2385fd25-e59e-4623-bac5-196b3b3b121c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                           Administracinė byla Nr. I-5874-189/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-00518-2016-6                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 30 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,             dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. G. (S. G.),             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.             PaaiÅ¡kino, kad į teismÄ kreipėsi dėl kalinimo sÄ lygų Ligoninėje, kurioje buvo gydomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažeidimai pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjui į Ligoninę atvykus 2016-01-08 11.30 val., pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas laikino paskirstymo patalpoje, kurioje nebuvo nei radiatoriaus, nei durų, o vien tik grotos.

Å ioje patalpoje, kurioje buvo labai Å¡alta, pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas 6 val. Taip pat, nors pareiÅ¡kėjas į Ligoninę atvyko 11.30 val., tačiau jam nebuvo iÅ¡duoti pietÅ«s. PareiÅ¡kėjas buvo patalpintas kameroje (palatoje), kurios plotas vienam asmeniui neatitiko reikalavimų, taip pat nepatogumų kėlė sanitarinis mazgas, kuris nebuvo užtvertas nuo gyvenamosios zonos.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.

             Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimo (b. l. 7–9) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Pažymėjo, kad nurodyti, kiek konkrečiai asmenų tuo metu kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma toje pačioje palatoje negali, nes tokių duomenų neturi, o jų kaupti teisės aktai nenumato. Taip pat pažymėjo, kad Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ir Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (ar) nuteistųjų skaičiui.

Todėl neneigė aplinkybių, susijusių su galimu ploto pažeidimu vienam asmeniui. Nurodė, kad sanitarinis mazgas atitiko teisės aktų reikalavimus. Dėl maitinimo nurodė, kad nuteistiesiems į ligoninę atvykus pavėluotai pasiÅ«loma ir pagal galimybes sudaromos sÄ lygos papietauti valgykloje.              Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra bÅ«tinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.             Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Ginčas byloje keliamas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2016-01-08 iki 2016-01-13.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).             Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.             Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Šių Taisyklių 111.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.             Iš byloje pateiktų duomenų (b. l.

7) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2016-01-08 iki 2016-01-13, Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 18 (7,33 kv. m., 4 lovos). Atsakovę atstovaujanti Ligoninė teismui nepateikė duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose palatose, kuriose buvo gydomas pareiÅ¡kėjas buvo nuteistųjų/suimtųjų, o tik nurodė, jog teisės aktai tokios informacijos fiksuoti neįpareigoja. Pagal susiklosčiusiÄ administracinių teismų praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teismas, nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju palatose laikytų asmenų skaičių, visas abejones vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir pareiÅ¡kėjui tenkantį palatos plotÄ skaičiuoja pagal jose buvusių lovų skaičių, nes pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad palatos buvo perpildytos žmonių, o atsakovės atstovė Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės nepaneigė.

Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«damas kameros tipo palatoje viso 6 paras, visÄ laikotarpį buvo gydomas kameros tipo palatoje, kurioje minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas – 5,1 kv. m., pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas, preziumuojant tai, kad visos kameroje buvusios 4 lovos buvo užimtos (atsakovės atstovė Å¡ių aplinkybių nepaneigė). Tuo tarpu atsakovės atstovės argumentas, jog Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju, neturi teisinės reikÅ¡mės dėl valstybės atsakomybės. VieÅ¡oji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sÄ lygų – nepakako patalpų, trÅ«ko lėšų ir pan.

Ta aplinkybė, kad Ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiÅ¡kėjÄ Taisyklių reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės.              Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 su pakeitimais, V skirsnio „Pataisos įstaigų kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas“ 35.5 punkte nurodyta:

„Sanitarinio mazgo patalpos įrengimas. Patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga“. Atsižvelgiant į minėtÄ teisės nuostatÄ , tai, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios vietos yra atskirtas tik 1,5 metrų tvorele neprieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kad sanitarinis mazgas bÅ«tų uždaroje patalpoje.             PareiÅ¡kėjas prieÅ¡taravo, kad jam atvykus į Ligoninę jis buvo patalpintas laikino paskirstymo patalpoje, kurioje buvo labai Å¡alta.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai, konstatuojamojo pobÅ«džio teiginiais nurodė, kad patalpoje nebuvo radiatoriaus, durų, buvo tik grotos ir tai, kad labai suÅ¡alo, tačiau tokio pobÅ«džio abstraktÅ«s teiginiai nepatvirtina pareiÅ¡kėjui padarytos žalos bÅ«tent dėl jo patalpinimo į laikino paskirstymo patalpÄ . PareiÅ¡kėjas tik tokio pobÅ«džio teiginiais neįrodė, kokia konkrečiai žala dėl jo patalpinimo į laikino paskirstymo patalpÄ jam buvo padaryta.

             PareiÅ¡kėjas taip pat prieÅ¡taravo, kad jam į Ligoninę atvykus 11.30 val., nebuvo sudaryta galimybė papietauti. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovė, porcijos kitai dienai yra gaminamos atsižvelgiant į duomenis apie esamÄ gydomų asmenų Ligoninėje skaičių, kuriuos LukiÅ¡kių TI-K Buhalterinės apskaitos skyriui Ligoninės dietistė pristato iki 13 val. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad porcijos sekančiai dienai paruoÅ¡iamos pagal duomenų pateikimo dienÄ (iki 13 val.) esantį faktinį asmenų skaičių, o pareiÅ¡kėjas atvyko tik sekančiÄ dienÄ , t. y. duomenų pateikimo dienÄ apie pareiÅ¡kėjo atvykimÄ Ligoninei dar nebuvo žinoma, todėl darytina iÅ¡vada, kad situacija, kai pareiÅ¡kėjui galimai nebuvo paskaičiuota pietų porcijÄ , aprÅ«pinimo maistu tvarkai neprieÅ¡tarauja.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, ar argumentų, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė jam padaryta žala (pvz. atsiradę sveikatos sutrikimai, ar pan.) dėl pietų, kaip teigiama skunde, negavimo. Atsižvelgiant į tai, žalos patyrimo faktas Å¡iuo aspektu taip pat nėra įrodytas.             IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo gydymu pažeidžiant teisės aktų nuostatų reikalavimus, iÅ¡ dalies yra pagrįstas.

Nors pareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytus sveikatos sutrikimus, kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu yra pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas kameroje (palatoje), kurioje jam teko itin mažas plotas, kas, be kita ko, galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus ir sveikatos sutrikimus, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.             PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteisti 150 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų gydomas siekiant pažeminti jo orumÄ , kad gydymasis higienos reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, taip pat kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteistina 45 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti S. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 45 Eur (keturiasdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėjas                                                                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka