238e1eb3-33cc-4991-bec1-710fe662faa6 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-4911-621/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00608-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 28 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. K. (dalyvavimas užtikrintas per vaizdo konferencijÄ ), pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Ričardui Lilui, nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ su skundu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Atsakovas), 10 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) buvo laikomas nuo 2019-10-20 iki 2020-04-08 PravieniÅ¡kių PN-AK pirmajame sektoriuje neužtikrinant tinkamų kalinimų sÄ lygų.

Pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, kuris buvo perkrautas pertekliniais daiktais ir inventoriumi. Koridoriuje ir gyvenamojoje patalpoje sienos buvo purvinos, bendro naudojimo virtuvė buvo labai purvina, nutepliotos sienos, lubose kaupėsi drėgmė, susidaręs kondensatas lašėdavo ant grindų, į nuteistųjų lėkštes su maistu. Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus pirmame aukšte įrengta sporto salė, tačiau tiek įranga, buvo nesaugi, tiek ir pati sporto salė neatitiko higienos normų.

Sporto salėje buvo nesaugu sportuoti, sporto salės grindys buvo iÅ¡puvusios, su dideliais tarpais. Ypatingai nehigieniÅ¡kos sÄ lygos buvo bendrojoje valgykloje. Prie kriauklės ir kitose valgyklos vietose ant grindų nuolat bÅ«davo balos, kurių valgyklos darbuotojai nevalė. Vasaros metu valgykloje skraidydavo paukščiai, vaikščiodavo katės. Nuteistiesiems iÅ¡duoti metaliniai indai sulankstyti, puodeliai ir plastmasinės lėkÅ¡tės blogai iÅ¡plauti, valgyklos stalai nenuvalyti, riebaluoti, po stalais mėtydavosi maisto likučiai, žuvų kaulai.

PareiÅ¡kėjui gavus nuobaudÄ ir perkėlus jį į kamerų tipo patalpÄ , jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasirÅ«pinti savo asmenine higiena. PareiÅ¡kėjas negalėjo turėti dezodoranto, dantų krapÅ¡tukų, Å¡ampÅ«no. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo 7 val. ryte bÅ«davo atimamas čiužinys ir patalynė, kurie grÄ Å¾inami tik 22 val. VisÄ dienÄ pareiÅ¡kėjui tekdavo sėdėti ant kietos lovos, jis net neturėjo galimybės atsigulti pailsėti. Kamerų tipo patalpos labai netvarkingos, lubos aptrupėjusios, nuo jų byra tinkas.

Tualetas nehigieniÅ¡kas, jame tik tupimas klozetas, dėl prasto vėdinimo nuolat juntama didelė smarvė. Kameroje labai mažas langas su itin tankiomis grotomis, pro kurias vos prasiskverbia natÅ«rali dienos Å¡viesa, o tai labai pakenkė pareiÅ¡kėjo regėjimui. Prie kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemelis buvo labai mažas. Jame vienu metu pasivaikščioti galėjo vos du nuteistieji. PareiÅ¡kėjas į administracijÄ su skundais nesikreipė, nes bijojo raÅ¡yti skundus. Nurodė, jog bijojo, jog pareigÅ«nai skundus raÅ¡antiems nuteistiesiems daro psichologinį spaudimÄ , grasina susidorojimu ir tokiu bÅ«du priverčia nuteistuosius paraÅ¡ytus skundus atsiimti.

Netinkamos kalinimo sÄ lygos pakenkė ne tik pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, bet ir emocinei bÅ«senai, pareiÅ¡kėjas pasijuto nevisavertis, pažeidžiamas, nuolat jautė diskomfortÄ , įtampÄ , beviltiÅ¡kumo jausmÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas M. K. bei jo atstovas advokatas Ričardas Lilas prašė skundÄ tenkinti. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuteistasis M.

K. direktoriaus įsakymais į įstaigos Pirmojo sektoriaus bendrabučių tipo patalpas buvo paskirtas gyventi nuo 2019-10-20 iki 2019-10-21 bei nuo 2019-10-21 iki 2020-04-08, kur vienam asmeniui teko 3,56 kv. m. PareiÅ¡kėjas į Ä®staigos Pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpas (toliau - KTP) buvo paskirtas gyventi nuo 2020-01-10 iki 2020-01-28, nuo 2020-02-04 iki 2020-02-05, nuo 2020-02-05 iki 2020-02-07, nuo 2020-02-07 iki 2020-02-18, kur vienam asmeniui teko nuo 4,04 kv. m. iki 7,67 kv. m. Ä®staigos Pirmojo sektoriaus kamerų sanitarinių mazgų plotas įeina į bendrÄ kamerų plotÄ ir užima apie 1,50 m2 kameros ploto.

Karantino patalpos sanitarinio mazgo plotas - 1,20 m2. Kamerų patalpose esantys sanitariniai mazgai įrengti kiekvienoje patalpoje ir atskirti siena nuo grindų iki lubų su varstomomis durimis. Kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ .

Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo kėlimosi iki miego laiko nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Atkreipia dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo bÅ«do apie kurį kalba pareiÅ¡kėjas, t. y., kad baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotÄ . Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Reikalavimus dėl minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose asmeniui nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius (Bausmių vykdymo kodekso 64 str.). Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T-41 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m - pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 3,6 kv. m - pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Atsakovas pažymi, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bÅ«tina pažymėti, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprÅ«pinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimais: Ä®staiga užtikrina tinkamÄ sanitarinio mazgo patalpos įrengimÄ , atitinkantį higienos normas. Kamerų sanitariniuose mazguose įrengta po vienÄ praustuvę ir klozetÄ (atsižvelgiant į reikalavimus, jie gali bÅ«ti ir tupiami). 12 ir 13 kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos medinės durys, 8 kameros sanitariniame mazge - lengvos metalinės durys.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ nustato: „17. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“. Kamerų, kuriose bausmę atlikinėjo nuteistasis, sanitariniuose mazguose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ virtuvėlių įrengimÄ pagal numatytus normų reikalavimus.

Prievolės įrengti garų surinktuvus nuteistųjų virtuvėlėse Ä®staigai nėra. 1 ir 8 bÅ«rių virtuvėlėse garų surinktuvai neįrengti, nesant techninėms galimybėms. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas. Ä®staigos patalpų valymo vykdymo tvarkÄ nustato PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. V-372 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Ä®staiga užtikrina HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės, vykdymÄ . Å varai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems iÅ¡duodamas sanitarinis valiklis, rÅ«gÅ¡tinis valiklis, Å¡veitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės. Gyvenamosios patalpos ir bendro naudojimo nuteistųjų virtuvėlės pagal patvirtintÄ ir paskelbtÄ budėjimo patalpose tvarkaraÅ¡tį valomos ir tvarkomos kiekvienÄ dienÄ .

Jei patalpos blogai išvalytos, reiškia, kad budėtojas netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, nenumato sporto salių įrengimo pataisos įstaigose.

Sporto salių įrengimo ir aprūpinimo inventoriumi nenumato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ normų reikalavimai, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimai. NežiÅ«rint į tai, kad teisės aktai nereglamentuoja nuteistųjų aprÅ«pimo sporto inventoriumi, Ä®staiga atsižvelgdama į nuteistųjų gyvenimo gerinimo sÄ lygas, periodiÅ¡kai aprÅ«pina nuteistuosius sportiniu inventoriumi: kamuoliais, Å¡aÅ¡kėmis, Å¡achmatais. Atsakovas pažymi, kad sunkusis sporto salės inventorius (svarmenys ir pan.), kad ir koks jis bebÅ«tų, gali bÅ«ti nesaugus nepatyrusiems naudotojams arba naudojant nesilaikant saugumo priemonių, todėl PareiÅ¡kėjo argumentas apie nesaugų inventorių yra nepagrįstas.

Ä®staigos nuteistųjų maitinimÄ organizuoja ir patalpas nuomojasi VÅ¡Ä® „Bruneros“. Valgyklos patalpose Å¡varÄ ir tvarkÄ palaiko VÅ Ä® „Bruneros“. Maitinimo organizatorius privalo užtikrinti tvarkÄ valgyklos patalpose: paukščiai neskraido, stalais katinai nevaikÅ¡to. Indų Å¡varÄ ir estetinę jų bÅ«klę užtikrina VÅ Ä® „Bruneros“. Pagal maitinimo sutarties sÄ lygas ir jų priedus Nuteistųjų maitinimo paslaugos technines specifikacijas VÅ¡Ä® „Bruneros“ organizavo ir vykdo nuteistųjų maitinimÄ (maisto produktų pirkimÄ , kokybiÅ¡ko maisto gaminimÄ ir pristatymÄ nuteistiesiems, prižiÅ«ri valgyklos patalpų tvarkÄ ), pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir prisiima visÄ atsakomybę už Å¡ių paslaugų teikimÄ .

Ä®staiga užtikrina tinkamÄ kamerų bÅ«klę: lubos tvarkingos, tinkas nebyra. Gavus informacijÄ apie trÅ«kumus, jie Å¡alinami. Ä®staigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Ä®staiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ . Gavus informacijÄ apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis.

Pirmojo sektoriaus KTP patalpose įrengtas dirbtinis dieninis naktinis apÅ¡vietimas. Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ punktas Nr. 16.9 numato: „Kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .“ Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu.

Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali bÅ«ti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. IÅ¡ilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, virÅ¡uje, įrengiama prižiÅ«rėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Teisės aktai nereglamentuoja vienam asmeniui tenkančio pataisos namuose įrengtų KTP pasivaikščiojimo kiemelių ploto. PareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę Pirmajame sektoriuose, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų psichologinio sukrėtimo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, nesikreipė.

Todėl vertinant aplinkybes, jog PareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų jautė neigiamas emocijas, baimes, iÅ¡gyvenimus bei stresÄ yra nepagrįstos. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto ir iÅ¡ pateikiamų dokumentų matyti, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Ä®staigos pareigÅ«nai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigÅ«nų veikimo ar neveikimo bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjui.

Pažymėtina ir tai, kad suimtasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo vieÅ¡ojo administravimo subjektui, sÄ lygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjÄ dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalÄ Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme.

Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktÄ bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas. Kreipdamasis į teismÄ pareiÅ¡kėjas turi nurodyti, kaip pasireiÅ¡kė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie jo nuomone, įgalintų teismÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti reikalavimÄ dėl patirtos žalos atlyginimo.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais įrodymais. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju skunde nepateikia jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp Å¡ių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė suimtajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Atsakovo nuomone, PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, taip pat pabrėžtina, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas M.

K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2019-10-20 iki 2020-04-08. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nurodo, jog jam teko mažiau gyvenamojo ploto, nei tai numato teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498, galiojusios iki 2020-01-22) (toliau – ir 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklės) 111. punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. punktas).

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2020-02-05, Nr. 2020-02567) 2. punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (2.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (2.2. punktas).

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019-10-20 iki 2020-04-08 PravieniÅ¡kių PN-AK pirmajame sektoriuje buvo laikomas bendrabučių tipo patalpose Nr. 8 (plotas 35,64 kv. m., 10 miegamų vietų), Nr. 2 (plotas 21,39 kv. m., 6 miegamos vietos), kamerų tipo patalpose Nr. 12 (plotas 16,16 kv. m., 3 miegamos vietos), Nr. 13 (plotas 16,16 kv. m., 3 miegamos vietos), Nr. 8 (plotas 7,67 kv. m., 1 miegama vieta), karantino Nr. 2 (plotas 36,43 kv. m., 9 miegamos vietos).

Byloje nėra duomenų, kad gyvenamosiose patalpose (bendrabučio ar kameros tipo) buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra miegamų vietų. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiÅ¡kėjas. IÅ¡ atsakovo atsiliepimo ir 2021-03-30 pažymos Nr. 41-3304 matyti, kad kamerų tipo patalpose nuteistųjų skaičius nevirÅ¡ijo miegamų vietų skaičiaus. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK pirmajame sektoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kamerų tipo patalpoje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, o bendrabučių tipo patalpoje teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m. ploto.

Teisės aktai nenumato, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos.

BÅ«tent Å¡iame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis.

Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausiÄ pareiÅ¡kėjui tekusį plotÄ iÅ¡skaičiavus sanitarinio mazgo plotÄ , minimalus 3 kv. m standartas bÅ«tų iÅ¡laikytas ir nebÅ«tų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiÅ¡kėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios patalpos, bendrojo naudojimo, virtuvė, valgykla, sporto salė, pasivaikščiojimo kiemeliai ir kt.), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-343 matyti, kad patikrinimo metu 2020 m. vasario 4-6 dienomis PravieniÅ¡kių PN-AK pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 8 nustatyti Higienos normos 16 punkto pažeidimai (patalpoje oro judėjimo greitis mažesnis už reglamentuojamas ribines vertes); 1 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje nustatyti Higienos normos 14 punkto pažeidimai (dirbtinės apÅ¡vietos vertė buvo mažesnė už higienos normoje reglamentuojamas ribines vertes), kitų Higienos normos pažeidimų tikrintose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nenustatyta.

Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas atitikimÄ higienos normų reikalavimams. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog patalpos įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų, nuolat valomos, laikomasi higienos normų reikalavimų, remontuojamos, gavus informacijÄ apie trÅ«kumus, jie Å¡alinami. PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į pataisos namų administracijÄ su skundais nesikreipė.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja pataisos namų administracijÄ nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 8 ir 1 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (gyvenamosios patalpos, bendrojo naudojimo, virtuvė, valgykla, sporto salė, pasivaikščiojimo kiemeliai ir kt., išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemelis buvo labai mažas. Jame vienu metu pasivaikščioti galėjo vos du nuteistieji. Pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo neužtikrinimo yra deklaratyvūs, abstraktūs, prieštaringi.

PareiÅ¡kėjas nenurodo kada jis iÅ¡ kamerų tipo patalpos nebuvo iÅ¡vestas pasivaikščioti ar dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus kiemelyje, neturėjo galimybės pasivaikščioti. PareiÅ¡kėjas neteikė skundų ar praÅ¡ymų sudaryti galimybę pasivaikščioti didesniame kiemelyje. 2021-03-30 pažymoje Nr. 41-3304 nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose (iÅ¡skyrus karantino patalpÄ ) buvo laikomas dviese (kamera Nr.

12) arba vienas (kameros Nr. 13 ir Nr. 8). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo neužtikrinimo ar vietos trÅ«kumo pasivaikščiojimo kiemelyje, atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gavus nuobaudÄ ir perkėlus jį į kamerų tipo patalpÄ , jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasirÅ«pinti savo asmenine higiena. PareiÅ¡kėjas negalėjo turėti dezodoranto, dantų krapÅ¡tukų, Å¡ampÅ«no. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo 7 val. ryte bÅ«davo atimamas čiužinys ir patalynė, kurie grÄ Å¾inami tik 22 val.

VisÄ dienÄ pareiÅ¡kėjui tekdavo sėdėti ant kietos lovos, jis net neturėjo galimybės atsigulti pailsėti. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintų „Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ 23 punktÄ (TAR, 2020-01-21, Nr. 2020-00911, redakcija, galiojusi nuo 2020-01-22 iki 2020-08-21): „Nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, iÅ¡skyrus Taisyklių 20.2.1–20.2.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus, vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenų), tualetinį popierių, sauskelnes, akinius arba kontaktinius lęšius ir jiems skirtas dėtuves bei kontaktinių lęšių priežiÅ«ros priemones, pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ .

Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė Å¡iame punkte nurodytiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistųjų asmeniniai daiktai, kurių jie negali turėti atlikdami nuobaudÄ , bus saugiai laikomi visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Greitai gendantys maisto produktai įdedami į Å¡aldytuvÄ , o dėl natÅ«ralių sÄ lygų sugedę saugomi maisto produktai sunaikinami. Sunaikinus maisto produktus suraÅ¡omas aktas, su kuriuo pasiraÅ¡ytinai supažindinamas nuteistasis, kuriam priklausė sunaikinti produktai.“ AnalogiÅ¡ka nuostata buvo numatyta ir 2003 m.

Vidaus tvarkos taisyklių (galiojusių iki 2020-01-22) 220. punkte: „Nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis).

Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Greitai gendantys maisto produktai įdedami į Å¡aldytuvÄ . Ilgai saugoti ir dėl natÅ«ralių sÄ lygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai suraÅ¡omas aktas, kuris, nuteistajam pasiraÅ¡ius, įsiuvamas į jo asmens bylÄ â€œ.

PareiÅ¡kėjo nurodomi daiktai – dezodorantas, dantų krapÅ¡tukai, Å¡ampÅ«nas nepriskiriami prie leidžiamų turėti daiktų. Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2018-05-30 įsakymu Nr. V-258 patvirtintÄ 1-jo sektoriaus nuteistųjų, dienotvarkę, miegas numatytas nuo 22.00-6.00 val. Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patalynė buvo paimama dienos metu, o atiduodama prieÅ¡ miego laikÄ , t. y. nuo 6.00 val. paimama, o atiduodama apie 22 val. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad toks patalynės paėmimas yra reglamentuotas teisės aktais, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl dienos metu jo teigimu neteisėtai paimamos patalynės bei nuobaudos atlikimo metu neleidžiant kameroje turėti dezodoranto, dantų krapÅ¡tukų, Å¡ampÅ«no, atmestini, kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad į pataisos namų administracijÄ su skundais nesikreipė, nes bijojo raÅ¡yti skundus. Nurodė, jog bijojo, jog pareigÅ«nai skundus raÅ¡antiems nuteistiesiems daro psichologinį spaudimÄ , grasina susidorojimu ir tokiu bÅ«du priverčia nuteistuosius paraÅ¡ytus skundus atsiimti. Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai vertintini kritiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl pareigÅ«nų ar kitų asmenų daromo poveikio, taip pat pareiÅ¡kėjas dėl galimai neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ nesikreipė į teisėsaugos institucijas.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nenurodė ir kitų nuteistųjų, kuriems dėl paraÅ¡ytų skundų pataisos namų administracijai, galimai buvo daromas neigiamas poveikis. Be to, pareiÅ¡kėjas Å¡ios bylos nagrinėjimo metu toliau tuose pačiuose pataisos namuose atlikinėjo terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl kreipimosi į teismÄ dėl PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų jis bÅ«tų patyręs iÅ¡ atsakovo neigiamų pasekmių dėl teismui pateikto skundo.

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jam daryto poveikio, atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog pablogėjo jo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istorijÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiÅ¡kėjo sveikata pablogėjo bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu. Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ sprendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.).

Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK pirmajame sektoriuje, buvo kalinamas sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus. Byloje nenustatyta, jog PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančiÄ jo asmens sveikatos istorijÄ , dėl kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK, nenustatyti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02).

Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.) Vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-624/2020 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į ankščiau paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo M. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN-AK pirmajame sektoriuje buvo pažeista. PareiÅ¡kėjo M. K. reikalavimÄ dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Žanas Kubeckas