23826a4077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-2313/2012

Administracinė byla Nr. A602-2313/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00427-2011-2 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1; 15.2.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui R. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. V. ir D. Š. ir atsakovo Šilutės rajono savivaldybės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. V. ir D. Š. skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybei ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. Š. ir J. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos S. V. ir D. Š. (toliau – ir pareiškėjos) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį, prašydamas iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas) priteisti solidariai 2 215,86 Lt turtinės žalos atlyginimą ir po 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde nurodė, jog turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. netinkamo želdinių priežiūros vykdymo. Pažymėjo, jog 2011 m. rugsėjo 14 d., apie 17 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), nuvirto medis ir mirtinai prispaudė jų mamą D. O. V., kurios mirtis buvo konstatuota įvykio vietoje. Nurodė, jog Šilutės rajono apylinkės prokuratūra 2011 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 94-1-00631-11 nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pabrėžė, jog žemės sklypas, kuriame augo medis, priklauso valstybei ir yra atsakovo teritorijoje, atsakovas yra želdinių valdytojas ir turi būti atsakingas už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą jo teritorijoje, todėl privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms. Pažymėjo, jog remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu, savivaldybei yra nustatyta savarankiška funkcija savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas.

Nurodė, jog Želdinių įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad želdinių ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jos būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus ir t.t. Pabrėžė, jog įvykio metu buvo konstatuota, kad nugriuvusio medžio šaknys sutrūnijusios ir sveika tik nedidelė jų dalis.

Atliekant inventorizavimą ir sudarant šalintinų medžių sąrašą, šis medis nebuvo įtrauktas į šalintinų sąrašą. Manė, jog atsakovas turėjo būti aktyvus, privalėjo tinkamai patikrinti medžio būklę ir pripažinti jį šalintinu. Teigė, jog atsakovas, būdamas atsakingas už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, privalėjo užtikrinti, kad teritorijoje prie tilto į ligoninę augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų gyvybei. Manė, kad Šilutės rajono savivaldybės veiksmuose yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį bei prašė priteisti 2 215,86 Lt turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo išlaidos.

Taip pat nurodė, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jos neteko artimo žmogaus – mamos, dėl ko patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmingą netekties jausmą, sąlygojusį teigiamų emocijų, galimybių mėgautis šeimos ryšiais, leisti kartu laisvalaikį, užsiimti bendrais pomėgiais, praradimą, liūdesį, ilgesį bei kitas stiprias neigiamas emocine prasme neturtinio pobūdžio pasekmes. Nuo mamos mirties pradėjo kamuoti nemiga, sunki prislėgta nuotaika, emocinis nuovargis ir nesugebėjimas susikaupti dėl minčių, prislėgusių apie mamos mirtį.

Atsirado sveikatos sutrikimų, dėl kurių padidėjo kraujospūdis, atsirado pastovaus fizinio išsekimo simptomai. Todėl prašė priteisti iš atsakovo po 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės atstovai nesutiko su pareiškėjų reikalavimais ir prašė jų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas manė, jog savivaldybė nėra atsakinga už žalos atsiradimą ir atlyginimą pareiškėjoms, nes sveikas, žaliuojantis medis nuvirto ne dėl savivaldybės kaltės (neveikimo), o dėl tą dieną buvusio stipraus, gūsingo vėjo. Pažymėjo, jog savivaldybė neturėjo jokios informacijos apie tai, jog medis yra galimai supuvęs ar kelia grėsmę, be to, nebuvo gauta jokių prašymų nukirsti arba genėti medį. Pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta pareiškėjų mamos mirtis dėl nelaimingo atsitikimo. Teigė, jog pagal augalo būklės įvertinimą, nuverstas medis – paprastasis klevas, pažymėtas inventorizavimo akte numeriu 41, nebuvo pripažintas šalintinu medžiu, nebuvo jokių duomenų, kad nuvirtęs medis buvo supuvęs, kad jį reikėjo pašalinti, nebuvo gauta piliečių prašymų jį pašalinti. Nurodė, jog medis nebuvo nuvirtęs, jis buvo išverstas su šaknimis audros metu, o sveiko medžio šaknų realus patikrinimas yra neįmanomas, todėl savivaldybės veiksmuose nėra neveikimo, nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, taigi nėra ir civilinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų. Pabrėžė, kad pareiškėjų prašomas priteisti pinigų kiekis neturtinei žalai atlyginti yra neadekvatus, neteisingas ir pats neturtinės žalos paskaičiavimo principas. Be to, pareiškėjai D. Š. buvo išmokėtos pašalpos, kurios atlygino dalį laidojimo išlaidų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjų S. V. ir D. Š. skundą patenkinti iš dalies bei priteisė pareiškėjoms S. V. ir D. Š. iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės po 175,86 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus ir 86 centus) Lt turtinės žalos atlyginimą bei po 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt kiekvienai neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje teismas skundą, kaip nepagrįstą, atmetė.

Teismas rėmėsi CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 6.248 straipsniu, 6.249 straipsnio 1 dalimi bei pažymėjo, jog deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Teismas apžvelgė teisės aktus, reglamentuojančius želdinių tvarkymą: Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalis bei šio straipsnio 7 dalies 7 punktą, Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį bei 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d.

įsakymu Nr. D1-45 (toliau – ir Medžių ir krūmų priežiūros taisyklės), 1 punktu bei sprendė, jog pagal nurodytą teisinį reglamentavimą Šilutės rajono savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Teismas apžvelgė bylos faktines aplinkybes bei akcentavo, jog byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad 2011 m. rugsėjo 14 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) audros metu lūžtantis medis užgriuvo ir mirtinai sužalojo pro šalį šaligatviu ėjusią pareiškėjų mamą D. O. V.. Teismas apžvelgė bylos liudytojų parodymus bei atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjų mamą mirtinai prispaudęs medis – paprastasis klevas – byloje esančioje Šilutės miesto želdinių inventorizavimo duomenų byloje nepažymėtas kaip šalintinas medis.

Pridūrė, jog pagal Šilutės rajone patvirtintas 2008 m. lapkričio 20 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-730 taisyklių 3.1 punktą ginčo medis buvo priskiriamas saugotiniems želdiniams. Pažymėjo, jog tinkamas želdynų ir želdinių inventorizavimas neapima želdynų ir želdinių būklės stebėsenos, apsaugos ir priežiūros, todėl, teismo sprendė, jog atsakovo funkcijos neapsiribojo vien inventorizavimo atlikimu, tačiau Šilutės rajono savivaldybė turėjo pareigą aktyviai veikti, kad būtų išvengta medžio griuvimo ir to sukeliamų neigiamų padarinių.

Pridūrė ir tai, jog atsižvelgiant į tai, kad nugriuvęs medis augo prie Šyšos upės šlapiame dirvožemyje bei buvo pasviręs, įvertinęs teisės aktų nuostatas dėl želdinių priežiūros, atsakovas turėjo pasirinkti tinkamą medžių vertinimo tvarką, ypač tų, kurie auga tokioje aplinkoje, jog nuvirtę gali apgadinti turtą, sužaloti asmenis. Pažymėjo, jog atsakovo argumentas, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, kas šalina jo atsakomybę (CK 6.553 straipsnio 1 dalis), yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, jog CK 6.253 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos, tačiau iš byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties 2012 m. sausio 19 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad Šilutės mieste 2011 m. rugsėjo 14 d. 15 val. maksimalus vėjo greitis buvo 18 m/s, 18 val.

– 19 m/s, o tai pagal 2006 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintą Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašą nėra laikytina nenugalima jėga, todėl nešalina atsakovo atsakomybės. Teismas apibendrino, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus rašytinius įrodymus, jų paaiškinimus ir bylos faktines aplinkybes, taip pat sprendė, kad pareiškėjos tinkamai įrodė, jog dėl atsakovo neveikimo joms buvo padaryta turtinė žala, kad tarp šio neveikimo ir pareiškėjoms kilusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl jos turi teisę į padarytos žalos atlyginimą CK 6.271 straipsnio 4 dalies pagrindu, tačiau teismas nesutiko su prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu.

Šiuo aspektu nurodė, jog dėl mamos mirties pareiškėjos gavo vienkartinę pašalpą bei laidojimo pašalpą, todėl konkrečiam tikslui skirtos pašalpos turėjo būti tinkamai panaudotos. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašo priteisti 2 215,86 Lt, o joms buvo išmokėtos atitinkamos išmokos, lygios 2 040 Lt (1 000 + 1 040), teisingu turtinės žalos atlyginimu teismas laikė 175,86 Lt sumą (skirtumą tarp patirtų išlaidų ir gautų išmokų) bei šią sumą joms priteisė. Teismas akcentavo, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą.

Pridūrė, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėjo, jog pareiškėjos neturtinę žalą įvertina 150 000 Lt, t. y. po 75 tūkstančius kiekvienai, nurodydamos, jog dėl savivaldybės neveikimo užkrito medis, kuris mirtinai sužalojo jų mamą, todėl patiria dvasinius išgyvenimus, stresą, sielvartą.

Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja S. V. teismo posėdžio metu paaiškino neturtinės žalos apskaičiavimo principą: neturtinės žalos dydį pareiškėjos nustatė pagal jų mamos gautą pensijos dydį (apie 750 Lt), kuris dauginamas iš 10 metų, nes statistinis moterų amžius Lietuvoje yra 75 metai, jų mama mirė būdama 65 metų, vadinasi ji dar būtų gyvenusi mažiausiai 10 metų, jei nebūtų mirtinai traumuota. Be to, turi būti įskaičiuojamos pajamos ir iš mamos ūkio, nes ji augino kiaules, turėjo karvę, vištų. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos paskaičiavimo principas yra savaime ydingas.

Šiuo aspektu nurodė, jog negalima situacija, kai neturtinė žala paskaičiuojama negautomis pajamomis, nes ji padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos. Teismas išdėstė, jog pareiškėjų išgyvenimai, netekus artimo žmogaus – mamos – yra akivaizdūs, o jos netektis sukėlė dvasinius, emocinius išgyvenimus, stresą, nerimą, netekties jausmą, ypač kai tarp pareiškėjų (dukterų), trečiųjų suinteresuotų asmenų (mirusios anūkų) buvo stiprus dvasinis ir emocinis ryšys. Pridūrė, jog šiuos išgyvenimus patvirtina ir rašytiniai įrodymai, iš kurių matosi, kad pareiškėja S. V. kreipėsi pagalbos į medikus dėl nemigos ir skausmų, jai buvo skirti vaistai, nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki spalio 14 d. ji buvo nedarbinga.

Todėl teismas įvertino, jog pareiškėjų patirti išgyvenimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Šilutės miesto savivaldybės neveikimu. Pažymėjo ir tai, jog atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, todėl įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Teismas, vertindamas pareiškėjų patirtus dvasinius išgyvenimus dėl mamos netekties, sprendė, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis, nes tai, be kita ko, būtų per didelė turtinė prievolė savivaldybei.

Pažymėjo, jog atsižvelgtina į tai, kad savivaldybės neveikimas nėra tyčinis, taip pat – į tai, kad savivaldybė atliko tam tikrus želdinių priežiūros veiksmus, t.y. 2011 m. gegužės mėnesį medžiai buvo vizualiai apžiūrėti, atliktas jų inventorizavimas, o nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio praėjo pakankamai trumpas laikas iš naujo tikrinti visus Šilutės mieste augančius medžius, taip pat – į gamtines sąlygas, nes byloje nepaneigta, jog įvykio dieną pūtė gūsingas vėjas, kas sudaro pagrindą pareiškėjoms priteistiną neturtinę žalą mažinti ir priteisti kiekvienai iš jų po 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjos, nesutikdamos su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 127 – 128), kuriuo prašo iš dalies pakeisti ginčijamą sprendimą ir priteisti joms iš atsakovo po 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde išdėsto faktines aplinkybes bei akcentuoja tokius pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus:

1. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų jų glaudų ryšį su mama iki įvykio, kurie būdingi tėvams ir vaikams. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jų išgyvenimai, netekus mamos, yra akivaizdūs bei kad jas siejo stiprus dvasinis ir emocinis ryšys ir, kad mamos netektis sukėlė dvasinius, emocinius išgyvenimus, stresą, nerimą, netekties jausmą, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, tai vis tiek netinkamai įvertino.

2. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas neturtinės žalos dydį pažymėjo, kad prašoma priteisti 150 000,00Lt neturtinė žala būtų per didelė turtinė prievolė savivaldybei. Tačiau byloje nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, kuriais būtų galima šį teiginį pagrįsti. Be to, ir teismų praktikoje formuojama nuostata, kad turtinė padėtis, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio gyvybės atėmimo atveju klausimą, nėra lemiamas veiksnys (remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio mėn. 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-386/2010).

3. Akcentuoja, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, konstatavo, jog atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl mano, jog toks jo neveikimas negali būti vertinamas kaip netyčinis.

4. Teigia, jog bylose, kuriose yra sprendžiama viešoji atsakomybė, yra būtina atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką civilinėje teisėje. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 2K-151/2008 dukrai dėl motinos žūties priteista 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 2K-238/2008 dviem pilnamečiams, atskirai gyvenusiems vaikams, žuvus tėvui, priteista po 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2008 m. birželio 10 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 2K-243/2008 po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteista sutuoktinei ir suaugusiai bei atskirai gyvenusiai dukrai; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 2K-380/2008, žuvus tėvui, nepilnamečiui sūnui priteista 70 000 Lt neturinės žalos atlyginimo; 2009 m. spalio 27 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 2K-399/2009 sutuoktinei priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 2K-353/2009 dėl tėvo mirties dukrai priteista 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2010 m. vasario 23d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010 dukrai dėl motinos žūties priteista 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tikina, jog iš paminėtų bylų akivaizdu, kad neturtinės žalos atlyginimas netekus artimo žmogaus, civilinėje jurisprudencijoje, vertinamas kaip didesnis dvasinis išgyvenimas negu administracinėje, į ką reikėtų atsižvelgti formuojant bendrą teisinę praktiką.

5. Nurodo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neteko itin artimo žmogaus – mamos, tokiu būdu patirdamos didelius dvasinius išgyvenimus, skausmingą netekties jausmą sąlygojusį teigiamų emocijų, galimybių mėgautis šeimos ryšiais, leisti kartu laisvalaikį, užsiimti bendrais pomėgiais praradimą, liūdesį, ilgesį bei kitas stiprias neigiamas emocine prasme neturtinio pobūdžio pasekmes, todėl nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis susijusiomis su neturtine žala.

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybė, nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 145 – 147), be kita ko, prašydama panaikinti ginčijamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog Savivaldybė turėjo pareigą aktyviai veikti, kad būtų išvengta medžio griuvimo ir jo sukeliamų neigiamų padarinių. Mano, jog savivaldybė veikė operatyviai ir aktyviai, nuolat vykdydama želdinių priežiūrą. Atkreipia dėmesį, jog ginčo medis buvo apžiūrėtas atliekant želdinių inventorizaciją, t. y. 2011 metų gegužės mėnesį, kurios metu nustatyta, jog jis nekėlė jokios grėsmės, atrodė sveikas, buvo suformuota žalia lapų laja.

Tikina, jog savivaldybė nėra atsakinga už žalos padarymą ir žalos atlyginimą, kadangi sveikas, žaliuojantis medis nuvirto ne dėl Savivaldybės kaltės (neveikimo), o dėl to tą dieną buvusio stipraus, gūsingo vėjo. Pažymi, kad Savivaldybė neturėjo jokios informacijos apie tai, jog medis yra supuvęs ar kelia grėsmę, be to, nebuvo gauta jokių prašymų nukirsti arba genėti medį. Nurodo, jog medis buvo sveikas, nepažeistas, žaliuojančiais lapais (apie tai patvirtina ir Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011 m. rugsėjo 18 d.

įvykio aprašymas), o sveiko medžio šaknų realus patikrinimas yra neįmanomas. Maža to, bet koks medžio genėjimas ar šalinimas Šilutės mieste sukelia ypatingą bendruomenės nepasitenkinimą bei sudaro konfliktines situacijas tarp rajono gyventojų ir vietos savivaldos institucijų. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Šilutės rajono prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat pažymėta, jog medis nukrito audros metu, nustatyta, kad pareiškėjų motina mirė nelaimingo atsitikimo metu. Priduria, jog Šilutės miesto ir rajono parkų bei gyvenviečių želdinių inventorizavimo akto duomenimis audros nuverstas medis – paprastasis klevas, pažymėtas 41 numeriu, pagal augalo būklės įvertinimą nebuvo pripažintas šalintinu medžiu, taip pat nebuvo jokių duomenų, kad nuvirtęs medis buvo supuvęs, kad jį reikėjo pašalinti.

Nurodo ir tai, jog asmenų prašymus, susijusius su želdinių kirtimu, nagrinėjanti Šilutės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisija jokių prašymų dėl medžio kirtimo taip pat nebuvo gavusi. Taip pat remiasi CK 6.271 straipsniu ir pažymi, jog pareiškėjų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Savivaldybės veiksmus, žalos pareiškėjoms padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Savivaldybės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Išdėsto, jog šiuo atveju Savivaldybės veiksmuose nėra neveikimo, nėra kaltės dėl atsiradusios žalos bei priežastinio ryšio tarp Savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl nėra ir sąlygų Savivaldybės atsakomybei atsirasti.

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 143 – 144) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovo paduotą apeliacinį skundą – tenkinti.

Atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą iš esmės pakartoja tuos pačius motyvus, nurodytus savo paties apeliaciniam instancijos teismui teiktame apeliaciniame skunde.

Tretieji suinteresuotieji asmenys M. Š. ir J. Š. atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 142) prašo šį apeliacinį skundą tenkinti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjoms iš atsakovo po 75 000 litų.

Atsiliepime nurodo, jog dėl močiutės tragiškos žūties kartu su tėvais labai išgyveno, patyrė didelius dvasinius ir emocinius sukrėtimus, todėl mano, jog apeliacinio skundo patenkinimu būtų kompensuojama neturtinė žala.

Pareiškėjos ir tretieji suinteresuotieji asmenys, atstovaujami advokato R. K., atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 180 – 182) prašo šį apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsniu, Želdinių įstatymo 2 straipsnio 32 punktu bei 10 straipsnio 1 dalimi, Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 44 punktu, akivaizdu, kad atsakovas buvo atsakingas už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą savo teritorijoje, todėl būtent jis privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A-756-2195/2010). Todėl mano, jog apeliantas nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, kad jis privalėjo aktyviai veikti tam, kad būtų išvengta medžio griuvimo ir jo sukeliamų neigiamų padarinių. Taip pat nurodo, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog bet koks medžio genėjimas ar šalinimas Šilutės mieste sukelia ypatingą bendruomenės nepasitenkinimą. Teigia, jog priešinga visuomenės reakcija, būtent tai, kad patys savivaldybės darbuotojai trukdo pašalinti vieną ar kitą želdinį, buvo išreikšta vietinėje spaudoje. Nurodo, jog nesutinka ir su tuo, kad įvykio dieną pūtė neįprastai stiprus vėjas, nes dėl ypatingo oro sąlygų jokių informacinių pranešimų viešo informavimo priemonėmis tądien nebuvo. Pažymi ir tai, jog pats atsakovas akcentavo, jog nešalina želdinių, jei negauna suinteresuotų asmenų prašymų, kas suponuoja, jog savo pareigą prižiūrėti želdinius, jis vykdė nepakankamai atidžiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 14 d., apie 17 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) nuvirto medis ir mirtinai prispaudė pareiškėjų (kurios yra pilnametės, darbingos) mamą D. O. V., kurios mirtis buvo konstatuota įvykio vietoje. Šilutės rajono apylinkės prokuratūra 2011 m. spalio 25 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Po įvykio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnas rašytiname akte konstatavo, kad nugriuvusio medžio šaknys sutrūnijusios ir sveika tik nedidelė jų dalis.

Žemės sklypas, kuriame augo medis, priklauso valstybei ir yra atsakovo – Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje. Medis – paprastasis klevas, pažymėtas Nr. 41, buvo nustatyta tvarka inventorizuotas. Atliekant inventorizavimą, baigtą iki 2011 m. gegužės mėn., šis medis nebuvo įtrauktas į šalintinų sąrašą. Šilutės miesto ir rajono parkų bei gyvenviečių želdinių inventorizavimo paslaugas suteikė savivaldybei Vilniaus pedagoginis universitetas 2011 m. vasario 4 d. Sudarytos sutarties pagrindu.

Pareiškėjos kreipėsi į teismą su reikalavimu atlyginti turtinę (2 215,86 Lt ) ir neturtinę žalą (po 75 000 Lt), kurią patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, pareiškėjos neteko artimo žmogaus – mamos, dėl ko patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmingą netekties jausmą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, konstatavęs neteisėtą atsakovo neveikimą tvarkant savivaldybės teritorijoje esančius želdynus, iš dalies tenkino reikalavimus priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Teismas priteisė pareiškėjoms 175,86 Lt turtinės žalos atlyginimą kurią sudarė laidojimo išlaidos, į kurias teismas įskaitė pareiškėjoms sumokėtas pašalpas, po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurį teismas nustatė kaip teisingą ir protingą atlygintinos pinigais įvertintą neturtinės žalos dydį.

Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda delikto, t.y. įstatyme nustatytos teisinės pareigos ar bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai, kad nebūtų kitiems padaryta žalos, pažeidimo pagrindu. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės taisyklės nustatytos įvertinus 1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. 84 (15) nuostatas, kurios kaip ir Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsiranda dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, nustato atsakomybę už valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, kuri nėra siejama su tų institucijų ar jų atstovų kalte. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis valdžios institucijų atsakomybę sieja su jų priimtų aktų neteisėtumu, kuris nagrinėjamu atveju turi būti nustatytas. Be to, turėtų būti nustatytas priežastinis ryšys bei nustatoma padaryta žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama savivaldybės pareiga pagal teisės aktų reikalavimus tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti savivaldybės teritorijoje esančius želdynus, o nevykdant šios pareigos konstatuojama savivaldybės prievolė atlyginti asmenims padarytą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-145/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010).

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visų nagrinėjamu atveju būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

Teismas nustatė, kad konkrečiu atveju savivaldybės institucijos aktas, t.y. neveikimas, buvo neteisėtas. Teismas išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir išanalizavo galiojantį teisinį reglamentavimą bei pagrįstai sprendė, kad savivaldybės veiksmai vykdant želdynų priežiūrą neatitiko teisės aktų reikalavimų, šį neteisėtą neveikimą lėmė netinkamas želdynų priežiūros proceso vykdymas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė priežastinio ryšio buvimą (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Teismas nustatė faktinį priežastinį ryšį, t. y. įvertino, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėto neveikimo, t. y. pagrįstai sprendė, kad neteisėti veiksmai yra ekvivalentė žalos atsiradimo priežastis (sine qua non sąlyga). Teismas nustatė ir kitą priežastinio ryšio nustatymo etapą – teisinio priežastinio ryšio buvimą, t.y. teisingai sprendė klausimą, kad teisiniai padariniai (civilinės atsakomybės taikymo požiūriu) nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto neveikimo. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį reikia nustatyti, ar pažeidėjo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad jam būtų galima taikyti civilinę atsakomybę.

Pastebėtina ir tai, jog nustatant priežastinį ryšį pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė.

Teismas teisingai taikė teisės aktus, reglamentuojančius želdinių tvarkymą: Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalis bei šio straipsnio 7 dalies 7 punktą, Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį bei 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, Medžių ir krūmų priežiūros taisyklės 1 punktą. Teismas pagrįstai sprendė, jog pagal nurodytą teisinį reglamentavimą Šilutės rajono savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Teismas teisingai akcentavo, kad pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas.

Teismas, remdamasis byloje ištirtais įrodymais, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjų mamą mirtinai prispaudęs medis – paprastasis klevas – byloje esančioje Šilutės miesto želdinių inventorizavimo duomenų byloje nepažymėtas kaip šalintinas medis, tačiau atsakovo funkcijos neapsiribojo vien inventorizavimo atlikimu, Šilutės rajono savivaldybė turėjo pareigą aktyviai veikti, kad būtų išvengta medžio griuvimo ir to sukeliamų neigiamų padarinių. Teismas teisingai pažymėjo ir tai, jog atsižvelgiant į tai, kad nugriuvęs medis augo prie Šyšos upės šlapiame dirvožemyje bei buvo pasviręs, įvertinęs teisės aktų nuostatas dėl želdinių priežiūros, atsakovas turėjo pasirinkti tinkamą medžių vertinimo tvarką, ypač tų, kurie auga tokioje aplinkoje, jog nuvirtę gali apgadinti turtą, sužaloti asmenis.

Nėra pagrįsti atsakovo argumentai dėl to, kad jis negalėjo žinoti, jog išoriškai sveikas atrodęs medis nuvirto dėl to, kad jo šaknys buvo sutrūnijusios. Atsakovas vykdydamas minėtas teisės aktuose nustatytas pareigas dėl želdynų apskaitos, pasitelkęs reikalingus specialistus, privalėjo užtikrinti ir medžių būklės tyrimą. Atsakovas savo pareigas dėl želdynų apskaitos ir priežiūros privalėjo vykdyti ne vien formaliai, bet atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, kurie iš tikrųjų užtikrintų tinkamą želdynų priežiūrą.

Apibendrinant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimo konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovo neveikimas prižiūrint želdinius buvo neteisėtas ir dėl to buvo padaryta žala.

Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad padaryta žala turi būti pareiškėjoms atlyginta (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra aplinkybių, dėl kurių atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, būtent, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nenugalimos jėgos (force majeure) – neišvengiamų skolininko nekontroliuojamų bei nepašalinamų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 3 dalis, 6.212 straipsnis). Byloje pagrįstai buvo akcentuojama, kad stiprus vėjas (18 m/s) Pamario krašte negali būti vertinamas kaip aplinkybė, kurios protingai negalima buvo numatyti. Minėtų aplinkybių dėl stipraus vėjo, dėl kurio lūžo medis, negalima priskirti prie aplinkybių, kurių negalima buvo kontroliuoti ir užkirsti kelio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo funkcija prižiūrint želdynus suprantama, be kita ko, kaip medžio būklės tyrimas, todėl tinkamai vykdant šią funkciją ir tiriant medžių būklę, galima buvo užkirsti kelią žalos atsiradimui.

Nepagrįsti yra atsakovo argumentai, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog žala padaryta dėl audros metu lūžusio medžio. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra priskirtas prie dokumentų, kuriuose nustatomos aplinkybės yra laikomos neįrodinėtinomis (ABTĮ 58 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo nurodytus argumentus dėl to, ar buvo nagrinėjamu atveju nenugalima jėga, pagrįstai tyrė visus byloje esančius rašytinius įrodymus (pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, minėtą nutarimą), šalių paaiškinimus ir pagrįstai sprendė, kad įvykio metu buvęs vėjas, negali būti vertinamas kaip aplinkybė, dėl kurios atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio klausimus (Civilinio kodekso 6.249, 6.250 straipsniai).

Teismas spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos priteisimo, būtent – reikalautų laidojimo išlaidų priteisimo, pagrįstai sprendė, kad savivaldybė vienai iš pareiškėjų skyrė laidojimo pašalpą bei pašalpą, kurias teismas įskaitė į laidojimo išlaidų 2215,86 Lt sumą, kurią pareiškėjos reikalavo priteisti. Pareiškėjų reikalauta laidojimo išlaidų suma yra pagrįsta dokumentais, o jos dydis neviršija pagrįstų ir protingų atitinkamų išlaidų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.291 straipsnio 2 dalimi laidojimo išlaidos išieškomos iš žalą padariusio asmens tik tiek, kiek jų nepadengia išmokėta laidojimo pašalpa.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl gyvybės atėmimo. Šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas, todėl pareiškėjas turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Teismas spręsdamas šį klausimą privalo vadovautis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio kodekso 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Civilinio kodekso 6.284 straipsnyje yra nustatyti asmenys, kurie fizinio asmens mirties atveju turi teisę į žalos atlyginimą, būtent asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą šioje normoje numatyti asmenys turi neatsižvelgiant į darbingumą. Todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir žuvusiosios pilnamečiai vaikai, kaip ir yra nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad žuvusiojo asmens pilnamečiai vaikai arba tėvai neatsižvelgiant į darbingumą turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Sprendžiant dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydžio reikia atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju. Pareiškėjai (pilnametės dukros) bei tretieji suinteresuoti asmenys (anūkai) akcentavo, kad nuolat palaikė glaudžius ir artimus santykius su žuvusiąja. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl atsakovo neteisėto neveikimo buvo pažeista aukščiausia vertybė – žmogaus gyvybė. Dėl šios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes gyvybės atkūrimas neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Minėta, kad pareiškėjos įrodė, kad nuolat palaikė glaudžius ir artimus santykius su žuvusiąja. Pareiškėjos tiek savo paaiškinimais, tiek rašytiniais įrodymais pagrindė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, kreipėsi pas medikus. Todėl teismas, įvertinęs minėtus įstatyme nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus ir byloje ištirtus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjoms turi būti priteista po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nepagrįsti yra pareiškėjų apeliacinio skundo motyvai, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas ir neatitinka tokiose bylose suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjos pagrįstai nurodo, kad bylos dėl žalos atlyginimo yra civiliniai ginčai, kurių dalis – nustatyta Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, yra priskirta nagrinėti administraciniams teismams. Todėl ginčai dėl viešosios civilinės atsakomybės, kurie pagal įstatymą yra priskirti nagrinėti administraciniams teismams, nagrinėtini vadovaujantis visomis civilinę atsakomybę nustatančiomis taisyklėmis, nes įstatymų nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka nekeičia šių ginčų esmės. Todėl tiek reikalavimai dėl žalos atlyginimo administracinėse bylose, tiek reikalavimai dėl žalos atlyginimo civilinėse bylose, tiek ieškiniai baudžiamosiose bylose nagrinėjami taikant privatinės teisės normomis bei vadovaujantis minėtas bylas nagrinėjančių teismų formuojama teismų praktika. Tačiau minėtais atvejais, deliktinius santykius kildinant iš skirtingo pobūdžio veiksmų, atitinkamai gali keistis ir neturtinės žalos įvertinimo kriterijai nustatyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnyje, todėl administracinėse bylose negali būti visais atvejais vadovaujamasi neturtinės žalos dydžiu, nustatytu civilinėse ar baudžiamosiose bylose.

Pareiškėjų apeliaciniame skunde yra minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos baudžiamosiose bylose, kuriose buvo priteisiama žymiai didesnė nusikaltimu padaryta neturtinė žala. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ir kitose bylose, kuriose taikoma viešoji civilinė atsakomybė yra sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės be kaltės, dėl legaliais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, t. y. dėl žalos atlyginimo padarytos valstybės ar savivaldybės institucijoms vykdant savo kompetenciją, būtent – netinkamai vykdant savo kompetenciją. Todėl pareiškėjų minėti teismų precedentai ir nagrinėjama byla nėra lygiaverčiai atvejai. Negali būti laikomi lygiaverčiais atvejais ir precedentai civilinėse bylose, kuriose yra sprendžiami klausimai dėl profesinės atsakomybės taikymo (pvz. gydytojų), kur veiksmams taikomi griežtesni atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartai. Minėtose bylose gali būti taikomos kitos nei administracinėse bylose taisyklės, ribojančios teismo nuožiūros ribas, leidžiančias sumažinti atlygintinų nuostolių dydį mažiau, nei draudimo suma, kuria buvo ar turėjo būti apdrausta atsakovo civilinė atsakomybė (Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų motyvų, sprendžiant klausimą dėl viešosios civilinės atsakomybės gali būti taikoma visiško nuostolių atlyginimo išimtis ir pagal Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytą pavyzdinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgdamas teismas turi teisę sumažinti atlygintinų nuostolių dydį, gali būti atsižvelgiama į atsakomybės pobūdį, būtent į tai, kad atsakomybė yra be kaltės, žala padaroma legaliais veiksmais.

Be to, pažymėtina, kad pareiškėjų minėtuose teismų precedentuose buvo sprendžiamas klausimas ir žymiai didesnis neturtinės žalos atlyginimas buvo priteisiamas nepilnamečiams asmenims arba kitiems išlaikymo reikalaujantiems asmenims. Pilnamečiams vaikams arba tėvams, kuriems neturėtų būti skiriamas išlaikymas, teismų praktikoje priteisiamos sumos yra analogiškos kaip ir buvo priteistos teismo šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2008).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai sprendė, kad reikia vadovautis Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalimi, kuri teismui leidžia įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Teismas, sprendęs, kad yra pagrindas taikyti principo dėl visiško nuostolių atlyginimo principą, nesprendė klausimo dėl Civilinio kodekso 6.282 straipsnio, leidžiančio sumažinti priteitiną žalą atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, todėl nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad turėjo būti pateikti dokumentai dėl savivaldybės finansinės padėties. Teismas faktiškai taikė Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalį, kurioje, kaip minėta, įgyvendinti minėti teisės principai.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydžio paskaičiavimas vadovaujantis žuvusiosios gautu pensijos dydžiu, kurią ji galėjo gauti pareiškėjų nurodytą laikotarpį būdama gyva, yra klaidingas. Šis žalos paskaičiavimo būdas siejamas su Civilinio kodekso 6.284 straipsnyje nustatyta teise reikalauti priteisti turtinės žalos atlyginimą dėl maitintojo netekimo. Pareiškėjos nėra priskirtos prie subjektų, turinčių teisę gauti turtinės žalos atlyginimą netekus maitintojo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto tinkamai ištyrus rašytinius bylos įrodymus bei atlikus visapusę teisės normų analizę, nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimas paliktinas galioti.

Nepatenkinus apeliacinių skundų, nėra pagrindo priteisti dalyvaujantiems byloje asmenims bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų S. V. ir D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Šilutės rajono savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius