2024-01-31 Nr. AB-2011-4-44-3-00002-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1209-552/2024

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00002-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant L. V.,

vertėjaujant A. D.,

dalyvaujant A. C. ir jos atstovei adv. R. R.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės A. C. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę A. C. (toliau – ir Užsienietė) VSAT Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) iki 2024 m. balandžio 2 d., bet ne ilgiau, kol bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl jos teisinės padėties.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jos asmens tapatybė bei pilietybė yra nustatyta, nėra duomenų, kad ji gali kelti grėsmę valstybes saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau ji nesiekė bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, nevykdė jos atžvilgiu priimto sprendimo savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje bei nėra pateikusi institucijai jokių tai paneigiančių dokumentų, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai.

3. Užsienietė teismo posėdžio metu nurodė, kad su teikimu nesutinka. Paaiškino, kad pateikė prašymą dėl prieglobsčio, kadangi išvyko iš (duomenys neskelbtini) 2020 m., prasididėjus neramumams, jos buvęs vyras stengėsi jai pakenkti, jai buvo sudaužytas automobilis, atleista iš darbo, bijojo išeiti į lauką. Vizos pratęsti neįmanoma, nes atstovybės neveikia. Atvyko į Lietuvą pas draugus, kurie taip pat yra pabėgėliai, vėliau susipažino su vyru ir pradėjo kartu gyventi, sakė jam, kad reikia tvarkyti dokumentus, jis Užsienietę ramino, tačiau konkrečių veiksmų nesiėmė. Iki šiol prieglobsčio neprašė, nes nežinojo kur kreiptis. Užsienietei nebuvo paaiškinta, kada ji turi išvykti iš Lietuvos.

4. Užsienietės atstovė prašė teikimo netenkinti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi Užsienietė turi gyvenamąją vietą, gyvena su draugu. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. C-36/20 Užsienietė turėtų būti laikoma prieglobsčio prašytoja, nes bėga nuo pavojaus savo šalyje, todėl jai turėtų būti taikomos visos prieglobsčio prašytojams taikytinos garantijos.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2024 m. sausio 3 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies ir skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – 2 (du) mėnesius, iki 2024 m. vasario 29 d. bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Teismas taip pat informavo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), kad posėdžio metu Užsienietė prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Užsienietė į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę atvyko teisėtai 2020 m. spalio 17 d., turėdama (duomenys neskelbtini) pilietės pasą bei iki 2021 m. balandžio 15 d. galiojančią „D“ tipo nacionalinę vizą.

6.2. 2023 m. lapkričio 12 d. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Kauno oro uosto PKP Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) policijos pareigūnai pristatė Užsienietę į Kauno oro uosto PKP tarnybines patalpas, kadangi ji nuo 2021 m. balandžio 16 d. (pasibaigus vizos galiojimo laikui) neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje 941 dienas, Užsienietė viršijo leistiną buvimo Šengeno teritorijoje dienų skaičių. Užsienietė buvo įpareigota savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 7 dienas (t. y. iki 2023 m. lapkričio 19 d.).

6.3. VSAT 2023 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 23S202389 priimtas nutarimas nesurašant protokolo, Užsienietei skirta nuobauda – įspėjimas. Užsienietė neįvykdė jos atžvilgiu priimto sprendimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

6.4. 2024 m. sausio 1 d. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje į Kauno oro uosto PKP Kauno AVPK pareigūnai pristatė Užsienietę, kurią sulaikė Kauno mieste, reaguodami į pranešimą dėl konflikto. Pagal Užsienietės byloje esantį tarnybinį pranešimą Užsienietė buvo pristatyta be asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančio dokumento, tačiau nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietės pasas yra pas asmenį, pas kurį, jos teigimu, ji buvo apsigyvenusi.

6.5. 2024 m. sausio 1 d. VSAT pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnas sprendimu sulaikė Užsienietę ne ilgiau kaip 48 val., kadangi ji yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas, įvertinęs teismo posėdyje duotus Užsienietės paaiškinimus bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C‑36/20, vertino, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 punkto prasme.

8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, 5 dalies 2–4, 12 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti užsienietę. Tačiau byloje nėra duomenų, kad Užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jos tapatybė nustatyta, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas paskirti Užsienietei ne sulaikymą, t. y. pačią griežčiausią judėjimo laisvę suvaržančią priemonę, bet alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. Atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuris bus nagrinėjamas įstatymo nustatyta tvarka, priimtas sprendimas galės būti skundžiamas, teismas nustatė 2 mėnesių alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą, bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties.

III. 10. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 3 d. sprendimą ir Užsienietei skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą nustatytu laiku periodiškai atvykti į VSAT arba elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą, leidžiant apsigyventi Užsienietės pasirinktoje vietoje.

11. Užsienietė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ji Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir kad jai nereikalinga jokia valstybės parama, kadangi ją išlaiko draugas. Į Lietuvą ji atvyko teisėtai, turėdama galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir galiojančią „D“ tipo nacionalinę vizą. Nors viza galiojo iki 2021 m. balandžio 15 d., tačiau kilmės šalyje Užsienietei buvo kilusi grėsmė, ten ji buvo neteisėtai persekiojama. Pareiškėjos su (duomenys neskelbtini) nesieja jokie ryšiai, ten ji neturi darbo (buvo nepagrįstai / per prievartą atleista) ir bijo grįžti, nes būtų suvaržytos jos teisės ir su ja būtų susidorota. Taip pat pareiškėja pabrėžia, kad ji Lietuvos valstybei nekelia grėsmes, nėra paieškoma (t. y. tikisi, kad (duomenys neskelbtini) nepaskelbė jos paieškos) taip pat Užsienietė turi galimybę vykdyti institucijų reikalavimus – būtų pasiekiama, susisiektų nurodytu laiku, neketina slapstysis ar kenkti. Prireikus, pareiškėja turi galimybę įsidarbinti. Užsienietė pabrėžia, kad yra prieglobsčio prašytoja. Pareiškėja taip pat VSAT pateikė gyvenimo partnerio sutikimą jo namuose deklaruoti Užsienietės gyvenamąją vietą ir leisti jai ten gyventi. Užsienietė nurodo įsipareigojanti neišvykti iš Lietuvos be Migracijos departamento leidimo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu.

12. Pareiškėjos įsitikinimu, teismo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra per griežta, todėl neproporcinga, ji galėtų būti taikoma asmeniui, kurio tapatybė nėra nustatyta ir kuris nebendradarbiauja su valstybės institucijomis.

13. VSAT Centras atsiliepime į Užsienietės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

14. VSAT Centras pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad 2024 m. sausio 8 d. Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą ir Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti minėtą prašymą iš esmės. 2024 m. sausio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai priėmė sprendimą tenkinti Centro teikimą taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną antradienį nuo 8 iki 17 val. pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, terminą nustatant iki 2024 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje. Taigi, Centro vertinimu, šiuo atveju ginčo teisinis pagrindas išnyko, todėl apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtu.

15. Teismo posėdžio metu Užsienietė ir jos atstovė pareiškė, jog atsisako apeliacinio skundo, nes 2024 m. sausio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimu Užsienietės laisvės apribojimų klausimas yra išspręstas.

16. VSAT Centro atstovė neprieštaravo Užsienietės atsisakymo nuo apeliacinio skundo priėmimui ir apeliacinio proceso nutraukimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietei buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – 2 (du) mėnesius, iki 2024 m. vasario 29 d. bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

18. Byloje nustatyta, jog 2024 m. sausio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai priėmė sprendimą tenkinti Centro teikimą taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną antradienį nuo 8 iki 17 val. pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, terminą nustatant iki 2024 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje.

19. Užsienietė ir jo atstovė advokatė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad atsisako apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija teismo posėdyje išaiškino Užsienietei apeliacinio skundo atsisakymo teisines pasekmes.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tokiu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją (Užsienietės judėjimo laisvės apribojimų klausimas jau yra išspręstas kitu teismo sprendimu), daro išvadą, kad Užsienietės apeliacinio skundo atsisakymas neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, nepažeidžia kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų. Atsižvelgus į tai, Užsienietės apeliacinio skundo atsisakymas priimamas ir apeliacinis procesas pagal Užsienietės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 3 d. sprendimo nutraukiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti (duomenys neskelbtini) pilietės A. C. apeliacinio skundo atsisakymą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 3 d. sprendimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė