Legislator Case Law & Legislation
2022-07-05 Nr. BB-4738-1-01-1-15252-2019-0 AI generated

2022-07-05 Nr. BB-4738-1-01-1-15252-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2022-07-05 Nr. BB-4738-1-01-1-15252-2019-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. K. (R. K.) gynėjo advokato Algimanto Smolsko kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2022-07-05 Nr. BB-4738-1-01-1-15252-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-3449/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15252-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. K. (R. K.) gynėjo advokato Algimanto Smolsko kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, kvalifikuodami nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teigia, kad nuteistasis neturėjo tikslo nieko nužudyti, taigi, ir kėsintis padaryti nužudymą. Akcentuojama, kad byloje netinkamai buvo atlikta teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, yra užfiksuota, kad ekspertų nuomonės išsiskyrė. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės pažymima, kad paskiriant ją nebuvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, reikšmingos aplinkybės buvo vertinamos formaliai, nesivadovaujant byloje esančiais duomenimis. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokią bausmės dalį prideda prie galutinės bausmės, taip pažeisdamas BK reikalavimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo R. K. gynėjo skunde kasacijos pagrindai grindžiami teiginiais, susijusiais su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, jų požymių nustatymu, nuteistojo psichinės būklės įvertinimu ir bausmės jam paskyrimu.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai neatitinka kasacijos pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, o dėl jų išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Nors kasatorius akcentuoja, kad teismai neskyrė pakankamai dėmesio nuteistojo pakaltinamumo klausimui nustatyti, šiuos kasacinio skundo teiginius paneigia byloje esanti medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (11 pastraipa) išsamiai nurodoma, kokios kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės buvo paskirtos, kokie duomenys gauti jų metu. Nuosprendyje analizuojami psichiatrių eksperčių bei psichologės ekspertės parodymai, jie gretinami su minėtų ekspertizių metu gautais duomenimis (15 pastraipa).

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl R. K. kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5,6,7,9 punktus bei BK 180 straipsnio 2 dalį, remdamasis byloje surinktų įrodymų visumos analize konstatavo, kad nuteistasis į tarnybines parduotuvės patalpas įėjo tik po to, kai pamatė, kad parduotuvės darbuotoja į šias patalpas nusinešė kasos stalčius su pinigais, matė ir žinojo, kad šiose patalpose bus bent du žmonės, savo veiksmus buvo suplanavęs, pasiruošęs atsarginių priemonių, jeigu nepavyktų iškart įgyvendinti nusikalstamo sumanymo (nuosprendžio 21-22 pastraipos). Nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio išvadomis kasatorius akcentuoja bendro pobūdžio aplinkybes, tačiau nepateikia konkrečių argumentų dėl to, kaip, pasak jo, pasireiškė netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas nagrinėjamoje byloje.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde iš esmės keliamas bausmės dydžio klausimas, kvestionuojamas teismo atliktas bausmių subendrinimas. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio – kasatorius akcentuoja nuteistojo psichinę būklę kaip pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę, tačiau, kaip minėta, dėl subjektyviosios pusės požymių apeliacinės instancijos teismas pasisakė išsamiai. Be to, kasatorius tik deklaratyviai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dėl BK 59 straipsnio nuostatų taikymo išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 33-34 pastraipose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. K. gynėjo advokato Algimanto Smolsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis

Daiva Pranytė-Zalieckienė