įgijo trise (A. J., M. N. ir D. J.) ir ketino jÄ pasidalinti tarpusavyje ‑ kiekvienam proporcingai sumokėtų pinigų daliai, o padalijus, kiekvienam atitektų po nedidelį psichotropinės medžiagos ‑ MDMA kiekį.

Apeliantės manymu, neteisinga padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojant kaip bendrÄ , kadangi psichotropinių medžiagų įgijimas ir gabenimas turi bÅ«ti vertinamas kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų atžvilgiu atskirai, t. y. jiems visiems atitinkamai padalijant atsakomybę už kiekvienam turėjusiÄ tekti psichotropinės medžiagos ‑ MDMA dalį. Taip pat apeliantė nurodė, kad teismas nenustatė, kokį kiekį kiekvienas ketino suvartoti sau, o kokį kiekį ‑ platinti.

34. Nuteistasis M. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o jo veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (kaip pasikėsinimÄ ), nes jam inkriminuota nusikalstama veika buvo iÅ¡tisai kontroliuojama tyrėjų.

35. Nuteistieji A. J. ir M. N. iš esmės neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nesutinka su jos kvalifikacija.

36. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jei nustatomas bent vienas iÅ¡ dispozicijose nurodytų alternatyvių objektyviųjų požymių ir tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas.

BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vienÄ iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Bet kurio kito dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) ar tai, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, neturi įtakos visos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2007, Nr. 2K-585/2010, Nr. 2K-618/2010, Nr. 2K-124/2011, Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-88-942/2015).

Be to, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos baigtumo, kai kaltininkas realizuoja ne vienÄ BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytÄ alternatyvų veiksmÄ , svarbu yra ir tai, kokia apimtimi kaltininko veiksmai, neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti, arba neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, teisėsaugos pareigÅ«nų buvo kontroliuojami, taikant NVIV (NVIM). Tuo atveju kai pareigÅ«nų kontrolė apsiribojo tik narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu ar kitokiu Å¡ių medžiagų platinimu (ar kito vieno iÅ¡ atliktų alternatyvių veiksmų kontrole), kiti kaltininko atlikti BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatyti alternatyvÅ«s veiksmai laikomi baigtais, sukeliančiais realiÄ Å¾alÄ Ä¯statymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-585/2010, Nr. 2K-88-942/2015).

37. IÅ¡ slapto sekimo protokolo matyti, kad 2020 m. gegužės 15 d. nuteistieji pradėti sekti 16.00 val., jiems važiuojant automobiliu SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Vilniaus link Utenos, t. y. A14 kelyje Vilnius‑Utena, Molėtų rajone, ties degaline „Viada“, o jų automobilis policijos pareigÅ«nų buvo sustabdytas 16.40 val. prie Utenos (t. 4, b. l. 15). Jau iki slapto sekimo pradžios nuteistieji M. N. ir A. J. visiÅ¡kai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurias buvo įgiję Vilniuje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisėsaugos institucijų buvo kontroliuojamas tik didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimas, tuo tarpu kiti kaltinime apraÅ¡yti nuteistųjų M. N. ir A. J. veiksmai – įgijimas teisėsaugos institucijų kontroliuojamas nebuvo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad, M. N. įvykdžius kitÄ alternatyvų straipsnio dispozicijoje nurodytÄ veiksmÄ â€“ įgijus psichotropines medžiagas, realus pavojus baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei nebuvo kilęs ir veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti BK 260 straipsnio 2 dalyje apraÅ¡ytÄ veikÄ .

Pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas M. N. veikÄ kaip baigtÄ nusikaltimÄ pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

38. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, Nr. 2K-197/2009, Nr. 2K-162-976/2018). Nuteistieji A. J., M. N. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta, bÅ«dami iÅ¡ anksto susitarę, visi trise bendrai susidėję pinigus kartu įsigijo psichotropinę medžiagÄ ‑ 29,019 g MDMA ir jÄ paslėpę automobilyje gabeno iÅ¡ Vilniaus į UtenÄ , yra Å¡ios nusikalstamos veikos bendravykdžiai.

Kaltinime ir teismo nuosprendžiu pripažintoje įrodyta veikoje iÅ¡dėstytos visos reikÅ¡mingos veikos kvalifikavimui aplinkybės, todėl kaip ir kokiomis proporcijomis buvo ketinama pasidalinti ir realizuoti psichotropines medžiagas neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad A. J., M. N. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta, veikdami bendrininkų grupe, įgijo ir gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos ‑ 29,019 g MDMA.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymÄ Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), MDMA didelis kiekis yra nuo 20 g Å¡ios medžiagos.

39. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo A. J. gynėjo apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nustatytas A. J. ir kito nuteistojo M. N. tikslas parduoti ar kitaip platinti psichotropinę medžiagÄ ‑ MDMA. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiÅ¡kia, kad jis neturi tikslo Å¡ias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiÅ¡kia kaltininko norÄ atlygintinai ar neatlygintinai perduoti Å¡ias medžiagas kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-155-693/2016, Nr. 2K-162-976/2018 ir kt.).

Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet pirmiausia objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimÄ , gali bÅ«ti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruoÅ¡imas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs Å¡ias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-361/2014).

Pažymėtina ir tai, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/2009). Nors nuteistojo A. J. gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. J. ketino dalį įsigytų psichotropinių medžiagų pats asmeniškai vartoti, o ne platinti, tačiau tai paneigia veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuotas A.

J. ir M. N. pokalbis, kuriuo metu jie nurodė, kad jie patys tablečių, turinčių psichotropinių medžiagų (MDMA), nevartoja („šponkių“ jie patys nevalgo) (t. 4, b. l. 48). Nuteistasis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. gegužės 15 d. psichotropines medžiagas (tabletes) įsigijo pardavimui, pats vartoja kanapes, prekiavo tabletėmis, kad galėtų įsigyti „žolės“ (kanapių) (t. 17, b. l. 47). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. ir M. N. vartojo kitas narkotines medžiagas nei buvo rasta automobilyje, t. y. kanapes (t. 12, b. l. 30, 199).

40. Liudytojai A. Å ., A. U. ir nuteistasis K. L. viso proceso metu parodė, kad A. J. prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kaip jau minėta, nuteistasis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. gegužės 15 d. psichotropines medžiagas (tabletes) įsigijo pardavimui, prekiavo tabletėmis (t. 17, b. l. 47). IÅ¡ veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuotų pokalbių matyti, kad M. N. ir A. J. ir anksčiau prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 4, b. l. 38‑39, 71‑72, 75, 76, 78, 81), taip pat užfiksuoti nuteistųjų M.

N. ir A. J. pokalbiai įvykio dienÄ â€“ 2020 m. gegužės 15 d. apie planuojamų įsigyti psichotropinių medžiagų didelį kiekį (500 vnt. tablečių), jų realizavimÄ , pardavimÄ . IÅ¡ nuteistųjų M. N. ir A. J. pokalbių matyti, kad jie patys tablečių, turinčių psichotropinių medžiagų, nevartojo, jas tik pardavinėjo, taip pat įvykio dienÄ Ä¯gytas psichotropines medžiagas ketino parduoti (pokalbio metu A. J. užsiminė apie 500 vnt. „šponkių“ įsigijimÄ ir jeigu jų nepavyktų visų parduoti, jas paliktų kitam asmeniui.

M. N. užsiminė, jog per ateinantį savaitgalį galėtų parduoti nemažai „šponkių“, t. y. apie 20 tablečių) (t. 4, b. l. 39‑40, 48‑49, 52‑53). Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad didelis kiekis psichotropinės medžiagos ‑ 29,019 g MDMA buvo įsigytas siekiant jÄ parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti A. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Dėl bausmių 41. Nuteistojo M. N. ir nuteistojo A. J. gynėjos apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma pripažinti M. N. ir A.

J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jie prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

42. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir kartu nustatoma bent dar viena iÅ¡ tokių sÄ lygų:

1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi;

2) padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriÅ¡kai, ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015).

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be to, norint konstatuoti Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę turi bÅ«ti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas neigiamai (kritiÅ¡kai) vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2013, Nr. 2K-212/2013, Nr. 2K-352-511/2015).

Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

43. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, kad iÅ¡vados dėl Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo gali bÅ«ti daromos objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistojo M. N. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, nuteistasis neigė kaltinime nurodytas aplinkybes, keitė savo parodymus, tokiu bÅ«du klaidindamas teisėsaugos pareigÅ«nus ir siekdamas padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės savo bendrininkams.

Nuteistasis M. N. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui parodė, kad visos rastos psichotropinės medžiagos buvo jo, jas pirko vienas, kiti asmenys – D. J. ir A. J. apie psichotropines medžiagas nieko nežinojo, psichotropines medžiagas pirko savo vartojimui (t. 12, b. l. 18‑20, 28). Tik susipažinęs su bylos medžiaga, byloje esančiais įrodymais, užfiksuotais pokalbiais, nuteistasis M. N. teisiamajame posėdyje savo parodymus pakeitė, nurodę, kad psichotropines medžiagas jie pirko trise, visi kartu susidėję pinigus (t. 17, b. l. 45‑46).

Nuteistasis M. N. teisiamajame posėdyje prisipažino tik iÅ¡ dalies, nes nurodė, kad psichotropines medžiagas pirko savo vartojimui, t. y. neigė subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį ‑ tikslÄ platinti, tokiu bÅ«du siekdamas suÅ¡velninti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Tačiau Å¡iuos nuteistojo M. N. parodymus paneigia anksčiau minėti įrodymai, o bÅ«tent veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuotas A. J. ir M. N. pokalbis, kuriuo metu jie nurodė, kad jie patys tablečių, turinčių psichotropinių medžiagų (MDMA), nevartoja („šponkių“ jie patys nevalgo) (t. 4, b. l. 48), įsigytos psichotropinės medžiagos buvo skirtos pardavimui ar kitokiam platinimui.

Nuteistasis M. N. teisiamajame posėdyje pripažino tam tikras aplinkybes ne savo noru, o tik verčiamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, nuteistasis nepadėjo išaiškinti visų esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo M. N. prisipažinimas nebuvo nuoširdus.

44. Nuteistasis A. J. dėl dviejų nusikalstamų veikų (nepilnamečio A. Å . atžvilgiu ir dėl veikos, padarytos 2019 m. gruodžio 13 d.) viso proceso metu kaltu neprisipažino, tačiau jo parodymai buvo paneigti byloje esančių įrodymų visumos. Dėl 2020 m. gegužės 15 d. nusikalstamos veikos nuteistojo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklÅ«s, jis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės neprisipažino (t. 12, b. l. 186‑187), tačiau savo parodymus pakeitė teisiamajame posėdyje (t. 17, b. l. 46‑47), tik susipažinęs su bylos medžiaga, byloje esančiais įrodymais, užfiksuotais pokalbiais.

Nuteistojo A. J. teisiamajame posėdyje formalus prisipažinimas dėl 2020 m. gegužės 15 d. nusikalstamos veikos padarymo buvo nesavanoriÅ¡kas, o sÄ lygotas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistojo A. J. parodymai neprisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis A. J. nepadėjo teisėsaugos institucijoms iÅ¡aiÅ¡kinti esminių nusikalstamų veikų aplinkybių ir juose dalyvavusių asmenų.

Nuteistojo A. J. prisipažinimas nebuvo nuoširdus.

45. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas nuteistųjų M. N. ir A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

46. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas M. N. ir A. J. paskyrė aiÅ¡kiai per griežtas bausmes. Nuteistasis M. N. praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistojo A. J. gynėja apeliaciniame skunde praÅ¡o paskirti A. J. Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

47. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.

48. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-226/2010, Nr. 2K-19/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018).

Taigi remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama tik iÅ¡imtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų bÅ«ti laikomas teisingu. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-126-693/2018).

49. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. BK 261 straipsnyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dvylikos metų.

50. Skiriant bausmę M. N., apygardos teismo buvo įvertinta nuteistojo asmenybė. Nuteistasis M. N. yra jauno amžiaus, anksčiau buvo teistas penkis kartus už įvairias nusikalstamas veikas, daugiausia už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (pagal BK 261 straipsnį, 259 straipsnio 1 ir 2 dalys) (t. 14, b. l. 175‑182), 15 (penkiolika) kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 14, b. l. 133–149), kas neigiamai charakterizuoja nuteistojo M.

N. asmenybę bei rodo kad jis yra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Nuteistasis M. N. anksčiau buvo ne kartÄ teistas realiu laisvės atėmimu už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tačiau nesistengė keisti savo gyvenimo bÅ«do, kas ir sÄ lygojo Å¡ioje byloje jam inkriminuotos sunkios nusikalstamos veikos padarymÄ . Po Å¡ioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis M. N. įsidarbino, t. y. nuo 2021 m. birželio 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. dirbo UAB „Biuras“ laikinuoju darbuotoju, kur buvo charakterizuojamas teigiamai (t. 17, b. l. 73), nuo 2021 m. lapkričio 3 d. dirba AB „Utenos trikotažas“ dažytoju (t. 17, b. l. 74), 2021 m. rugpjūčio 21 d. sudarė santuokÄ (t. 17, b. l. 78), jo sutuoktinė laukiasi (t. 17, b. l. 79–81).

Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad M. N. savo elgesį pakeitė tik po to, kai buvo sulaikytas po nusikalstamos veikos, priskiriamos sunkiems nusikaltimams, padarymo. Taip pat skiriant bausmę buvo įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas, t. y., kad M. N. padarė sunkų, tyčinį, neatsitiktinį, baigtÄ nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kurių kiekis nežymiai virÅ¡ijo didelio kiekio ribÄ , turint tikslÄ jas platinti; jog M.

N. vaidmuo padarant nusikalstamÄ veikÄ nebuvo antraeilis, atvirkščiai, M. N. buvo aktyvus vykdant nusikalstamÄ veikÄ , jo automobiliu buvo gabenamos psichotropinės medžiagos, be to, policijos pareigÅ«nams jas suradus, jis bandė jas sunaikinti įmesdamas į griovį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nėra M. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat teismas pagrįstai nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe ir bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

51. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų, taip pat nenustatyta nei iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių M. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su M. N. asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas M. N. už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat vertino galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nenustatė pagrindo nuteistajam M. N. skirti Å¡velnesnę, negu nustatyta įstatyme, bausmę. Apelianto argumentas, kad jam inkriminuota sunki nusikalstama veika iÅ¡tisai buvo kontroliuojama valstybės pareigÅ«nų ir realių padarinių nebÅ«tų sukėlusi, atmetamas kaip nepagrįstas. Tai, kad nusikaltimÄ pavyko atskleisti taikant procesines prievartos priemones (slaptÄ sekimÄ ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus), nėra pagrindas konstatuoti mažesnį Å¡ios nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumÄ .

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos jo asmenybės ir Å¡eimyninės aplinkybės, elgesio pokyčiai po nusikalstamos veikos padarymo, turint omenyje ilgalaikio įkalinimo neigiamÄ poveikį nuteistojo socialiniams ryÅ¡iams ir resocializacijos perspektyvai, nėra tokios, kad galėtų bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinės, kuriomis galima pagrįsti sprendimÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ä® nuteistojo M. N. asmenines ir Å¡eimynines aplinkybes apygardos teismas atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę.

Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos bÅ«klės nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės (t. 14, b. l. 170‑174). Skiriant bausmę M. N. buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo M. N. paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta. Apygardos teismas, skirdamas bausmę M. N., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

Todėl pripažinti, kad nuteistajam M. N. paskirta neteisinga ar aiÅ¡kiai per griežta bausmė, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam M. N. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, lygus vidurkiui ‑ yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuota, todėl jos Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

52. Skiriant bausmę A. J. apygardos teismo buvo įvertinta nuteistojo asmenybė. Nuteistasis A. J. yra jauno amžiaus, anksčiau teistas Å¡eÅ¡is kartus už nesunkius nusikaltimus, tarp jų tris kartus už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis) (t. 15, b. l. 40‑48), 20 (dvideÅ¡imt) kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 15, b. l. 20–39), tame tarpe už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimÄ , kas neigiamai charakterizuoja nuteistojo A.

J. asmenybę bei rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų reikalavimų, jog dėl anksčiau padarytų nusikaltimų A. J. jokių iÅ¡vadų nepadarė, savo gyvenimo bÅ«do nepakeitė. Nuteistasis A. J. nedirbo, mokėsi epizodiÅ¡kai (t. 17, b. l. 66). Taip pat skiriant bausmę buvo įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamų veikų padarymo motyvai ir tikslai, t. y., kad A. J. padarė du labai sunkius, neatsitiktinius, baigtus nusikaltimus (nuteistas pagal BK 261 straipsnį ir 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį), susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti; jog A. J. vaidmuo padarant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis, atvirkščiai, A.

J. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo pagrindinis ir aktyvus, jis du kartus organizavo labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio įgijimÄ ir gabenimÄ . Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nėra A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat teismas pagrįstai nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

53. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo A. J. už kiekvienÄ nusikaltimÄ atskirai paskirtos bausmės, tiek jų rūšis – laisvės atėmimas, tiek ir jų dydis yra aiÅ¡kiai per griežtos. Nuteistojo A. J. gynėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, o bÅ«tent, kad A. J. anksčiau buvo ne kartÄ skatinamas, turi jam įteiktus padėkos raÅ¡tus, dalyvavo įvairiose veiklose, sportavo, buvo aktyvus ir pozityvus visuomenės narys, paskutinė jam paskirta ir jau atlikta laisvės atėmimo bausmė davė teigiamÄ poveikį, jis pasitaisė, sugrįžo į doros keliÄ , nebevartoja jokių narkotinių medžiagų, atsikratė Å¡ios priklausomybės, ėmė tęsti mokslus vidurinėje mokykloje, Å¡iuo metu mokosi, dirbo laisvės atėmimo vietoje, buvo paleistas į laisvę ankščiau laiko dėl savo pavyzdingo elgesio, bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, jis pakeitė požiÅ«rį į gyvenimÄ , nori gyventi dorai ir sÄ Å¾iningai, pasižada ateityje nebenusikalsti, jam inkriminuotas nusikaltimas nėra smurtinis, turtinės ar fizinės žalos niekam nepadarė, atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo Å¡velninti nuteistajam paskirtos bausmės. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų, taip pat nenustatyta nei iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių A. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su A. J. asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A.

J. už jo nusikalstamų veikų padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas, skirdamas bausmes A. J., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Todėl pripažinti, kad nuteistajam A. J. paskirta neteisinga ar aiÅ¡kiai per griežta bausmė, nėra pagrindo. Nuteistajam už kiekvienÄ nusikaltimÄ paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuotos bei subendrintos, tad jų Å¡velninti nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. J. bausmės rūšį ir jos dydį už padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, bausmės paskirtos tinkamai taikant BK bendrosios dalies normas.

54. Nuteistojo A. J. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. J. padarė tęstinę veikÄ , todėl visi jo veiksmai kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 261 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. J. padarytas tris nusikalstamas veikas kaip vienÄ tęstinę, iÅ¡sprendė šį klausimÄ nuteistajam palankia linkme, suÅ¡velnino jo teisinę padėtį, A. J. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo bÅ«du, t. y. griežtesnė bausmė apėmė visas Å¡velnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iÅ¡ paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. N. ir nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Žavintos Paunksnytės apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Nerijus Meilutis Vitalija Norkūnaitė Regina Pocienė