23831fdf-70a8-4338-992e-72b0d7aeeabb · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedVirginijos ÄekanauskaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Konstantino Gurino ir AudronÄs JarackaitÄs, teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo treÄiųjų asmenų A. A. , M. K. ir G. Ž. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc finansinis reikalavimas uždarosios akcinÄs bendrovÄs ,,Alodasâ bankroto byloje Nr. B2-3158-565/2009. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi iÅ¡kÄlÄ UAB ,,Alodasâ bankroto bylÄ .
Legislator headnote
AI generated23831fdf-70a8-4338-992e-72b0d7aeeabb · Lietuvos apeliacinis teismas: Banko skolininkams suteiktas lÄÅ¡as Å¡ie perleido BUAB ,,Alodasâ pagal paskolos sutartis. Å ių paskolos sutarÄių pagrindu tretieji asmenys yra įtraukti į bankrutuojanÄios bendrovÄs kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Jei bankas bÅ«tų įtrauktas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , galima bÅ«tų teigti, kad reikalaujama įvykdyti tÄ paÄiÄ prievolÄ (grÄ Å¾inti tÄ patį kreditÄ ) tiek fiziniams asmenims, tiek bankui. Ä®traukus į kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankÄ , nebÅ«tų užtikrinta bankroto procedÅ«rų koncentracija ir ekonomiÅ¡kumas.
Full text
CivilinÄ byla Nr                                                                                              CivilinÄ byla Nr. 2-236/2010                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų:
Virginijos ÄekanauskaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Konstantino Gurino ir AudronÄs JarackaitÄs, teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo treÄiųjų asmenų A. A. , M. K. ir G. Ž. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc finansinis reikalavimas uždarosios akcinÄs bendrovÄs ,,Alodasâ bankroto byloje Nr. B2-3158-565/2009. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi iÅ¡kÄlÄ UAB ,,Alodasâ bankroto bylÄ .
Kreditorius Nordea Bank Finland Plc (toliau Bankas) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas patvirtinti jo 6 559 966,80 Lt finansinį reikalavimÄ minÄtai bendrovei. NurodÄ, kad su M. K. , R. K. , G. Ž. , L. Ž. , A. A. bei S. A. 2007 m. liepos 3 d. sudarÄ kredito sutartį, o tos paÄios dienos laidavimo sutartimis UAB ,,Alodasâ, kaip solidarus skolininkas, įsipareigojo atsakyti kreditoriui bankui, jei minÄti skolininkai nevykdys ar netinkamai vykdys savo prievoles pagal minÄtÄ kredito sutartį. Skolininkai kredito sutartį pažeidÄ, ji buvo nutraukta, o skola bankui pagal minÄtÄ sutartį yra 6 559 966,80 Lt.             Bankroto administratorius su Å¡iuo praÅ¡ymu nesutiko.
NurodÄ, kad minÄti fiziniai asmenys pagal kredito sutartį gautas lÄÅ¡as paskolino UAB ,,Alodasâ ir yra įtraukti į bendrovÄs kreditorių sÄ raÅ¡Ä , todÄl, bankÄ taip pat įtraukus į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , bendrovÄ du kartus turÄs grÄ Å¾inti to paties kredito sumÄ . Tretieji asmenys su praÅ¡ymu nesutiko. NurodÄ, kad kredito grÄ Å¾inimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, todÄl skola visų pirma turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ įkeisto turto. Å io turto vertÄ virÅ¡ija skolos sumÄ , todÄl banko reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas.
Be to, pagal CK 6.6 straipsnio ketvirtÄ jÄ dalį bankas gali reikalauti, kad prievolÄ Ä¯vykdytų kredito gavÄjai arba laiduotojas. Bankas yra pateikÄs ieÅ¡kinį dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kredito gavÄjų, o tai reiÅ¡kia, kad bankas pasirinko reikÅ¡ti reikalavimÄ bÅ«tent kredito gavÄjams, o ne laiduotojui. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi minimÄ Banko praÅ¡ymÄ patenkino ir įtraukÄ jį kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Teismas nurodÄ, kad hipoteka ir laidavimas yra savarankiÅ¡ki prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai (CK 6.70 str. 1 d.), o įstatymas nenumato draudimo kreditoriui realizuoti savo teises pagal prievolÄ, pasinaudojant iÅ¡ karto keliais prievolių užtikrinimo bÅ«dais.
Taip pat teismas atmetÄ teiginius, jog pareiÅ¡kÄs ieÅ¡kinius kredito gavÄjams, kreditorius netenka teisÄs pareikÅ¡ti reikalavimo kitiems solidariems skolininkams, nes ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas vienam iÅ¡ bendraskolių neatima teisÄs pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio kitiems bendraskoliams (CK 6.14 str. 3 d.). Teismas taip pat atmetÄ teiginius, jog įtraukus bankÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , bendrovÄ turÄs du kartus vykdyti tÄ paÄiÄ prievolÄ, nurodydamas, jog BUAB ,,Alodasâ pareiga sumokÄti bankui kyla iÅ¡ atskirų laidavimo teisinių santykių, užtikrinant kredito gavÄjų prievolÄs bankui įvykdymÄ .
Teismas taip pat atmetÄ treÄiųjų asmenų teiginius, jog skolos suma gali bÅ«ti kitokia, teigdamas, kad Å¡ių savo argumentų tretieji asmenys neįrodÄ (CPK 178 str.). Jie neginÄijo skolos dydžio ir nereikalavo, kad kreditorius pateiktų papildomus duomenis, reikalingus skolos sumai apskaiÄiuoti.Atskiruoju skundu tretieji asmenys A. A. , M. K. ir G. Ž. praÅ¡o panaikinti minÄtÄ teismo nutartį, klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs ir atmesti banko praÅ¡ymÄ patvirtinti minÄto dydžio finansinį reikalavimÄ bankroto byloje.
SkundÄ grindžia tokiais argumentais:Bankroto bylose teismas privalo ex officio aktyviai rinkti įrodymus savo iniciatyva, taÄiau nagrinÄjamu atveju atmetÄ apeliantų argumentus dÄl banko reikalaujamos sumos nepagrįstumo remdamasis vien formaliais argumentais, netirdamas apeliantų nurodytų aplinkybių. Kreditorius pateikÄ duomenis apie skolos, netesybų bei kitų reikalaujamų sumų dydžius, taÄiau teismas tinkamai neiÅ¡tyrÄ, už kokį laikotarpį yra priskaiÄiuotos nesumokÄtos palÅ«kanos, koks taikytas Å¡ių palÅ«kanų dydis, nuo kokių sumų yra priskaiÄiuotos palÅ«kanos, už kokį laikotarpį yra priskaiÄiuotos įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos, koks taikytas Å¡ių palÅ«kanų dydis, nuo kokių sumų yra priskaiÄiuotos palÅ«kanos, kokiu pagrindu reikalaujama atlyginti nesumokÄtus mokesÄius, ar palÅ«kanų įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.
Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad banko įtraukimas į bendrovÄs kreditorių sÄ raÅ¡Ä pažeis kitų kreditorių interesus, nes tokiu atveju bankas įgis lemiamÄ balsÄ Ä¯monÄs kreditorių susirinkimuose bei turÄs teisÄ lemti įmonÄs bankroto procedÅ«rų eigÄ , neatsižvelgiant į kitų kreditorių nuomonÄ (Ä®BÄ® 22, 25 str.). Teismo sprendimas įtraukti bankÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä yra nepagrįstas, prieÅ¡tarauja kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros principui.
Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad į kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukus bankÄ pagal laidavimo sutartį jis įgytų prioritetÄ kitų kreditorių atžvilgiu, nes pasibaigus bankroto procedÅ«rai jam iÅ¡liktų galimybÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ asmeninio kredito gavÄjų, kitų laiduotojų turto bei įkeisto turto. Kiti kreditoriai Å¡ios galimybÄs neturi, nes jų reikalavimai bus vykdomi tik iÅ¡ likusio bankrutuojanÄios bendrovÄs turto. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad visas arba dalis banko kreditorinio reikalavimo jau yra užtikrintas įkeistu turtu, todÄl, net ir pripažinus, jog bankas yra trauktinas į bendrovÄs kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kreditorinis reikalavimas turÄtų bÅ«ti mažinamas įkeisto turto verte.
Bankas dalį negrÄ Å¾into kredito galÄs padengti iÅ¡ įkeisto turto, nes jis turi prioritetÄ kitų kreditorių atžvilgiu (CK 4.192 str. Ä®BÄ® 34 str.). Tuo tarpu jei kredito gavÄjo reikalavimus įvykdytų laiduotojas BUAB ,,Alodasâ CK 6.83 straipsnio pirmosios dalies pagrindu jam nepereis banko, kaip hipotekos turÄtojo, teisÄs ir pareigos. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad, įtraukus bankÄ Ä¯ bendrovÄs kreditorių sÄ raÅ¡Ä , susidarytų situacijÄ , jog iÅ¡ BUAB ,,Alodasâ reikalaujama tos paÄios skolos du kartus.
Banko skolininkams suteiktas lÄÅ¡as Å¡ie perleido BUAB ,,Alodasâ pagal paskolos sutartis. Å ių paskolos sutarÄių pagrindu tretieji asmenys yra įtraukti į bankrutuojanÄios bendrovÄs kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Jei bankas bÅ«tų įtrauktas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , galima bÅ«tų teigti, kad reikalaujama įvykdyti tÄ paÄiÄ prievolÄ (grÄ Å¾inti tÄ patį kreditÄ ) tiek fiziniams asmenims, tiek bankui. Ä®traukus į kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankÄ , nebÅ«tų užtikrinta bankroto procedÅ«rų koncentracija ir ekonomiÅ¡kumas.
Patenkinus bent dalį Å¡io kreditoriaus reikalavimų bankrutuojanti įmonÄ atitinkama dalimi perimtų kreditoriaus turtines teises, o tokiu atveju tektų pakartotinai likusiems kreditoriams dalinti turtÄ , įgytÄ pasinaudojus pirminio kreditoriaus banko teisÄmis. Be to, įtraukus kreditorių pagal laidavimo sutartį, kuris yra nepasinaudojÄs galimybe iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ pagrindinių skolininkų bei įkeisto turto, susidarytų situacija, jog kreditorinis reikalavimas yra netikslus, nes bet kuriuo metu šį visÄ ar dalį reikalavimo gali paengti kiti solidarieji skolininkai.
Bankas savo kreditorinį reikalavimÄ pareiÅ¡kÄ nepagrįstai praleidÄs įstatymų nustatytÄ terminÄ , nes galÄjo šį reikalavimÄ pateikti dar 2009 m. balandžio 17 d., kai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukÄ kreditavimo sutartį. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius Nordea Bank Finland Plc praÅ¡o skundÄ atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas priÄmÄ teisÄtÄ , teisingÄ ir pagrįstÄ nutartį, tinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡analizavo visus Å¡alių pateiktus argumentus ir įrodymus, tinkamai pritaikÄ procesines teisÄs normas. Atskirasis skundas atmestinas.
IÅ¡nagrinÄjusi bylos medžiagÄ , teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrÄ bylos aplinkybes, svarbias nagrinÄjamam klausimui, tinkamai pritaikÄ susiklosÄiusius teisinius santykius reglamentuojanÄias teisÄs normas ir priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ nutartį (CPK 263 str. 1 d.). Å iÄ iÅ¡vadÄ teisÄjų kolegija grindžia tokiais argumentais:Pirma, kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, kai laidavimu užtikrinta prievolÄ neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ prievolÄ turintys bendraskoliai (CK 6.81 str.), o kreditorius turi teisÄ reikalauti, kad prievolÄ Ä¯vykdytų tiek visi ar keli solidarieji skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
Taigi bankas turi teisÄ reikalauti įvykdyti prievolÄ tiek skolininkų, tiek laiduotojo, tiek jų kartu. DÄl to, apeliantams nepateikus jokių įrodymų, jog reikalavimas ar jo dalis yra įvykdyta, vien aplinkybÄ, kad bankas tapaÄius reikalavimus yra pareiÅ¡kÄs ar gali pareikÅ¡ti pagrindiniams skolininkams ir kitiems laiduotojams, neužkerta kelio kreditoriui bankui reikalauti prievolÄs įvykdymo ir iÅ¡ laiduotojo bankrutuojanÄios bendrovÄs.Antra, neduoda pagrindo kitokiai iÅ¡vadai apeliantų argumentai, jog teismas neįvertino, kad bankas bent dalį negrÄ Å¾into kredito galÄs padengti iÅ¡ įkeisto turto, kad banko reikalavimo dydis turÄtų bÅ«ti mažinamas įkeisto turto verte ir pan. (CPK 185 str.).
Laidavimas ir turto įkeitimas yra atskiros prievolių užtikrinimo priemonÄs, todÄl tais atvejais, kai prievolÄs įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais užtikrinimo bÅ«dais, kreditorius turi teisÄ pasirinkti, kokiu jo reikalavimo užtikrinimo bÅ«du naudotis, tai yra gali reikalauti, kad prievolÄ Ä¯vykdytų bet kuris asmuo â tiek laiduotojas, tiek įkaito davÄjas, tiek abu kartu. AplinkybÄ, kad bankas, kaip kreditorius, pareikalavo kelių jo reikalavimo užtikrinimo priemonių â laidavimo ir įkeitimo â nekeiÄia teisinių santykių, susiklosÄiusių tarp laiduotojo, kreditoriaus ir skolininkų.
TaÄiau, gavus visÄ ar dalį reikalavimo patenkinimo iÅ¡ skolininko ar kitais bÅ«dais, atitinkamai bÅ«tų sumažinami kreditoriniai reikalavimai laiduotojui, ir atvirkÅ¡Äiai (CK 6.83 str.). DÄl to, nagrinÄjamu atveju apeliantams neįrodžius, jog dalis skolos yra padengta iÅ¡ įkeisto turto, nÄra pagrindo mažinti banko kreditorinio reikalavimo dydžio (CPK 178 str.), o aplinkybÄ, kad banko reikalavimas yra užtikrintas turto hipoteka, nÄra pagrindas atsisakyti tvirtinti banko reikalavimÄ laiduotojo bankroto byloje (CPK 185 str.).TreÄia, atmestini apeliantų argumentai, kad banko finansinio reikalavimo patvirtinimas byloje pažeis bankroto procedÅ«rų koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principus.
Apeliantų nurodyti teisÄs principai nÄra absoliutÅ«s ir negali bÅ«ti taikomi taip, kad bÅ«tų paneigtas paties bankroto proceso tikslas bei paskirtis. Bankroto procedÅ«ra nÄra savitikslÄ, todÄl jos metu pirmiausia turi bÅ«ti sprendžiami klausimai, susijÄ su jos esme, o Å¡io proceso koncentracija bei ekonomiÅ¡kumas yra labai svarbÅ«s, taÄiau, nesant duomenų dÄl banko piktnaudžiavimo savo teisÄmis ir proceso vilkinimo, negali užgožti proceso esmÄs. DÄl to, esant solidariajai laiduotojo ir skolininkų atsakomybei, kreditorius, kaip minÄta, gali reikÅ¡ti savo reikalavimus laiduotojui, o procesinÄs priežastys negali paneigti Å¡ios kreditoriaus teisÄs. PrieÅ¡inga iÅ¡vada prieÅ¡tarautų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.).
Ketvirta, atmestini apeliantų teiginiai, jog, patvirtinus banko kreditorinį reikalavimÄ , bendrovÄ turÄs grÄ Å¾inti tÄ patį kreditÄ du kartus. Kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, fiziniai asmenys kredito gavÄjai iÅ¡ banko gautÄ kredito sumÄ paskolino BUAB ,,Alodasâ ir, kadangi BUAB ,,Alodasâ iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo Å¡ios paskolintos pinigų sumos negrÄ Å¾ino, jie yra įtraukti į BUAB ,,Alodasâ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Å iomis paskolos sutartimis, sudarytomis tarp bendrovÄs ir fizinių asmenų, BUAB ,,Alodasâ gavo pinigus nuosavybÄn ir turi pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos davÄjams tokiÄ pat pinigų sumÄ (CK 6.870 str. 1 d.).
Tuo tarpu BUAB ,,Alodasâ pareiga sumokÄti kreditoriui Bankui kyla iÅ¡ visai kitų teisinių santykių, tai yra iÅ¡ laidavimo teisinių santykių, kuriuose bendrovÄ laidavo už fizinių asmenų prievoles pagal kredito sutartį, sudarytÄ tarp banko ir fizinių asmenų. DÄl to, kaip teisingai nurodÄ teismas, nepagrįstas apeliantų teiginys, kad, įtraukus bankÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , BUAB ,,Alodasâ du kartus turÄs įvykdyti tÄ paÄiÄ prievolÄ.Penkta, atmestini apeliantų teiginiai, jog bankas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kÄ be svarbių priežasÄių praleidÄs terminÄ tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti.
Apeliantas šį argumentÄ grindžia tuo, kad bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2009 m. balandžio 17 d., terminas reikalavimams pareikÅ¡ti baigÄsi 2009 m. birželio 1 d., o bankas savo reikalavimÄ pateikÄ tik 2009 m. birželio 12 d. Apeliantų nuomone, termino praleidimo priežastys nÄra svarbios, nes bankas savo reikalavimÄ galÄjo pateikti dar 2009 m. balandžio 17 d. nutraukÄs kreditavimo sutartį su skolininkais. Kaip žinoma, terminas kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti nÄra naikinamasis. Teismas pagal Ä®BÄ® 26 straipsnio pirmÄ jÄ dalį ir CPK 78 straipsnį gali ir vÄliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylÄ ar sprendimo dÄl įmonÄs pabaigos priÄmimo.
Be to, kiekviena teisÄs norma turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į ja siekiamus tikslus, proporcingumo bei protingumo principus. Terminai paprastai įtvirtinami siekiant užkirsti keliÄ proceso vilkinimui bei piktnaudžiavimui procesu, taÄiau procesinių terminių taikymas neturi pažeisti asmens teisÄs į sÄ Å¾iningÄ savo interesų gynimÄ . Be to, nagrinÄjamu atveju bankas šį terminÄ praleido nežymiai, o apeliantai nepateikÄ jokių įrodymų dÄl banko nesÄ Å¾iningo elgesio (CPK 178 str.).
Esant tokiai situacijai, vien apelianto nurodyta aplinkybÄ, susijusi su banko ir skolininkų tarpusavio sutarties nutraukimu, negali bÅ«ti laikoma pakankama, jog bÅ«tų galima pripažinti termino praleidimo priežastis nesvarbiomis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Taip pat nÄra duomenų, kad vÄlesnis reikalavimų patvirtinimas lÄmÄ proceso vilkinimÄ . Atsižvelgdama į tai, kad, kaip minÄta, neesminiai proceso pažeidimai negali įtakoti realiai egzistuojanÄios materialiosios teisÄs gynimo, teisÄjų kolegija sprendžia, kad teismo nutartis ir Å¡ioje dalyje teisÄta bei pagrįsta (CPK 185, 78 str.).  ŠeÅ¡ta, atmestini apeliantų argumentai, jog teismas, tvirtindamas Å¡io kreditoriaus reikalavimÄ , privalÄjo ex officio tirti jo dydžio pagrįstumo klausimÄ : už kokį laikotarpį yra priskaiÄiuotos nesumokÄtos palÅ«kanos, koks taikytas Å¡ių palÅ«kanų dydis, nuo kokių sumų yra priskaiÄiuotos palÅ«kanos, už kokį laikotarpį yra priskaiÄiuotos įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos, koks taikytas Å¡ių palÅ«kanų dydis, nuo kokių sumų yra priskaiÄiuotos palÅ«kanos, kokiu pagrindu reikalaujama atlyginti nesumokÄtus mokesÄius, ar palÅ«kanų įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, ir pan.
TeisÄjų kolegija sutinka su Banko atsiliepime į nagrinÄjamÄ atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dÄstytais argumentais Å¡iuo klausimu ir pažymi, kad apeliantų atstovas atskirajame skunde teisingai aiÅ¡kina Ä®BÄ® normas apie teismo ex officio aktyvų vaidmenį, pareigas bei kt. bankroto procese ir konkreÄiau sprendžiant finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus, o taip pat Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutarÄių nuostatas, kaip formuojanÄias teismų praktikÄ , įmonių bankroto teisÄs klausimais, taÄiau laiko, kad sprendžiant Å¡ių normų aiÅ¡kinimo bei jų taikymo klausimus bÅ«tent nagrinÄjamos bylos kontekste, nurodyti atskirojo skundo argumentai neduoda pagrindo naikinti ginÄijamÄ teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.).Kaip žinoma, pagal Ä®BÄ® nuostatas paÄios bankrutuojanÄios įmonÄs, jos kreditorių, bei vieÅ¡Ä jį interesÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka privalo atstovauti ir apsaugoti bankroto administratorius (Ä®BÄ® 11 str. 1, 3, 6 d., 14, 15, 31 str. ir kt.).
Sutinkamai su Ä®BÄ® 11 straipsnio treÄiosios dalies 10 punktu administratorius pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, patikslintus pagal įmonÄs finansinÄs apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonÄs kreditorių bei jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir pateikia jį teismui tvirtinti, o taip pat kreditorių susirinkime bei teisme ginÄija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pagal Ä®BÄ® 26 straipsnį teismas kreditorių reikalavimus tvirtina raÅ¡ytinio proceso tvarka, žodinis bylos nagrinÄjimas Å¡iuo klausimu gali bÅ«ti skiriamas suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, o administratoriaus ginÄijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimÄ teismas sprendžia teismo posÄdyje, praneÅ¡Äs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginÄijami (Ä®BÄ® 26 str. 4 d.).
Svarbu pažymÄti ir tai, kad pagal Ä®BÄ® pirmojo straipsnio antrÄ jÄ dalį, kitų įstatymų nuostatos, pavyzdžiui, CPK nuostatos, bankroto procese taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja specialaus Ä®BÄ® nuostatoms.IÅ¡ nagrinÄjamos bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratorius 2009 m. rugpjÅ«Äio 3 d. raÅ¡tu pateikÄ teismui tvirtintinus kreditorių reikalavimus bendrai 8 669 998, 01 Lt sumai, kartu nurodÄ, jog siÅ«lo teismui netvirtinti kreditorius Banko 2009 m. birželio 15 d. pareikÅ¡to 6 559 966,80 Lt finansinio reikalavimo.
Šį nesutikimÄ , kaip buvo paminÄta anksÄiau, administratorius grindÄ tuo, kad minÄti fiziniai asmenys pagal kredito sutartį iÅ¡ Banko gautas lÄÅ¡as paskolino bankrutuojanÄiai UAB ,,Alodasâ ir yra įtraukti į bendrovÄs kreditorių sÄ raÅ¡Ä , todÄl, į kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukus dar ir BankÄ , Å¡i bendrovÄ du kartus turÄs grÄ Å¾inti to paties kredito sumÄ . Teismas 2009 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartimi patvirtinÄs pasiÅ«lytus kreditorių reikalavimus, klausimÄ dÄl administratoriaus ginÄijamo Banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo paskyrÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka.Akivaizdu, kad siekiant užtikrinti bendrųjų civilinio proceso principų įgyvendinimÄ , tai yra dalyvaujanÄių asmenų procesinį lygiateisiÅ¡kumÄ , proceso koncentruotumÄ , ekonomiÅ¡kumÄ , bankroto procedÅ«rinių klausimų teisminio nagrinÄjimo ribos taip pat privalo bÅ«ti apibrÄžtos.
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratorius nesirÄmÄ minimo Banko kreditorinio reikalavimo dydžio nepagrįstumu kaip Å¡io reikalavimo ginÄijimo pagrindu, Bankas Å¡iuo pagrindu taip pat neteikÄ atsikirtimų, tokių argumentų savo atsiliepime į pareikÅ¡tÄ Banko praÅ¡ymÄ nenurodÄ ir teismo treÄiaisiais asmenimis į šį nagrinÄjimÄ Ä¯traukti M. K. , R. K. , A. A. , S. A. , G. Ž. ir L. Ž. . Taigi minimo kreditorinio reikalavimo dydis nebuvo nagrinÄjamo ginÄo pagrindu.
TodÄl, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teismas neturÄjo pagrindo tirti Å¡ių aplinkybių. Apeliantai teisingai nurodo, kad teismas tokioje byloje ex officio privalo bÅ«ti aktyvus, taÄiau, kaip teisingai teigia Bankas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , Å¡i teismo pareiga negali bÅ«ti absoliutinama. Tuo tarpu apeliacinio proceso metu nauji argumentai, kurių nenagrinÄjo pirmosios instancijos teismas, negali bÅ«ti keliami (CPK 306 str. 2 d., 338 str.). Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad bankroto administratorius dÄl apeliantų skundžiamos teismo nutarties atskirojo skundo nepadavÄ.TeisÄjų kolegija pažymi, kad apeliantai, bÅ«dami Banko kreditoriais, už kuriuos laidavo UAB ,,Alodasâ, dar iki Å¡ios bylos nagrinÄjimo žinojo paskolos sutarÄių sÄ lygas, prievolių apimtis, aplinkybÄ, jog 2009 m. balandžio 17 d.
Bankas yra nutraukÄs kredito sutartis, todÄl akivaizdu, kad žinojo ir Banko paskaiÄiuotos savo skolos dydį bei sudÄtį, taÄiau, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinÄs instancijos teismui, kuris taip pat yra ir fakto instancija, nepateikÄ jokių argumentų bei įrodymų, leidžianÄių sprÄsti apie Å¡io reikalavimo dydžio nepagrįstumÄ . Atsižvelgiant į apeliantų veiklÄ , beje, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantas M. K. buvo UAB ,,Alodasâ direktorius, pasiraÅ¡Äs minimas laidavimo sutartis, į tai, kad jų interesus atstovavo profesionalus teisininkas, bÅ«tų nepagrįsta manyti, kad jie nesuprato, kokiu bÅ«du jie galÄtų įgyvendinti savo, kaip kreditorių, procesines teises (CPK 178 str.).
PaminÄtų aplinkybių visuma duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apeliantai piktnaudžiauja savo procesinÄmis teisÄmis. PažymÄtina ir tai, jog Ä®BÄ® numato galimybÄ tikslinti patvirtintus kreditorinius reikalavimus, jei paaiÅ¡kÄtų naujos su banko reikalavimo pagrįstumu ar dydžiu susijusios aplinkybÄs. Esant tokioms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ nutartį ir naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                                                                     Virginija ÄekanauskaitÄ                                                                                                       Konstantinas Gurinas                                                                                                                            AudronÄ JarackaitÄ Â