2386e75e-bbd9-4f39-bb70-cedc58dde7b2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-863-153/2011;pirmosios instancijos teismo teisėja Danutė Giačaitė;Procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 29.4; 30.10; 44.5.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei, Vaidai Stankevičiūtei,dalyvaujant ieškovams I.

K., A. K., A. B., ieÅ¡kovų atstovei advokatei R. G., atsakovams D. V., R. V., atsakovų atstovui advokatui R. K., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei V. B.vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų I. K., A. B., A. K. apeliacinį skindÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 2844-530/2010 ieÅ¡kinį atsakovams D. V. ir R. V., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, individualiai R. K. įmonei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G.

K. dėl statybos leidimo panaikinimo, įpareigojimo nugriauti pastato dalį ir žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktÅ«ros skyriaus 2006-10-06 atsakovams D. V. ir R. V. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 38-3-GR633-618 rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ lAlp ir nugriauti Å«kio pastatÄ 211 m su stogine; įpareigoti atsakovus per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti antrÄ (mansardinį) gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tÄ , to atsakovams nepadarius per teismo nustatytÄ dviejų mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti teisę ieÅ¡kovams atlikti antro (mansardinio) gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), nugriovimo darbus, su teise ateityje iÅ¡ieÅ¡koti turėtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų; iÅ¡ atsakovų priteisti solidariai ieÅ¡kovės A.

B. naudai 4 647,39 Lt žalos atlyginimui bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 3-6, t. 2, b. l. 22-25, t. 3, b. l. 121-124).IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovai 2000 m. pradėjo savavaliÅ¡kas statybas, pastogėje įsirengė gyvenamÄ sias patalpas. Norėdami įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , atsakovai parengė projektÄ , tačiau jo nesuderino su gretimų sklypų savininkais. Atlikta atsakovų pastato rekonstrukcija pažeidžia gretimų sklypų savininkų ieÅ¡kovų teises. Rekonstruoto namo stogas paaukÅ¡tintas 50 cm ir žymiai pailgintas, iÅ¡keliant rytinę ir vakarinę sienas, todėl į sklypÄ (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A.

B., metamas didelis Å¡ešėlis. Atsakovų namo stogas 30 cm iÅ¡sikišęs virÅ¡ A. B. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)stogo. Namo (duomenys neskelbtini) stogo lietvamzdis pritvirtintas įpjaunant A. B. namo stogo konstrukcijÄ , todėl A. B. namo sienos ir lubos apibėgę, supeliję. Naujai suprojektuoti langai yra į sklypÄ bei poilsio zonÄ (duomenys neskelbtini), dėl ko pasikeitė ieÅ¡kovų A. K. ir I. K. gyvenimo kokybė bei sumažėjo jų turimo sklypo vertė. Pakeitus (duomenys neskelbtini) stogo konstrukcijas, formÄ , nuolydžių kryptis, užstojama dalis (duomenys neskelbtini) namų valdos panoramos, sumontuotas langas mansardoje nukreiptas į Å¡io sklypo vidurinę terasÄ , sniegas ir drėgmė gadina namo konstrukcijas, krenta ant dekoratyvinių augalų.

Parengtas (duomenys neskelbtini) statinio rekonstrukcijos projektas, iÅ¡duotas statybos leidimas bei įvykdyti atsakovų statybos darbai, nesilaikant STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, 2.02.01:2004 gyvenamieji pastatai“ reikalavimų. IeÅ¡kovė A. B. dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė 4 647,39 Lt žalÄ . Atsakovai, vykdydami (duomenys neskelbtini) namo rekonstrukcijos darbus, pažeidė namo (duomenys neskelbtini)-1 stogÄ . nuplėšė ruberoidÄ , pažeidė gegnės, stogo pakloto dangÄ .Atsakovai prašė ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti (t. 1, b. l. 75-76, t. 2, b. l. 129-131).

Nurodė, kad byla yra neteisminga Å¡iam teismui, ieÅ¡kinys priskirtas Kauno administraciniam apygardos teismo kompetencijai. IeÅ¡kovai nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokios teisės pažeistos. IeÅ¡kovų sutikimas rekonstrukcijai nebuvo reikalingas. IeÅ¡kovų reikalavimas panaikinti statybos leidimÄ jau buvo keliamas administraciniame teisme, tačiau praleidus apskundimo terminÄ , jis buvo atmestas. Antruoju, iÅ¡vestiniu reikalavimu yra pridengiamas pirmasis, kad jį bÅ«tų galimÄ nagrinėti Å¡iame teisme.

IeÅ¡kovės A. B. namas yra avarinis, o reikalaujama žala prilyginta ieÅ¡kovės namo remonto iÅ¡laidom.Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktÅ«ros skyriaus 2006-10-06 atsakovams iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 38-3-GR633-618 rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ lAlp ir nugriauti Å«kio pastatÄ 211 m su stogine esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovės D.

V. naudai po 1 071 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir po 799 Lt kitų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų; grÄ Å¾ino atsakovei D. V. 96 Lt žyminį mokestį; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybės naudai po 71 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad atsakovai 2005 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui pateikė paraiÅ¡kÄ Â dėl planuojamos statybos projektavimo sÄ lygų (sÄ lygų sÄ vado) rengimo. Atsakovai pageidavo rekonstruoti esamÄ gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ ir stoginę į gyvenamÄ jį namÄ , įrengiant mansardinį aukÅ¡tÄ ir projektuojant priestatÄ apie 6,5 kv. m.

Manasardinis aukÅ¡tas įrengiamas virÅ¡ esančių pastatų ir projektuojamo priestato. Statinio projektÄ parengė tretysis asmuo R. K. įmonė. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktÅ«ros skyrius 2006-10-06 atsakovams iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 38-3-GR633-618 gyvenamojo namo (1A1p) rekonstrukcijai ir Å«kio pastato (2I1m) su stogine griovimui. IeÅ¡kovai 2007-02-06 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydami panaikinti 2006-10-06 statybos leidimÄ Nr. 38-3-GR633-618, tačiau teismas 2007-02-08 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovų skundÄ praleidus skundo padavimo terminÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-04-19 nutartimi ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2007-02-08 nutartį paliko nepakeistÄ . Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2007-07-18 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti 2006-10-06 statybos leidimÄ Nr. 38-3-GR633-618, iÅ¡duotÄ Viskontams, tačiau teismas 2007-09-03 nutartimi atsisakė priimti skundÄ , pareiÅ¡kėjui praleidus skundo padavimo terminÄ .Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas panaikinti iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 38-3-GR633-618 yra susijęs su statybos teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja atitinkamos vieÅ¡osios teisės normos, ir yra administracinio pobÅ«džio.

O reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti statinius bei priteisti neteisėta statyba atsiradusiÄ Å¾alÄ yra susijęs su atitinkamo statinio savininkų nuosavybės teisėmis, civilinės atsakomybės klausimais ir yra civilinio pobÅ«džio. Kadangi ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais, jis turi bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios bylos teismingumas nėra pažeistas. Teismo nuomone, ieÅ¡kinio reikalavimas panaikinti statybos leidimÄ yra visiÅ¡kai tapatus ieÅ¡kovų reikÅ¡tam reikalavimui administraciniame teisme.

IeÅ¡kovai, kreipdamiesi į administracinį teismÄ , įgyvendino savo teisę ginčyti statybos leidimÄ . Administracinis teismas užbaigė bylÄ procesiniu sprendimu, nurodytu Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d. 1 p. ir sukeliančiu analogiÅ¡kas pasekmes, nustatytas CPK 78 str., 326 str. 1 d. 1 p. Kadangi ieÅ¡kovų keliamo reikalavimo iÅ¡sprendimas priklausė specializuoto, t. y. administracinio, teismo jurisdikcijai ir dėl Å¡ių reikalavimų priimta teismo nutartis atsisakyti priimti ieÅ¡kovų skundÄ , atsisakius atnaujinti skundo padavimo terminÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas ne atsakovams, o institucijai, iÅ¡davusiai tokį leidimÄ , t. y. Kauno miesto savivaldybei. IeÅ¡kovai nepasinaudojo teise trečiÄ jį asmenį Kauno miesto savivaldybės administracijÄ keisti į atsakovÄ . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovų pateiktÄ skundÄ administracinis teismas atsisakė priimti, konstatavus, jog praleistas įstatymo nustatytas terminas, sprendė, kad Å¡io teismo procesinis sprendimas sukelia analogiÅ¡kas pasekmes, kokios nustatytos CPK 294 str. 2 d., todėl vėl kreiptis į teismÄ su analogiÅ¡kais reikalavimais negalima.

Teismas konstatavo, kad bylos dalis dėl pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo panaikinti statybos leidimÄ turi bÅ«ti nutraukta CPK 293 str. 3 p. pagrindu.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinio antrasis reikalavimas yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio, todėl nepripažinus statybos leidimo neteisėtu, negali bÅ«ti tenkinamas ir antrasis ieÅ¡kinio reikalavimas.Teismas, pasisakydamas dėl sklypo užstatymo ploto ir tankio, rėmėsi byloje atliktų teismo statybinių ekspertizių iÅ¡vadomis, kurios buvo atliekamos turint tikslÄ nustatyti, ar atlikta namo esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atliekama laikantis norminių aktų reikalavimų, ar rekonstrukcija atlikta pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , projektÄ ir laikantis projektavimo sÄ lygų.

Ekspertas K. B. nustatė, kad Projekte ir statybos leidime nurodyti techniniai rodikliai – gyvenamuoju namo (1A1/p) su priestatu (la/m) užstatytas žemės plotas ir žemės sklypo užstatymo tankis –yra klaidingi, o būtent:

1) Rekonstravimo projekto rodikliuose nurodytas gyvenamojo namo su priestatu užimtas žemės plotas – 40,60 kv. m ir atitinkamai sklypo užstatymo tankis – 47 procentai, yra klaidingi. Faktiškai iki rekonstravimo gyvenamojo namo su priestatu užimtas žemės sklypo plotas buvo 47,25 kv. m, o visų pastatų sklype – 60,43 kv. m, todėl užstatymo tankis – 53 procentai;

2) Neteisingais laikytini ir projekte nurodyti gyvenamojo namo su priestatu po rekonstravimo rodikliai – 44,20 kv. m ir atitinkamai nurodytas sklypo užstatymo tankis – 39 procentai. FaktiÅ¡kai po rekonstravimo gyvenamojo namo su priestatu užimtas žemės plotas – 59,83 kv. m, o užstatymo tankis – 53 procentai. Ekspertas priėjo iÅ¡vados, kad Sklypo užstatymo plotas neatitinka projektavimo sÄ lygose statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. AS-40-6-815 nustatytÄ leistinÄ Å¾emės sklypo 40 procentų užstatymÄ .

Žemės sklypo užstatymo tankio klaidingas apskaičiavimas kitų techninių rodiklių, iÅ¡ jų ir pastatų tÅ«rių, skaičiavimui įtakos neturi. IstoriÅ¡kai (iki rekonstravimo) susiformavęs žemės sklypo užstatymo tankis (53 procentai) dėl vykdomo rekonstravimo nekinta, o tai reiÅ¡kia, jog kaimyninių sklypų gyventojų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos dėl to nepablogėja. Žemės sklypo užstatymo tankio rodiklio padidėjimo (jei toks bÅ«tų) nebÅ«tų galima laikyti faktoriumi, galinčiu pažeisti trečiųjų asmenų interesus, nes sklypo užstatymo tankio rodiklis nėra įraÅ¡ytas į baigtinį sÄ raÅ¡Ä sÄ lygų, reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pakitimų, galinčių pažeisti trečiųjų asmenų interesus, leistinas ribas.

Viršijimas leistino užstatymo tankio trečiųjų asmenų – kaimyninių žemės sklypų savininkų interesų nepažeidžia. Ekspertas S. M. ekspertizės išvadose nurodė, jog po rekonstravimo sumažės tiek sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo plotas, tiek užstatymo tankis – iki 51 proc., o tai reiškia, kad rekonstravimo projekte numatytas sklypo užstatymo tankis yra mažesnis už sklypo užstatymo tankį, buvusį iki rekonstravimo. Rekonstravimo projekte klaidingai nurodytos ir faktinės ir po rekonstravimo numatytos užstatymo ploto ir sklypo užstatymo tankių reikšmės. Sklypo užstatymo plotas ir užstatymo tankis nėra tiesiogiai naudojamas kitų techninių ekonominių rodiklių nustatymui, todėl darytina išvada, kad neteisingai rekonstravimo projekte neteisingai nustatyti šie parametrai neturėjo įtakos kitų rodiklių reikšmėms nustatyti.

Nuokrypių nuo rekonstravimo projekto, kurie galėtų įtakoti užstatymo plotÄ ir tankį, nenustatyta. Ekspertas priėjo iÅ¡vados, kad faktinis užstatymo plotas ir tankis yra tokie, kokie numatyti rekonstravimo projekte. Teismas, įvertinęs ekspertizių iÅ¡vadas, padarė iÅ¡vadÄ , kad atlikus rekonstrukcijÄ sklypo užstatymo plotas ir tankis sumažės už prieÅ¡ tai buvusį, ir tai niekaip nepablogina ieÅ¡kovų interesų, todėl reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovų nurodytais argumentais.

Teismas nustatė, kad pagal parengtÄ architekto R. K. projektÄ neteisingai buvo apskaičiuotas sklypo užstatymo plotas ir tankis. Projektavimo sÄ lygas bei statybos leidimÄ iÅ¡davę asmenys Å¡ios klaidos nepastebėjo, o kai pastebėjo, rekonstrukcijos darbai jau buvo atliekami. Teismas nurodė, kad ekspertams nustačius, jog tai yra techninė klaida projekte, kuri gali bÅ«ti iÅ¡taisyta ir neįtakojo kitų techninių ekonominių rodiklių nustatymo, nėra pagrindo teigti, jog statytojai, Å¡iuo atveju atsakovai, atlikdami rekonstrukcijÄ nukrypo nuo projekte nustatytų parametrų.Teismas, pasisakydamas dėl kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimo reikalingumo, nurodė, kad pagal statybos leidimo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai iÅ¡davimo metu galiojusias STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1-o priedo 4 p., STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8-o priedo 1.1. p. nuostatas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu bÅ«tinas mažinant pastatų atstumÄ iki kaimyninio žemės sklypo ribos (jei lieka mažiau kaip 3 m) arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus.

Teismo nuomone, aukščiau nurodytos STR normos kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimo bÅ«tinumÄ siejo su atstumo mažinimu. Å ios normos nenumatė, jog kaimynų sutikimo reikia, jei rekonstravimo metu susiformavę atstumai nekinta ar yra didinami. Teismas nurodė, kad vietoje Å¡laitinio stogo iÅ¡ vakarinės namo pusės įrengus mansardinę sienÄ , net jei Å¡i siena ir patraukta į iÅ¡orę 25 cm, ji yra toliau nuo kaimyninio žemes sklypo (duomenys neskelbtini), nei prieÅ¡ tai buvusio Å¡laitinio stogo karnizo kraÅ¡tas.

Todėl dėl rekonstrukcijos namo (duomenys neskelbtini) mansardinio aukÅ¡to konstrukcijos ne priartėjo, bet nutolo nuo sklypo (duomenys neskelbtini). Net ir tuo atveju, jeigu vakarinės dalies iÅ¡sikiÅ¡usi konstrukcija priartėjo prie ieÅ¡kovų ribos apie 0,25 cm, vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, toks pažeidimas kaip neesminis negalėtų bÅ«ti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų teiginiai, jog atsakovų namo stogas rekonstruojant buvo paaukÅ¡tintas bei jog dėl namo (duomenys neskelbtini) stogo konstrukcijos pasikeitimų, lango mansardoje ieÅ¡kovams A.

K. ir I. K. užstojama dalis jų namo valdos panoramos, pažeidžiamas ieÅ¡kovų privatumas, prieÅ¡tarauja abiejų teismo paskirtų ekspertizių iÅ¡vadoms. Ä®rengdami langÄ bei rekonstruodami stogÄ atsakovai normatyvinės statinio kokybės (Statybos įst. 2 str. 40 d.) reikalavimų nepažeidė. Lango įrengimas yra objektyviai bÅ«tinas dėl patalpų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. Objektyvių duomenų, jog langas sutrukdė ieÅ¡kovams poilsį, jie negali laisvai naudotis sklypo dalimi, į bylÄ nepateikta, todėl teismas šį ieÅ¡kovų argumentÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas, remdamasis techninės statybos ekspertizės iÅ¡vadomis, nustatė, kad lietaus vandens surinkimo sistema yra sumontuota ne pagal projektÄ , nesilaikant statybos techninio reglamento reikalavimų.

Teismas nurodė, kad dėl to, jog rekonstrukcijos darbai buvo sustabdyti, rekonstrukcija nėra baigta, todėl negalima konstatuoti, jog įrengiant vandens nuvedimo sistemÄ buvo nukrypta nuo projekto.Teismas konstatavo, kad pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯pareigojant nugriauti rekonstruotÄ mansardinį aukÅ¡tÄ nėra. Kadangi statytojas laikėsi brėžiniuose (grafinėje dalyje) iÅ¡dėstytų sprendinių (matmenų), susijusių su sklypo užstatymo tankiu, statinio aukÅ¡tis nebuvo padidintas, namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija yra teisėta, atlikta galiojančio statybos leidimo, kuris nėra panaikintas, pagrindu.Teismas atmetė ieÅ¡kovės A.

B. reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad atliktos statybinės ekspertizės metu nenustatyta, kad vykdant (duomenys neskelbtini) namo rekonstrukcijos darbus buvo pažeistas ieÅ¡kovei priklausančio Å¡alia esančio namo Kaune, (duomenys neskelbtini)-1, stogas. Namo (duomenys neskelbtini)stogo konstrukcija yra ne tik susidėvėjusi, bet ir avarinės bÅ«klės. Teismas konstatavo, kad nėra objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovės A. B. stogo konstrukcija buvo pažeista atsakovų veiksmais, todėl neįrodžius atsakovų veiksmų neteisėtumo, nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp pasekmių (žalos) ir neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovė neįrodė sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IeÅ¡kovai nurodė Å¡iuos motyvus:

1) teismas, nutraukdamas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti statybos leidimÄ nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) formuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, pažeidė CPK 259 str., 270 str. 4 d., 293 str. 3 d. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurios faktinės aplinkybės panaÅ¡ios, tačiau skiriasi iÅ¡ esmės. Teismas rėmėsi LAT nutartimi, kuri buvo priimta byloje, kurioje administracinis teismas skundÄ priėmė ir jį nagrinėjo, tačiau bylÄ nutraukė nustatęs, kad skundas buvo paduotas praleidus nustatytÄ terminÄ , o ginčo atveju skundÄ buvo atsisakyta priimti ir byla nebuvo nagrinėjama iÅ¡ esmės apskritai.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007-02-08 nutartis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-04-19 nutartis nėra teismo sprendimas, kurį teismas priima iÅ¡sprendęs bylÄ ;2) nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi ne ABTÄ®, o CPK normomis, kur nėra nustatyta procesinių kreipimosi į teismÄ terminų. Å io ginčo atveju netaikytinas sutrumpintas terminas pažeistoms teisėms ginti, todėl teismo argumentai dėl bylos nutraukimo negali bÅ«ti laikomi pagrįstais, nes tuo bÅ«tų paneigta kito asmens teisėta teisė, nes iÅ¡ akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda.

Net ir netekinus pirmojo reikalavimo dėl administracinio akto nuginčijimo (palikus jį nenagrinėtu), nebuvo teisinių kliūčių tenkinti antrÄ jį ieÅ¡kovų reikalavimÄ ;3) teismo iÅ¡vados dėl sklypo užstatymo ploto ir tankio, dėl kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimo reikalingumo pagrįstos statybinės ekspertizės, atliktos K. B. iÅ¡vadomis, kurių pagrįstumu teismas abejojo, kadangi buvo skirta pakartotinė ekspertizė;4) po rekonstrukcijos sklypo užstatymo tankis 14 procentų virÅ¡ija leidime nurodytÄ leistinÄ užstatymo tankį ir 13 procentų virÅ¡ija leistinÄ teisės aktuose užstatymo tankį.

Pagal statybos leidimÄ užstatymo tankis – 39 procentai. Pagal STR „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus užstatymo ploto –užstatymo plotas sklypuose, kurio dydis yra iki 400 kv. m, turi bÅ«ti ne didesnis kaip 40 procentų. Ekspertas K. B. nustatė, jog iki rekonstrukcijos sklypo užstatymo tankis buvo 53 procentai (K. nurodyta – 47 proc.), po rekonstrukcijos – 53 procentai (K. nurodyta – 39 proc.). Ekspertas S. M. nurodė, kad iki rekonstravimo užstatymo tankis buvo 53 proc., numatyta rekonstrukcijos projekte – 51 procentas.

Ä®vertinta, kad pagalbiniai statiniai turi bÅ«ti nugriauti ir jų užstatymo plotas yra neįvertintas. Ä®vertinus aplinkybę, kad atsakovų sklypas yra itin mažas, t. y. 113 kv. m, toks užstatymo intensyvumas yra aiÅ¡kiai neadekvatus ir per didelis. Teismų praktikoje konstatuojama, kad statant ar rekonstruojant gyvenamÄ jį namÄ nesilaikant statinio statybai keliamų reikalavimų, Å¡alia gyvenančių asmenų subjektinė teisė į sveikÄ ir Å¡variÄ aplinkÄ yra apribota. IeÅ¡kovų teisių pažeidimas yra visiÅ¡kai akivaizdus ir neginčytinas.

Atsakovams niekada nebÅ«tų buvę leista rekonstruoti gyvenamojo namo, jei projekte bÅ«tų nurodytas statybos techninį reglamentÄ pažeidžiantis užstatymo plotas;5) teismo padarytos iÅ¡vados dėl normatyvinių dokumentų pažeidimų nebuvimo prieÅ¡tarauja specialistų pateiktiems iÅ¡aiÅ¡kinimams bei iÅ¡vadoms, byloje surinktiems įrodymams. Eksperto S. M. atliktos pakartotinės ekspertizės iÅ¡vadose nurodyta, kad po rekonstrukcijos vakarinė mansardinė namo (duomenys neskelbtini) stogo konstrukcija priartėjo prie ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) apie 50 cm, nes antro aukÅ¡to siena (mansardinio stogo) vakarinėje dalyje apie 50 cm įsikiÅ¡a link ieÅ¡kovų I. ir A.

K. sklypo. IeÅ¡kovai sutikimo statyti antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ 3 m ribÄ atsakovams nedavė;6) teismas dėl reikalavimo atlyginti žalÄ dalies priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , pažeidė lygybės įstatymui ir teismui principus. IeÅ¡kovės A. B. atžvilgiu atsakovų padarytus pažeidimus fiksuoja eilė antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų. Patirta žala byloje buvo visiÅ¡kai įrodyta pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismas pažeidė įtvirtintÄ visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , neatsižvelgė, kad atsakovų kaltais neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovei buvo padaryta turtinė žala, kuriÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti už žalos atsiradimÄ atsakingas asmuo. Teismas pažeidė CK 6.263 str.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai D. V. ir R. V. prašė ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti ir teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė tokius motyvus:1) Dėl reikalavimo panaikinti statybos leidimÄ .IeÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo iÅ¡vadų esmės. Apeliantai netinkamai aiÅ¡kina teisės normas, jų teiginiai prasilenkia su LAT formuojama teismine praktika.

Termino pateikti skundui dėl individualaus administracinio teisės akto praleidimas sukelia savo esme analogiÅ¡kas teisines pasekmes nepriklausomai nuo to, kada Å¡i aplinkybė (termino praleidimas) konstatuota – skundo priėmimo stadijoje ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ . ABTÄ® 37 str. 2 d. 8 p. numatyta teismo pareiga atsisakyti priimti skundÄ , paduodamÄ praleidus padavimo terminÄ ir jo neatnaujinus. ABTÄ® 101 str. numatyta teismo pareiga nutraukti bylÄ , kai tik nustatoma, jog skundas buvo priimtas praleidus padavimo terminÄ ir terminas neatnaujintinas.

Teisinės pasekmės abiem atvejais analogiÅ¡kos. Sprendžiant dėl LAT 2009-01-12 nutartyje nagrinėtų aplinkybių ir Å¡ios bylos aplinkybių analogiÅ¡kumo (ar esminio panaÅ¡umo) neturi reikÅ¡mės, ar termino skundui dėl individualaus administracinio teisės akto paduoti praleidimas konstatuotas bylos nagrinėjimo metu, ar dar skundo priėmimo stadijoje.Apeliantų aiÅ¡kinimas, jog administracinio teismo nutartis nutraukti bylÄ negali turėti prejudicinės reikÅ¡mės civilinėje byloje ir sukelti CPK 294 str. 2 d. numatytų pasekmių – visiÅ¡kai formalus.

Apeliantai visÄ dėmesį skiria teismo procesinio dokumento pavadinimui. PagrindÄ taikyti CPK 239 str. 3 p., 294 str. 2 d. normas sudaro ne teismo procesinio dokumento pavadinimas, o teismo nustatytas prejudicinis faktas (CPK 182 str. 2 d.). Ar toks prejudicinis faktas konstatuotas įsiteisėjusiame teismo sprendime, ar nutartyje – teisinės reikÅ¡mės neturi, kadangi įsiteisėjusi teismo nutartis jos reguliavimo ribose turi tokiÄ pačiÄ teisinę galiÄ , kaip ir teismo sprendimas (CPK 18 str., ABTÄ® 14 str.). Skirtumas tarp teismo nutarties ir sprendimo tik tas, kad nutartis priimama neiÅ¡sprendus bylos (Å¡alių ginčo) iÅ¡ esmės (CPK 290 str. 1 d., ABTÄ® 105 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamoje situacijoje tai nėra svarbu.Apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjant individualaus administracinio teisės akto teisėtumÄ bendros kompetencijos teisme ABTÄ® 33 str. 1 d. numatytas kreipimosi į teismÄ terminas netaikytinas, prieÅ¡tarauja įstatymams ir teismų praktikoje formuojamoms teisės aiÅ¡kinimo taisyklėms.

LAT ne kartÄ yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. ABTÄ® normos yra specialiosios CK ir CPK normų atžvilgiu, nes administracinių teisės aktų ginčijimo CK ir CPK normos konkrečiai nereglamentuoja;2) Dėl užstatymo ploto ir tankio.Apeliaciniame skunde painiojamos sklypo užstatymo ploto ir užstatymo tankio sÄ vokos.

Užstatymo plotas – statinio pirmojo aukÅ¡to horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rÅ«sio dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma, apskaičiuojama kvadratiniais metrais. Sklypo užstatymo tankis – sklype esančių statinių užimtų žemės plotų sumos santykis su visu sklypo plotu, iÅ¡reikÅ¡tas procentais AnalogiÅ¡kai Å¡ie rodikliai aiÅ¡kinami ir skaičiuojami abiejų byloje pasitelktų teismo ekspertų. Apeliaciniame skunde nurodydami sklypo užstatymo plotÄ procentais, apeliantai iÅ¡ tiesų nurodo sklypo užstatymo tankį.

Ekspertas K. B. nustatė, jog sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo plotas po rekonstrukcijos turi sumažėti, o užstatymo tankis iÅ¡liks nepakitęs, todėl kaimyninių sklypų gyventojų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos nepablogės. Žemės sklypo užstatymo tankio rodiklio padidėjimo (net jei toks ir bÅ«tų) nebÅ«tų galima laikyti faktoriumi, galinčiu pažeisti kitų asmenų (ieÅ¡kovų) interesus, nes sklypo užstatymo tankio rodiklis nėra įraÅ¡ytas į baigtinį sÄ raÅ¡Ä sÄ lygų, reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pakitimus, galinčius pažeisti trečiųjų asmenų interesus, leistinas ribas.

Ekspertas S. M. nurodė, jog po rekonstravimo sumažės tiek sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo plotas, tiek užstatymo tankis. Užstatymo tankio rodikliai reikšmingi pačios žemės valdos naudotojams, o ne kaimynams. Nei vienas iš byloje pasitelktų ar apklaustų statybos specialistų nenurodė jokių atsakovų vykdomos namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, rekonstrukcijos projekto ir kitų statinio normatyvinės kokybės (Statybos įst. 2 str. 40 d.) reikalavimų neatitikimų.Apeliaciniame skunde dėstomi priešingi apeliantų argumentai laikytini jų nuomone, kuri nėra pagrįsta objektyviais faktiniais duomenimis.

Apeliantai nėra statybos specialistai, jų paaiškinimai nepaneigia paminėtų statybos specialistų (ekspertų) išvadų. Dauguma apeliacinio skundo argumentų dėl sklypo užstatymo ploto ir tankio išimtinai formalaus pobūdžio, jais keliami vykdomos gyvenamojo namo rekonstrukcijos teisėtumo klausimai tiesiogiai nesusiejami su konkrečiomis apeliantų teisėmis ir teisėtais interesais. Skunde remiamasi LVAT „suformuota praktika“ ir teigiama, jog kitų asmenų teises pažeidžia per didelis sklypo užstatymo intensyvumas, per didelio statymo pastatymas.

Å ie apeliacinio skundo argumentai plačiau nenagrinėtini. Užstatymo intensyvumo klausimai sprendžiami teritorijų planavimo metu ir Å¡ioje byloje nebuvo nagrinėjami.Apeliantai nepaneigė vienos esminių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų: ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti nugriauti antrÄ jį namo (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tÄ yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio ir nepripažinus neteisėtu statybos leidimo, kurio pagrindu yra įrengtas Å¡is namo (duomenys neskelbtini) antras aukÅ¡tas, – savaime atmestinas.3) Dėl ieÅ¡kovų sutikimo su rekonstrukcija.Apeliacinio skundo argumentai dėl (neva) bÅ«tino ieÅ¡kovų sutikimo namo rekonstrukcijai iÅ¡ esmės grindžiami eksperto S. M. iÅ¡vadomis, neva vakarinė mansardinė mÅ«sų namo siena priartėjo prie ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) apie 25 cm.

Teismas eksperto S. M. iÅ¡vadomis Å¡ioje dalyje nesivadovavo. Pagal statybos leidimo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai iÅ¡davimo metu galiojusias STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1-o priedo 4 p., STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8-o priedo 1.1. p. nuostatas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu bÅ«tinas mažinant pastatų atstumÄ iki kaimyninio žemės sklypo ribos (jei lieka mažiau kaip 3 m) arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad istoriÅ¡kai susiformavę atstumai tarp gyv. namo (duomenys neskelbtini) ir kaimyninių žemės sklypų ribos jau iki rekonstrukcijos buvo mažesni nei 3 m. Ekspertas K. B. konstatavo, jog gyv. namo (duomenys neskelbtini) istoriÅ¡kai susiformavę atstumai rekonstravimo metu nepakito. Jei atstumai nemažinami, tokia rekonstrukcija kaimyninių sklypų naudojimo sÄ lygų nepablogina. Ekspertas S. M. nurodė, jog rekonstrukcijos metu vakarinė mansardinė namo (duomenys neskelbtini) stogo konstrukcija priartėjo prie ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) apie 25 cm, tačiau tiriamojoje akto dalyje (34 psl.) ekspertas Å¡ios iÅ¡vados reikiamai nepagrindė.

IÅ¡ eksperto nurodomo rekonstravimo brėžinio sienos priartėjimo konstatuoti negalima – brėžinyje tokių duomenų nėra. Tiriamojoje dalyje ekspertas kalba apie mansardinės sienos priartėjimÄ , o iÅ¡vadose – jau apie stogo konstrukcijos priartėjimÄ . Nuoroda Å¡io ekspertizės akto tiriamojoje dalyje „objekto apžiÅ«ros metu nustatyta, kad apytiksliai tokiu atstumu siena ir atitraukta“ visiÅ¡kai nekonkreti ir nepagrįsta jokiais tiriamojo pobÅ«džio duomenimis (matavimais, skaičiavimais ir pan.).

Be to, Å¡is ekspertas neįvertino, kad iki rekonstrukcijos namas (duomenys neskelbtini) turėjo Å¡laitinį stogÄ , kurio karnizas buvo iÅ¡sikišęs už iÅ¡orinių sienų – vakarinės ir rytinės 30–50 cm. Toks Å¡laitinio stogo karnizo iÅ¡sikiÅ¡imas bÅ«tinas, kad vanduo nuo stogo nebėgtų ant namo sienų. Taigi, jei atsakovų namas (duomenys neskelbtini) bÅ«tų turėjęs Å¡laitinį stogÄ su mažiau atsikiÅ¡usiu karnizu, jis nebÅ«tų atitikęs norminių techninių statybos reikalavimų ir nebÅ«tų pripažintas tinkamu naudoti.

Vietoje Å¡laitinio stogo iÅ¡ vakarinės namo pusės įrengus mansardinę sienÄ , net jei Å¡i siena ir patraukta į iÅ¡orę 25 cm, ji yra akivaizdžiai toliau nuo kaimyninio žemes sklypo (duomenys neskelbtini), nei prieÅ¡ tai buvusio Å¡laitinio stogo karnizo kraÅ¡tas. Dėl rekonstrukcijos namo (duomenys neskelbtini) mansardinio aukÅ¡to konstrukcijos ne priartėjo, bet nutolo nuo sklypo (duomenys neskelbtini). Kai atstumo nesilaikymas yra nedidelis ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo, toks pažeidimas pripažintinas nelemiančiu statybos neteisėtumo.4) Dėl reikalavimo atlyginti žalÄ .Apeliantai nurodė tik bendrosios nuostolių ir žalos atlyginimÄ reglamentuojančias teisės normas, nepateikiami faktiniai šį reikalavimÄ pagrindžiantys motyvai.

Be to, ieškovė A. B. gali reikalauti tik 1/5 ieškinio pareiškime nurodytos žalos atlyginimo sumos, nes jai priklauso tik 1/5 namo Kaune, (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad rekonstrukcija turėjo įtakos jos namui. Ieškovės namo stogo konstrukcija yra ne tik susidėvėjusi, bet ir avarinės būklės, galimai pralaidi vandeniui; ieškovės namas (duomenys neskelbtini)su priestatais yra susidėvėjęs ir akivaizdžiai avarinės būklės, neatitinkantis esminių statinio reikalavimų, to neneigia ir pati ieškovė.

Nepateikta įrodymų, kad defektinį aktÄ sudarė atestuoti statybos specialistai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė apeliacinio skundo dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktÅ«ros skyriaus 2006-10-06 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 38-3-GR633-618 panaikinimo atmesti, dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų (reikalavimo nugriauti antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ bei žalos atlyginimo) prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Tretysis asmuo nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas panaikinti statybos leidimÄ yra visiÅ¡kai tapatus ieÅ¡kovų reikÅ¡tam reikalavimui administraciniame teisme. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai rėmėsi administracinio teismo nutartimis, priimtomis teikiant skundÄ dėl statybos leidimo nuginčijimo, kuriose konstatuotas termino praleidimas. Minėtus teiginius tretysis asmuo grindė teismo sprendime nurodytais argumentais. Tretysis asmuo nurodė, kad apeliantai nenurodė jokių teisinių argumentų, dėl kurių turėtų bÅ«ti panaikintas statybos leidimas, tik pasisakė dėl nepagrįsto bylos nutraukimo.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.Apeliacinis skundas netenkintinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliantai yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti skundžiamÄ statybos leidimÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir atsakovų ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad apeliantai praleido terminÄ statybos leidimui apskųsti (ABTÄ® 33 str. 1 d.), kadangi ieÅ¡kovai buvo informuoti apie iÅ¡duotÄ atsakovams leidimÄ statybai 2006-11-23 KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus raÅ¡tu Nr. 11-K-618-1054, kuriame buvo nurodytas skundžiamas statybos leidimas ir iÅ¡dėstytas jo turinys, todėl terminas skundui paduoti dėl statybos leidimo pasibaigė 2007-01-02.

IeÅ¡kovai pateikė administraciniam teismui skundÄ dėl statybos leidimo panaikinimo tik 2007-02-06, o bendrosios kompetencijos teismui 2008-04-14 (reg. Nr. 05520), taigi žymiai praleido vieno mėnesio terminÄ (1 t., b. l. 3, 27, 29-31). Taip pat pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl statybos leidimo panaikinimo buvo priimtas nagrinėti administraciniame teisme, tačiau atsisakius atnaujinti praleistÄ terminÄ statybos leidimui apskųsti, Å¡io termino neatnaujinus, skundžiamas statybos leidimas liko galioti.

Todėl ieÅ¡kovams pateikus pakartotinai praÅ¡ymÄ dėl statybos leidimo panaikinimo pirmosios instancijos teismui pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovai pakartotinai kreipėsi į teismÄ dėl to paties reikalavimo, dėl kurio jau priimtas sprendimas administraciniame teisme (administracinėje byloje Nr. AS-195-07). Taip pat skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl statybos leidimo Å¡ioje byloje netinkamam atsakovui – pastato savininkams, o ne institucijai, iÅ¡davusiai statybos leidimÄ , Kauno miesto savivaldybei (LR Administracinių bylų teisenos įst. 48 str. 2 d.).

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovai neprašė pakeisti atsakovo nuo 2008-04-14 iki 2010-11-16 (4 t., b. l. 123), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo pakeitimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ (CPK 7 str.), tačiau nepakeis esminės nustatytos byloje aplinkybės, kad ieÅ¡kovai praleido terminÄ statybos leidimui apskųsti. Todėl atmestinas apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR Administracinių bylų teisenos ir Civilinio procesinės teisės normas, nes tokios aplinkybės byloje neįrodytos.Statybos įstatymo 2 straipsnio71 dalyje pasakyta, kad savavaliÅ¡ka yra statinio statyba (griovimas) be Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas (įst. red. galiojusį nuo 2006-01-04 iki 2006-10-17).

Bylos duomenimis, atsakovams 2006-10-06 buvo iÅ¡duotas statybos leidimas (b. l. 13, 1 t.), statybos leidimas yra galiojantis, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi Å¡iuo leidimu byloje. Projektavimo sÄ lygose statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti iÅ¡duotose 2005-05-26 (1 t., b. l. 132) nurodyta, kad neturint gretimų valdų savininkų sutikimų, negalima kelti lauko sienų Å«kio pastato 2I1 pietinėje ir vakarinėje pusėse bei gyvenamojo namo 1A1p pietinėje ir Å¡iaurinėje pusėse.

Žemės sklypo užstatymas negali viršyti 40 proc. – priestato dydis yra ribojamas normatyvo. Tačiau, kaip nustatyta byloje, žemės sklypo užstatymas jau viršijo 40 procentų, tai nurodyta eksperto S. M. išvadoje (4 t., b. l. 81), kuris nurodė, kad iki rekonstrukcijos statinių užstatymo plotas – 60,2 kv. m, sklypo užstatymo tankis, numatytas rekonstrukcijos projekte statinių užstatymo plotas 57,3 kv. m, sklypo užstatymo tankis – 51 procentas, faktinis po rekonstravimo statinių užstatymo plotas 57,3 kv. m, sklypo užstatymo tankis 51 procentas.

Tad eksperto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sklypo užstatymo tankis neatitiko 2005-05-26 projektavimo sÄ lygose statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti leistino žemės sklypo 40 procentų užstatymo tankio. Palyginus eksperto S. M. iÅ¡vadÄ su kito eksperto K. B. iÅ¡vada konstatuojama, kad šios iÅ¡vados iÅ¡ esmės sutapo ta prasme, kad abu ekspertai nustatė, jog ginčo pastato rekonstrukcijos užstatymo tankis liko nepakitęs. Taip pat abu ekspertai nurodė, kad sklypo užstatymo plotas ir užstatymo tankis nėra tiesiogiai naudojamas kitų techninių ekonominių rodiklių nustatymui, todėl, ekspertų nuomone, rekonstravimo projekte neteisingai nustatyti Å¡ie parametrai neturėjo įtakos kitų rodiklių reikÅ¡mei nustatyti.

Todėl įvertinus buvusiÄ iki rekonstrukcijos ginčo pastato sklypo užstatymo ploto ir tankio situacijÄ , įvertinus Å¡iame kontekste ieÅ¡kovų teises, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sklypo užstatymo ploto ir tankio dydžio pakeitimai (po rekonstrukcijos) nepadidėjo, jie ieÅ¡kovų teisių nepažeidžia, o užstatymo tankio rodikliai yra reikÅ¡mingi atsakovams, o ne ieÅ¡kovams. Todėl nustačius, kad gretimuose sklypuose teisėtai susiformavo užstatymo parametrai, kurie, atlikus ginčo pastato rekonstrukcijÄ , iÅ¡ esmės nepakito, be to, užstatymo tankis sumažėjo (nuo buvusių 53 procentų iki 51 procento), apeliantų motyvas dėl rekonstrukcijos neteisėtumo atmestinas, kaip nepagrįstas Vien tas faktas, kad atsakovai atliko pastato rekonstrukcijÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad Å¡iais veiksmais atsakovai pažeidė ieÅ¡kovų teises, kadangi nenustačius byloje vykdomos ginčo pastato ((duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos ir projekto bei kitų statinio normatyvinės kokybės (Statybos įst. 2 str. 40 d.) reikalavimų (4 t., b. l.

83) neatitikimų, kuriais ieÅ¡kovai motyvuoja savo teisių pažeidimÄ , esant galiojančiam statybos leidimui, ieÅ¡kovų motyvas dėl jų teisių pažeidimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.

IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v.

A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė reiÅ¡kia, kad teismui, įvertinusiam faktinių duomenų visumÄ , susiformavo įsitikinimas dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Byloje kilo ginčas dėl faktinės aplinkybės, ar po rekonstrukcijos sumažėjo atstumas tarp sklypo ribų, ir jeigu taip, tai dėl kokių priežasčių, taip pat ar toks atstumo tarp sklypo ribų sumažėjimas sudaro pagrindÄ pripažinti ieÅ¡kovų teisių pažeidimÄ .

Apeliantai I. ir A. K. teigia, kad po pastato rekonstrukcijos stogo konstrukcija priartėjo prie ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) apie 25 cm, todėl atsakovai, rengdami projektÄ , privalėjo gauti apeliantų sutikimÄ tokiai rekonstrukcijai atlikti(4 t., b. l. 84), ir tai patvirtina eksperto S. M. iÅ¡vada. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi iÅ¡ankstinės galios.

Ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v.

UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Kaip nustatyta byloje, ginčo pastato pirmojo aukšto geometriniai matmenys po rekonstrukcijos liko nepakeisti, todėl pagrindinio pastato užstatymo plotas taip pat liko nepakitęs. Pastatų išdėstymo sklypuose atstumai yra mažesni nei 3 metrai, jie susiformavo iš anksčiau, rekonstrukcija šiems atstumams įtakos neturėjo (mažesniems nei 3 metrai).

Byloje nėra ginčo, kad po rekonstrukcijos pasikeitė ginčo pastato stogo dangos konstrukcija, vietoje anksčiau buvusio šlaitinio stogo, kurio karnizas buvo įsikišęs apie 30-50 cm už išorinių sienų – vakarinės ir rytinės, tai nustatyta liudytojo A. P. paaiškinimu, trečiojo asmens R. K. paaiškinimu, šis atstumas sudarė apie 30 cm, nuotraukomis (4 t., b. l. 133-134). Po rekonstrukcijos ginčo pastato mansardinė siena patraukta į išorę 25 cm (4 t., b. l. 77). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nelaikė, jog eksperto S. M. išvada (4 t., b. l.

77) yra vienareikÅ¡miÅ¡kai privaloma teismui, o vertino šį įrodymÄ kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, tiek prieÅ¡taraujančiais, tiek patvirtinančiais eksperto iÅ¡vados teiginius. Eksperto iÅ¡vada dėl nustatyto iÅ¡orinės sienos stogo konstrukcijos įsikiÅ¡imo 25 cm iÅ¡ esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, jog po stogo rekonstrukcijos atstumas tarp pastatų sumažėjo, o įvertinus istoriÅ¡kai susiklosčiusiÄ pastatų iÅ¡dėstymo žemės sklype lokalizacijÄ , taip pat pastatų atstumÄ tarpusavyje, konstatuojama, jog ginčo stogo konstrukcijos buvimo vietos nepasikeitė (nepriartėjo daugiau prie ieÅ¡kovų sklypo ribos, nei konstrukcija, buvusi iki rekonstrukcijos), tad atsakovų padarytas pažeidimas iÅ¡ esmės nepablogino ieÅ¡kovų teisių.

Kasacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino teismams, kad CK 4.103 straipsnyje nustatytų konkrečių neteisėtos statybos teisinių padarinių taikymÄ lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės taikant atitinkamÄ sankcijÄ . KuriÄ iÅ¡ įstatyme nustatytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių.

Teisminiai neteisėtos statybos padariniai turi bÅ«ti taikomi atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principÄ . Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik vieÅ¡ojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. O., V. Č. v. V. B., Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, byla Nr. 3K-3-240/2009). Todėl įvertinus ginčo pastato stogo konstrukcijos iki rekonstrukcijos ir po rekonstrukcijos atstumÄ iki ieÅ¡kovų sklypo ribos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog 25 cm stogo konstrukcijos įsikiÅ¡imas nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamos pastato rekonstrukcijÄ neteisėta ir pastato dalį (mansardÄ ) nugriauti (CK 1.5 str.).Kasacinės instancijos teismo iÅ¡akinimuose nurodyta, kad teisė kreiptis į teismÄ turi procesinę teisinę formÄ ir materialinį teisinį turinį.

Procesiniu teisiniu aspektu teisė kreiptis į teismÄ yra suprantama kaip teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , o Å¡i teisė įgyvendinama pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio turinį apibÅ«dina jo dalykas ir pagrindas. IeÅ¡kinio dalykas – tai ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas, o pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo materialinis teisinis reikalavimas (dalykas).

IeÅ¡kovas privalo įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis), kad jo materialinis teisinis reikalavimas bÅ«tų patenkintas. Teisės kreiptis į teismÄ materialinį teisinį turinį sudaro teisė į materialinio teisinio reikalavimo patenkinimÄ . Jeigu ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės neįrodytos, ieÅ¡kinio materialinis teisinis reikalavimas netenkinamas arba atmetamas kaip neįrodytas, nes teismas turi priimti pagrįstÄ sprendimÄ , atitinkamai neturi teisės priimti nepagrįsto sprendimo (CPK 263 straipsnis).

Todėl ieÅ¡kovams byloje neįrodžius, kad atsakovai elgėsi neteisėtai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieÅ¡kovų teisių pažeidimo ir jų reikalavimų netenkino (CPK 6, 178, 185 str.). Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.IeÅ¡kovė A.

B. įrodinėja žalos atsiradimo faktÄ pateiktu byloje faktinių aplinkybių 2007-07-25 protokolu (3 t., b. l. 91-100), 2009-02-09 defektiniu aktu (2 t., b. l. 34), kuriame konstatuota, kad kaimynas, vykdydamas rekonstrukcijos darbus, pažeidė Å¡alia esančio namo ((duomenys neskelbtini)-1) stogÄ . Dėl stogo pažeidimo atsirado Å¡ie defektai: nuplėštas ruberoidas, pažeistos gegnės, pažeista pakloto danga. Dėl Å¡ių pažeidimų drėksta vidinės kambario ir koridoriaus sienos ir lubos. Pagal parengtÄ lokalinę sÄ matÄ 2008 m. 10 mėn. kainomis, ieÅ¡kovei A.

B. padaryta žala sudaro 4647,39 litų (t. 2, b. l. 32-37). Teismo paskirtas ekspertas K. B. nustatė (t. 3, b. l. 17-35), jog: nėra duomenų, kad namo (duomenys neskelbtini)apibėgusių ir supelijusių namo sienų priežastis yra gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai. Atliekant rekonstrukcijos darbus namo (duomenys neskelbtini)stogo konstrukcija nepažeista. Kita vertus, namo (duomenys neskelbtini)stogo konstrukcija yra ne tik susidėvėjusi, bet ir avarinės būklės (fotonuotraukos Nr. 55, 56, 57, 59, 60), taigi gali būti pralaidi vandeniui, dėl ko drėksta ir pelija sienos. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo rekonstravimas ieškovės namo (duomenys neskelbtini)techninei būklei įtakos neturi;

b) atliekant rekonstrukcijos darbus namo (duomenys neskelbtini)stogo konstrukcija nepažeista, ši konstrukcija yra ne tik susidėvėjusi, bet ir avarinės būklės, taigi gali būti pralaidi vandeniui c) (duomenys neskelbtini)namo stogo konstrukcijos dėl griūties pasislinkusios į (duomenys neskelbtini) namo pusę, dėl ko tarp šių namų išnyko tarpas pamatų lygyje;

d) namas (duomenys neskelbtini)su priestatais yra susidėvėjęs ir akivaizdžiai avarinės būklės, neatitinkantis esminių statinio reikalavimų;

e) dėl tokios namo (duomenys neskelbtini)bÅ«klės nuo jo stogo lietaus vanduo teka atsakovų namo (duomenys neskelbtini) siena ir daro atsakovų namui kenksmingÄ poveikį. Apklausta A. B. patvirtino, kad stogas ir pastatas yra prastos bÅ«klės, nes namas labai senas. IeÅ¡kovė neginčija, jog negali nurodyti stogo pažeidimo aplinkybių ir asmenį, pabloginusį stogo bÅ«klę, tačiau mano, kad tai atsitiko dėl atsakovų atliekamos pastato rekonstrukcijos. Taigi ieÅ¡kovės motyvas, kad žala pastatui padaryta atsakovų veiksmais, yra tik ieÅ¡kovės prielaida, todėl nesudaro pagrindo pripažinti, kad žala ieÅ¡kovei A.

B. padaryta atsakovų kaltais veiksmais. Taip pat defektiniame akte nurodomas aplinkybes, kad namo (duomenys neskelbtini)stogas pažeistas vykdant namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, nesudaro pagrindo pripažinti Å¡ias iÅ¡vadas teisingomis o ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯rodytu. Defektinio akto iÅ¡vados nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais dėl atsakovų kaltės rekonstrukcijos metu sugadinus ieÅ¡kovės A. B. stogÄ ir prieÅ¡tarauja surinktai byloje medžiagai apie pastato, kuriame gyvena ieÅ¡kovė A.

B., techninę būklę, prieštarauja atsakovės susirašinėjimas nuo 2005 m. su įvairiomis valstybinėmis institucijomis (skundai Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Kauno miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui, Visuomenės sveikatos centrui (t. 2, b. l. 80-85, 111-116) dėl ieškovės A. B. pastato techninės būklės. Tai, kad ieškovės namo stogas užgriuvęs ant atsakovų namo (duomenys neskelbtini) stogo, patvirtina ir atsakovės dar 2005 m. rašyti skundai. 2009-05-05 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyrius raštu informavo, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams surašytas „Atliekamos statinio techninės priežiūros aktas“ (b. l. 49, t. 3).

Liudytojai S. V. ir A. P. (4 t., b. l. 123) patvirtino, jog ieškovės namo (duomenys neskelbtini)stogas buvo sulinkęs, prastos būklės ir įlūžęs dar prieš pradedant atsakovų namo (duomenys neskelbtini) stogo darbus. Pateiktos byloje fotonuotraukos(3 t., b. l. 27-28, 92-99) patvirtina, kad ieškovės stogo būklė yra bloga, o gyvenamojo patalpų sienos yra pažeistos drėgmės, tačiau šios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog dėl netinkamos pastato būklės kalti atsakovai, nes byloje nepateikta neginčijamų įrodymų dėl atsakovų kaltės sugadinus ieškovės A.

B. buto stogÄ Todėl neįrodžius sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo A. B. pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).Atmetus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ iÅ¡ apeliantų priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, jos sudaro (5t.,b.l.17) 44,05 Lt. (CPK88 str.1d.3p.,96 str.). Taip pat iÅ¡ apeliantų priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovams (CPK 98 str.).

Atsakovų interesams sutarties pagrindu (b. l.41,42,5t.) byloje atstovavo advokatas R. K., kuris atsakovų vardu surašė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , atstovavo atsakovų interesams teismo posėdyje, už suteiktas teisines paslaugas atsakovė D. V. sumokėjo advokatui 1210 Lt ( pinigų priėmimo kvitas Nr.371435). Todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , tarp jų ir advokato darbo sÄ naudas byloje, byla yra sudėtinga įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo prasme, yra teisinga ir reikalinga iÅ¡ apeliantų atsakovei D.

V. priteisti 1 210 Lt – advokato atstovavimų išlaidų, kurios, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra įrodytos ir pagrįstos (CPK 98 str.). Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 328 str., 326 str. 1 d. 1 p.)Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str., n u t a r i a :              Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo nekeisti.Priteisti iš ieškovų I.

K.(a.k(duomenys neskelbtini)A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) A. B. (a.k(duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ kiekvieno:po 14,68(keturiolika) Lt valstybei, iÅ¡ieÅ¡kotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660. po 403 (keturi Å¡imtai tris)Lt atsakovei D. V. (a.k(duomenys neskelbtini) Kolegijos pirmininkė                                                                                 Galina Blaževič Kolegijos teisėjos                                                                            Izolda Nėnienė                                                                                                        Neringa Venckienė