2016-11-23 Nr. AB-22725-3-61-3-02631-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-773-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02631-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir VĮ „Regitra“, atsakovas) 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (1.20)-S-219 (toliau – ir Sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo viršininkui pavedama išnagrinėti pareiškėjo veiksmus ir imtis atitinkamų priemonių. Skundžiamame pavedime nenustatyta pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, neduota nurodymų, nėra išdėstyta kitų atsakovo priimtų sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl jis (ginčijamas pavedimas) vertintinas kaip tarpinis dokumentas, kuris gali būti pagrindu VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo viršininkui priimti sprendimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011 konstatavęs, kad tarpinis dokumentas yra pagrindas įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) aktą – sprendimą, tačiau jis negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad skundžiamas VĮ „Regitra“ 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. (1.20)-S-219 negali būti administracinės bylos dalykas ir toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-650/2011).

III. Pareiškėjas A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas teigia, jog neišsprendus Sprendimo teisėtumo klausimo, tai reikš, kad pareiškėjas pažeidė Sprendime nurodytus teisės aktus, ir tai jam sukels tokias pasekmes: sumažės pareiškėjo darbo užmokestis; pareiškėjui gali būti skiriama drausminė nuobauda; Sprendimas saugomas asmens byloje ir į jį bus atsižvelgiama vėliau; darbdavys turės pagrindo pareiškėją charakterizuoti neigiamai, bus menkinamas pareiškėjo autoritetas; pareiškėjas patirs moralinę žalą.

Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010).

Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1698/2010).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pavyzdžiui, tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamame Sprendime pareiškėjui nėra nustatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl ginčijamas sprendimas vertintinas kaip tarpinis dokumentas. Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nes toks sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė