2020-05-18 Nr. DBT-91-3-61-3-03936-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-37/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03936-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Virgilijaus Grabinsko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams V. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „VYGG“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui dėl leidimo, sąvado, akto ir pažymos panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Geokada“, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, V. A. B., Valstybinė miškų tarnyba) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo perduota Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla, kurioje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) patikslintu ieškiniu buvo prašoma: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimą Nr. 0441 (galiojęs iki 2017 m. gegužės 9 d.); 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 3 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-1598 Ūkininko sodybai žemės sklype; 3) panaikinti Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo aktą Nr. 522; 4) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. rugsėjo 10 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PADD-00-120910-00668; 5) įpareigoti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininką išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad byloje ginčijamas ne tik statybos leidimas, tačiau prašoma panaikinti ir Inspekcijos pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto bei prašoma įpareigoti ginčo žemės sklypo savininką išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos, kas neabejotinai suponuoja išvadą, kad statybos buvo pradėtos. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškinio turinys iš kurio nustatyta, kad Tarnybos specialistai lankydamiesi valstybiniame Griovių geomorfologiniame draustinyje užfiksavo didelės apimties darbus, galbūt prieštaraujančius teisės aktams. Be aplinkosauginių pažeidimų Tarnyba užfiksavo ir galbūt savavališkų statybų pradžią: žemės sklype nukasti, išlyginti Draustinyje saugomų žemės paviršiaus formų šlaitai, suformuota aikštė, iškirsti medžiai, įrengtos dirbtinės terasų pakopos, pastatyti laiptai, vartų fragmentai, statomi įvažiavimo bortai, kt. Teismo vertinimu, šios ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad statybos darbai pagal ginčijamą statybos leidimą buvo pradėti. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgus į Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei iš skundo reikalavimų nustačius, kad statybos darbai buvo vykdomi, teismo vertinimu keliamas ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Aptariamoje byloje prašoma panaikinti statybos leidimą, išduotą ūkininko sodybos statybai (duomenys neskelbtini), žemės sklype (toliau – ir Žemės sklypas), bei kitus su šia statyba susijusius dokumentus, taip pat prašoma panaikinti statomų statinių bei daiktinių teisių į juos registraciją nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnyje yra įtvirtintas aiškus reglamentavimas, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, numatyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir skundo padavimo metu (2014 m. rugpjūčio 25 d.) galiojusios Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, o Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi bendros praktikos, kad ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017, 2017 m. sausio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2016; 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-96/2016 ir kt.). Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne. Specialioji teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, jog teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles. Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad įstatymas bylos perdavimą kitam teismui sieja su aplinkybėmis, reikšmingomis teismingumo nustatymui, kurios egzistavo sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr. 2018 m. vasario 8 d. nutartį byloje Nr. T-10/2018).

Iš aptariamos bylos duomenų matyti, kad skundo teismui padavimo metu statybos buvo pradėtos, tai nurodyta ir šioje byloje priimtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje, kuria byla pagal teismingumą perduota Vilniaus rajono apylinkės teismui (šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismui). Teismui pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše – nurodyta, kad Žemės sklype yra vienbutis gyvenamasis namas, kurio baigtumas 7 proc. Todėl Specialioji teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytu reguliavimu ir suformuota Specialiosios kolegijos praktika, konstatuoja, jog šis ginčas teismingumas bendrosios kompetencijos teismui. Taip pat akcentuotina, kad ši byla Vilniaus regiono apylinkės teisme (ankščiau Vilniaus rajono apylinkės teisme) nagrinėjama nuo 2014 metų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams V. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „VYGG“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui dėl leidimo, sąvado, akto ir pažymos panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Geokada“, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, V. A. B., Valstybinė miškų tarnyba) perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virgilijus Grabinskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas