2017-09-21 Nr. AB-17036-3-61-3-01681-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-807-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01681-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. su 2014 m. kovo 14 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3748; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 220,11 Lt; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 080,35 Lt, ir 1 119,44 Lt nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią karių valstybinės pensijos dalį. Teismui pripažinus, kad yra praleistas terminas skundui paduoti, pareiškėjas prašė jį atnaujinti (b. l. 1–10, 27–37).

2. A. V. paaiškino, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 1P-307 jam nuo 2011 m. liepos 29 d. buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri vėliau, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo perskaičiuota, todėl nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. Departamentas pareiškėjui mokėjo sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. A. V. nuomone, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas ir nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę.

3. Dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. pareiškėjui nebuvo išmokėta 2 080,35 Lt. Iš gautos pažymos A. V. paaiškėjo, kad jo sumažintai valstybinei pensijai buvo taikyta ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, kadangi jis 2011–2012 m. turėjo draudžiamųjų pajamų. Taigi pareiškėjo valstybinė pensija sumažėjo antrą kartą (nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. papildomai 220,11 Lt).

4. A. V. 2014 m. vasario 20 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių ir gavo atsakymą, kad nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. jam nebuvo išmokėta 1 119,4 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis. VSDFV 2014 m. kovo 27 d. sprendime Nr. (6.5)I-2916 nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs 6 mėnesių kreipimosi terminą, todėl jo prašymas nebus nagrinėjamas, bei pažymėjo, kad iki 2014 m. balandžio 11 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. A. V. 2014 m. balandžio 7 d. rašte nurodė, priežastis, dėl kurių į VSDFV nesikreipė anksčiau, tačiau ši institucija 2014 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. (6.5)I-3748 pareiškėjo prašymo nenagrinėjo. Pareiškėjo nuomone, VSDFV netinkamai taikė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas ir nesprendė klausimo dėl jam neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo, kadangi ginčui aktualų teisinį santykį reguliuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai. Pažymėjo, kad išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, jog ginčuose dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies pagal analogiją turi būti taikomos panašius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti.

5. Pareiškėjo teigimu, 2011 m. liepos 29 d. gavęs sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, jis nemanė, kad jo teisės yra pažeidžiamos, o apie pensijos sumažinimą pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jis nežinojo. Apie tai sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 21 d. „Valstybės žiniose“ paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, tačiau į teismą nesikreipė, kadangi tikėjo, jog įstatymai bus taikomi visiems vienodai. Pareiškėjas rėmėsi Konstitucinio Teismo doktrina bei teigė, kad nėra praradęs teisės ginti savo pažeistas teises bei reikalauti grąžinti jam neteisėtai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, nes apie šią teisę sužinojo tik iš 2013 m. balandžio 23 d. pažymos Nr. (12)-SN-03. Susipažinęs su Konstitucinio Teismo 2013 m. birželio 11 d. pranešimu žiniasklaidai, jog yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą, ir supratęs, kad be teismo sprendimo jam nebus grąžinta neteisėtai sumažinta valstybinės pensijos dalis, pareiškėjas kreipėsi į Departamentą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies.

6. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–20, 49).

7. Paaiškino, kad paskirta pareigūno valstybinė pensija pareiškėjui buvo mokama laikantis Laikinojo įstatymo nuostatų. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime įvertinęs Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad ji Konstitucijai neprieštarauja, o to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Departamento generalinio direktoriaus sprendimas apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui mažesnę nei paskirtoji pareigūno valstybinę pensiją atitiko tuo metu galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatas.

8. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 50–53).

9. Pažymėjo, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo VSDFV terminą, o jo skunde nurodyti argumentai dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo nesudaro pagrindo terminą atnaujinti. VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3748 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti bei tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo. Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, nuo 2013 m. sausio 1 d. tęsdamas A. V. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimą, veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir taikė galiojančio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai.

10. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylos dalį dėl A. V. reikalavimo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nutraukti, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 61–65).

11. Paaiškino, kad mokėdamas pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, iki 2013 m. gruodžio 31 d. privalėjo vadovautis Laikinuoju įstatymu, kurio 4 straipsnio 1 dalis nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Pirmąją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją VSDFV teritorinis skyrius pareiškėjui išmokėjo 2013 m. vasario mėnesį, būtent tada jis turėjo sužinoti apie sprendimą mokėti ne viso dydžio paskirtą pensiją. Tai reiškia, kad su 2014 m. vasario 20 d. prašymu dėl 2013 m. sumažintos pensijos dalies išmokėjimo kreipdamasis į VSDFV Vilniaus skyrių ir su 2014 m. kovo 14 d. prašymu kreipdamasis į VSDFV, pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą. Reikšdamas reikalavimą dėl skundo padavimo VSDFV termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kai ši institucija 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3748 terminą atnaujinti atsisakė, pareiškėjas iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją, kuri nėra priskirta teismo kompetencijai. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 2013 m. negautos pensijos dalies priteisimo teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės. Be to, buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokama vadovaujantis Konstitucijai neprieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

12. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo padėtį pakeisti į trečiojo suinteresuoto asmens, bylos dalį dėl A. V. reikalavimo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nutraukti, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 84–88).

13. VSDFV Utenos skyrius savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kaip ir VSDFV Vilniaus skyrius bei VSDFV.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą patenkino iš dalies: panaikino VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3748, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, priteisė nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 63,75 Eur, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kitą pareiškėjo A. V. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 116–120).

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Departamento 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 1P-307 pareiškėjui nuo 2011 m. liepos 29 d. buvo paskirta 542,22 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija; nuo 2011 m. liepos 1 d. valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius; Departamentas 2014 m. kovo 5 d. raštu Nr. (7.61)3B-2740 pareiškėjui pateikė duomenis apie paskirtos pensijos apskaičiavimą ir išmokėjimą; pareiškėjas 2014 m. vasario 20 d. prašymu išmokėti valstybinės pensijos dalį kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių; VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. vasario 26 d. raštu Nr. (10.79)3-24351 pareiškėjui pateikė duomenis apie pensiją, o prašymo dalį dėl valstybinės pensijos skirtumo išmokėjimo pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VSDFV; VSDFV 2014 m. kovo 18 d. gavo pareiškėjo 2014 m. kovo 14 d. prašymą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo ir 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2916 nustatė, kad, 2014 m. vasario 20 d. ir 2014 m. kovo 14 d. prašymais kreipdamasis dėl 2013 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. negautos pensijos dalies išmokėjimo pareiškėjas buvo praleidęs Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminą, todėl atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. vasario 20 d. prašymo dalį, kurioje jis prašė išmokėti 2013 m. sumažintą pensijos dalį, ir 2014 m. kovo 14 d. prašymą bei nurodė, kad, jeigu iki 2014 m. balandžio 11 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo; pareiškėjas 2014 m. balandžio 7 d. prašymu kreipėsi į VSDFV, prašė išnagrinėti jo 2014 m. vasario 20 d. bei 2014 m. kovo 14 d. prašymus ir išmokėti 2013 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautą pensijos dalį; VSDFV, išnagrinėjusi A. V. 2014 m. balandžio 7 d. prašymą, 2014 m. balandžio 22 sprendimu Nr. (6.5)I-3748 nusprendė, jog šiame prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui apskųsti, todėl atsisakė atnaujinti šį terminą ir nusprendė nenagrinėti 2014 m. vasario 20 d. bei 2014 m. kovo 14 d. pareiškėjo prašymų.

16. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu bei 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu, padarė išvadą, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Pareiškėjui valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį esant pagrįstoms sąlygoms, t. y. pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kuris neprieštaravo Konstitucijai. Teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, atmetė.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nepagrįstai nebuvo išmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą ribojimą. Nurodė, kad ši neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui turi būti priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus.

18. Teismas taip pat sprendė, kad VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3748, kuriame atsakovas konstatavo, jog A. V. prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui mokėti jam nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą pensiją apskųsti ir atsisakė atnaujinti praleistą terminą šiam VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui apskųsti bei nenagrinėjo jo 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. kovo 14 d. prašymų, kuriuose buvo prašoma išmokėti 2013 m. dėl Laikinojo įstatymo taikymo sumažintos pensijos dalį, yra nepagrįstas, kadangi turėtų būti taikomas iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs 3 metų terminas, kurio pareiškėjas nebuvo praleidęs. Todėl teismas VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3748 panaikino.

III. 19. Atsakovas VSDFV pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą – priteisti A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 63,75 Eur, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 123–128).

20. Apeliantas nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta panaikinti VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3748. Teigia, kad ši teismo sprendimo dalis buvo priimta neteisingai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, o tai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.

21. VSDFV teigimu, nuo 2013 m. sausio 1 d. teisės aktuose valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams (veiksmams) dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo apskųsti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir nustatytas 6 mėnesių terminas tiems sprendimams (veiksmams) VSDFV apskųsti. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, terminas skundui VSDFV dėl teritorinių skyrių sprendimų (veiksmų, valinių aktų) mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintas pensijas paduoti turi būti skaičiuojamas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Būtent ši diena yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie sumažintos pensijos mokėjimą pagal 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-92 sužinojo (turėjo sužinoti) išmokėjus pirmą remiantis įstatymu sumažintą pensiją, t. y. 2013 m. vasario mėnesį. Būtent nuo šio momento turėjo būti skaičiuojamas 6 mėnesių terminas VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmams apskųsti. Todėl VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3748 teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir atsisakė nagrinėti A. V. 2014 m. vasario 20 d. bei 2014 m. kovo 14 d. prašymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino šį VSDFV sprendimą. Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta panaikinti VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3748, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas.

22. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Departamentas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą tiek, kiek jis susijęs su Departamento kompetencija, palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

24. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidariusią karių valstybinės pensijos dalį bei dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidariusią karių valstybinės pensijos dalį bei panaikinti VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3748, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymus dėl pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos valstybinės pensijos. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jei teismas nustatys, kad jis praleistas.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3748, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 63,75 Eur, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, o kitą skundo dalį atmetė.

26. Atsakovas VSDFV apeliacine tvarka skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria yra panaikintas VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3748. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo neskundė, o tai atitinkamai reiškia, kad apeliacine tvarka byla nagrinėjama pagal atsakovo apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

27. Vertindama VSDFV apeliacinio skundo argumentus, susijusius su VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3748, kuriuo VSDFV konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas 6 mėnesių VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų, 2013 m. pareiškėjui mokant valstybinę pensiją, apskundimo terminas, ir dėl to atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. vasario 20 d. bei 2014 m. kovo 14 d. prašymus, teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas buvo pripažintas specialiuoju terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas. Padarytais pakeitimais įstatymų leidėjas nuo 3 metų iki 6 mėnesių sutrumpino skundų valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais pateikimo terminus. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija) įtvirtinta, jog skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą.

28. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą konstatuota, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose kreipdamasis į teismą pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Todėl, pareiškėjui net ir neskundus institucijų priimtų sprendimų, jam nebūtų užkirstas kelias reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Be to, teismas pažymėjo, kad procesiniai reikalavimai dėl kreipimosi į teismą turi būti aiškinami kiek įmanoma taip, kad nebūtų paneigta teisė į veiksmingą teisminę gynybą, todėl esant keliems galimiems procesinių teisės nuostatų dėl kreipimosi į teismą aiškinimo variantams, pirmenybė turi būti teikiama tam, kuris užtikrintų jos praktinį veiksmingumą. Tuo tarpu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalies pakeitimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų mokėjimo klausimais yra skundžiami VSDFV Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2014 m. vasario 20 d. bei 2014 m. kovo 14 d. prašymais kreipėsi į atsakovą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., išmokėjimo. Atitinkamai, galiojant šiam ginčui aktualioms Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatoms, atsakovas pagrįstai jomis vadovavosi priimdamas skundžiamą 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3748, todėl panaikinti šį VSDFV sprendimą nebuvo teisinio pagrindo (žr., pvz., 2016 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1648-525/2016, 2017 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2501-822/2016).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo sprendimu kreipėsi į teismą ir jo ginčas dėl valstybinės pensijos nepriemokos buvo išnagrinėtas iš esmės, nustačius, kad pareiškėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo apskaičiuojama bei mokama tinkamai taikant teisės aktus ir pareiškėjas teisės į jo nurodytą pensijos nepriemoką neįgijo.

31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3748, naikintina ir sprendimas keistinas šią pareiškėjo skundo dalį atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti jo dalį, kuria panaikintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3748. Pareiškėjo reikalavimą panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3748 atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė