23945a83-d637-489a-bd96-eac78d22e300 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla NrPirmosios instancijos teismo teisėja                                    Civilinė byla Nr. 2A-524-755/2014                Loreta Kukelkienė                                                             Teism. proceso Nr. 2-37-3-00300-2014-5                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:63.3; 121.21 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. rugpjūčio 26 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB “Nordecum“ apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-419-620/2014 pagal ieÅ¡kovo UAB “Nordecum“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

B. dėl 4532 Lt negrÄ Å¾into kredito ir nesumokėtų palÅ«kanų, 619,80 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo,n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 2827,48 Lt negrÄ Å¾into kredito, 1704,52 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 619,80 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2012-02-22 iki 2014-03-12 (749 d.), 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Å¡alys, naudojant nuotolinio ryÅ¡io priemones, 2011-11-23 sudarė Vartojimo kredito sutartį PS 900648 (b.l. 5-8), pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktas 3000 Lt kreditas 720 d. terminui (b.l. 11), o atsakovas įsipareigojo laiku grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti 68,68 proc. metines palÅ«kanas. Atsakovas kredito grÄ Å¾inimui sumokėjo 412 Lt, t.y. kreditÄ grÄ Å¾ino, o palÅ«kanas sumokėjo nepilnai, į ieÅ¡kovo raginimus grÄ Å¾inti skolÄ nereagavo.RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2014-04-10 sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo V.

B. 2827,48 Lt negrÄ Å¾into kredito, 619,80 Lt delspinigių, 800 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 95,63 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo UAB “Nordecum“ naudai. Likusioje dalyje ieÅ¡kinio netenkino.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas, naudojant nuotolinio ryÅ¡io priemones 2011-11-23 sudarė Vartojimo kredito sutartį PS 900648 (b.l. 5-8), pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktas 3000,00 Lt kreditas 720 d. terminui (b.l. 11), o atsakovas įsipareigojo laiku grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti 68,68 proc. metines palÅ«kanas.

Atsakovas kredito grÄ Å¾inimui sumokėjo 412,00 Lt, t.y. kreditÄ grÄ Å¾ino, o palÅ«kanas sumokėjo nepilnai, į ieÅ¡kovo raginimus grÄ Å¾inti skolÄ nereagavo. Pripažino, kad atsakovas nesilaikė CK 6.38 str. 1d., 6.205 str. 6.870 str. 1 d. numatytų reikalavimų ir vartojimo kredito sutarties Nr. PS 900648 nuostatų nesilaikė ir laiku visos prievolės neįvykdė, prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovo reikalavimų ar jų dydžio nepareiÅ¡kė, todėl 2827,48 Lt negrÄ Å¾into kredito bei Vartojimo kredito sutarties PS 900648 8.3 p. numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai - 619,80 Lt, priteistini iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai. IeÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 1704,52 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, kurių metinė norma 68,68 proc., tenkino iÅ¡ dalies.

Atsižvelgė į tai, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies teisių apsaugÄ . Sprendė, kad praÅ¡omos priteisti 1704,52 Lt dydžio palÅ«kanos, sudarančios daugiau kaip 60 proc. pagrindinės skolos sumos (2827,48 Lt) vertintinos kaip neprotingai didelės, neatitinkančios Å¡alių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų. Atsižvelgė į tai, kad pirmÄ kartÄ dėl susidariusios skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2014-03-13, nors atsakovas savo prievolės mokėti ieÅ¡kovui įmokas nevykdo nuo 2012-01-25, o vartojimo kredito sutartyje nustatytas kredito grÄ Å¾inimo terminas suėjo 2013-11-12.

Pripažino, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas stipresniÄ ja Å¡alimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palÅ«kanų dydį, savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyros. Atsižvelgdamas į negražintos kredito sumos (2827,48 Lt), paskaičiuotų delspinigių (619,80 Lt) ir praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų dydį (1704,52 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palÅ«kanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas savo iniciatyva praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų dydis sumažino iki 800 Lt, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų Å¡alių teises bei teisėtus interesus.

Priteisė nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2014 m. kovo 14 d. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Kadangi ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies (82,44 proc. visų reikalavimų), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisė jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Likusioje dalyje ieÅ¡kinio netenkino.  Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB Nordecum praÅ¡o panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimÄ už akių dalyje, kuria iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteista 800 Lt palÅ«kanų ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti 1704,52 Lt palÅ«kanų.

Nurodo, kad ieÅ¡kinyje buvo įsivėlusi raÅ¡ymo klaida, neteisingai nurodyta kredito metinė palÅ«kanų norma, vietoje 53,44 proc. nurodant 68,68 proc., pačios palÅ«kanos paskaičiuotos teisingai. Vartojimo kredito įstatymo 21 str. riboja bendros vartojimo kredito kainos, kuri turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros dydį, kuris vartojimo kredito sutarties sudarymo metu buvo 250 proc.

Å alių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendra vartojimo kredito kainos metinė norma nesiekia ir nevirÅ¡ija įstatymo leidžiamos ribos. Mano, kad vartojimo kredito sutartyje nurodyta metinių palÅ«kanų norma yra protinga ir pagrįsta, praÅ¡oma priteisti suma paskaičiuota už laikotarpį, per kurį atsakovas nemokėjo palÅ«kanų pagal paskolos grÄ Å¾inimo grafikÄ (už 22 mėnesius). Nesutinka, kad pagrindu mažinti priteisiamų palÅ«kanų dydį gali bÅ«ti faktas, kad ieÅ¡kovas nesikreipė su ieÅ¡kiniu anksčiau.

IeÅ¡kovas ragino atsakovÄ telefonu, sms žinutėmis, el. paÅ¡tu, paÅ¡tu, tačiau Å¡is nereagavo, bandė jį surasti ir sužinoti kredito negrÄ Å¾inimo priežastis, aptarti skolos grÄ Å¾inimo dalimis galimybę, nes skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas priverstine tvarka yra nenaudingas Å¡alims. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2d.).IeÅ¡kovas skundžia tÄ sprendimo už akių dalį, kuria jo ieÅ¡kinys pilna apimtimi nepatenkintas, teigia, kad nepagrįstai sumažintas palÅ«kanų dydis. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas, naudojant nuotolinio ryÅ¡io priemones 2011-11-23 sudarė Vartojimo kredito sutartį PS 900648 (b.l. 5-8), pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktas 3000 Lt kreditas 720 d. terminui (b.l. 11), o atsakovas įsipareigojo laiku grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti 53,44 proc. metines palÅ«kanas.

Sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių dažnai yra akivaizdžiai nelygiavertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties.

Jeigu kuris nors Å¡ių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties Å¡alių lygybės nustatant sutarties sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymo. Vienas iÅ¡ tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas.

Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties Å¡alies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai Å¡is asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo bÅ«du, naudojant standartines sutarčių sÄ lygas, kurios nėra individualiai aptariamos (kaip ir Å¡ioje byloje nagrinėjamu atveju), todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siÅ«lomas sutarties sÄ lygas arba apskritai atsisakyti sutarties.

Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl Å¡ių priežasčių Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ .Todėl aplinkybė, kad ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė palÅ«kanų dydį sutartyje, kuri sudaryta elektroninių ryÅ¡io priemonių bÅ«du, dar nereiÅ¡kia, kad palÅ«kanų dydis yra protingas ir pagrįstas, bei kad sutartyje ieÅ¡kovo nustatytų palÅ«kanų dydis yra ieÅ¡kovo nuostoliai, kurio dydžio nereikia įrodinėti.

BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2001-04-18 Nr. 3K-3-475/2001, 2008-10-28 Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.).

Vertinant greito kredito sutarties sÄ lygas, teismui bÅ«tina atsižvelgti į įstatymo leidėjo valiÄ Ä¯tvirtintÄ Vartojimo kreditų įstatyme, kuris buvo priimtas bÅ«tent tikslu pažaboti greitųjų kreditų įstaigų lupikiÅ¡kÄ veiklÄ ir užtikrinti aukÅ¡tesnę vartotojų teisių apsaugÄ vartojimo kredito teikimo paslaugų srityje.Minėtu įstatymu įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių. Ä®statyme įtvirtinta kredito davėjų pareiga atsakingai įvertinti kredito gavėjo mokumÄ .

Ginčo sutartis sudaryta galiojant Vartojimo kreditų įstatymo 2010-12-23 redakcijai, jau esant priimtai, bet neįsigaliojusiai naujai įstatymo redakcijai. Aplinkybės, kad įstatymo naujos redakcijos nuostatos nebuvo įsigaliojusios Å¡alių sutarties sudarymo metu neužkerta kelio teismui remiantis minėto įstatymo leidėjo nuostatomis kaip kriterijumi vadovautis vertinant palÅ«kanas nustatančiÄ sutarties sÄ lygÄ sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo aspektais (CK 6.188 str., 6.73 str.2 d., Civilinio kodekso 2013-06-27 redakcija).

Be to, Å¡ioje byloje nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito įstatymo taikymui svarbu ne tiek tai, kada kredito sutartis buvo sudaryta, o tai, kada palÅ«kanos buvo apskaičiuotos, t.y. jau minėto įstatymo naujos redakcijos galiojimo metu. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrÄ , jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.

Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o priteisti 53,44 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kurios sudaro 1704,52 Lt ir yra paskaičiuotos už 22 mėnesius. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad tarp Å¡alių sudarytos sutarties bendra vartojimo kredito kainos metinė norma nevirÅ¡ija Vartojimo kreditų įstatymo nustatytos ribos. Tačiau Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 3 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, kreditoriaus iÅ¡laidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, gali sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ .

Å iuo atveju atsakovui buvo suteiktas 3000 Lt vertės kreditas, minėta kredito sutartis buvo sudaryta interneto pagalba, todėl ieÅ¡kovas didelių iÅ¡laidų ar laiko sÄ naudų nepatyrė, be to, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas praÅ¡omos priteisti 1704,52 Lt dydžio palÅ«kanos, sudaro daugiau kaip 60 proc. pagrindinės skolos sumos (2827,48 Lt), o ieÅ¡kovas pirmÄ kartÄ dėl susidariusios skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo į teismÄ kreipėsi tik 2014-03-13, nors atsakovas savo prievolės mokėti ieÅ¡kovui įmokas nevykdo nuo 2012-01-25, vartojimo kredito sutartyje nustatytas kredito grÄ Å¾inimo terminas suėjo 2013-11-12, taigi ieÅ¡kovas savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos nors ir atitinka Vartojimo kreditų įstatymo nuostatas, tačiau, teismo nuomone, yra neprotingai didelės, neatitinkančios Å¡alių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų, todėl pagristai pirmosios instancijos teismas palÅ«kanų dydį mažino iki 800 Lt. Pripažintina, kad tokio dydžio palÅ«kanos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dalį kredito sugrÄ Å¾ino, iÅ¡ atsakovo priteista 2827,48 Lt negražintos kredito sumos, 619,80 Lt delspinigių, atitinka Å¡alių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyrÄ , teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, nepažeidžia Å¡alių teisių ir teisėtų interesų.

Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,n u t a r i a :            RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistu.

            Teisėjas                                                                   Eigirdas Činka                                                                                                                                                                 Â