2019-07-10 Nr. AB-14127-3-62-3-01825-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1456-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01825-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014 m. iki 2014 m. rugsėjo mėn. atliko bausmę 10-ame būryje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Šio būrio gyvenamosios patalpos Nr. 3 plotas buvo apie 25 kv. m, buvo laikomas kartu su 22 asmenimis. Patalpoje nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Kamerų plotą mažino baldai ir kiti jose buvę įrenginiai. Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas sienele, tuo pažeidžiant pareiškėjo privatumą. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo per mažas. Pažymėjo, jog nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2015 m. birželio mėn. pareiškėjas bausmę atliko Marijampolės PN 5-ame būryje, 3-oje gyvenamojoje patalpoje. Minėtu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma, kadangi buvo laikomas gyvenamojoje kameroje, kurios gyvenamojo ploto norma buvo apie 30 kv. m, joje buvo laikomas kartu su 19 asmenų. Šioje gyvenamosiose patalpose buvo nepakankamas apšvietimas, netinkama patalpos ventiliacija, nebuvo stalo (negalėjo patogiai rašyti laiškų artimiesiems). Minėtame būryje nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge, trūko klozetų, pisuarų. Laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. vidurio pareiškėjas bausmę atliko 17-ame būryje 6-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kuri buvo apie 120 kv. m gyvenamojo ploto, joje buvo apgyvendintas kartu su 40 asmenų. Šioje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto, buvo nepakankamas dirbtinis apšvietimas, trūko prausyklų, klozetų, todėl dėl didelio nuteistųjų skaičiaus turėjo laukti eilėse. Įrengtuose tualetuose nebuvo užtikrintas privatumas, virtuvės plotas buvo per mažas, įrengta tik viena viryklė, viena skalbimo mašina, pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo per mažas. Dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, emociniu sutrikimu, garbės ir orumo pažeminimu, dvasinėmis kančiomis.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti.

4. Marijampolės PN nurodė, kad ginčo laikotarpiu teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Paaiškino, jog pareiškėjas didžiąją bausmės laiko dalį atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, kuriose galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val., o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2016 m. 10 būrys buvo uždarytas, kadangi buvo atliekamas remontas. Sanitariniuose mazguose tarp klozetų buvo sienelės. Pareiškėjas į Marijampolės administraciją dėl jo pažeisto privatumo naudojantis sanitariniais mazgais kreipęsis nebuvo. Pažymėjo, jog teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelių, koridorių plotų nereglamentavo. Marijampolės PN teigimu, pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką veikė skalbykla, kurioje visi nuteistieji turėjo galimybę skalbti drabužius. Nuteistieji pusryčiavo, pietavo ir vakarieniavo pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką. Pareiškėjas dėl prasto apšvietimo, netinkamos ventiliacijos, nelygios pasivaikščiojimo kiemelio dangos į kompetentingas institucijas nesikreipė. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokių išgyvenimų jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovo atstovo priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų pareiškėjas į psichologinę tarnybą nesikreipė. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negalėjo kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo Ž. K. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 460 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas Marijampolės PN buvo laikomas nuo 2014 m. iki 2016 m. rugsėjo mėnesio vidurio. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo 2014 m. gegužės 5 d., kadangi patirdamas skunde nurodytus nepatogumus turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Marijampolės PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje neesant jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Marijampolės PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją, teismas konstatavo, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo 2014 m. gegužės 5 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 21 d. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nebuvo pagrindo ex officio (lot. pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, todėl pritaikius 3 metų senaties terminą, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, reikšmingomis ir analizuotinomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis laikė laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. rugsėjo mėnesio vidurio.

7. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, jog pareiškėjui, atliekant bausmę 10 būryje, gyvenamųjų patalpų bendras plotas buvo 208,55 kv. m ir jose buvo nuo 55 iki 65 nuteistųjų; 5 būryje gyvenamųjų patalpų bendras plotas buvo 196 kv. m ir jose buvo nuo 48 iki 53 nuteistųjų; pareiškėjui, atliekant bausmę 17 būryje, gyvenamųjų patalpų bendras plotas buvo 141,21 kv. m ir jose buvo 45 nuteistieji. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas priėjo išvadą, jog pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistos.

8. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 5.7, 6 punktais, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos), kuriose nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Teismas nurodė, kad į bylą atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 5, 17 būriuose buvusį sanitarinių įrenginių skaičių, todėl nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, todėl teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybes dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi.

9. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktos sanitarinio mazgo nuotraukos patvirtina, jog 17, 5 būrių tualetai yra atskirti sienelėmis, tačiau tualeto patalpose pertvaros tarp unitazų yra žemesnės nei 1,5 m, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus būtinas privatumas. Duomenų apie 10 būryje įrengtus sanitarinius mazgus atsakovo atstovas nepateikė, todėl teismas konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą ginčo laikotarpiu (žr., pvz., 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016).

10. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5, 5.10, 5.11 punktais ir pažymėjo, kad nuteistieji yra aprūpinami maistu ir gaminti valgį patiems nėra būtinybės. Pareiškėjas pripažino, kad 17 būrio patalpose yra įrengta virtuvėlė (tačiau jos plotas mažas), todėl teismas priėjo išvadą, jog minėtos teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos.

11. Teismas vadovavosi Higienos normos HN 76:2010 (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 26 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 14, 16 punktais ir nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, apšvietos. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, nurodė, kad negali vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas dėl 5, 17 būrių gyvenamosiose patalpose buvusios blogos ventiliacijos, apšvietos galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų (blogos ventiliacijos, apšvietos) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginius dėl gyvenamosiose patalpose buvusios ventiliacijos, apšvietos neatitikimo teisės aktais nustatytoms normoms laikė nepagrįstais.

12. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto, o taip pat Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuotas baldų gyvenamosiose patalpose įrengimas, todėl pareiškėjo nurodytus argumentus, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, trūko stalo, teismas vertino kaip deklaratyvius.

13. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2017 m. rugsėjo 7 d. pažymoje Nr. 55/04-704 nurodyta, jog pareiškėjas atlikdamas bausmę Marijampolės PN dėl netinkamų gyvenimo sąlygų kreipęsis nebuvo. Teismas nenustatė, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis (neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, trūkstant sanitarinių įrenginių) buvo kalinamas gana ilgą laiko tarpą (daugiau kaip dvejus metus), jo teisių pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, kiti pažeidimai byloje nenustatyti, byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį sąlygomis. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo, sanitarinių įrenginių trūkumo), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 1 460 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo, o kita skundo dalis netenkinta.

III. 15. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir priteistas 1 460 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – neturtinės žalos atlyginimo nepriteisti; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei jas reguliuojančias teisės normas.

15.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su 5, 10, 17 būrių sanitarinių mazgų įrengimu, privatumo neužtikrinimo prasme. Taisyklių 16.5 punkto reikalavimų taikyti bendrabučio tipo patalpose gyvenantiems nuteistiesiems negalima. Teisės aktai nenumato sanitariniuose mazguose, kurie yra įrengti patalpose atskirose nuo bendrabučio tipo patalpų, įrengti kabinas arba 1,5 m aukščio pertvaras. Sanitariniai mazgai nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka bendrabučio tipo patalpose, yra įrengiami visiškai atskiroje patalpoje, kurie schemoje yra pažymėti visiškai kitu numeriu. Šiuo atveju sanitariniai mazgai yra visiškai atskirose patalpose nei gyvena nuteistieji. 5 būrio atskiras sanitarinis mazgas schemoje yra pažymėtas (1-75), 17 būrio atskiras sanitarinis mazgas schemoje pažymėtas (1-54), (1-68) ir (1-67), 10 būrio atskiras sanitarinis mazgas schemoje pažymėtas (1-21). Nors teisės aktai ir nenumato bendrabučio tipo patalpų sanitariniuose mazguose įrengti pertvarų, tačiau kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų Marijampolės PN 5 ir 17 būrių sanitariniuose mazguose yra įrengtos sienelės tarp unitazų. 10 būrio fotonuotraukos pateiktos nebuvo dėl to, kad apytiksliai nuo 2016 metų 10 būrys buvo uždarytas remontui, o anksčiau fotonuotraukos darytos nebuvo.

15.3. Pareiškėjas dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui.

15.4. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

15.5. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtu apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Marijampolės pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

17. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovo atstovas pateikė teismui netikslius duomenis dėl gyvenamojo ploto ir sanitarinių mazgų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Ž. K. kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose nuo 2014 metų iki 2016 m. rugsėjo mėnesio vidurio.

19. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, pirmiausia apribojo ginčo laikotarpį, pritaikęs ieškinio senaties terminą, ir bylą nagrinėjo tik dėl neturtinės žalos, padarytos nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. rugsėjo mėnesio vidurio, atlyginimo priteisimo. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui tualeto patalpose neužtikrino deramo privatumo, sanitarinių sąlygų dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, ir konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 460 neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų.

20. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su sanitarinių mazgų įrengimu, privatumo neužtikrinimo prasme, jog Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su sanitarinių mazgų įrengimu, privatumo neužtikrinimo prasme, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis administracinių teismų praktika, atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, tačiau jokių duomenų apie tai jam nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018).

23. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pateiktų duomenų nustatė, kad įrodymų apie 10 būryje įrengtus sanitarinius mazgus atsakovo atstovas nepateikė (atsakovo atstovas nurodė, kad 10 būrio sanitarinio mazgo nuotraukos pateiktos nebuvo dėl to, kad apytiksliai nuo 2016 metų 10 būrys buvo uždarytas remontui, pabrėžė, jog visų būrių sanitariniuose mazguose tarp klozetų buvo įrengtos sienelės, taip pat nurodė, kad sanitariniai mazgai nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka bendrabučio tipo patalpose, yra įrengiami visiškai atskiroje patalpoje, kurie schemoje yra pažymėti visiškai kitu numeriu). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog 5, 17 būrių tualetai yra atskirti sienelėmis, ir tai patvirtina byloje pateiktos sanitarinio mazgo nuotraukos. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tualeto patalpose pertvaros tarp unitazų yra žemesnės nei 1,5 m, todėl konstatavo, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus būtinas privatumas (pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėta byla dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN (pvz., administracine byla Nr. A-2474-624/2016).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad šiuo atveju atskirose pataisos namų tualeto patalpose pertvaros tarp unitazų nesiekė 1,5 m aukščio, negali būti pagrindas pripažinti pareiškėjo privatumo naudojantis tokiais sanitariniais mazgais pažeidimą. Pažymėtina, jog Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas, numatantis sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus (tarp jų ir reikalavimą įrengti ne žemesnę kaip 1,5 m aukščio pertvarą), reglamentuoja būtent kamerų tipo patalpų įrengimą, o ne, kaip šiuo atveju, pataisos namų gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra įrengiama sanitarinio mazgo zona, įrengimą. Įvertinus tai, jog net ir esant unitazams Marijampolės PN vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

25. Pažymėtina, kad Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2017 m. rugsėjo 7 d. pažyma Nr. 55/04-704 patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikdamas bausmę Marijampolės PN dėl netinkamų gyvenimo sąlygų kreipęsis nebuvo.

26. Šiuo atveju, įvertinus minėtas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nurodoma ankstesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016) netaikytina, o atsižvelgus į byloje esančius duomenis (atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie sanitarinių mazgų įrengimą, į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, o sanitariniai mazgai (tualeto ir kitos patalpos) įrengti atskirai, ne gyvenamosiose patalpose, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais (iš esmės tualetais) ginčo laikotarpiu pažeidimo nepripažintini pagrįstais.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Marijampolės PN nebuvo užtikrintos sanitarinės sąlygos (buvo nustatytas sanitarinių įrenginių trūkumas), todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab, kad atsakovo atstovas nepateikė šią išvadą paneigiančių duomenų ir pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl sanitarinių įrenginių trūkumo.

28. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013; kt.). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2577-556/2017; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018; kt.).

29. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).

30. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, atsakovo atstovo įvykdyti neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018; kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į tai, kad kiti pažeidimai byloje nenustatyti, į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatyto pažeidimo (dėl sanitarinių įrenginių trūkumo) galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimas keistinas, pripažįstant, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sanitarines sąlygas (dėl sanitarinių įrenginių trūkumo) Marijampolės PN buvo pažeista, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant kaip nepagrįstą, o kitą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl kitų pažeidimų atmestas kaip nepagrįstas, paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, jog pareiškėjo Ž. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sanitarines sąlygas (dėl sanitarinių įrenginių trūkumo) Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė