Legislator Case Law & Legislation
23831fdf-70a8-4338-992e-72b0d7aeeabb AI generated

23831fdf-70a8-4338-992e-72b0d7aeeabb · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 23831fdf-70a8-4338-992e-72b0d7aeeabb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo trečiųjų asmenų A. A. , M. K. ir G. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Alodas“ bankroto byloje Nr. B2-3158-565/2009. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB ,,Alodas“ bankroto bylÄ .

Legislator headnote

AI generated

23831fdf-70a8-4338-992e-72b0d7aeeabb · Lietuvos apeliacinis teismas: Banko skolininkams suteiktas lėšas Å¡ie perleido BUAB ,,Alodas“ pagal paskolos sutartis. Å ių paskolos sutarčių pagrindu tretieji asmenys yra įtraukti į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Jei bankas bÅ«tų įtrauktas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , galima bÅ«tų teigti, kad reikalaujama įvykdyti tÄ pačiÄ prievolę (grÄ Å¾inti tÄ patį kreditÄ ) tiek fiziniams asmenims, tiek bankui. Ä®traukus į kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankÄ , nebÅ«tų užtikrinta bankroto procedÅ«rų koncentracija ir ekonomiÅ¡kumas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                              Civilinė byla Nr. 2-236/2010                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo trečiųjų asmenų A. A. , M. K. ir G. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Alodas“ bankroto byloje Nr. B2-3158-565/2009. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB ,,Alodas“ bankroto bylÄ .

Kreditorius Nordea Bank Finland Plc (toliau Bankas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas patvirtinti jo 6 559 966,80 Lt finansinį reikalavimÄ minėtai bendrovei. Nurodė, kad su M. K. , R. K. , G. Ž. , L. Ž. , A. A. bei S. A. 2007 m. liepos 3 d. sudarė kredito sutartį, o tos pačios dienos laidavimo sutartimis UAB ,,Alodas“, kaip solidarus skolininkas, įsipareigojo atsakyti kreditoriui bankui, jei minėti skolininkai nevykdys ar netinkamai vykdys savo prievoles pagal minėtÄ kredito sutartį. Skolininkai kredito sutartį pažeidė, ji buvo nutraukta, o skola bankui pagal minėtÄ sutartį yra 6 559 966,80 Lt.             Bankroto administratorius su Å¡iuo praÅ¡ymu nesutiko.

Nurodė, kad minėti fiziniai asmenys pagal kredito sutartį gautas lėšas paskolino UAB ,,Alodas“ ir yra įtraukti į bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , todėl, bankÄ taip pat įtraukus į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , bendrovė du kartus turės grÄ Å¾inti to paties kredito sumÄ . Tretieji asmenys su praÅ¡ymu nesutiko. Nurodė, kad kredito grÄ Å¾inimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl skola visų pirma turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ įkeisto turto. Å io turto vertė virÅ¡ija skolos sumÄ , todėl banko reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas.

Be to, pagal CK 6.6 straipsnio ketvirtÄ jÄ dalį bankas gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų kredito gavėjai arba laiduotojas. Bankas yra pateikęs ieÅ¡kinį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kredito gavėjų, o tai reiÅ¡kia, kad bankas pasirinko reikÅ¡ti reikalavimÄ bÅ«tent kredito gavėjams, o ne laiduotojui. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi minimÄ Banko praÅ¡ymÄ patenkino ir įtraukė jį kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Teismas nurodė, kad hipoteka ir laidavimas yra savarankiÅ¡ki prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai (CK 6.70 str. 1 d.), o įstatymas nenumato draudimo kreditoriui realizuoti savo teises pagal prievolę, pasinaudojant iÅ¡ karto keliais prievolių užtikrinimo bÅ«dais.

Taip pat teismas atmetė teiginius, jog pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinius kredito gavėjams, kreditorius netenka teisės pareikÅ¡ti reikalavimo kitiems solidariems skolininkams, nes ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas vienam iÅ¡ bendraskolių neatima teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio kitiems bendraskoliams (CK 6.14 str. 3 d.). Teismas taip pat atmetė teiginius, jog įtraukus bankÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , bendrovė turės du kartus vykdyti tÄ pačiÄ prievolę, nurodydamas, jog BUAB ,,Alodas“ pareiga sumokėti bankui kyla iÅ¡ atskirų laidavimo teisinių santykių, užtikrinant kredito gavėjų prievolės bankui įvykdymÄ .

Teismas taip pat atmetė trečiųjų asmenų teiginius, jog skolos suma gali bÅ«ti kitokia, teigdamas, kad Å¡ių savo argumentų tretieji asmenys neįrodė (CPK 178 str.). Jie neginčijo skolos dydžio ir nereikalavo, kad kreditorius pateiktų papildomus duomenis, reikalingus skolos sumai apskaičiuoti.Atskiruoju skundu tretieji asmenys A. A. , M. K. ir G. Ž. praÅ¡o panaikinti minėtÄ teismo nutartį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir atmesti banko praÅ¡ymÄ patvirtinti minėto dydžio finansinį reikalavimÄ bankroto byloje.

SkundÄ grindžia tokiais argumentais:Bankroto bylose teismas privalo ex officio aktyviai rinkti įrodymus savo iniciatyva, tačiau nagrinėjamu atveju atmetė apeliantų argumentus dėl banko reikalaujamos sumos nepagrįstumo remdamasis vien formaliais argumentais, netirdamas apeliantų nurodytų aplinkybių. Kreditorius pateikė duomenis apie skolos, netesybų bei kitų reikalaujamų sumų dydžius, tačiau teismas tinkamai neiÅ¡tyrė, už kokį laikotarpį yra priskaičiuotos nesumokėtos palÅ«kanos, koks taikytas Å¡ių palÅ«kanų dydis, nuo kokių sumų yra priskaičiuotos palÅ«kanos, už kokį laikotarpį yra priskaičiuotos įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos, koks taikytas Å¡ių palÅ«kanų dydis, nuo kokių sumų yra priskaičiuotos palÅ«kanos, kokiu pagrindu reikalaujama atlyginti nesumokėtus mokesčius, ar palÅ«kanų įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad banko įtraukimas į bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä pažeis kitų kreditorių interesus, nes tokiu atveju bankas įgis lemiamÄ balsÄ Ä¯monės kreditorių susirinkimuose bei turės teisę lemti įmonės bankroto procedÅ«rų eigÄ , neatsižvelgiant į kitų kreditorių nuomonę (Ä®BÄ® 22, 25 str.). Teismo sprendimas įtraukti bankÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä yra nepagrįstas, prieÅ¡tarauja kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros principui.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad į kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukus bankÄ pagal laidavimo sutartį jis įgytų prioritetÄ kitų kreditorių atžvilgiu, nes pasibaigus bankroto procedÅ«rai jam iÅ¡liktų galimybė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ asmeninio kredito gavėjų, kitų laiduotojų turto bei įkeisto turto. Kiti kreditoriai Å¡ios galimybės neturi, nes jų reikalavimai bus vykdomi tik iÅ¡ likusio bankrutuojančios bendrovės turto. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visas arba dalis banko kreditorinio reikalavimo jau yra užtikrintas įkeistu turtu, todėl, net ir pripažinus, jog bankas yra trauktinas į bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kreditorinis reikalavimas turėtų bÅ«ti mažinamas įkeisto turto verte.

Bankas dalį negrÄ Å¾into kredito galės padengti iÅ¡ įkeisto turto, nes jis turi prioritetÄ kitų kreditorių atžvilgiu (CK 4.192 str. Ä®BÄ® 34 str.). Tuo tarpu jei kredito gavėjo reikalavimus įvykdytų laiduotojas BUAB ,,Alodas“ CK 6.83 straipsnio pirmosios dalies pagrindu jam nepereis banko, kaip hipotekos turėtojo, teisės ir pareigos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, įtraukus bankÄ Ä¯ bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , susidarytų situacijÄ , jog iÅ¡ BUAB ,,Alodas“ reikalaujama tos pačios skolos du kartus.

Banko skolininkams suteiktas lėšas Å¡ie perleido BUAB ,,Alodas“ pagal paskolos sutartis. Å ių paskolos sutarčių pagrindu tretieji asmenys yra įtraukti į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Jei bankas bÅ«tų įtrauktas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , galima bÅ«tų teigti, kad reikalaujama įvykdyti tÄ pačiÄ prievolę (grÄ Å¾inti tÄ patį kreditÄ ) tiek fiziniams asmenims, tiek bankui. Ä®traukus į kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankÄ , nebÅ«tų užtikrinta bankroto procedÅ«rų koncentracija ir ekonomiÅ¡kumas.

Patenkinus bent dalį Å¡io kreditoriaus reikalavimų bankrutuojanti įmonė atitinkama dalimi perimtų kreditoriaus turtines teises, o tokiu atveju tektų pakartotinai likusiems kreditoriams dalinti turtÄ , įgytÄ pasinaudojus pirminio kreditoriaus banko teisėmis. Be to, įtraukus kreditorių pagal laidavimo sutartį, kuris yra nepasinaudojęs galimybe iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ pagrindinių skolininkų bei įkeisto turto, susidarytų situacija, jog kreditorinis reikalavimas yra netikslus, nes bet kuriuo metu šį visÄ ar dalį reikalavimo gali paengti kiti solidarieji skolininkai.

Bankas savo kreditorinį reikalavimÄ pareiÅ¡kė nepagrįstai praleidęs įstatymų nustatytÄ terminÄ , nes galėjo šį reikalavimÄ pateikti dar 2009 m. balandžio 17 d., kai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius Nordea Bank Finland Plc praÅ¡o skundÄ atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas priėmė teisėtÄ , teisingÄ ir pagrįstÄ nutartį, tinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡analizavo visus Å¡alių pateiktus argumentus ir įrodymus, tinkamai pritaikė procesines teisės normas. Atskirasis skundas atmestinas.

IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį (CPK 263 str. 1 d.). Å iÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija grindžia tokiais argumentais:Pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kai laidavimu užtikrinta prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str.), o kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli solidarieji skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Taigi bankas turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę tiek skolininkų, tiek laiduotojo, tiek jų kartu. Dėl to, apeliantams nepateikus jokių įrodymų, jog reikalavimas ar jo dalis yra įvykdyta, vien aplinkybė, kad bankas tapačius reikalavimus yra pareiÅ¡kęs ar gali pareikÅ¡ti pagrindiniams skolininkams ir kitiems laiduotojams, neužkerta kelio kreditoriui bankui reikalauti prievolės įvykdymo ir iÅ¡ laiduotojo bankrutuojančios bendrovės.Antra, neduoda pagrindo kitokiai iÅ¡vadai apeliantų argumentai, jog teismas neįvertino, kad bankas bent dalį negrÄ Å¾into kredito galės padengti iÅ¡ įkeisto turto, kad banko reikalavimo dydis turėtų bÅ«ti mažinamas įkeisto turto verte ir pan. (CPK 185 str.).

Laidavimas ir turto įkeitimas yra atskiros prievolių užtikrinimo priemonės, todėl tais atvejais, kai prievolės įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais užtikrinimo būdais, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu jo reikalavimo užtikrinimo būdu naudotis, tai yra gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris asmuo – tiek laiduotojas, tiek įkaito davėjas, tiek abu kartu. Aplinkybė, kad bankas, kaip kreditorius, pareikalavo kelių jo reikalavimo užtikrinimo priemonių – laidavimo ir įkeitimo – nekeičia teisinių santykių, susiklosčiusių tarp laiduotojo, kreditoriaus ir skolininkų.

Tačiau, gavus visÄ ar dalį reikalavimo patenkinimo iÅ¡ skolininko ar kitais bÅ«dais, atitinkamai bÅ«tų sumažinami kreditoriniai reikalavimai laiduotojui, ir atvirkščiai (CK 6.83 str.). Dėl to, nagrinėjamu atveju apeliantams neįrodžius, jog dalis skolos yra padengta iÅ¡ įkeisto turto, nėra pagrindo mažinti banko kreditorinio reikalavimo dydžio (CPK 178 str.), o aplinkybė, kad banko reikalavimas yra užtikrintas turto hipoteka, nėra pagrindas atsisakyti tvirtinti banko reikalavimÄ laiduotojo bankroto byloje (CPK 185 str.).Trečia, atmestini apeliantų argumentai, kad banko finansinio reikalavimo patvirtinimas byloje pažeis bankroto procedÅ«rų koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principus.

Apeliantų nurodyti teisės principai nėra absoliutÅ«s ir negali bÅ«ti taikomi taip, kad bÅ«tų paneigtas paties bankroto proceso tikslas bei paskirtis. Bankroto procedÅ«ra nėra savitikslė, todėl jos metu pirmiausia turi bÅ«ti sprendžiami klausimai, susiję su jos esme, o Å¡io proceso koncentracija bei ekonomiÅ¡kumas yra labai svarbÅ«s, tačiau, nesant duomenų dėl banko piktnaudžiavimo savo teisėmis ir proceso vilkinimo, negali užgožti proceso esmės. Dėl to, esant solidariajai laiduotojo ir skolininkų atsakomybei, kreditorius, kaip minėta, gali reikÅ¡ti savo reikalavimus laiduotojui, o procesinės priežastys negali paneigti Å¡ios kreditoriaus teisės. PrieÅ¡inga iÅ¡vada prieÅ¡tarautų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.).

Ketvirta, atmestini apeliantų teiginiai, jog, patvirtinus banko kreditorinį reikalavimÄ , bendrovė turės grÄ Å¾inti tÄ patį kreditÄ du kartus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, fiziniai asmenys kredito gavėjai iÅ¡ banko gautÄ kredito sumÄ paskolino BUAB ,,Alodas“ ir, kadangi BUAB ,,Alodas“ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo Å¡ios paskolintos pinigų sumos negrÄ Å¾ino, jie yra įtraukti į BUAB ,,Alodas“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Å iomis paskolos sutartimis, sudarytomis tarp bendrovės ir fizinių asmenų, BUAB ,,Alodas“ gavo pinigus nuosavybėn ir turi pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjams tokiÄ pat pinigų sumÄ (CK 6.870 str. 1 d.).

Tuo tarpu BUAB ,,Alodas“ pareiga sumokėti kreditoriui Bankui kyla iÅ¡ visai kitų teisinių santykių, tai yra iÅ¡ laidavimo teisinių santykių, kuriuose bendrovė laidavo už fizinių asmenų prievoles pagal kredito sutartį, sudarytÄ tarp banko ir fizinių asmenų. Dėl to, kaip teisingai nurodė teismas, nepagrįstas apeliantų teiginys, kad, įtraukus bankÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , BUAB ,,Alodas“ du kartus turės įvykdyti tÄ pačiÄ prievolę.Penkta, atmestini apeliantų teiginiai, jog bankas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kė be svarbių priežasčių praleidęs terminÄ tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti.

Apeliantas šį argumentÄ grindžia tuo, kad bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2009 m. balandžio 17 d., terminas reikalavimams pareikÅ¡ti baigėsi 2009 m. birželio 1 d., o bankas savo reikalavimÄ pateikė tik 2009 m. birželio 12 d. Apeliantų nuomone, termino praleidimo priežastys nėra svarbios, nes bankas savo reikalavimÄ galėjo pateikti dar 2009 m. balandžio 17 d. nutraukęs kreditavimo sutartį su skolininkais. Kaip žinoma, terminas kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti nėra naikinamasis. Teismas pagal Ä®BÄ® 26 straipsnio pirmÄ jÄ dalį ir CPK 78 straipsnį gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylÄ ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.

Be to, kiekviena teisės norma turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į ja siekiamus tikslus, proporcingumo bei protingumo principus. Terminai paprastai įtvirtinami siekiant užkirsti keliÄ proceso vilkinimui bei piktnaudžiavimui procesu, tačiau procesinių terminių taikymas neturi pažeisti asmens teisės į sÄ Å¾iningÄ savo interesų gynimÄ . Be to, nagrinėjamu atveju bankas šį terminÄ praleido nežymiai, o apeliantai nepateikė jokių įrodymų dėl banko nesÄ Å¾iningo elgesio (CPK 178 str.).

Esant tokiai situacijai, vien apelianto nurodyta aplinkybė, susijusi su banko ir skolininkų tarpusavio sutarties nutraukimu, negali bÅ«ti laikoma pakankama, jog bÅ«tų galima pripažinti termino praleidimo priežastis nesvarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Taip pat nėra duomenų, kad vėlesnis reikalavimų patvirtinimas lėmė proceso vilkinimÄ . Atsižvelgdama į tai, kad, kaip minėta, neesminiai proceso pažeidimai negali įtakoti realiai egzistuojančios materialiosios teisės gynimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nutartis ir Å¡ioje dalyje teisėta bei pagrįsta (CPK 185, 78 str.).  ŠeÅ¡ta, atmestini apeliantų argumentai, jog teismas, tvirtindamas Å¡io kreditoriaus reikalavimÄ , privalėjo ex officio tirti jo dydžio pagrįstumo klausimÄ : už kokį laikotarpį yra priskaičiuotos nesumokėtos palÅ«kanos, koks taikytas Å¡ių palÅ«kanų dydis, nuo kokių sumų yra priskaičiuotos palÅ«kanos, už kokį laikotarpį yra priskaičiuotos įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos, koks taikytas Å¡ių palÅ«kanų dydis, nuo kokių sumų yra priskaičiuotos palÅ«kanos, kokiu pagrindu reikalaujama atlyginti nesumokėtus mokesčius, ar palÅ«kanų įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, ir pan.

Teisėjų kolegija sutinka su Banko atsiliepime į nagrinėjamÄ atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais Å¡iuo klausimu ir pažymi, kad apeliantų atstovas atskirajame skunde teisingai aiÅ¡kina Ä®BÄ® normas apie teismo ex officio aktyvų vaidmenį, pareigas bei kt. bankroto procese ir konkrečiau sprendžiant finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių nuostatas, kaip formuojančias teismų praktikÄ , įmonių bankroto teisės klausimais, tačiau laiko, kad sprendžiant Å¡ių normų aiÅ¡kinimo bei jų taikymo klausimus bÅ«tent nagrinėjamos bylos kontekste, nurodyti atskirojo skundo argumentai neduoda pagrindo naikinti ginčijamÄ teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.).Kaip žinoma, pagal Ä®BÄ® nuostatas pačios bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių, bei vieÅ¡Ä jį interesÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka privalo atstovauti ir apsaugoti bankroto administratorius (Ä®BÄ® 11 str. 1, 3, 6 d., 14, 15, 31 str. ir kt.).

Sutinkamai su Ä®BÄ® 11 straipsnio trečiosios dalies 10 punktu administratorius pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir pateikia jį teismui tvirtinti, o taip pat kreditorių susirinkime bei teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pagal Ä®BÄ® 26 straipsnį teismas kreditorių reikalavimus tvirtina raÅ¡ytinio proceso tvarka, žodinis bylos nagrinėjimas Å¡iuo klausimu gali bÅ«ti skiriamas suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, o administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimÄ teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (Ä®BÄ® 26 str. 4 d.).

Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal Ä®BÄ® pirmojo straipsnio antrÄ jÄ dalį, kitų įstatymų nuostatos, pavyzdžiui, CPK nuostatos, bankroto procese taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja specialaus Ä®BÄ® nuostatoms.IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratorius 2009 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡tu pateikė teismui tvirtintinus kreditorių reikalavimus bendrai 8 669 998, 01 Lt sumai, kartu nurodė, jog siÅ«lo teismui netvirtinti kreditorius Banko 2009 m. birželio 15 d. pareikÅ¡to 6 559 966,80 Lt finansinio reikalavimo.

Šį nesutikimÄ , kaip buvo paminėta anksčiau, administratorius grindė tuo, kad minėti fiziniai asmenys pagal kredito sutartį iÅ¡ Banko gautas lėšas paskolino bankrutuojančiai UAB ,,Alodas“ ir yra įtraukti į bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , todėl, į kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukus dar ir BankÄ , Å¡i bendrovė du kartus turės grÄ Å¾inti to paties kredito sumÄ . Teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtinęs pasiÅ«lytus kreditorių reikalavimus, klausimÄ dėl administratoriaus ginčijamo Banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka.Akivaizdu, kad siekiant užtikrinti bendrųjų civilinio proceso principų įgyvendinimÄ , tai yra dalyvaujančių asmenų procesinį lygiateisiÅ¡kumÄ , proceso koncentruotumÄ , ekonomiÅ¡kumÄ , bankroto procedÅ«rinių klausimų teisminio nagrinėjimo ribos taip pat privalo bÅ«ti apibrėžtos.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratorius nesirėmė minimo Banko kreditorinio reikalavimo dydžio nepagrįstumu kaip Å¡io reikalavimo ginčijimo pagrindu, Bankas Å¡iuo pagrindu taip pat neteikė atsikirtimų, tokių argumentų savo atsiliepime į pareikÅ¡tÄ Banko praÅ¡ymÄ nenurodė ir teismo trečiaisiais asmenimis į šį nagrinėjimÄ Ä¯traukti M. K. , R. K. , A. A. , S. A. , G. Ž. ir L. Ž. . Taigi minimo kreditorinio reikalavimo dydis nebuvo nagrinėjamo ginčo pagrindu.

Todėl, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teismas neturėjo pagrindo tirti Å¡ių aplinkybių. Apeliantai teisingai nurodo, kad teismas tokioje byloje ex officio privalo bÅ«ti aktyvus, tačiau, kaip teisingai teigia Bankas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , Å¡i teismo pareiga negali bÅ«ti absoliutinama. Tuo tarpu apeliacinio proceso metu nauji argumentai, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, negali bÅ«ti keliami (CPK 306 str. 2 d., 338 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto administratorius dėl apeliantų skundžiamos teismo nutarties atskirojo skundo nepadavė.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai, bÅ«dami Banko kreditoriais, už kuriuos laidavo UAB ,,Alodas“, dar iki Å¡ios bylos nagrinėjimo žinojo paskolos sutarčių sÄ lygas, prievolių apimtis, aplinkybę, jog 2009 m. balandžio 17 d.

Bankas yra nutraukęs kredito sutartis, todėl akivaizdu, kad žinojo ir Banko paskaičiuotos savo skolos dydį bei sudėtį, tačiau, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris taip pat yra ir fakto instancija, nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, leidžiančių spręsti apie Å¡io reikalavimo dydžio nepagrįstumÄ . Atsižvelgiant į apeliantų veiklÄ , beje, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantas M. K. buvo UAB ,,Alodas“ direktorius, pasirašęs minimas laidavimo sutartis, į tai, kad jų interesus atstovavo profesionalus teisininkas, bÅ«tų nepagrįsta manyti, kad jie nesuprato, kokiu bÅ«du jie galėtų įgyvendinti savo, kaip kreditorių, procesines teises (CPK 178 str.).

Paminėtų aplinkybių visuma duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apeliantai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina ir tai, jog Ä®BÄ® numato galimybę tikslinti patvirtintus kreditorinius reikalavimus, jei paaiÅ¡kėtų naujos su banko reikalavimo pagrįstumu ar dydžiu susijusios aplinkybės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį ir naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Virginija Čekanauskaitė                                                                                                       Konstantinas Gurinas                                                                                                                            Audronė Jarackaitė Â