2019-12-18 Nr. AB-24185-3-61-3-00716-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2019-12-18 Nr. AB-24185-3-61-3-00716-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Įvertinus pareiškėjo VMI pateiktose gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose nurodytas pajamas, gautas vykdant individualią veiklą 2009–2016 metais ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėtas / išieškotas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV biudžetui skolingas 789,41 Eur sumą, kurią sudaro 679,19 Eur VSD ir 110,22 Eur PSD įmokų skola.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-2227-756/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00716-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.4; 12.13.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (7.5) 3-122490 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (9.8) I-691; 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių apskaičiuoti mokesčių sumą pagal Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) deklaracijų 1 lapo 21 laukelio duomenis; 3) pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą – vienašališką 2013 m. gruodžio 20 d. 2 345,00 Lt mokėjimo už 2012 m. užskaitymą kaip valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų už 2011 m. padengimą be mokesčių mokėtojo sutikimo ir įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus – įskaityti 2 345,00 Lt (679,00 Eur) mokesčius už 2012 m.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Ginčas su atsakovu kilo dėl skirtingo pajamų skaičiavimo pagal GPM deklaracijas ir įmokų įskaitymo be mokesčių mokėtojo informavimo, taip pat dėl atsisakymo perskaičiuoti mokesčius, atsižvelgiant į deklaracijų tikslinimą. Mokesčius VSDFV turėjo apskaičiuoti pagal duomenis GPM deklaracijos 1-me lape 21-me laukelyje, o ne pagal „V“ priede nurodytą laukelyje „V8“ pajamų sumą. VSDFV pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 67 straipsnį, kadangi į pareiškėjo prašymus pagrįsti mokesčių apskaičiavimą nepateikė jokio konkretaus atsakymo. Taip pat atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atliko vienašališką 2 345 Lt mokėjimo už 2012 m. užskaitymą kaip VSD įmokų už 2011 m. padengimą. Toks padengimas atliktas be pareiškėjo sutikimo ir pažeidžia jo teises.
3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodė:
3.1. Pareiškėjas nuo 2000 m. vasario 28 d. iki šiol vykdo individualią veiklą. Už individualios veiklos vykdymą laikotarpiais nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas deklaravo individualios veiklos bendras apmokestinamąsias pajamas, apskaičiuotas atėmus 30 proc. atskaitymų iš savo veiklos uždirbtų pajamų. Iš viso pareiškėjas pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) deklaruotas individualios veiklos pajamas už 2009–2014 metus turėjo sumokėti 20 815,39 Lt (6 028,48 Eur), o už 2015–2016 metus – 848,80 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Už individualios veiklos vykdymo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas iš viso turėjo sumokėti 5 911,53 Lt (1 712,10 Eur), o už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 268,04 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų.
3.2. Įvertinus pareiškėjo VMI pateiktose gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose nurodytas pajamas, gautas vykdant individualią veiklą 2009–2016 metais ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėtas / išieškotas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV biudžetui skolingas 789,41 Eur sumą, kurią sudaro 679,19 Eur VSD ir 110,22 Eur PSD įmokų skola.
3.3. Pareiškėjo argumentas, kad VSDFV Vilniaus skyrius jo mokėtinų mokesčių sumą apskaičiuoja ne pagal GPM deklaracijos 1-ojo lapo 21 langelyje nurodytą sumą, o pagal šios deklaracijos „V“ priedo V8 langelyje nurodytą sumą, yra nepagrįstas, kadangi VSDFV Vilniaus skyrius neturi galimybės nuspręsti, kurią savarankiškai dirbančio asmens pateiktoje GPM deklaracijoje ar jos priede nurodytą sumą pasirinkti ir nuo jos skaičiuoti mokėtinų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydį.
II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. lapkričio 6 d. pareiškėjui išsiuntė raginimą Nr. (7.5) R-20386, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog 2017 m. lapkričio 6 d. VSDFV yra skolingas 832,04 Eur (įmokų 789,41 Eur ir 42,63 Eur delspinigių). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 13 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą dėl įmokų įsiskolinimo ir jame nurodė, kad toks raginimas yra nepagrįstas, o nesklandumai atsirado dėl skirtingo mokėjimo būdo. VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. lapkričio 13 d. prašymą dėl įmokų įsiskolinimo, 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (7.5) 3-122490 pripažino, kad pareiškėjo kaip draudėjo įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2017 m. gruodžio 6 d. sudaro 837,47 Eur, taip pat pareiškėjas informuotas, kad VSDFV Vilniaus skyrius neturi pagrindo atšaukti 2017 m. lapkričio 6 d. raginimo Nr. (7.5) R-20386 ir grąžinti 171 Eur VSD įmokų. Pareiškėjas pateikė 2017 m. gruodžio 27 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo. VSDFV 2018 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (9.8) I-691, išnagrinėjusi minėtą skundą, pripažino, kad VSDFV Vilniaus skyrius teisingai apskaičiavo pareiškėjo kaip individualią veiklą vykdančio asmens mokėtinas VSD ir PSD įmokų sumas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas nuo 2000 m. vasario 28 d. iki šiol vykdo individualią veiklą, byloje nėra. Pareiškėjas skunde teigė, kad tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek VSDFV priėmė neteisėtus sprendimus ir kaip pagrindinį skundo argumentą nurodo, kad mokesčius VSDFV turėjo apskaičiuoti pagal duomenis GPM deklaracijos 1-me lape 21-me laukelyje, o ne pagal „V“ priede nurodytą laukelyje „V8“ pajamų sumą. Teismas, vertindamas šį argumentą, akcentavo, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 32 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VMI šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka teikia VSDFV ir VSDFV teritoriniams skyriams informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Taisyklės), 39 punktu, VMI teikia VSDFV informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Informacija teikiama VMI ir VSDFV duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka. VMI, teikdama VSDFV duomenis apie individualią veiklą vykdančių asmenų individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, nurodo požymį, jeigu individualią veiklą vykdantis asmuo savo individualios veiklos pajamas apskaičiavo atimdamas sumą, lygią 30 proc. individualios veiklos gautų pajamų. Tuo atveju, kai pagal VMI teikiamus duomenis nėra požymio, kad asmuo apskaičiavo savo individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, atimdamas 30 procentų dydžio sumą iš individualios veiklos gautų pajamų, yra laikoma, kad asmuo, skaičiuodamas individualios veiklos pajamas, atėmė visus leidžiamus atskaitymus (įskaitant ir mokėtinas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas). Taigi VMI duomenis apie individualią veiklą vykdančių asmenų individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas teikia iš Metinės pajamų deklaracijos priedo GPM308V, kuriame ir yra deklaruojamos individualios veiklos pajamos.
7. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad skaičiuoti individualią veiklą vykdančio asmens VSD ir PSD įmokas pagal duomenis, nurodytus Metinės pajamų deklaracijos 21 laukelyje, nėra pagrindo, nes asmens individualios veiklos pajamos yra deklaruojamos Metinės pajamų deklaracijos priede GPM308V. Iš to seka, kad pareiškėjo teiginys dėl jo mokėtinų mokesčių sumos apskaičiavimo ne pagal GPM deklaracijos 1-ojo lapo 21 langelyje nurodytą sumą, yra nepagrįstas, kadangi VSDFV Vilniaus skyrius neturi galimybės savavališkai nuspręsti, kurią savarankiškai dirbančio asmens pateiktoje GPM deklaracijoje ar jos priede nurodytą sumą pasirinkti ir nuo jos skaičiuoti mokėtinų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydį. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių apskaičiuoti mokesčių sumą pagal GPM deklaracijų 1 lapo 21 laukelio duomenis atmetė kaip nepagrįstą.
8. Dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atliko vienašališką 2 345 Lt mokėjimo už 2012 metus užskaitymą kaip VSD įmokų už 2011 metus padengimą, teismas pažymėjo, jog pagal Taisyklių 112 punktą (nuo 2017 m. gegužės 16 d. – 103 punktas) sumokėtos (išieškotos) sumos įskaitomos tokia eilės tvarka: 1 – socialinio draudimo įmokos; 2 – palūkanos; 3 – baudos; 4 – delspinigiai. Jeigu yra ankstesnės eilės skola, vėlesnės eilės skola pradedama įskaityti tik sumokėjus (išieškojus) ankstesnės eilės skolą. Vienos eilės skolos ribose pradedama įskaityti skola už seniausią laikotarpį. VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis paminėta nuostata, pareiškėjo 2013 m. gruodžio 20 d. atliktu 2 345 Lt (679 Eur) mokėjimu padengė jo turėtą valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą už 2011 mokestinius metus, nes, kaip minėta, pirmiausia, draudėjo sumokėtomis lėšomis turi būti dengiamas draudėjo turimas seniausias įsiskolinimas. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl pareiškėjo reikalavimą įskaityti 2 345,00 Lt (679,00 Eur) mokesčius už 2012 metus atmetė.
9. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, iš VMI gautais duomenimis apie pareiškėjo deklaruotas individualios veiklos pajamas už 2009–2016 metus, teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo mokėtinų VSD bei PSD įmokų dydį, pareiškėjo 2013 m. gruodžio 20 d. atliktu 2 345 Lt (679 Eur) mokėjimu padengė valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą už seniausią laikotarpį. Teismas pripažinęs, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, pareiškėjo skundą atmetė.
III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina materialiosios teisės normas, sprendime apsiribojo tik tam tikrų teisės aktų nuostatų ir VSDFV procesinių dokumentų turinio konstatavimu.
10.2. Teismas, sutikdamas su atsakovo argumentais, nepakankamai įsigilino į Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. VA-200 redakcija) (toliau – ir Metinės pajamų deklaracijos pildymo taisyklės), jų struktūrą ir mokesčių apskaičiavimą. VSDFV neteisingai apskaičiavo mokestinę prievolę remdamasi pateiktos GPM deklaracijos F308 priedu V laukelyje „V10“ įrašu, neįvertino priedų GPM308L ir GPM308 1-o lapo laukelyje 21 įrašytos mokesčių apskaičiavimui pajamų sumos, o pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Metines pajamų deklaracijos pildymo taisykles.
10.3. Metinėse pajamų deklaracijos pildymo taisyklėse pateikta schema, kaip pildyti GPM deklaraciją F308 ir apskaičiuoti mokesčius. Minėtose taisyklėse numatyti du pildymo būdai – ranka savarankiškai ir kompiuteriu per elektroninės bankininkystės sistemą per EDS (elektroninio deklaravimo sistema). Pirmu atveju, pildydamas ranka mokesčių mokėtojas pats savarankiškai įrašo duomenis į deklaracijos ir jos priedų laukelius. Antru atveju, jis pildo deklaraciją pagal Metinės pajamų deklaracijos pildymo taisyklių nurodymus ir schemą. Užpildžius visus priedus mokesčių mokėtojas prašo programos „Tikrinti klaidas“, ir VMI programa automatiškai koreguoja 1-o GPM308 lapo duomenis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo Metinės pajamų deklaracijos pildymo taisyklių nuostatų analizę.
10.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino VMI 2018 m. balandžio mėn. rašto Nr. (32.41-GPM E). VMI apskaičiuoja pajamų mokestį remiantis GPM308 1-me lape 21 laukelyje įrašoma apmokestinamų pajamų suma, o mokestinė prievolė galutinai automatiškai apskaičiuojama ir rodoma GPM308 1-me lape 33 laukelyje. Teismas nepagrįstai sprendė, kad skaičiuoti individualią veiklą vykdančio asmens VSD ir PSD įmokas pagal duomenis, nurodytus Metinės pajamų deklaracijos 21 laukelyje, nėra pagrindo, nes asmens individualios veiklos pajamos yra deklaruojamos Metinės pajamų deklaracijos priede GPM308V. Pagal tokią teismo sprendimo logiką iš mokesčių mokėtojo atimama teisė atskaičiuoti iš pajamų patirtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 21 straipsnyje nurodytas išlaidas.
11. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime nurodo:
11.1. Pareiškėjo teiginys, kad VSDFV Vilniaus skyrius neteisingai apskaičiavo jo mokėtinų mokesčių sumą, remdamasis gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos „V“ priedo „V8“ langelyje nurodyta suma, o ne pagal šios deklaracijos 1-ojo lapo 21 langelyje nurodytą sumą, yra teisiškai nepagrįstas. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VMI duomenis apie individualią veiklą vykdančių asmenų individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas teikia iš Metinės pajamų deklaracijos priedo GPM308V, kuriame ir yra deklaruojamos individualios veiklos pajamos, todėl nėra pagrindo skaičiuoti individualią veiklą vykdančio asmens valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal duomenis, nurodytus Metinės pajamų deklaracijos 1 lapo 21 laukelyje. Šią išvadą patvirtina ir prie pareiškėjo skundo pridėtas VMI 2018 m. balandžio mėn. raštas Nr. (32.41-GPM E) RM, iš kurio matyti, kad individualios veiklos pajamos nurodomos Metinės pajamų deklaracijos GPM308V priede.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime nurodo:
12.1. Teismas spręsdamas ginčą tinkamai aiškino materialinės teisės normas dėl individualią veiklą vykdančių asmenų VSD ir PSD įmokų skaičiavimo. Tai, kad įstatymų leidėjas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatose valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę (pajamas, nuo kurios mokamos šios įmokos) sieja tik su individualios veiklos apmokestinamosiomis pajamomis, lemia, jog GPMĮ 16 straipsnis, reglamentuojantis bendrą apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarką, taikomas tik tiek, kiek tai susiję su išimtinai individualios veiklos, o ne bendrų gyventojo pajamų pripažinimu apmokestinamosiomis. Tai reiškia, kad apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo taikymo aspektu iš individualios veiklos pajamų gali būti atimamos tik tokios GPMĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos, kurios tiesiogiai ir betarpiškai susijusios su gyventojo vykdoma (vykdyta) individualia veikla ir iš šios veiklos gautomis, o ne bendromis, pajamomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio11 d. sprendimo Nr. (7.5) 3-122490 ir VSDFV 2018 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (9.8) I-691 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai VSD ir PSD įmokas, kurias vykdantis individualią veiklą pareiškėjas turėjo sumokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui skaičiavo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis iš pareiškėjo užpildytų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų, pateiktų 2010-2017 metais (už individualios veiklos vykdymą 2009 – 2016 metais) priedo GPM308V, kur ir yra deklaruojamos individualios veiklos pajamos. Be to, VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 112 punktu, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo 2013 m. gruodžio 20 d. atliktu mokėjimu padengė jo turėtą valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą už 2011 metus.
15. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas V. K. padavė apeliacinį skundą, kuriame tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad skaičiuoti individualią veiklą vykdančio asmens VSD ir PSD įmokas pagal duomenis, nurodytus Metinės pajamų deklaracijos 21 laukelyje, nėra pagrindo, nes asmens individualios veiklos pajamos yra deklaruojamos Metinės pajamų deklaracijos priede GPM308V. Teismas neįvertino VMI 2018 m. balandžio mėn. rašto Nr. (32.41-GPM E), pagal kurį VMI apskaičiuoja pajamų mokestį remiantis GPM308 1-me lape 21 laukelyje įrašoma apmokestinamų pajamų suma, o mokestinė prievolė galutinai automatiškai apskaičiuojama ir rodoma GPM308 1-me lape 33 laukelyje. Taigi, pareiškėjas iš esmės apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui.
16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
17. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2009 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 2 dalį savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla, turėdami verslo liudijimus, valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pajamų metinę sumą sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas.
18. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnyje nuoroda į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą padaryta tik apibrėžiant individualios veiklos sąvoką, tačiau ne apmokestinamąsias pajamas. Išimčių, pagal kurias advokatams būtų taikomas kitoks valstybinio socialinio draudimo įmokų bazės apskaičiavimas, ginčo metu galiojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje nenustatyta.
19. Darytina išvada, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas yra skirtas pajamų mokesčiui apskaičiuoti ir leidžia iš visų gautų pajamų atimti šio Įstatymo numatytas išlaidas, tuo sumažinant tik mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumą. Tačiau tai nereiškia, kad taip pat turėtų būti mažinami ir kiti privalomieji mokėti mokesčiai, tarp jų – valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A552-629/2014 ir kt.).
20. Mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.
21. Nagrinėjamoje byloje esančios metinių pajamų deklaracijos patvirtina, kad pareiškėjas pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo už 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. mokestinius laikotarpius. Deklaracijos teiktos nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. kovo 3 d. Pajamų deklaracijos 21 laukelyje žymima taikant 15 % mokesčio tarifą apmokestinamų pajamų suma, atėmus išlaidas, o GPM 308V (individualios veiklos pajamos) priedo V10 laukelyje – apmokestinamų pajamų suma. Anksčiau aptartos teisės normos suponuoja išvadą, kad pareiškėjo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktose metinėse pajamų deklaracijose 21 laukelyje nurodytos sumos yra gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinama pajamų suma, bet ne apmokestinamosios pajamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo prasme. Toks aiškinimas atitinka ir Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadą, pateiktą į 2018 m. kovo 23 d. pareiškėjo paklausimą, kad vykdant individualią veiklą privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo metinės pajamų deklaracijos GPM308V priedo V10 laukelyje nurodytos apmokestinamųjų pajamų sumos (šiuo raštu, be kita ko, remiasi ir pats pareiškėjas, tik jį interpretuoja sau palankia linkme).
22. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos konkrečios atsakovo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. (7.5) 3-122490 paskaičiuotos VSD ir PSD įmokų, kurias jis turėjo sumokėti į Fondo biudžetą, sumos bei nurodyti įsiskolinimai, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.
23. VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo 2013 m. gruodžio 20 d. atliktu 2 345 Lt (679 Eur) mokėjimu padengdamas jo turėtą valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą už 2011 mokestinius metus, VSD įstatymo 20 straipsnio ir Priverstinio poveikio taikymo taisyklių (patvirtintų Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-713) 112 punkto (nuo 2017 m. gegužės 16 d. – 103 punktas) nuostatų nepažeidė.
24. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir iš esmės tinkamai aiškino bei taikė ginčo santykiams aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos panašiose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, tad jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė