238cd6db-d3c6-4fc0-be41-adfbe2617ee2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5620-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00996-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 29 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. (A. L.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. L. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3, 9). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d. periodiÅ¡kai buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma neįskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto.

Kameroje buvo nesandarÅ«s langai, pro kuriuos pÅ«tė Å¡altas vėjas, todėl oro temperatÅ«ra kamerose neatitiko higienos normų reikalavimų. Akcentavo, kad kamerose nebuvo įrengtų apÅ¡vietimo jungiklių, todėl nebuvo galimybės įjungti ar iÅ¡jungti apÅ¡vietimo. Durų ertmė nebuvo užpildyta garsÄ izoliuojančia medžiaga, todėl nuolat girdėjosi triukÅ¡mas. Atstovas neaprÅ«pino pareiÅ¡kėjo elektriniu virduliu, taip pat neiÅ¡davė peilio ir Å¡akutės. Parduotuvėje nebuvo galimybės apsipirkti, nes praÅ¡ymai pateikiami tik iÅ¡ anksto, dėl ko kilo nepatogumų.

PareiÅ¡kėjas negalėjo prisijungti prie Elektroninio paslaugų portalo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tinklapių. Praustis po duÅ¡u buvo leidžiama tik kartÄ per savaitę. Pasivaikščioti gryname ore pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vedamas 1 valandÄ per parÄ , nors jam priklausė 3 valandos per parÄ . Netinkamos kalinimo sÄ lygos žemino orumÄ , sukėlė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus. Atsakovo atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu (b. l. 13-19) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai trumpais laikotarpiais (iki 4 parų). Minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus kameroje reikalavimas pareiškėjo atžvilgiui buvo pažeistas nežymiai. Pareiškėjui tris paras trūko tik 0,03 kv. m ploto. Kauno tardymo izoliatoriaus kameros yra nuolat tikrinamos Visuomenės sveikatos centrų, kurie atlieka patalpų atitikimo higienos normų reikalavimams vertinimus. Ginčo laikotarpiu kameros Nr. 139, Nr. 204, Nr. 205, Nr. 244 nebuvo tikrintos.

Å viesos jungiklių kamerose nėra. Visose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtos tipinės durys, kurios užpildytos garsÄ izoliuojančia medžiaga. Siekiant užtikrinti saugumÄ , nuteistiesiems iÅ¡duodamas Å¡aukÅ¡tas ir Å¡aukÅ¡telis. Savo asmeninį medinį ar plastikinį peilį su Å¡akute, virdulį pareiÅ¡kėjas galėjo turėti. Kauno tardymo izoliatoriuje nėra fiziÅ¡kai įrengtos parduotuvės, o suimtųjų ir nuteistųjų apsipirkimas vyksta nuotoliniu bÅ«du. Pagal Kauno tardymo izoliatoriuje nustatytÄ tvarkÄ , nuteistiesiems ir suimtiesiems pirmadieniais iÅ¡duodami praÅ¡ymai apsipirkti parduotuvėje.

Asmenys, kurie neturėjo galimybės apsipirkti pagrindinio apsipirkimo metu, penktadieniais papildomai gali įsigyti cigarečių, arbatos, kavos, taksofono kortelių, žiebtuvėlių, vokų, paÅ¡to ženklų, raÅ¡ymo reikmenų, mineralinio vandens, geriamojo vandens, tualetinio popieriaus. Kauno tardymo izoliatoriuje veikia riboto interneto prieiga. PareiÅ¡kėjui nepateikus praÅ¡ymo, atsakovas neturėjo pareigos suteikti pareiÅ¡kėjui prieigÄ interneto. PareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ pasivaikščioti gryname ore.

PareiÅ¡kėjas konkrečių neigiamų pasekmių, iÅ¡gyvenimų, pažeidimų nedetalizavo ir nekonkretizavo. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai su pareiÅ¡kėju elgėsi tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Tam tikras nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisvės apribojimas nuteistiesiems bei su tuo susiję iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė. Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: 2017 m. balandžio 24 d. – kameroje Nr. 205, kurios plotas 14,29 kv. m, kameroje buvo laikomi 3 asmenys, vienam asmeniui teko 4,76 kv. m ploto; nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. – kameroje Nr. 139, kurios plotas 13,89 kv. m, kameroje buvo laikomas vienas asmuo; nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. – kameroje Nr. 244, kurios plotas 14,75 kv. m, kameroje buvo laikoma iki 3 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 4,91 kv. m ploto; nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 1 d.

– kameroje Nr. 204, kurios plotas 15,23 kv. m, kameroje buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 3,8 kv. m ploto; nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 19 d. – kameroje Nr. 205 kurios plotas 14,29 kv. m, kameroje buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 3,57 kv. m ploto (b. l. 44, 45-47). Daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu (4 paras) Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo pažeista, kadangi pareiškėjui gyvenamojoje patalpoje trūko 0,03 kv. m ploto.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybėmis, kad dalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas. Teismas pažymi, kad pagal Ä®sakymo 1.3.1 punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų užimamas plotas. Tačiau pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Teismo vertinimu, minėtos skundo aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr.

LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013). Pripažinus, kad kameros ploto reikalavimai buvo pažeisti, minėtos aplinkybės dėl sanitarinio mazgo užimamo ploto vertintinos Ä®sakymo 1.3.1 punkto reikalavimų pažeidimo kontekste. Taigi, konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas mažino vienam asmeniui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis dėl netinkamai įrengtų langų.

Pažymėjo, kad kamerose langai buvo nesandarÅ«s, todėl oro temperatÅ«ra neatitiko teisės aktų reikalavimų. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18 °C - 28 °C. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, oro temperatÅ«rÄ , tačiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes konstatuodamas, kad, jo nuomone, oro temperatÅ«ra buvo netinkama.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad tardymo izoliatorius vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamÄ oro temperatÅ«rÄ . IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad gretimose kamerose oro temperatÅ«ra žiemos metu atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 48-50, 57-58). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais apie gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad oro temperatÅ«ra neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl Å¡ių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl netinkamai įrengtų langų, žemos oro temperatÅ«ros yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktÄ , ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas nusiprausti vienÄ kartÄ per savaitę, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl Å¡ių aplinkybių nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl nuolat girdimo triukÅ¡mo, kadangi kameros duryse nėra garsÄ izoliuojančios medžiagos.

Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, jog dėl girdimo triukÅ¡mo pareiÅ¡kėjas skundais kreipėsi į Kauno TI pareigÅ«nus, administracijÄ , Visuomenės sveikatos centrÄ ar kitas kompetentingas institucijas, todėl nėra pagrindo tikėti deklaratyviais pareiÅ¡kėjo argumentais dėl kilusių nepatogumų girdint triukÅ¡mÄ . PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl to, kad apÅ¡vietimo jungikliai buvo įrengti ne kameroje. Kamerų įrengimÄ ir eksploatavimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 14.3 papunktyje nurodyta, kad kamerose privalo bÅ«ti dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, o jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno TI koridoriuje prie kameros įrengti dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo jungikliai taip, kaip reikalauja teisės aktai, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl netinkamo apÅ¡vietimo jungiklių įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu Kauno TI jam neiÅ¡davė peilio, Å¡akutės bei elektrinio virdulio.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti sanitarinis mazgas, metalinė lova, spintelė, stalas, suolas arba kėdė, arba taburetė, maisto produktų spintelė arba lentyna, viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, valymo inventorius, veidrodis ir elektrinis virdulys, tačiau elektriniais virduliais aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno TI neturėjo pareigos pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinti elektriniu virduliu, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priedo „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as“ 4.6 punkte numatyta, kad suimtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkÅ¡tę, Å¡aukÅ¡tÄ , puodukÄ , Å¡akutę, peilį).

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog, siekiant užtikrinti saugumÄ , suimtiesiems (nuteistiesiems) Kauno TI iÅ¡duodamas tik Å¡aukÅ¡tas ir Å¡aukÅ¡telis. Taip pat pažymėjo, kad savo asmeninį medinį ar plastikinį peilį su Å¡akute pareiÅ¡kėjas turėti galėjo. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes, bet visiÅ¡kai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl Å¡ių nepatogumų.

Be to, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę įsigyti ir turėti savo asmeninį medinį ar plastikinį peilį ar Å¡akutę. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad negalėjo apsipirkti parduotuvėje, kadangi praÅ¡ymai dėl apsipirkimo turi bÅ«ti pateikiami iÅ¡ anksto ir kartÄ per savaitę.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 86 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtinto Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as, b. l. 25-27) 6 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, bÅ«tiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais aprÅ«pinami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojas, paskirtas pristatyti suimtiesiems ir nuteistiesiems prekes į kameras, kiekvienÄ pirmadienį iÅ¡duoda praÅ¡ymus apsipirkti parduotuvėje su nurodyta turima asmeninėje sÄ skaitoje pinigų suma (Tvarkos apraÅ¡o 13 p.) Tvarkos apraÅ¡o 16 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji, neturėję galimybės apsirÅ«pinti pagrindinio apsipirkimo metu (pirmadienį), penktadienį gali įsigyti: cigarečių, arbatos, kavos, taksofono kortelių, žiebtuvėlių, vokų, paÅ¡to ženklų, raÅ¡ymo reikmenų, mineralinio vandens, geriamojo vandens, tualetinio popieriaus.

Teismas pažymi, kad buvimo Kauno TI laikotarpiu pareiškėjas galėjo apsipirkti 2017 m. balandžio 24 d. (pirmadienis), 2017 m. gegužės 29 d. (pirmadienis) ir 2017 m. birželio 16 d. (penktadienis). Nors laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. (antradienis - ketvirtadienis) pareiškėjas neturėjo galimybės apsipirkti, tačiau pareiškėjas taip pat nenurodė, kokių konkrečių prekių įsigyti jam buvo būtina šiuo laikotarpiu. Teismo vertinimu, vien tik abstraktūs pareiškėjo teiginiai, kad jam kilo žala dėl negalėjimo apsipirkti parduotuvėje trijų dienų laikotarpiu, negali būti laikomi pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas Kauno TI maistu buvo aprÅ«pintas nemokamai. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas Kauno TI, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog negalėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauni TI yra įrengta riboto interneto prieiga (b. l. 22-24). Remiantis 2017 m. gegužės 11 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-174 patvirtinto Ribotos interneto prieigos naudojimo tvarkos apraÅ¡o 5 punktu, suimtieji ir nuteistieji, kurie pageidauja pasinaudoti riboto interneto prieiga, rytinio patikrinimo metu žodiniu praÅ¡ymu kreipiasi į Socialinės reabilitacijos bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris Å¡iuos asmenis užregistruoja „Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo į kompiuterių klasę apskaitos žurnale“.

Kaip matyti iÅ¡ Ribotos interneto prieigos naudojimo tvarkos apraÅ¡o priedo, nuteistiesiems ir suimtiesiems leidžiama, be kita ko, jungtis prie Lietuvos teismų portalo www.teismai.lt. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ atsakovo atsiliepimo, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Kauno TI administracijÄ dėl naudojimosi riboto interneto prieiga, todėl abstraktÅ«s ir niekuo nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl negalėjimo prisijungti prie riboto interneto prieigos atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad pasivaikščioti buvo vedamas tik vienÄ valandÄ per parÄ .

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ , todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ per dienÄ , nenustatyta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimÄ atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno tardymo izoliatorius iÅ¡ viso 4 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (pareiÅ¡kėjui gyvenamojoje patalpoje trÅ«ko 0,03 kv. m ploto), todėl konstatuotina, kad Kauno TI pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo laikyti kameroje, atitinkančioje teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A438-121/2009). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, orumo pažeminimu.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuotas pažeidimas dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo (4 paras trÅ«ko 0,03 kv. m ploto), tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais.

Taip pat akcentuotina, kad pažeidimas truko itin trumpai – 4 paras, o gyvenamojo ploto trÅ«kumas nežymus (0,03 kv. m). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, dėl jo kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje nenustatyti ir nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – neturtinės žalos, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. L. (A. L.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis