23817c66-375d-4d52-85ce-a033aae6e796 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-16046-920/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08421-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 5 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Linas Baublys vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J.

B., valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , paveldėjimo tikslu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po žmonos I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti jos turtÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo A. K. motina I. K.. PareiÅ¡kėjo tėvas J. K. po savo žmonos I.

K. mirties nesikreipė į notarų biurÄ ir įstatymų numatyta tvarka nepateikė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjo tėvai I. K. ir J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo tėvas J. K. po savo žmonos I. K. mirties gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. priėmė palikimÄ po žmonos mirties faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti žmonai priklausiusiÄ Â½ buto. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas J.

K.. J. K. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), ir gyveno minėtame bute iki savo mirties. Po J. K. mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjas J. K.. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, po ½ dalį, priklausė pareiÅ¡kėjo tėvams, I. K. ir J. K., taigi, J. K. turėjo ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), o kitÄ Â½ dalį, priklausiusiÄ Å¾monai I. K. priėmė kaip palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti po žmonos mirties.

PareiÅ¡kėjo tėvas J. K. priėmė savo žmonos, palikėjos I. K., palikimÄ , jį pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti. J. K. rÅ«pinosi palikėjos turtu kaip savo, jį prižiÅ«rėjo, palaikė tinkamÄ bÅ«klę, rÅ«pinosi mokesčiais, susijusiais su nekilnojamuoju turtu ir kt. Pažymėtina aplinkybė, jog ½ dalis nurodyto nekilnojamojo turto faktiÅ¡kai priklausė J. K.. PareiÅ¡kėjas ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ negali (e. b.l. 1-4).

Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kimu visiÅ¡kai sutinka, jos tėvas J. K. vienasmeniÅ¡kai, pilna apimtimi priėmė, savo žmonos, palikėjos I. K., palikimÄ , jį pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti. J. K. rÅ«pinosi palikėjos turtu kaip savo, jį prižiÅ«rėjo, palaikė tinkamos bÅ«klės, rÅ«pinosi mokesčiais, susijusiais su nekilnojamuoju turtu ir kt. (e. b. l. 36-37). Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad J.

K. priėmė savo sutuoktinės palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui (e. b. l. 38-39). Byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, praneÅ¡us byloje dalyvaujantiems asmenims (e. b. l. 51-57). Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkinamas. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t, y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444, 445 straipsniai). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra I. K. ir J. K. sÅ«nus (e.b. l. 6). I. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10); iki mirties deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11).

Kauno miesto 21-ojo notarų biuro duomenimis po I. K. mirties į notarų biurÄ niekas nesikreipė (e. b. l. 14). Mirties įraÅ¡as patvirtina, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 24); paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta Gyventojų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 25). IÅ¡ Kauno miesto 24-ojo notarų biuro raÅ¡to nustatyta, kad po J. K. mirties į notarų biurÄ kreipėsi pareiÅ¡kėjas A. K. (e. b. l. 27). Nekilnojamasis turtas registruotas J. K. vardu, jam ir I. K. esant santuokoje (e. b. l. 16-17).

Nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. K. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės I. K. mirties, pareiÅ¡kėjui A. K. galės bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimÄ turi priimti.

Palikimo priėmimas - tai vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK5.50 str. 2 d.).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

Pagal Civilinio kodekso5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimÄ ar neegzistavimÄ teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu.

Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas Å¡iuos faktus pripažįsta nustatytais. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ . Priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku.

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Kaip nustatyta iÅ¡ pareiÅ¡kimo ir jo priedų pareiÅ¡kėjo tėvas J. K. nustatytu terminu į notarų biurÄ nesikreipė, tačiau po sutuoktinės mirties likusį palikimÄ priėmė pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, t. y. naudojosi butu, mokėjo mokesčius iki pat mirties.

Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenis neprieÅ¡taraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad J. K. po sutuoktinės I. K. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Ä®statyme nustatytas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įstatyminį reglamentavimÄ , nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad J. K. po sutuoktinės I. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270, 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Linas Baublys