2389c834-c209-4eaf-9c2a-1f9f6d2e0e93 · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėja ABaudžiamoji byla Nr. 1A-589-1020/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33980-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.8.1.1.1.; 1.1.10.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei, nuteistojo A.

M. gynėjai advokatei Violetai Bazienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nubaustas 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, Å¡ios bausmės vykdymas A. M. atidėtas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo laikotarpiu jį įpareigojant: - neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; - neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; - dalyvauti elgesio pataisos programoje; - dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; - nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. M. nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: 2017 m. liepos 6 d. apie 22.00 val. Vilniuje, netoli (duomenys neskelbtini), esančiame „Pasakų parke“, įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, pasireiÅ¡kusiais tuo, kad jis, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,34 promilių neblaivumas), kitų asmenų akivaizdoje vartojo necenzÅ«rinius žodžius, priėjęs prie nukentėjusiojo A.

R. paprašė cigarečių, nukentėjusiajam A. R. davus dvi cigaretes, tačiau atsisakius duoti trečiÄ , jis, kitų asmenų akivaizdoje vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, sukėlė konfliktÄ , kurio metu, atlikdamas bauginančio pobÅ«džio veiksmus, deÅ¡ine ranka iÅ¡sitraukė iÅ¡ vidinės striukės kiÅ¡enės ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ daiktÄ , panašų į peilį ir nukreipęs jį nukentėjusiajam A. R. į pilvo sritį per iÅ¡tiestos rankos atstumÄ bei grasindamas jį panaudoti, sakydamas grasinantį keiksmažodį, bandė durti nukentėjusiajam, tačiau nepataikė dėl to, kad nukentėjusysis iÅ¡vengė smÅ«gio, pasitraukdamas į Å¡onÄ , ir dėl girtumo neiÅ¡laikęs pusiausviros, nukrito ant žemės, po ko iÅ¡girdęs, kad nukentėjusysis A.

R. telefonu skambina į bendrÄ jį pagalbos centrÄ 112, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tokiu bÅ«du, jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais veiksmais A. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o peržiÅ«rėti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, nes ji per griežta.

Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis nuo baudžiamosios bylos pradžios net kelis kartus keitė savo parodymus, vis pridėdamas naujų detalių, o jo pirminiai parodymai skyrėsi nuo vėliau duotų. A. M. nurodo neneigiantis sukėlęs žodinį konfliktÄ bei negražiai kalbėjęs su nukentėjusiuoju, dėl to savo kaltę pripažįsta ir gailisi.

3. Teismo posėdyje A. M. gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė - skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas – įrodymai byloje vertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų, o nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta. Dėl nukentėjusiojo A. R. parodymų 5. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas nukentėjusiojo A. R. parodymų nuoseklumas ir jų patikimumas. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjos iÅ¡sakytų argumentų, ir bylos medžiagos matyti, kad tokiÄ apelianto pozicijÄ lemia aplinkybė, jog nukentėjusysis proceso metu teigė, jog jis galimai buvo puolamas peiliu arba į jį panaÅ¡iu daiktu.

6. Visgi apygardos teismas negali sutikti, kad tokie nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi ar prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims. PrieÅ¡ingai – byloje yra duomenų, kurie patvirtino tai, kad A. M. įvykio metu rankose turėjo tiksliai nenustatytÄ objektÄ , panašų į peilį. Liudytoja R. V. nurodė mačiusi, kad kaltinamasis laikė sugniaužtoje rankoje metalinį daiktÄ . Ji skyrė kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį, sakydama, kad nereikia problemų, jie eina namo. Jai pasiėmus Å¡unį, vaikinai pradėjo rėkti, kad kaltinamasis rankoje turi peilį.

Neatkreipė dėmesio, ar tai peilis, negali garantuoti; matė, kad rankoje kažkÄ turėjo metalinio (1 t., b. l. 146-147). Netiesiogiai parodymus dėl minėto objekto buvimo pas nuteistÄ jį patvirtina ir policijos pareigÅ«nai teisiamajame posėdyje nurodę, kad jie buvo iÅ¡kviesti į įvykio vietÄ dėl grasinimo peiliu (1 t., b. l. 148, 167). Å ioje apimtyje ypatingai pažymėtini liudytojo T. U. parodymai apie tai, jog pranešė, kad „grasina peiliu kažkas; kas pranešė, nepamena, buvo grupė jaunuolių.

Jei sulaikė, tai turėjo apieÅ¡koti asmenį, nepamena, kad peilis bÅ«tų rastas. Nepamena, ar ieÅ¡kojo peilio. NeieÅ¡kojo peilio konflikto vietoje ir kur Å¡alinosi.“ (1 t., b. l. 167). Byloje apie Å¡io ar panaÅ¡aus objekto buvimÄ liudija ne tik nukentėjusiojo, bet ir kitų asmenų parodymai. Taigi nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais ar įžvelgti galimÄ jų nenuoseklumÄ â€“ jie kartu su kitais bylos duomenimis jungiasi į logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ visuma, kuri patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytomis laikomas faktines bylos aplinkybes dėl A.

M. disponavimo tiksliai nenustatytu objektu, grasinant A. R.. Dėl nuteistajam skirtinos bausmės 7. Pabrėžtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. M. paskyrė itin Å¡velniÄ bausmę, kurios dar labiau Å¡velninti nėra jokio pagrindo.

8. A. M. padarė vienÄ baigtÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia. Apylinkės teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad pastarasis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę įvertino bylos aplinkybes, A. M. asmenybę, padarytos veikos pavojingumÄ , ankstesnius teistumus ir jam pagrįstai paskyrė griežčiausiÄ BK 284 straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ .

10. IÅ¡ A. M. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje net 7 kartus teistas – tarp padarytų veikų dominuoja turtinės nusikalstamos veikos, yra teistas ir už plėšimÄ bei turto prievartavimÄ . Be to, jis keletÄ kartų teistas ir užsienyje – už disponavimÄ narkotine medžiaga kokainu bei už vagystę (1 t., b. l. 62-74). Jis net 30 kartų baustas administracine tvarka – tarp pažeidimų dominuoja smulkieji svetimo turto pagrobimo atvejai, įvairÅ«s KET pažeidimai – tarp jų ir vairavimas neturint teisės ar esant apsvaigus, nedidelis chuliganizmas, alkoholio vartojimas vieÅ¡oje vietoje, važiavimas vieÅ¡uoju transportu be bilieto (1 t., b. l. 42, 51-61).

Pažymėtina, jog A. M. atžvilgiu nekart taikyta ir reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų darymo. Apygardos teismo vertinimu, tokia minėto asmens charakteristika lemia iÅ¡vadÄ , jog Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies nei laisvės atėmimas parinkimas A. M., net ir nesunkaus nusikaltimo padarymo atveju, tačiau įžūliai veikiant prieÅ¡ kitÄ asmenį bei grasinant sukelti pavojų sveikatai, nėra galimas.

11. Visgi net ir paskyręs laisvės atėmimo bausmę nuteistajam, apylinkės teismas juo dar kartÄ patikėjo – atidėjo jam paskirtos bausmės vykdymÄ 1 (vieneriems) metams. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistasis pradėjo gydytis priklausomybės ligas, bando keisti gyvenimo bÅ«dÄ . Apygardos teismas pažymi, jog byloje iÅ¡ties yra duomenų apie tai, kad daugumÄ nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų A. M. padarė bÅ«damas neblaivus – pažymėtina, jog ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuojamÄ nusikaltimÄ pastarasis padarė bÅ«damas artimo sunkiam girtumo laipsniui bÅ«senos.

Dėl to neatmestina galimybė, jog bÅ«tent Å¡i priklausomybė iki Å¡iol lėmė pasikartojantį prieÅ¡ingÄ teisei nuteistojo elgesį. Taigi, nepaisydamas nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės egzistavimo, daugybės jo teistumų ir baustumų praeityje, apylinkės teismas visgi patikėjo, jog Å¡is asmuo gali pakeisti savo elgesį ir tapti visaverčiu bei socialiai atsakingu visuomenės nariu, jei toliau gydysis. Dėl Å¡ios priežasties apygardos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismo suteiktas pasitikėjimas ir sprendimas A.

M. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės yra itin Å¡velnus, todėl nėra jokio pagrindo dar labiau jį Å¡velninti. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. M. atžvilgiu nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, įvertinus jo praeitį, nėra ilgalaikis, prieÅ¡ingai – jis, kartu su paskirtais įpareigojimais, yra bÅ«tinas pastarajam padėti reintegruotis į visuomenę, į darbo rinkÄ , sudaryti sÄ lygas jam gydytis, ir tuo pačiu nustatyti, ar nuteistasis gali gyventi laisvėje ir laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

12. Atsižvelgdama į visus aukščiau minėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – nuteistajam paskirtos bausmės niekaip negalima laikyti per griežta, todėl nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. M. skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ernestas RimÅ¡elis