237f12d2-c2c8-4255-b2fa-e3e3bc9dfb4a · Panevėžio apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-15-531/2020 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. sausio 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas CiesiÅ«nas, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - P. N. gynėjui adv. Antanui Cemnolonskui, suinteresuotam asmeniui I. A. P., nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs P. N., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria tenkintas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas ir P. N. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje taikymas, n u s t a t ė : 1. 1995 m. gruodžio 12 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi P. N., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 1 d., 271 str. 1 d., 118 str. 4 d., 105 str. 7 p. (1961 m. BK redakcija) uždraustas veikas, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir jam paskirta priverčiamoji medicininio pobÅ«džio priemonė – gydymas psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sÄ lygomis. Teismų nutartimis P. N. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas buvo tęsiama bei keičiama jos rÅ«Å¡is.

Paskutinį kartÄ P. N. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista 2017 m. gruodžio 6 d., t. y. taikomas stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimÄ ir gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis. Å ios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas P. N. buvo ne kartÄ pratęstas, paskutinį kartÄ â€“ skundžiama Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi.

2. P. N. pateiktu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jo atžvilgiu taikytÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimÄ . Nurodo, kad jo laisvės ribojimas jį gydant stacionare yra neadekvatus lyginant su jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumu ar sankcijoje numatytos bausmės griežtumu. Pažymi, kad jo psichikos bÅ«klė yra iÅ¡ esmės pagerėjusi, nei ji buvo nusikalstamos veikos padarymo metu.

Jo sveikatos bÅ«klė atitinka gydymo rėžimo pakeitimo kriterijus. Tokia iÅ¡vada konstatuota ir medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vadoje dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių pratęsimo. IÅ¡vadoje nurodoma, kad jo psichinė bÅ«sena, elgesys per paskutinį stebėjimo laikotarpį (6 mėn.) nesikeitė. Taigi, jo bÅ«sena yra tokia pati, kaip ir per kelis paskutiniuosius stebėjimo laikotarpius, kurių komisijos įvertinimas jam buvo palankus, siÅ«lant keisti gydymo rėžimÄ Ä¯ ambulatorinį.

Å iuo atveju pastebėtina nenuosekli pačios komisijos pozicija jo gydymo atžvilgiu. Motyvuojant praÅ¡ymÄ gydymÄ tęsti tomis pačiomis sÄ lygomis, komisija nurodė, kad per stebimÄ laikotarpį P. N. kelis kartus elgėsi pasyviai agresyviai, padirbo asmens tapatybės kortelę ir telefonu iÅ¡kvietė kurjerį. Dėl tapatybės kortelės paaiÅ¡kino, kad tai buvo juodai balto formato skenuota tapatybės kortelės kopija, iÅ¡kirpta iÅ¡ paprasto popieriaus lapo ir pažymi, jog gydymo įstaigoje ji iÅ¡ jo nebuvo paimta, kas akivaizdžiai rodo, kad Å¡is poelgis nėra pavojingas.

Å ioje situacijoje įžvelgia užgautas ambicijas, kadangi jis, atvykus policijos pareigÅ«nams, atsisakė su jais bendrauti, nors pasinaudojimas savo teise, bendrauti ar ne su policijos pareigÅ«nais, gydymo įstaigos personalo negali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ jį. Atkreipia dėmesį, kad pats tapatybės kortelės kopijos pasidaryti negalėjo, nes neturi reikiamos technikos, tai jam padaryti galėjo tik ligoninės personalas, kuris, nebÅ«tų atlikęs jokių neteisėtų veiksmų. Taigi, žinoti savo asmens duomenis, nepaisant kokia forma tai daroma, nėra joks socialinį pavojingumÄ liudijantis požymis.

Pabrėžia, kad naudojimasis mobilaus ryÅ¡io telefonu priverstinai besigydantiems stacionare asmenims nėra uždraustas. Taip pat nėra draudžiama naudotis ir kurjerių paslaugomis. PaaiÅ¡kina, kad jo elgesį daugiau sÄ lygoja charakterio savybės, o ne psichinės ligos požymiai. TÄ patvirtina ir jį gydanti gydytoja, kuri ne kartÄ yra pasakiusi, kad jo charakterio ypatybės nėra gydomos medicininėmis priemonėmis. Taigi, ne psichinė liga, o jo charakteris sÄ lygoja jo santykį su kitais pacientais.

Apylinkės teismas nenurodė, kuo pasireiÅ¡kia jo manipuliacija kitais ligoniais, todėl teigti, kad tai kelia jo socialinį pavojingumÄ nėra pagrindo. Pažymi, kad tariama manipuliavimo elgsena yra stebima labai seniai, atsispindi ir ankstesniuose teikimuose, kuriuose, kaip jau minėta, buvo siÅ«loma keisti gydymÄ Ä¯ ambulatorinį. Taigi, komisija yra nenuosekli ir objektyvi teikdama iÅ¡vadas, arba jo tokia elgsena nėra esminė ir socialinį pavojingumÄ grindžianti aplinkybė. Pastebi prieÅ¡taravimus ir smurto rizikos vertinime, kuriame nurodyta, kad rizika yra aukÅ¡ta, tačiau ankščiau, remiantis tokiais pačiais motyvais, rizika buvo vertinama vidutine.

Mano, kad nuo 2019 m. sausio 4 d. nutarties, byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo, kurioje buvo nurodoma dar nėra praėjęs pakankamas laikas, kad įsitikinti, jog pagerėjusi bÅ«klė yra stabili, socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs ir tolesnis gydymo tęstinumas galimas užtikrinti ambulatorinėmis sÄ lygomis, yra praėjęs pakankamas laiko tarpas, leidžiantis jam priverstinį gydymÄ tęsti ambulatorinėmis sÄ lygomis. Socialinė aplinka į kuriÄ jis galėtų grįžti yra tinkama, juo per visÄ gydymosi laikotarpį rÅ«pinosi artimieji, domėjosi jo gydymo eiga, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad negalėtų bÅ«ti užtikrinamos ambulatorinio gydymo sÄ lygos.

3. Teismo posėdyje asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - P. N. gynėjas adv. Antanas Cemnolonskas ir suinteresuotas asmuo I. A. P. praÅ¡o P. N. skundÄ tenkinti, o prokurorė - atmesti.

4. Skundas atmetamas.

5. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs P. N. skundo argumentus, teismui pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė P. N. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis terminÄ ir nepakeitė jos į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ :

1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. IÅ¡ kartu su 2019 m. gruodžio 5 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobÅ«džio priemonės rÅ«Å¡ies pratęsimo pateiktos 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių pratęsimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – IÅ¡vada) matyti, kad Komisija, rekomenduodama tęsti P. N. priverstinį gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis nurodė, kad stebėjimo laikotarpyje paciento psichinė bÅ«sena nesikeitė, elgesys iÅ¡lieka be pokyčių – klinikiniame vaizde stebimas nekintantis, nepasiduodantis korekcijai elgesys, įtakojantis asocialaus tipo asmenybės sutrikimo.

8. Taip pat iÅ¡ IÅ¡vados matyti, kad stebimuoju laikotarpiu ligonio elgesys formaliai teisingas. Konstatuoti keli pasyvios agresijos atvejai: kuomet kratos metu radus padirbtÄ asmens tapatybės kortelę ir praneÅ¡us apie tai policijai, ligonis nėjo kalbėtis su atvykusiais pareigÅ«nais. Ligonis yra informuotas, kad visi pirkiniai ir pageidavimai iÅ¡vykti aptariami komandinio aptarimo metu, tačiau ligonis keletÄ sykių iÅ¡sikvietė kurjerį, tada pageidavo iÅ¡vežti taisyti svetimÄ televizorių. Drausminamas teigė „AÅ¡ nepakaltinamas“, taigi teisinę situacijÄ naudojo savo tikslams siekti.

Nei suvokimo sutrikimų, nei kliedėjimo idėjų neiÅ¡sako. Dėl žodžiu nekoreguojamo ligonio elgesio buvo intensyvintas gydymas. Pažymima, kad komisijos metu Å¡ypsosi, neigia netinkamÄ elgesį, pripažįsta turėjęs iÅ¡manųjį telefonÄ ir asmens tapatybės kortelę naudojęs susikurti paskyras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankuose. Kam tos paskiros bÅ«tų naudojamos – nepaaiÅ¡kina. MÄ stymas nuoseklus. Aktyvios psichopatizacijos nėra, vaistus geria. Palaiko ryÅ¡ius su motina, seserimi. 9. 2019 m. lapkričio 27 d. smurto rizikos įvertinime nurodoma, kad P. N. smurto rizika yra aukÅ¡ta.

10. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės atstovė – gydytoja E. R. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad negalima pasakyti, kad P. N. bÅ«klė yra stabili. Gydymas koreguotas, padidintos vaistų dozės ir jų vartojimo dažnis. Gydymas koreguotas per paskutinį pusmetį. Taikant intensyvesnį gydymÄ , personalas pažeidimų nepastebėjo. Jis savo teisinę padėtį „nepakaltinamas“ naudoja gynybai, savo elgesiui pateisinti.

11. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos iÅ¡vadai, jog P. N. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis gali bÅ«ti pakeista į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Pagrindo abejoti pateiktais įrodymais nėra, kadangi nebuvo pateikta jokių, objektyvių juos paneigiančių duomenų.

IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad per P. N. gydymo minėtoje ligoninėje laikotarpį, jo stebėjimo sÄ lygos buvo ne kartÄ keičiamos iÅ¡ bendro į sustiprinto. Stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis jam taikomas jau kiek daugiau nei dvejus metus, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Komisijos iÅ¡vadoje pateiktų duomenų, P. N. rizikos įvertinimo bei ligoninės atstovės paaiÅ¡kinimų, per šį laikotarpį P. N. bÅ«klė nepagerėjo tiek, jog jau bÅ«tų galima jam taikyti ambulatorinį stebėjimÄ .

Nustatyta, kad P. N. yra linkęs nesilaikyti, kaip pats nurodo, jam gerai žinomų, VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Pagal bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus akivaizdu, jog P. N. savo netinkamo elgesio nepripažįsta, bando jį pateisinti savo „nepakaltinamumo“ bÅ«sena, charakterio savybėmis, apkaltinti ligoninės personalÄ . Be to, naujas, pakoreguotas gydymas jam yra taikomas tik pusę metų ir Å¡is laiko tarpas, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, yra per trumpas, jog bÅ«tų galima spręsti dėl jo efektyvumo.

P. N. smurtinio elgesio rizika, kuri, kaip jau minėta, Å¡iuo metu yra aukÅ¡ta, bylos duomenimis, didina rėžimo pažeidimai, manipuliatyvus, savanaudiÅ¡kas elgesys skyriuje, bei ateityje galimos stresinės reakcijos dėl pasikeitusios socialinės aplinkos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad P. N. priverstinis stacionarinis gydymas yra bÅ«tinas ir pratęsė jam taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Å iuo atveju dar negalima daryti iÅ¡vados, kad P. N. socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų bÅ«ti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Å ios teismo iÅ¡vados nekeičia tai, jog P. N. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje yra gydomas jau ilgÄ laikÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad P. N. yra teisus teigdamas, kad skundžiamoje nutartyje nėra konkrečiai nurodoma, kuo pasireiÅ¡kė jo manipuliatyvus elgesys, tačiau toks nutarties netikslumas, nustatytų kitų faktinių aplinkybių kontekste apie jo bÅ«klę, nelaikomas esminiu pažeidimu ir nesudaro pagrindo jos panaikinti.

12. Ginčydamas apylinkės teismo nutartį P. N. pateiktame skunde nurodė, kad Komisijos nuomonė dėl jo gydymo yra nenuosekli, kadangi prieÅ¡ tai, buvo siÅ«loma keisti jo gydymÄ Ä¯ ambulatorinį, o vėliau, jau pratęsti taikomÄ priverstinį gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis. Pažymėtina, kad kiekvienÄ kartÄ , prieÅ¡ teikiant teikimÄ teismui dėl asmeniui taikomos priverčiamosios medicinos priemonės yra iÅ¡ naujo įvertinama jo bÅ«klė, gydymo efektyvumas ir tik tuomet yra sprendžiama, kokio pobÅ«džio gydymas – stacionarus ar ambulatorinis, jam galėtų bÅ«ti taikomas.

Vien tik tai, kad prieÅ¡ tai Komisija yra teikusi teikimÄ , kuriame siÅ«lė P. N. taikyti ambulatorinį gydymÄ , nereiÅ¡kia, jog toks siÅ«lymas turi bÅ«ti teikiamas nuolat. Å iuo atveju, Komisija įvertinusi P. N. bÅ«klę, jo padarytus naujus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nusprendė, kad P. N. ir toliau turėtų bÅ«ti taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis, todėl prašė jį pratęsti. Pagrindo konstatavimui, jog tokiu praÅ¡ymu buvo padarytas koks nors pažeidimas, nėra.

13. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d., n u t a r i a : P. N., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Valdas CiesiÅ«nas