2386ed59-e975-40ef-9ee8-89703a16f9b3 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-324/2011                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.4; 39; 63.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo GailiÅ«no ir Kazio KailiÅ«no, sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant ieÅ¡kovui V. S.,ieÅ¡kovo atstovei advokatei Irutei ČiukÅ¡ytei, atsakovo AB Ūkio banko atstovei advokatei AuÅ¡rai Veselovaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-362-280/2010 pagal ieÅ¡kovo V.

S. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Ūkio bankui, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eseira“ dėl sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir skolos perkėlimo, trečiasis asmuo S. J. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Eseira“ iškelta bankroto byla (Nr. B2-71-280/2011), administratoriumi paskirtas V. K.. Teismo 2009 m. liepos 22 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

IeÅ¡kovas V. S. 2009-11-27 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams AB Ūkio bankui, BUAB „Eseira“ ir prašė pripažinti 2008-08-06 Vartojimo kredito sutartį (toliau Sutartis), sudarytÄ tarp jo ir atsakovo AB Ūkio banko (toliau Bankas), apsimestiniu sandoriu bei perkelti jo, kaip kredito gavėjo, teises ir pareigas pagal Å¡iÄ Sutartį atsakovui BUAB „Eseira“. Nurodė, kad pagal minėtÄ Sutartį, kuria jam tariamai buvo suteiktas 60 000 Lt kreditas bÅ«sto remontui, gauti pinigai buvo panaudoti UAB „Eseira“ apyvartinėms lėšoms.

Teigė, kad bendrovės ir Banko sutarimu kreditas buvo suteiktas per jį, kaip statytinį, nes pati bendrovė dėl turimų paskolų kredito negalėjo gauti. Tvirtino, kad jam buvo pažadėta, jog visos kredito gavėjo teisės ir pareigos greitai bus perkeltos bendrovei. Tačiau Panevėžio apygardos teismui 2009-04-09 nutartimi (byla Nr. B2-71-280/2011) bendrovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , skolos perkėlimo sutartis nebuvo sudaryta. Tvirtino, kad tik dėl akių buvo įformintas grynųjų pinigų išėmimas iÅ¡ jo sÄ skaitos, nes pinigai iÅ¡ karto per UAB „Eseira“ direktorių E. S. buvo perkelti į bendrovės sÄ skaitÄ .

Dėl Å¡ių aplinkybių prašė pripažinti Sutartį apsimestiniu sandoriu ir vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi tikrajai sandorio Å¡aliai BUAB „Eseira“ perkelti visas teises ir pareigas pagal jÄ . Pažymėjo, kad už ginčijamÄ Sutartį laidavo S. J. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Eseira“ Sutarties sudarymo metu rengė didelių lėšų reikalaujantį investicinį projektÄ , iki 2008 m. turėjo paėmusi 4 mln.

Lt paskolÄ , o trÅ«kstant apyvartinių lėšų paskolÄ savo vardu paėmė ieÅ¡kovas V. S., kuris buvo bendrovės komercijos direktoriumi. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovas sutiko dėl ginčo Sutarties sudarymo, jÄ pasirašė, žinojo, kad į jo sÄ skaitÄ buvo pervesta pinigų suma, pasirašė banko kasos iÅ¡laidų orderį tuo patvirtindamas, jog gavo grynuosius pinigus, perdavė juos UAB „Eseira“ direktoriui E. S. ir tikėjosi, kad kreditÄ už ieÅ¡kovÄ bankui grÄ Å¾ins bendrovė.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ginčo Sutartis nebuvo apsimestinė ir negaliojanti, nes Å¡alims buvo žinoma ir aiÅ¡ku, kad bendrovė negali gauti kreditų iÅ¡ AB Ūkio banko dėl per didelio įsiskolinimo, todėl skolinosi ieÅ¡kovas, kuris gautomis lėšomis kreditavo UAB „Eseira“ direktorių E. S.. Dėl to teismas laikė, kad ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo tikėtis, jog įvyks jo skolos perkėlimas bendrovei. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Eseira“ bÅ«tų įsipareigojusi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo paimtÄ kreditÄ AB Ūkio bankui ar jį dengusi, kad buvo susitarimas tarp atsakovų dėl ieÅ¡kovo skolos perkėlimo bendrovei.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovÄ ir E. S. sieja svainystės ryÅ¡iai, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bankas ieÅ¡kovÄ apgavo, įsiÅ«lydamas paimti kreditÄ už bendrovę. Teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad Sutartis yra teisėta, atsižvelgė į tai, jog už ieÅ¡kovÄ laidavo ne bendrovė, bet bendrovės direktorius gamybai S. J., kad tik atsakovui UAB „Eseira“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ieÅ¡kovas ėmė ginčyti Sutartį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V.

S. praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas. Skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis: Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad Sutartis nebuvo apsimestinė ir negaliojanti, kad jis gautomis lėšomis kreditavo UAB „Eseira“ direktorių E. S., nes kredito lėšos buvo skirtos bendrovės apyvartinėms lėšoms, t. y. ginčo Sutartis buvo sudaryta kitam sandoriui pridengti, jis buvo tik bendrovės statytinis kreditui gauti (CK 1.87 str.).

Tačiau teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl nenustatė Å¡ių tikrųjų Sutarties Å¡alių ketinimų. Teismas be pagrindo neperkėlė skolos BUAB „Eseira“, nes Å¡is atsakovas yra tikrasis kredito gavėjas. Tarp banko ir jo paskolos santykiai pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį nesusiklostė, nes pinigai buvo perduoti ne jo, bet bendrovės nuosavybėn. Atsakovas AB Ūkio bankas žinojo, kad jis (ieÅ¡kovas) neprašė suteikti kredito bÅ«sto remontui, tačiau įtikino jį paimti kreditÄ už bendrovę, teigdamas, jog greitai bus sudaryta skolos perkėlimo bendrovei sutartis ir jis neturės jokių prievolių.

Tai reiÅ¡kia, kad bankas, kaip stipresnė sandorio Å¡alis, primetė jam Sutarties sÄ lygas. Teismas iÅ¡ viso nevertino aplinkybės, kad AB Ūkio bankas ginčijama Sutartimi ir kitomis sutartimis suteiktus kreditus iÅ¡davė pažeisdamas kreditavimo taisykles. Atsiliepimu atsakovas AB Ūkio bankas praÅ¡o skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime teigiama, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimo pagrindo, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad Sutartis yra teisėta, atitinka jÄ sudariusių Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ tiek sandorio sudarymo, tiek jo vykdymo metu.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, nes ieÅ¡kovas aktyviais veiksmais siekė gauti kreditÄ , betarpiÅ¡kai dalyvavo sudarant Sutartį, jÄ pasirašė asmeniÅ¡kai, žinojo, kad į jo sÄ skaitÄ pinigai yra pervesti, savo vardu pinigus paėmė ir tai patvirtino paraÅ¡u. Nurodo, kad nuo to momento, kai bankas pinigines lėšas perdavė (pervedė) ieÅ¡kovui, jis tapo Å¡ių lėšų savininku ir galėjo jomis disponuoti savo nuožiÅ«ra, perduoti UAB „Eseira“ ir kt.

Teigia, kad jis nėra susitarimų, sudarytų tarp ieÅ¡kovo ir E. S. ir/ar tarp E. S. ir BUAB „Eseira“, Å¡alis, todėl neturi pagrindo prisiimti atsakomybės už Å¡ių susitarimų pagrindu atliktas pinigines operacijas. Taip pat nepagrįstas yra apelianto teiginys, kad tarp Å¡alių nesusiklostė paskoliniai santykiai, nes yra įrodyta, kad Sutartis buvo pasiraÅ¡yta ir ieÅ¡kovas pinigus gavo. Apeliantas nenurodė ir neįrodė jo nesÄ Å¾iningumo, o bylos duomenys nepatvirtina, kad jo veiksmai buvo prieÅ¡ingi ieÅ¡kovo interesams, kad jis piktnaudžiavo suteiktais įgalinimais, ar pažeidė ieÅ¡kovo teises.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.              Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindÄ bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė visas Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, o taip pat teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, atmesdamas ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.Kaip žinoma, CK 1.87 straipsnio 1 dalis apsimestinį sandorį apibÅ«dina kaip sandorį, sudarytÄ kitam sandoriui pridengti.

Toks sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Tokiu atveju galiojančiu laikomas sandoris, kurių padarinių siekė kuri nors iÅ¡ Å¡alių. Todėl teismas, siekdamas nustatyti Å¡iÄ aplinkybę, teisingai sprendė, jog esminę reikÅ¡mę turi civilinio teisinio santykio dalyvių valia, buvusi sandorio sudarymo metu, apibÅ«dinama jų veiksmais nagrinėjamu atveju, kuriais sudarant ginčo sutartį buvo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63, 1.64 str.).

             Gausioje teismų praktikoje Å¡iais klausimais yra suformuluotos nuostatos, jog kilus ginčui dėl sandorio – tam tikros sutarties – rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ar pan., teismas vadovaujasi CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir remiasi jose įtvirtintais svarbiais sutarčių aiÅ¡kinimo principais: visų pirma, kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antra, kad bÅ«tina aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ .

Taigi aiÅ¡kinant sutartį taip pat bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Trečia, aiÅ¡kinamasi dėl tam tikros sutarties tikslų (CK 6.193 str. 2 d.), nes bÅ«tent sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius Å¡alių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobÅ«dį, vienos ar kitos jos sÄ lygos prasmę ir pan. Teismų praktikoje vienareikÅ¡miai nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v.

R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; etc.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamÄ 2008-08-06 Vartojimo kredito sutartį, pagal kuriÄ buvo suteikta 60 000 Lt paskola, buvo sudaryta tarp atsakovo AB Ūkio banko bei fizinio asmens ieÅ¡kovo V. S., už kurį Bankui laidavo trečiasis asmuo S. J.. Å ios lėšos buvo pervestos į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ ir jo pasiraÅ¡yti 2008-08-06 kasos iÅ¡laidų orderiai Nr.115048, Nr. 115033 patvirtina faktÄ , jog Bankas Å¡iuos pinigus perdavė bÅ«tent jam (b. l. 48-54, 74, 75).

Byloje taip pat neginčijamos aplinkybės, kad atsakovui UAB „Eseira“ Bankas jau buvo suteikęs 4 mln. Lt paskolÄ , tačiau trÅ«kstant apyvartinių lėšų Bankas atsisakė kredituoti bendrovę. Kaip teigia pats apeliantas, jis, kaip ir kiti administracines pareigas bendrovėje ėję asmenys, pasirašė paskolos sutartį, kaip fizinis asmuo, tačiau Å¡ie pinigai buvo panaudoti bendrovės apyvartinėms lėšoms papildyti, kredito jis negavo, savo asmeniniams poreikiams nepanaudojo. Nurodo, kad sudarant ginčo sutartį, jis buvo tik statytinis kreditui gauti, kad buvo įtikintas, jog greitai bus sudaryta skolos perkėlimo atsakovui UAB „Eseira“ sutartis, tačiau tai nebuvo padaryta dėl Banko nesÄ Å¾iningumo, kad faktiniai paskoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp Banko bei bendrovės. Be to, vartojimo kreditas jam buvo suteiktas pažeidžiant kreditavimo taisykles.Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai neduoda pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Visų pirma, atmestini ieÅ¡kovo V. S. argumentai dėl jo, kaip silpnesniosios Å¡alies Å¡iuose teisiniuose santykiuose. Bendrovėje jis dirbo direktoriumi komercijai, kaip pats paaiÅ¡kino apeliacinės instancijos teismo posėdyje, buvo individualios įmonės savininkas, taigi turėjo pakankamÄ patirtį bei žinojimÄ , kad teisingai suvoktų paskolinių teisinių santykių esmę bei pasekmes. Antra, ieÅ¡kovas teismui taip pat patvirtino faktÄ , kad pasirašė nurodytus kasos iÅ¡laidų orderius, pagal Å¡iÄ Sutartį Bankui mokėjo palÅ«kanas.

Taigi, Sutarties galiojimo laikotarpiu naudojosi sutartinėmis teisėmis ir vykdė prievoles. Trečia, apelianto teiginiai, kad visus veiksmus jis atliko ne savo, o įmonės interesais, kad pinigai buvo perduoti įmonei, nesant įrodymų dėl Banko apsimestinių veiksmų (ieškovo teisės pasiimti pinigus apribojimas ir kt.) ar, kaip nurodo teismas, atsakovo UAB „Eseira“ įsipareigojimų pačiam V. S., Bankui, susijusių su šios skolos perkėlimu, sutartinių prievolių vykdymu, taip pat neleidžia spręsti dėl šio sandorio apsimestinio pobūdžio ir ieškovo, kaip kredito gavėjo, teisių perkėlimo.

Ta aplinkybė, kad Bankas ieÅ¡kovui suteikė vartojimo kreditÄ , o Å¡is pinigus panaudojo, kaip teigiama, juos perduodamas bendrovės direktoriui E. S., taip pat nėra pagrindas taikyti CK 1.87 straipsnio nuostatas. Teismas teisingai konstatavo, jog Bankas šį kreditÄ suteikė ieÅ¡kovui, kaip fiziniam asmeniui, o paties ieÅ¡kovo sprendimas perduoti pinigus bendrovei neduoda pagrindo konstatuoti Å¡io sandorio ydingumo dėl jo sudarymo su netikrÄ ja Å¡alimi (CPK 185 str.). PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeisti anksčiau paminėti sutarčių aiÅ¡kinimo principai, iÅ¡ jų esminis reikalavimas, kad sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, teisingai bei protingai (CK 6.193 str.).

Å iame kontekste pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas, kuris pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia perkelti savo kredito gavėjo teises ir pareigas atsakovui BUAB „Eseira“, buvo vienu iÅ¡ Å¡ios bendrovės administracijos vadovu (komercijos direktorius), tuo tarpu pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Å¡i įmonė Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 22 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtintame patikslintame finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡e - 6 281 756,67 Lt reikalavimų: 67 kreditoriai, kurių 409 246,91 Lt reikalavimai tenkintini pirmÄ ja eile, 4 kreditoriai, kurių 778 758,69 Lt reikalavimai tenkintini antrÄ ja eile ir 86 kreditoriai, kurių 5 786 751,07 Lt reikalavimai tenkintini trečiÄ ja eile.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovo V. S. apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl vadovaujantis CPK 79, 88 bei 98 straipsnių nuostatomis, iš ieškovo atsakovui AB Ūkio bankui priteisiama 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o valstybei priteisiama 4,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 139). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui akcinei bendrovei Ūkio bankui (juridinio asmens kodas 122020136) 1000 Lt (vienas tÅ«kstantis litų) advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,05 Lt (keturi litai 5 ct) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas. Teisėjai                                                                                                                    Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                                Algirdas GailiÅ«nas Kazys KailiÅ«nas                                                                                                          Â