2378ee58-befc-40c8-9dc6-00e40fa70503 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-27-906/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00021-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.17.6.1.; 1.2.18.8.1.; 1.2.22.1.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Svajūnas Bliudsukis, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, Sauliui Galminui, kaltinamajam R.

Ž., jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui, kaltinamajam M. Ž., jo gynėjui advokatui Eduardui Antonenko, civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei J. N., vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje;

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : R. Ž. ir M. Ž. siekdami iÅ¡vengti mokesčių įrašė į deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens turtÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o bÅ«tent:

R. Ž., bÅ«damas kompanijos ,, (duomenys neskelbtini)“ (registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, ir M. Ž., bÅ«damas kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir formaliu vadovu, veikdami vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 Å veicarijos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdė veiklÄ Lietuvoje: organizavo naftos produktų įvežimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teritorijÄ iÅ¡ Kazachstano Respublikos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos bei naftos produktų pardavimÄ Lietuvoje ir iÅ¡ Å¡ios Å«kinės komercinės veiklos, vykdytos Lietuvos Respublikoje, gavo 2.664.991 Lt (771.835 Eur) pajamų, tačiau, siekdami iÅ¡vengti 559.648 Lt (162.085 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir, pažeisdami Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kad ,,Mokesčių mokėtojas privalo:

1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę;

4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad ,,PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal PVM įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su Å¡iuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su Å¡iuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) 19, 25, 27, 37, 44 punktų nuostatas:

„19. PVM deklaracijos 11 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma PVM mokėtojo Å¡alies teritorijoje patiektų prekių ir / ar suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifÄ bei lengvatinius PVM tarifus (jeigu tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė <...> 25. PVM deklaracijos 17 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma PVM įstatymo 41 straipsnyje nurodytais atvejais patiektų ir iÅ¡ ES teritorijos iÅ¡gabentų prekių, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifÄ , apmokestinamoji vertė <...

27. PVM deklaracijos 19 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma kitų patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifÄ , apmokestinamoji vertė <...> 37. PVM deklaracijos 29 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡omas pardavimo PVM <...> 44. PVM deklaracijos 36 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma apskaičiuota mokėtina į biudžetÄ (grÄ Å¾intina iÅ¡ biudžeto) PVM suma...“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) vyr. buhalterei L.

M., tvarkančiai kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ pagal 2012-04-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-06-01 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , tokiu bÅ«du kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 PVM deklaracijos (FR0600) 11 laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ neįraÅ¡ius 2.664.991 Lt (771.835 Eur) bei 29 laukelyje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ neįraÅ¡ius 559.648 Lt (162.085 Eur), t. y.

į PVM deklaracijÄ Ä¯raÅ¡ius žinomai neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , ir Å¡iÄ PVM deklaracijÄ 2013-05-27 elektroniniu paÅ¡tu pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Å ermukÅ¡nių g. 4, Vilnius, darbuotojams, pateikė neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , bei laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 (patikslinta 2013-05-27) nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos biudžetÄ nesumokėjo 162.085 Eur pridėtinės vertės mokesčio, tokiu bÅ«du juridinio asmens – Å veicarijos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – 162.085 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į Lietuvos Respublikos biudžetÄ .

Tokiu bÅ«du R. Ž. ir M. Ž., siekdami iÅ¡vengti mokesčių, į PVM deklaracijÄ už 2013 metų balandžio mėnesį įrašė žinomai neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ ir juos pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams. Be to, R. Ž. neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu ir Å¡audmenimis, o bÅ«tent: R. Ž., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo laikyti ir (ar) neÅ¡ioti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , įgijo neregistruotÄ pramoninės gamybos 6 mm kalibro ,,ME Flobert 6“ modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ yra priskirtas C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, ir 100 vnt. pramoninės gamybos 6 kalibro žiedinio įskėlimo ,,Flobert“ tipo tinkamų Å¡audyti Å¡ovinių, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ priskiriamų Å¡audmenų kategorijai, skirtų 6 mm kalibro įvairių modelių revolveriams, C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, bei minėtÄ revolverį ir Å¡ovinius neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2015-06-03, maždaug 15.15 val., kol Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos pareigÅ«nai, atlikdami kratÄ R.

Ž. gyvenamojoje vietoje - name, esančiame (duomenys neskelbtini), juos rado ir paėmė. R. Ž. ir M. Ž. buvo kaltinami tuo, kad neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, o būtent: R. Ž., būdamas kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ (registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, ir M. Ž., būdamas kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir formaliu vadovu, veikdami vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-06-02 Klaipėdoje ir kitose ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose, neteisėtu būdu, t. y.

Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre neįregistravęs kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ nuolatinės buveinės Lietuvoje ir tokiu bÅ«du nuo mokesčių administratoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuslėpęs faktiÅ¡kai vykdomos veiklos (verslo) formÄ ir iÅ¡ vykdomos veiklos gautas pajamas bei mokėtinus mokesčius, versliÅ¡kai, stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos – prekybos naftos produktais, o bÅ«tent :

R. Ž. ir M. Ž., siekdami iÅ¡vengti turtinės prievolės mokėti mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetÄ , neteisėtu bÅ«du, t. y. neįregistravę Å veicarijos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ nuolatinės buveinės Lietuvos Respublikoje ir tokiu bÅ«du nuo mokesčių administratoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuslėpę faktiÅ¡kai vykdomos veiklos (verslo) formÄ ir iÅ¡ vykdomos veiklos gautas pajamas bei mokėtinus mokesčius, Å veicarijos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdė veiklÄ Lietuvoje: organizavo naftos produktų įvežimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teritorijÄ iÅ¡ Kazachstano Respublikos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos bei naftos produktų pardavimÄ Lietuvoje, ir iÅ¡ Å¡ios Å«kinės komercinės veiklos, vykdytos Lietuvos Respublikoje, gavo 272.263 987,04 Eur pajamų, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio 22 dalies nuostatas, kad ,,Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje iÅ¡raiÅ¡ka.

Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklÄ ; arba vykdo savo veiklÄ per priklausomÄ atstovÄ (agentÄ ); arba naudoja statybos teritorijÄ , statybos, surinkimo ar įrangos objektÄ ; arba gamtos iÅ¡teklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangÄ arba konstrukcijÄ , įskaitant tam naudojamus gręžinius ar laivus. Nuolatinumo apibrėžimÄ , atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, ir 2 straipsnio 24 dalies nuostatas, kad ,,Pajamos – visos iÅ¡ Lietuvos ir ne Lietuvos Å¡altinių uždirbtos ir į (arba) gautos visų rÅ«Å¡ių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 54 „Dėl užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ patvirtinto Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo 3 punkto nuostatas, kad „Užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje pradžia yra pirmojo sandorio sudarymo diena“, 4 punkto nuostatas, kad „Nuolatine užsienio vieneto veikla arba jos dalimi yra laikoma užsienio vieneto veikla arba jos dalis Lietuvos Respublikoje, kuri nėra laikina veikla, ir yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas“, ir 2.2 punkto nuostatas, kad „užbaigtas komercinis operacijų ciklas – ciklas, sudarytas iÅ¡ užsienio vieneto veiklos operacijų etapų.

PirmÄ jį etapÄ sudaro viena arba kelios iÅ¡ Å¡ių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrÄ , distribucija (paskirstymas), reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iÅ¡ esmės panaÅ¡ios operacijos; antrÄ jį etapÄ sudaro viena arba kelios iÅ¡ Å¡ių operacijų: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iÅ¡ esmės panaÅ¡ios operacijos; trečiÄ jį etapÄ sudaro viena arba kelios iÅ¡ Å¡ių operacijų: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iÅ¡ esmės panaÅ¡ios operacijos“, Mokesčių mokėtojo registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimu Nr. 1059 ,,Dėl mokesčių mokėtojo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, 18 punkto nuostatas, kad ,,Užsienio valstybių įmonių nuolatinės buveinės, kurių teisinis įregistravimas įstatymuose nenumatytas, privalo registruotis registre pagal veiklos vykdymo vietÄ ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prievolės mokėti mokestį atsiradimo“.

Å iais veiksmais R. Ž. ir M. Ž. kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis R. Ž. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo naftos produktų prekyba, jis buvo Å¡ios įmonės komercijos direktorius. Tai lietuviÅ¡ka įmonė ir vykdė tÄ pačiÄ tarptautinę naftos produktų prekybÄ , kaip ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kada jie susidÅ«rė su nesusipratimu su mokesčių administratoriumi, nes jie prekiavo su biržos kainomis, kurios kasdien keičiasi, dėl to įsteigė įmonę „(duomenys neskelbtini)“.

Reikėjo skubiai įsteigti kitÄ bendrovę dėl to, kad lėšas kurias gaudavo reikėjo nuraÅ¡yti į nuostolį. Priėmė sprendimÄ steigti Å veicariÅ¡kÄ Ä¯monę. Ä®steigti įmonę kainuoja brangiau, bet Å veicarijos mokesčių administratorius supranta veiklos formÄ ir Å veicariÅ¡kas bankas jiems parekomendavo pasirinkti vadovÄ S. B., kad bÅ«tų aiÅ¡kesnė visa mokesčių sistema. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ steigėjai jis, S. B. ir V. K.. S. B. ir V. K. buvo pirmieji steigėjai įmonės „(duomenys neskelbtini)“, jie tuo pačiu buvo ir akcininkai.

Jis pats nebuvo akcininkas, buvo tik steigimo organizatorius. Jis prie įmonės steigimo prisidėjo dėl to, kad ruošėsi per tÄ bendrovę užsiimti prekyba. V. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o S. B. buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, kuris turėjo auditoriaus statusÄ . Jį rekomendavo Å veicarijos bankas, kadangi pagal Å veicariÅ¡kus įstatymus, turi bÅ«tinai vadovauti įmonei Å veicarijoje gyvenantis asmuo. Pradžioje įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovai buvo V.

K. ir S. B., vėliau A. ir M.. Vėliau M. Ž. tapo 100 procentiniu akcininku. Pirko akcijas iÅ¡ S. B. ir V. K.. Vienasmeniu akcininku M. Ž. tapo maždaug prieÅ¡ 8 metus. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė prekybÄ naftos produktais, kuriuos pirko Rusijoje, o parduodavo Europoje, įvairioms kompanijoms. Talpas nuomojosi Lietuvoje ir Latvijoje. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ prekę pirkdavo ant Europos sienos, kraudavo į laivus ir parduodavo laivais. Vyko tarptautinė prekyba naftos produktais.

Ä®monė su Lietuva nebuvo susijusi. NaftÄ , kuriÄ parduodavo Lietuvos kompanijoms atsiveždavo laivais ir patalpindavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) esantis sandėlis turėjo muitinės sandėlio statusÄ . Muitinės kodekse tai aiÅ¡kiau paraÅ¡yta. Jis atstovavo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, buvo su Å¡ia įmone susijęs, nes užsakinėjo produkcijÄ , o M. Ž. buvo Å¡ios įmonės akcininkas, kuris 2013 m. iÅ¡davė jam įgaliojimÄ . Jis veikė pagal M. Ž. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , kuris buvo įformintas pas notarÄ .

Vienas įgaliojimas buvo pasiraÅ¡ytas Å veicarijoje, kitas Lietuvoje. Jo sritis buvo su pilnu įgaliojimu. Ä®galiojime buvo nurodytos visos ribos. S. B. buvo atsakingas už įmone, jis ir auditorius buvo, jam teikdavo buhalterija, ataskaitos ir jis vykdydavo į auditÄ . Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijÄ tvarkė Å veicarijos bendrovė, kurios pavadinimo neprisimena, ir Å¡i įmonė teikė sÄ skaitas (fiskaliniam agentui) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats sÄ skaitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė.

Galutinės sÄ skaitos saugomos buvo Å veicarijoje, Lietuvoje buvo saugomi tik lydintys dokumentai. Lietuvoje PVM procedÅ«ras tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo susijusi su Lietuvos bendrovėmis ir Å¡i įmonė užregistravo, kad sÄ skaitos bÅ«tų teikiamos su „0“ PVM. Jie samdė vietines įmones, kad padėtų sudėti dokumentus, kurie buvo siunčiami į Å veicarijÄ . Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡inėjo pardavimo sÄ skaitas, kurias jis visas iÅ¡rašė.

SÄ skaitas paruoÅ¡davo UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai, o jis visas tas sÄ skaitas peržiÅ«rėdavo ir iÅ¡siųsdavo. Jei bÅ«davo apmokėjimas, siųsdavo į Å veicarijÄ . Jie gaudavo iÅ¡ S. B. žinutę, kad atėjo pinigai, po to buvo suformuojama galutinė sÄ skaita. Jis M. Ž. sakydavo kÄ apmokėti, kai sÄ skaitos bÅ«davo apiformintos ir gautos iÅ¡ Å veicarų. M. Ž. darydavo pavedimus kaip įmonės direktorius. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ PVM nemokėdavo (nes prekėms buvo taikomas nulinis PVM tarifas).

Pripažįsta, kad 20212 m. Lietuvoje buvo įsiregistravę PVM mokėtojais, nes be to negalėjo vykdyti veiklos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei buvo priversti parduoti su PVM. SÄ skaitas su mokėtinu PVM yra iÅ¡rašę tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. PVM mokėtojo kodas buvo bÅ«tinas, nes reikėjo sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡inėti su 0 PVM tarifu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡aiÅ¡kino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi užsiregistruoti registre per fiskalinį agentÄ .

Muitinė vykdo priežiÅ«rÄ pagal muitinės įstatymÄ , o ne mokesčių administratorius, jie veiklos Lietuvoje nevykdo ir tam pagrindo nebuvo. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos įmonėms pardavinėjo produktÄ , bet veiklos Lietuvoje nevykdė. Visos sutartys buvo sudarytos už Lietuvoje suteikiamas paslaugas. Å veicarijoje įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo du ofisus, vienas buvo su S. B., o antras buvo, kai M. Ž. tapo 100 procentiniu akcininku, tada iÅ¡sinuomojo kitÄ ofisÄ .

Dokumentai visi įsigijimo buvo teikiami bankui, nes bankas finansavo įsigijimÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisuose jokių įsigijimo dokumentų nebuvo, iÅ¡skyrus kuriuos reikalavo muitinė. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo atlikti pardavimų, nes neturėjo licencijos, neturėjo filialo, atstovybės, negalėjo bÅ«ti importuotoju pagal Lietuvos Respublikos aktus. Ataskaitos buvo suraÅ¡omos ir pateikiamos bankams ir direktoriams. Ataskaitas privalėjo pateikti mokesčiams Å veicarijoje.

Jie samdė visose teritorijose paslaugas teikiančias įmones. Kaltinamasis R. Ž. dėl trijų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, jog muitinė reikalavo komercinės sÄ skaitos faktÅ«ros, po savaitės iÅ¡raÅ¡ydavo vėl naujÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Duomenys nesiskyrė komercinės ir galutinės sÄ skaitos, sÄ skaitos numeris iÅ¡likdavo tas pats. Komercinė sÄ skaita nebuvo netraukiama į buhalterijÄ , tik galutinės sÄ skaitos traukiamos į buhalterijÄ patenka į auditÄ .

Kažkodėl Lietuvoje reikėjo traukti ir komercinę sÄ skaitÄ . Kai krovinys buvo gautas ir jei buvo pareikÅ¡tas dėl kiekio praneÅ¡imas, tai jie praÅ¡ydavo, kad vyktų į vietÄ jų samdomi ekspertai ir iÅ¡matuotų krovinį. Kai pagal kiekį viskas buvo nustatoma, tada iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos ir buvo jos siunčiamos į Å veicarijÄ . Prima už prekę bÅ«davo apmokami pinigai, o vėliau tik atkraunama prekė. Galutinėse sÄ skaitose su PVM parduodavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Prekė buvo atvežama laivais, jei perkama iÅ¡ Olandijos, tai pirminiai dokumentai buvo OlandiÅ¡ki, kilmės dokumentai bÅ«davo laive. Ar prekė buvo importuota, nežino. Juos domino tik prekės kokybė ir kilmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiuntusi iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad sÄ skaitos turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omos su PVM. Be fiskalinio agento jie neturėjo teisės iÅ¡raÅ¡inėti su PVM, todėl įsiregistravo mokesčių mokėtojų registre. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjusi visÄ sumÄ pagal sÄ skaitas.

SÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos kai buvo atkrautas krovinys įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nurodymu. Buvo balandžio pabaiga, gegužės mėnuo, kai prekė atvyko. Tada iÅ¡rašė tris sÄ skaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždeklaravo balandžio mėnesio sÄ skaitÄ . Ir tÄ klaidÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo iÅ¡taisyti, nes praėjus 10 dienų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo susigrÄ Å¾inti PVM kol jie neiÅ¡taisė klaidos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo su Å¡ia įmone solidariÄ atsakomybę.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo du kartus sumokėti PVM. Jie Å¡iai įmonei niekaip negalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti, kad du kartus tos pačios sÄ skaitos PVM apmokėti nereikia. Kai kilo konfliktas, Vilniaus mokesčių administratorius pasakė, kad nereikėjo į sumÄ Ä¯traukti PVM. Nuo gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė galutines sÄ skaitas su 0 PVM. Patvirtino, jog gegužės mėnesį buvo sumokėtas PVM į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas, pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Å veicarijos banko sÄ skaitos pervedė.

Pateikti iÅ¡raÅ¡o pagrindžiančio PVM sumokėjimÄ negali, nes visos prieigos prie banko yra paimtos FNTT. SÄ skaitos dabar uždarytos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė sÄ skaitÄ , į kuriÄ reikėjo sumokėti. Kaltinamasis R. Ž. parodė, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis. Kiek iÅ¡ viso su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutarčių, negali pasakyti, viskas nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ataskaitÄ , kiek gavo sÄ skaitų.

Prekės buvo pakraunamos (duomenys neskelbtini), kuriame yra muitinės sandėlis, kur buvo saugojamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinys. Prekės kilmės Å¡alis įraÅ¡oma pagal pardavėjo pateiktÄ sertifikatÄ . Gali bÅ«ti, kad prekė pagaminta Nyderlanduose arba atsikrauta Nyderlanduose. Visoms sÄ skaitoms ir duomenims buvo pasamdyti deklarantai ir jie suraÅ¡ydavo. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ tų ataskaitų negaudavo, agentai jas suraÅ¡ydavo, kuriems buvo reikalingi duomenys.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Marijampolę krovinį vežė geležinkeliais. PaaiÅ¡kino, kad 21 tomas, b. l. 40 esanti sÄ skaita tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimas, data iÅ¡siuntimo krovinio ir pakrovimas (duomenys neskelbtini). Sandorio pirkimo pardavimo data nesimato. IÅ¡ sÄ skaitos matosi kada atvyko krovinys ir tada reiÅ¡kia kada įvyko sandoris. SÄ skaitos numeris pririÅ¡tas prie kontrakto. Jis nėra buhalterijos specialistas, dėl to nežino, kaip tie numeriai sÄ skaitų suteikiami.

SÄ skaitÄ iÅ¡rašė jis, Å veicarijoje jiems nurodo eilę, Å veicarai suformuoja numerį. SÄ skaitoms tvarkyti, buvo pasamdyta buhalterinė įmonė Å veicarijoje. Telefono numeris nurodytas Å veicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Ä®prasta komercinė praktika yra nenurodyti sÄ skaitos rengėjo. SÄ skaitas suraÅ¡inėjo ir suvedinėjo sistemoje, Å veicarijoje buvo serveris. Per kompiuterį įeidavo į serverį. SÄ skaita suformuojama ir iÅ¡siunčiama Å veicarams, jie sÄ skaitai nurodo sÄ skaitos numerį ir nusiunčia klientams.

Jis Å veicarams siųsdavo elektroniniu paÅ¡tu į finansus. Jo sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta buvo apskaitoma buhalterijos Å veicarijos įmonės, o ji persiųsdavo klientams. Trys darbuotojai buvo buhalterinės apskaitos, viskas yra dokumentuose ir sutartį su Å¡ia kompanija turėjo, bet pavadinimo nepamena. Buhalterija iÅ¡siuntusi klientui sÄ skaitÄ laukia apmokėjimo. Bankas gavęs pinigus, gauna įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nurodymÄ atpalaiduoti dalį krovinio, nes krovinys yra įkeistas bankui.

Visada atsiranda pareiga tikslinti sÄ skaitas tais atvejais, kai kildavo klausimų dėl krovinio trÅ«kumų, tada nukreipdavo į kitÄ kompanijÄ kur tikrindavo kiekį. Jei reikia tikslinti pagal krovinio kiekį, tada tikslino įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis R. Ž. taip pat parodė, jog sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡o kai gauna visus galutinius dokumentus iÅ¡ kliento ir terminalo. Ekspeditoriai, terminalas ir kiti duoda visus duomenis, tada suformuluojama galutinė sÄ skaita. Visus duomenis siųsdavo Å veicarijos kompanijai, kurie pateikinėdavo galutinę sÄ skaitÄ .

Jo vaidmuo buvo sÄ skaitų suvadovavimas ir iÅ¡siuntimas. Pirminė (komercinė) sÄ skaita iÅ¡raÅ¡oma pagal terminalo duomenis. Klientas gaudavo tik galutinę sÄ skaitÄ , kuriÄ Ä¯traukiÄ Ä¯ apskaitÄ , bet gauna ir pirminę. Pagal pirminę gali daryti apmokėjimÄ . Gavus galutinę sÄ skaitÄ , pirminę sÄ skaitÄ galima iÅ¡mesti, nes tai komercinė, o ne buhalterinė sÄ skaita. Paskirtis komercinės sÄ skaitos, tai kaip lydintis dokumentas su kroviniu, apmokėjimÄ galima daryti pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ .

Tarp sÄ skaitų pirminės ir galutinės iÅ¡raÅ¡ymo susidarydavo nežymÅ«s neatitikimai dėl valiutų svyravimo. PVM tik vieninteliu atveju su UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo mokėti, o visi kiti buvo su 0 tarifu. Paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nereikia PVM iÅ¡skirti. PačiÄ deklaracijÄ teikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie privalėjo deklaruoti pagal tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir jų sudarytÄ sutartį. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ teikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis.

Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudėliodavo viskÄ Ä¯ lenteles, į tai jis labai ten nesikiÅ¡o. Kreipėsi į FNTT, kad bÅ«tų grÄ Å¾inti duomenys, nes Å veicarai pasigedo duomenų buhalterinės apskaitos ir su įmone „(duomenys neskelbtini)“ jie nutraukė sutartį. Nerado sÄ skaitų, nes buvo viskas serveryje. Ten buvo pateiktos visos galutinės sÄ skaitos su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Jei matomos dvi sÄ skaitos, tai reikia žiÅ«rėti į sÄ skaitÄ kuri iÅ¡raÅ¡yta vėliausiai. Specialistės iÅ¡vados 19 lapas, apačioje yra lentelė, kur pabaiga 2013 m. patikslinimas. Prielaida, kad gegužės mėnesį, kada įvyko didelė diskusija, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė įmonė, kuriai reikėdavo sÄ skaitos su PVM. Po patikslinimo suprato, kad buvo įsivėlusi sÄ skaitoje klaida, paskutinė pirkimo sÄ skaita gegužės 31 d. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavusi iÅ¡aiÅ¡kinamus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Anksčiau PVM mokėdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ kad Å¡is pervestų VMI, o paskui įvykus nesusipratimui vesdavo pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai mokesčiams. Kai mokesčius sumokėjo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrindavo ar skolų nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m.. Jie privalėjo deklaruoti visas sÄ skaitas. Ginčas kilo, nes į apskaitÄ buvo traukiamos dvi sÄ skaitos (pirminė ir galutinė), o reikėjo traukti tik galutinę sÄ skaitÄ .

Ä® VMI sÄ skaitÄ mokesčiai buvo sumokėti tiesiogiai iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“. ApskaitÄ vykdo Å veicarijos apskaitos įmonė, sÄ skaitos Lietuvoje reikalingos todėl, kad muitinė reikalauja sÄ skaitų fiziÅ¡kai, todėl pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Jei muitinėms nereikėtų sÄ skaitų, tai jos nebÅ«tų reikalingos Lietuvoje. Galutinė sÄ skaita siunčiama klientui, o iÅ¡ankstinė sÄ skaita turi bÅ«ti pridėta muitinei.

Kaltinamasis R. Ž. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų parodė, jog balandžio pabaigoje prekės buvo pakrautos ir iÅ¡raÅ¡yta preliminari (komercinė) sÄ skaita. Jei gegužės mėnesį nesikeitė prekės kaina, tai sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡oma gegužės mėnesį. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡siuntė sÄ skaitÄ . Fiskalinis agentas iÅ¡ankstines sÄ skaitas neteisingai pateikė VMI, taip buvo suklaidinta VMI.

Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo PVM tiesiogiai VMI ir viskas buvo iÅ¡spręsta. Kas liečia PVM, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota Vilniuje ir tais metais buvo padėtis tokia, kad VMI nereikalavo sÄ skaitų iÅ¡statinėti su PVM, o Vilniaus VMI pareikalavo, kad sÄ skaitÄ pateiktų su PVM, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal buveinę iÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas su PVM kaip to reikalavo Vilniaus VMI. Kaltinamasis R. Ž. dėl Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų parodė, jog kuomet buvo klausimi jo telefoniniai pokalbiai buvo sužinota apie ginklÄ .

Tyrėja jo paklausė kur ginklas, jis atsakydamas paklausė, koks ginklas. Jam pasakė, kad klausydamiesi jo pokalbių girdėjo kalbas apie ginklÄ . Birutės gatvėje buvusioje parduotuvėje pirko du ginklus. Tuomet jie vadinosi ne ginklais, o suvenyrais. Perkant ginklÄ parduotuvėje turbÅ«t buvo nuraÅ¡omi jo duomenys, neprisimena. VienÄ ginklÄ padovanojo uoÅ¡viui, o kitÄ vaiko krikÅ¡tatėviui. Kai jis pirko ginklus, leidimo jiems nereikėjo, o vėliau apie leidimÄ negalvojo, nes ne jam jie priklausė. Savo namuose jis laikė ne savo ginklÄ , o uoÅ¡vio.

Kai uoÅ¡vis susirgo, paprašė, kad jo žmona jį padėtų į seifÄ . UoÅ¡vis mirė (duomenys neskelbtini) m., kratos metu dar jis buvo gyvas, tik sunkiai sergantis. Jis aiÅ¡kinosi, ar uoÅ¡vis tÄ ginklÄ užregistravo. Mano, kad prievolė registruoti ginklÄ atsirado 2014 m. Ginklas tuo metu buvo jo namuose. SeifÄ ginklui pirko jis. Jis su žmona seifÄ padėjo, tačiau nežinojo kur yra raktas nuo seifo. Seifo raktai buvo pas žmonÄ komodoje rasti, kitas seifo raktas pas uoÅ¡vį liko. Kodėl vienÄ seifo raktÄ jie pasiliko, negali pasakyti.

SeifÄ nupirko dėl mažų vaikų. Per radijÄ iÅ¡girdo, kad reikia registruoti ginklus, todėl jam ir kilo mintis registruoti ginklÄ , bet tai ne jo reikalas spręsti ginklo klausimÄ , nes ginklas jam nepriklausė, žmona su savo broliu turi iÅ¡spręsti šį klausimÄ . Apie ginklus niekada nesidomėjo ir jokių kategorijų nežino. Ginklas gražus, su puoÅ¡ybos elementais. Sutinka, kad su ginklu reikėjo kažkÄ daryti, bet jo žmona ir uoÅ¡vienė bijo tos policijos, teismų. Kaltinamasis R. Ž. tardamas paskutinį žodį parodė, jog gynėjas iÅ¡samiai pasisakė dėl kaltinimo, iÅ¡aiÅ¡kino valdžios institucijoms, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«dama Å veicarijos kompanija, nieko nesiekė slėpti.

Padarė M. Ž. 100 akcininku, kad bÅ«tų viskas skaidru. Visada norėjo vykdyti veiklÄ skaidriai, kadangi prekės tai naftos produktai, beveik visos prekės yra akcizinės, iÅ¡skyrus naftÄ , kontroliuojamos visų institucijų. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta ne siekiant iÅ¡vengti mokesčių, o siekiant gauti didesnį kredito limitÄ . Å veicarijoje sureguliuoti mokesčiai, kas liečia prekybÄ , taip vadinamÄ biržinėm prekėm. Kai vykdė veiklÄ Lietuvoje, mokesčiai iÅ¡aiÅ¡kino, kad auditoriams nesugebėjo įrodyti, kad komercinė ir investicinių veiklos susijusios.

Tuo tikslu buvo įsteigta Å veicarijos bendrovė. 2012-2013 metais, ne viskas buvo aiÅ¡ku, daug buvo ieÅ¡koma, konsultuojamasi, pagal dokumentus, buvo sumokėta už įvairias konsultacines paslaugas. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo ne vien Lietuvoje. Jie prekiavo ir laivais, pardavinėjo anglį, dirbo su tokiomis bendrovėmis kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Dėl banko priežiÅ«ros, neįmanoma tÄ veiklÄ neskaidriai vykdyti.

Visa veikla tarptautinė. Jie kaip prekės savininkai, kontaktavo su visais, kurie turi iÅ¡siųsti prekę, ir visada naudojosi tik paslaugomis. Nesupranta, kodėl kaltinamajame akte nurodyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įvežė į LietuvÄ (citojama: į Lietuvos teritorijÄ iÅ¡ Kazachstano, Rusijos, Baltarusijos, bet dokumentų jokių neįmanoma pateikti). Jeigu traktuoti, kaip nurodė VMI atstovė, bendrÄ ja prasme, kad (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos teritorija, tuomet gali daryti precedentÄ , kad visos užsienio bendrovės, kurios vykdo veiklÄ uosto komplekse, turi mokėti pelno mokestį Lietuvoje arba, kaip sakė VMI atstovė, kuri rašė iÅ¡vadÄ , kad jeigu perki batus „Maximoje“, tuomet moki mokesčius.

Kaltinimus sunku paneigti, kai paimti dokumentai, kompiuteriai. Kaltinamasis R. Ž. dėl Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų tardamas paskutinį žodį parodė, jog kuomet darė kratÄ , pavartė ginklÄ , sakė, jog supranta, kad ginklas ne jo, bei nurodė, kad atliks ekspertizę ar buvo Å¡auta, ar ne. Buvo atlikta ekspertizė ar tai Å¡aunamasis ginklas, ar ne, bet ar jis naudotas nors kartÄ , nėra iÅ¡vados. GinklÄ kažkada pirko, dovanojo, jis ne jo. GyvenimiÅ¡kas neapdairumas dėl ginklo. Padarė vienÄ skambutį žmonai, pasakė, ar atsimeni, kad pas juos toks ginklas yra, reikia pasidomėti kÄ su juo daryti, tačiau taip nieko ir nepadarė.

Apgailestauja, kad taip įvyko. Kaltinamasis M. Ž. teisiamajame posėdyje neprisipažino kaltės ir parodė, jog jam neaiÅ¡kios kaltinimo aplinkybės, todėl paaiÅ¡kinti nieko negali. Supranta, kad yra kaltinamas įstatymo pažeidimu. R. Ž. praÅ¡ymu buvo papraÅ¡ytas tapti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, kuriuo buvo vienintelis ir iki galo. Kodėl R. Ž. paprašė jo tapti minėtos įmonės akcininku nežino, ir neatsimena iÅ¡ ko pirko akcijas. Ä®monės steigime jis nedalyvavo, savo kapitalo nebuvo įnešęs. Kaip akcininkas neturėjo pareigybės, tik įgaliojimÄ , kad matytų bankines operacijas.

Ä®galiojimÄ jam iÅ¡davė S. B.. Jis buvo įmonės direktorius. Jis neturėjo pareigos iÅ¡raÅ¡inėti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas. Jis darė tik pavedimus tapus direktoriumi, o prieÅ¡ tai pavedimus atliko pagal įgaliojimÄ . Dėl pavedimų jam nurodymus davė R. Ž.. Jis dirbo su (duomenys neskelbtini) banku Å veicarijoje. Prieigų prie banko nebeturi. R. Ž. turėjo kompanijos generalinį įgaliojimÄ . Kas jį iÅ¡davė, neprisimena. ViskÄ reikia žiÅ«rėti pagal Registrų iÅ¡raÅ¡us.

Apie 2014 metus jis tapo direktoriumi, R. Ž. iÅ¡davė įgaliojimÄ , kada, nepamena. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tarptautinę prekybÄ naftos produktais, jokios veiklos Lietuvoje nevykdė. Jis neturi kompetencijos nuspręsti kokiÄ veiklÄ vykdė Lietuvoje įmonė, buvo samdomos kompanijos, kurios tai darė. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ kroviniai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), kuris yra muitinės sandėlis ir tai nėra traktuojama kaip veikla Lietuvoje Ä®monei „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė jokie sandėliai.

Buvo parduodami kroviniai įvairiems pirkėjams. Jis pats nebuvo atsakingas už sÄ skaitas ir kas jas iÅ¡raÅ¡inėjo nežino. Jis tik pasiraÅ¡inėjo pirkimo pardavimo sutartis. Kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas jis atlikinėjo bankines operacijas, vykdė sÄ skaitos patikrinimÄ ir pažiÅ«rėdamas ar yra pinigai praneÅ¡davo R. Ž.. Atlikus pavedimÄ sÄ skaitas pateikdavo buhalteriams elektroniniu paÅ¡tu. Kokiu paÅ¡tu ir kam jas siųsdavo neprisimena. Ar atlikdavo mokėjimus VMI neatsimena.

Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais neteko bendrauti, koks jų paslaugų spektras nežino. Dėl PVM deklaracijų teikimo mokesčių administratoriui, jie buvo pasisamdę įmonę. Jie turėjo pasamdytus profesionalius agentus su kuriais dirbo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino tik tiek, kas buvo pasakyta teismo posėdyje. Kaltinamojo akto 7 lapo 2 pastraipos kaltinime nurodytos sÄ skaitos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patenka į jo vadovaujamÄ laikotarpį, bet jis nebuvo vienintelis vadovas nuo 2014 m.

Dėl šaunamojo ginklo parodė, jog nieko apie jį nežino. Neprisimena ar R. Ž. slaugė jo senelį, senelio jubiliejaus neprisimena, jo dovanos taip pat neprisimena. Jam yra sutrikusi atmintis, pakrikusi nervų sistema, turi tai patvirtinančius medicininius dokumentus. Kaltinamasis M. Ž. tardamas paskutinį žodį parodė, jog nesupranta kuo yra kaltinamas. Nesuvokia, kodėl laikoma tyčine nusikalstama veika, kai kompanija dirba su pasauliniu pirmos klasės banku, su buhalterijos ir audito kompanija, Šveicarijos direktoriumi, kurie teikė dokumentus muitinei, mokėjo mokesčius, įkeitinėjo prekes pačiam terminalui.

Nesupranta, kodėl jis ir jo tėvas turi atsakyti už žalÄ . Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausioji specialistė V. G. patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ ir tačiau parodė, jog iÅ¡ specialisto iÅ¡vados reikia paÅ¡alinti teiginį, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklÄ Lietuvos Respublikoje neįregistravusi nuolatinės buveinės ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimo Nr. 1059 „Dėl mokesčių mokėtojo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 18 punkto, nes Å¡ioje vietoje padarė klaidÄ , kadangi Mokesčių mokėtojo registro nuostatai buvo pakeisti ir 2013-2015 m. galiojusi Mokesčių mokėtojų registro nuostatų redakcija nenumatė prievolės užsienio valstybės įmonėms, vykdančioms veiklÄ Lietuvoje, Lietuvoje registruoti nuolatinę buveinę, buvo privaloma tik užsiregistruoti Mokesčių mokėtojų registre ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jame buvo užsiregistravusi, todėl dėl registracijos norminių aktų nepažeidė.

Specialisto iÅ¡vados 10 lape esančiÄ trečiÄ pastraipÄ ir 18 lape esančiÄ 2 antrÄ pastraipÄ reikia iÅ¡braukti. Bet tai nekeičia specialisto iÅ¡vados. Tyrimo metu, specialisto iÅ¡vados 4 lape rašė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. M. 2012-04-16 buvo pateikusi praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti įmonę į mokesčių mokėtojų registrÄ . 2017-05-17 jiems buvo atsakyta, kad įmonė nebuvo įregistruota, bet jie buvo buveinę įregistravę. Å i klaida paaiÅ¡kėjo pernai metais, kai paskambino tyrėja ir tada pradėjo žiÅ«rėti, kad 18 punktas nebegalioja.

Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsiregistravusi mokesčių mokėtojų registre. PVM mokėtojo kodÄ turėjo. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ nepažeidė teisės aktų, nes užsiregistravo mokesčių mokėtojų registre. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimo Nr. 1059 18 punktas 2013-2015 metais nebuvo toks, kurį įrašė norminiame akte. Padarius klaidÄ iÅ¡vadoje tyrėjas turi inicijuoti klaidos iÅ¡taisymÄ , t. y. turi suformuluoti užduotį iÅ¡taisyti klaidÄ ir pateikti jiems.

Ji pati kaip specialistė savo iniciatyva teigia negalinti iÅ¡taisyti klaidos padarytos iÅ¡vadoje. Apie klaidÄ neinformavo. Specialistė V. G. parodė, jog tai, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklÄ Lietuvoje ir kiek iÅ¡ to gavo pajamų ji nustatė iÅ¡ jai tyrimui pateiktų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ teikė PVM deklaracijas, tačiau sulyginusi PVM deklaracijose esančiais duomenimis su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų duomenimis nustatė, kad trijų sÄ skaitų faktÅ«rų, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-04-23, 2013-04-25 ir 20213-04-27, duomenys neįtraukti į PVM deklaracijas, t. y. balandžio mėn. nebuvo deklaruotos trys sÄ skaitos: 2013-04-23 sÄ skaita (Nr. 3-12-4 (16 tomas, b. l. 23, 24)), 2013-04-25 sÄ skaita (Nr. 3-12-5 (16 tomas, b. l. 25, 26)), 2013-04-27 sÄ skaita (Nr. 3-12-6) (16 tomas, b. l. 27, 28), PVM deklaracijos Nr. 7-11 (16 tomas, b. l. 23, 24, 25), apmokestintų sandorių vertė 2.664.991 Lt, PVM 559.649 Lt.

Å ios trys buvo paimtos kratos metu iÅ¡ segtuvo pavadinimu „Pardavimai 2013“. Jokio sÄ skaitų dubliavimo nebuvo ir Å¡ie sandoriai nebuvo deklaruoti nei 2013 m. balandžio mėn., nei vėlesnėse deklaracijose. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė balandžio mėnesį suregistravusi visas tyrimui pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras ir palyginusi jas su deklaruotomis sumomis. SÄ skaitų esančių 16 tomo, b. l. 23-28, ir 23 tomo, b. l. 39-44, numeriai tie patys, krovinio kiekiai tie patys, atkrovimo data ta pati, skiriasi sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo data, sumos doleriais atitinka, tačiau skiriasi suma litais dėl valiutos kurso. 23 tome esančios sÄ skaitos jai nebuvo pateiktos, jas pamatė tik teisme.

Ä®monė privalo registruoti visas Å«kines operacijas pagrindžiančius dokumentus. Å iuo atveju įmonė turėjo visas sÄ skaitas pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Å¡ias sÄ skaitas turėjo pateikti deklaracijÄ . Trys analizuojamos sÄ skaitos patenka į laikotarpį, kai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie turėjo viskÄ suraÅ¡yti ir pateikti VMI. Ji vertino apskaitos dokumentÄ , kurį iÅ¡rašė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ir, kuris buvo paimtas kratos metu bei pateiktas jai.

Jei tos sÄ skaitos bÅ«tų buvusios pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai tos sÄ skaitos ir bÅ«tų deklaruotos, reiÅ¡kia, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tų sÄ skaitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Jei įmonė nedeklaravo mokesčių, reiÅ¡kia jų ir nesumokėjo. Nemokami nedeklaruoti mokesčiai, nes kitaip bÅ«tų permoka. Buvo delspinigių priskaičiuota, nes įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo mokesčių. Prievolė mokėti PVM atsiranda tik deklaravus sÄ skaitÄ .

Mokesčius administruoja mokesčių inspekcija. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ įsiregistravo PVM registre, nes veiklÄ vykdė Lietuvoje ir deklaruodavo pajamas. Pagal minėtas tris sÄ skaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko degalus, kuriuos iÅ¡gabeno iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Sandoris įvyko Lietuvoje, sÄ skaitoje buvo nurodytas PVM. Jei sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta su PVM tai reiÅ¡kia, kad veiklÄ vykdė Lietuvoje. Prekių tiekimas ir pardavimas Lietuvoje vyksta iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitÄ , šį dokumentÄ Ä¯monė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė, reiÅ¡kia patys pripažino, kad pardavimas įvyko Lietuvos Respublikoje.

Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ydama sÄ skaitÄ ir įraÅ¡ydama PVM mokestį tenkina visas sÄ lygas nurodytas Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo Nr. 1X-751 3 straipsnio 1 dalyje. Liudytoja L. M. parodė, jog ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininkai, kurie surasdavo klientus. 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“ dėl fiskalinio agento paslaugų teikimo.

Sudarant sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“ bendravo J. S.. Pardavimų vadybininkė jai įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pristatė, kaip mokesčių mokėtojÄ Ä®monė turėdama fiskalinį agentÄ neprivalo turėti atstovybės Lietuvoje. Jei įmonė registruota Lietuvoje, tai turi ir atstovybę Lietuvoje, tokiu atveju fiskalinis agentas nereikalingas, PVM registravimo tvarkoje tai nurodyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia ne tik fiskalinio agento paslaugas, tačiau Å¡iuo atveju įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalingas tik fiskalinis agentas.

Fiskalinis agentas teikia ataskaitas VMI ir teikia PVM sutartyje nurodomas paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikia VMI užsakovų deklaracijas ir PVM mokėtojų deklaracijas. Fiskalinis agentas reikalingas įmonėms, kurios negali vykdyti veiklos dėl importo, eksporto. Å ios įmonės muitinėje privalo turėti PVM mokėtojo kodÄ . Turėjimas PVM kodo tai prievolė mokėti mokesčius Lietuvos valstybei. Neturint PVM kodo, mokesčių nereikia mokėti. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo PVM kodÄ .

Pradžioje kelis mėnesius įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jai siuntė sÄ skaitas faktÅ«ras, bet ji negalėjo atsekti ar tai importas, ar eksportas, dėl to buvo praÅ¡omos deklaracijos, pagal kurias taip pat negalėjo atsekti ar tai pardavimas, ar pirkimas. Tada paprašė, kad visus pardavimus jai atsiųstų exsel lentelėje, elektroniniu paÅ¡tu. Tai kÄ jai atsiųsdavo, tÄ ir pateikdavo VMI deklaracijoje. IÅ¡ exsel formato dar neaiÅ¡ku buvo ar tai importas, ar eksportas, ar pardavimas viduje. Jai netinkamai buvo siunčiami duomenys, todėl negalėjo žinoti ar visus dokumentus jai atsiuntė.

Už teisingų duomenų pateikimÄ yra atsakinga ta įmonė, kuri pateikia duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ teikiamų duomenų jie deklaracijas pateikdavo Vilniaus VMI. Be fiskalinio agento įmonė negalėjo vykdyti veiklos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pasitikėti tai, kokius duomenis teikė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Ji bendravo tik su apskaitos darbuotojomis, bendravimas vyko telefonu. Pradžioje gaudavo sÄ skaitas, o kai pradėjo teikti lenteles, sÄ skaitų nebegaudavo.

Pirkimo pardavimo sutarčių negaudavo. Exsel lentelėje buvo nurodyta data, pirkėjas ir PVM sumos. Jei VMI nori patikrinti pateiktų deklaracijų tikrumÄ , turi kreiptis į fiskalinį agentÄ . Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipiasi į užsakovÄ ir praneÅ¡a, kÄ jie turi pateikti. VMI netikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji neraÅ¡ydavo tokių duomenų, kurių neturėjo. Jos suraÅ¡ytas sumas mokesčių inspekcija galėdavo patikrinti iÅ¡ muitinės. Pardavimai vyko muitinės sandėliuose.

PVM mokesčio nereikia mokėti jei parduodamos prekės įmonės iÅ¡ vieno sandėlio į kitÄ , ar akcizinį sandėlį. Jei prekė neiÅ¡muitinta, tada apmokestinama nuliniu tarifu. Jei prekė iÅ¡vyksta iÅ¡ muitinės sandėlių, tada ir atsiranda prievolė mokėti mokesčius. Buvo keli atvejai, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo susimokėti mokesčius ir VMI galėjo areÅ¡tuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo solidariai atsakingi.

Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingi apie 50 000 Lt mokesčių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informacijÄ , kad reikia sumokėti mokesčius, kurie buvo paskaičiuoti pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis. Ginčų su įmone „(duomenys neskelbtini)“ dėl mokesčių nebuvo, jie juos pripažindavo. Mokesčius įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo tiesiogiai VMI, toks buvo susitarimas.

Dėl nesumokėtų mokesčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek VMI, tiek įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad nutraukia sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Dėl sutarties nutraukimo sprendžia direktorius ir vadybininkai. Sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta 2014 m. birželio mėn. Ginčų su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, sutartis buvo nutraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva.

Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“, tada įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neteko PVM mokėtojo statuso, nes be fiskalinio agento negalėjo gauti PVM kodų. Dėl sÄ skaitų teisingumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipdavosi į muitinę, nes jie turi sistemÄ , kurioje nurodyta prekės urmu gabenimas. Sandorių bÅ«davo įvairių. PardavimÄ muitinės sandėlyje gali matyti tik muitinė. Kita pardavimo rÅ«Å¡is – Lietuvoje ir trečia rÅ«Å¡is - pardavimas Europos sÄ jungos Å¡alyje ar trečiosioms Å¡alims.

Jei atsirado didelis PVM, tai reiÅ¡kia, kad pardavimas buvo Lietuvoje. 2013 m. balandžio mėnesio atsirado dideli PVM mokesčiai. 2013 m. balandžio mėnesio deklaracijas VMI pateikė ji. Kokie duomenys jai buvo pateikti iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tokie ir buvo perduoti VMI. Iki 2014 m. mokesčiai turbÅ«t buvo sumokėti, nes mokesčių inspekcija nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. kovo mėnesį buvo paskutinis pateiktas mokėjimas. Jei deklaracijos tÄ laikotarpį nepateikdavo, tada mokesčių inspekcijos kompiuteris pats sugeneruoja deklaracijÄ .

Kad ir nevyksta joks pardavimas ir nepateiktos deklaracijos, tada pats mokesčių inspekcijos kompiuteris pradeklaruoja suskaičiavęs pagal praeitus metus mokėjimus. Išsiaiškino, kad pradžioje neteisingai pildė mokesčių deklaracijas. Atsiranda prievolė mokėti mokesčius tada, kai VMI paragina sumokėti mokesčius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna taip pat raginimo raštus dėl mokesčių sumokėjimo, vėliau nustojo siųsti raginimus, todėl mano, kad mokesčiai buvo sumokėti.

Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pateikė dokumentus, iÅ¡ kurių ne visi buvo originalÅ«s, tačiau VMI pateikė jai originalius dokumentus. Ž. R. girdėta pavardė, prisimena kaip jaunÄ vaikinÄ . Per kelis mėnesius kartÄ ar du bendraudavo su jo apskaitininke, kurios pavardės neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra konsultavimo įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Å¡ia įmone nebendrauja, ji yra buvusi tik tos įmonės seminare. Liudytojas T. A. parodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, R.

Ž. pažįsta kaip dyzelino tiekėjÄ , iÅ¡ kurio kurÄ pirko kaip juridinis asmuo. Bendradarbiavo 2012-2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė didmenine prekyba. Tikslas buvo pirkti degalus iÅ¡orės rinkai, prekybos Lietuvos rinkai nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienam pirkimui sudarydavo sutartį. Sandoriai vyko Lietuvos teritorijoje. KurÄ pirko iÅ¡ muitinės ar akcizinio sandėlio ir tada jį gabendavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį. Patogiau buvo pirkti neimportuotus produktus, prieÅ¡ingu atveju reikėdavo mokėti PVM, susidurdavo su papildomais klausimais.

Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka produktÄ iÅ¡ tiekėjo, kuris yra Lietuvoje, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka PVM, o iÅ¡gabenant produktÄ , PVM buvo grÄ Å¾inamas. Perkant degalus, pardavimų buvo ne vienas. Visada mokėjo PVM kai jį reikėdavo mokėti. Sumokėdavo mokesčius, po tie jie buvo gražinami patvirtinus prekės iÅ¡vežimo faktÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus produktus nusipirkdavo ir iÅ¡gabendavo iÅ¡ Lietuvos. Visais atvejais atsivežant produktÄ Ä¯ akcizais apmokestinamÄ sandėlį turėjo bÅ«ti užbaigta importo procedÅ«ra.

Jie prekes parduodavo iÅ¡ akcizinio sandėlio. IÅ¡leidimas į laisvÄ apyvartÄ reiÅ¡kia, jog prekė importuota. Visais atvejais vyko iÅ¡muitinimas, kas jas vykdė neprisimena. Prisimena atvejį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI sumokėjo PVM, tačiau VMI nesutiko vėliau jiems grÄ Å¾inti PVM, kadangi tiekėjas nesumokėjo mokesčių. Vėliau PVM jiems buvo grÄ Å¾intas, jis nesidomėjo ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo PVM. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ prekes pirko iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Labai dažnai naftos produktai perkami pagal biržos kainÄ , iÅ¡ pradžių produktai perkami pagal preliminariÄ sÄ skaitÄ , o paskui tikslinami pagal biržos kainÄ . Kokias sÄ skaitas jie gaudavo, tokias ir apmokėdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. pagal tris gautas sÄ skaitas faktÅ«ras padarė apmokėjimus. Viena sÄ skaitos data buvo 2013-05-03, kitos dvi – 2013-05-06. SÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos su PVM mokesčiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo visÄ sÄ skaitos sumÄ su PVM mokesčiu.

Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ gautÄ PVM sumÄ turėjo sumokėti į biudžetÄ . SÄ skaitos data gali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta ir ne prieÅ¡ vienÄ savaitę, bet tai turi bÅ«ti numatyta sutartyje. Turėjo bÅ«ti paraÅ¡yta sutartyje, kad prekė yra krovinių terminale, akciziniame ar muitinės sandėlyje. Kai kurias deklaracijas pildydavo jie, bet ne visas. (duomenys neskelbtini) turi akcizinius ir muitinės sandėlius, ten buvo krovinio pakrovimo vieta. „DDU“ reiÅ¡kia, kur pristatyta prekė, tai Marijampolės stotis, taip pat nurodytas ir geležinkelio kodas.

Visos minėtos trys sÄ skaitos faktÅ«ros buvo įtrauktos į apskaitÄ . Liudytojas V. K. parodė, jog jis turėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimÄ veikti kaip direktorius, tam, kad galėtų tartis dėl kredito linijos su Å veicarijoje esančiu banku. Å ioje įmonėje jis nebuvo įdarbintas. R. Ž. norėjo užsiimti aviaciniu kuru ir norėjo padidinti kredito linijÄ banke, bet jam kredito nedavė, sakė, kad turi bÅ«ti Å veicariÅ¡ka įmonė. Jis priėmė sprendimÄ kurti Å veicariÅ¡kÄ Ä¯monę, todėl buvo atidaryta įmonė „(duomenys neskelbtini)p“.

Tai buvo 2012 m. Tuo metu jis dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis jokių nurodymų neduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdavo tik vadybininko funkcijas, nors ir buvo nurodytas kaip ir direktorius. R. Ž. buvo įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, tai operatyvus direktorius, visos verslo kryptys, visi tiekėjai, pirkėjai, tai jo buvo rasti ir jis priiminėjo sprendimus. Šveicariškas bankas pasakė, kad nežino, kas yra M.

Ž., todėl R. Ž. nusprendė jam užraÅ¡yti 50 procentų akcijų, nes bankas su juo jau turėjo reikalų, kai jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas kreditas, buvo tvarkingai atsiskaitoma, dėl to bankas apie jį žinojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota Lietuvoje, sÄ skaitas turėjo Å veicarijoje ir Latvijoje. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo du, jis ir M. Ž., kiekvienas turėjo po 50 proc. akcijų.

Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ofisÄ Å veicarijoje. S. B. buvo paskirtas direktoriumi. S. B. Å veicarijoje atliko įmonės administravimÄ . Su juo bendrauti teko du kartus, dėl akcijų pardavimo, kÄ jis veikė Å veicarijoje nežino, jam kažkiek mokėjo, kad jis bÅ«tų direktoriumi. Å veicarijoje S. B. buvo teikiamos ataskaitos, kas vykdė jų apskaitÄ , nežino. S. B. sÄ skaitas ir pardavėjo atsiųstas sutartis teikė elektroniniu paÅ¡tu. Finansams vesti atsirado įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kaip fiskalinis agentas, kurie tvarkė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ .

Ä®monėje „(duomenys neskelbtini)“ jis nebuvo įdarbintas, jam ir M. Ž. buvo suteikti vienodi įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įgaliojimai. Jis vykdydavo R. Ž. nurodymus, savarankiÅ¡kai jokių veiksmų atlikti negalėjo, nevaldė pinigų srautų. Atliko tik tam tikras, kaip vadybininko funkcijas. Kas pasiraÅ¡ydavo sutartis nepamena. Kažkokias sutartis pasiraÅ¡ydavo ir jis. Jis jokių sÄ skaitų neiÅ¡raÅ¡inėjo. M. Ž. jokių veiksmų neatlikinėjo, kai įsijungė į darbÄ 2012 m. gruodžio mėnesį kažkÄ darė, bet nežino kÄ .

Apie įsiskolinimus nežino. Jis buvo direktorius, bet prisijungimo prie banko neturėjo. Banko generatoriai buvo perduoti R. Ž. žmonai G. Ž.. Jis pelno negavo nei iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“, nei iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ taip pat negavo. Darbo užmokestį gavo tik dirbamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė naftos pardavimus, diapazonas prekybos buvo Latvija, iÅ¡ jos vyko produktų pardavimas kitoms Europos sÄ jungos Å¡alims.

Lietuvoje įmonė veiklos nevykdė. Krovinys buvo perkamas su banko pagalba ir prieÅ¡ perkant tÄ krovinį, buvo duodamos instrukcijos pardavėjui į kokį (duomenys neskelbtini) iÅ¡sikrauti. Buvo nurodytas muitinės statusas, prekė turėjo bÅ«ti tinkamai iÅ¡muitinta. Prekės cirkuliuodavo muitinės ir akciziniuose sandėliuose. Klaipėdos uoste kroviniai turėjo muitinės patalpas, kroviniai nebuvo iÅ¡muitinti. Krovinys buvo perkamas ir atvežamas į muitinės sandėlį. Lietuvoje krovinys nebuvo parduodamas, prekyba vyko Lietuvos ir Latvijos uostose.

Per Latvijos uostÄ buvo žaliavinė nafta, kuri buvo perkama iÅ¡ trečiųjų Å¡alių ir buvo parduodama į gamyklas, o Lietuvoje dyzelinas ir aviakuras, kurį į Latvijos uostÄ neveždavo. Ä® LietuvÄ krovinį atsiveždavo neturėdami sutartinių pirkėjų. Nežino, ar R. Ž. žinojo kam parduos prekę. Jam R. Ž. žodžiu nurodydavo kokį kiekį krovinio nupirkti ir atgabenti. Kai krovinys patekdavo į LietuvÄ , jis nežino, kas su juo toliau buvo atliekama. Jo darbas buvo bendrauti su bankais dėl atpalaiduojamo krovinio kiekio.

Ekspedijavimo paslaugų kroviniams nereikėjo, kiekio ir kokybės nustatymÄ atliko kita įmonė. Krovinių įpylimo į talpyklÄ paslaugÄ pirko iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Ä®važiavus kroviniui į Lietuvos RespublikÄ reikėjo atlikti muitinės procedÅ«ras, kas jas atliko neprisimena. Krovinių pervežimas vyko laivu ir geležinkeliais. Vykdant tokiÄ veiklÄ nebuvo bandoma nuslėpti veiklos, kadangi buvo registruotas fiskalinis agentas. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklÄ viename aukÅ¡te.

Žmonės buvo paskirstyti į skirtingus kabinetus. Nežino, ar buvo santykiai tarp tų įmonių. Jis vykdydavo funkcijas, kurios susijusios su kreditu. Tam, kad galėtų parduoti krovinį, bankui reikėjo pristatyti sutartis, tam kad bankas galėtų leisti parduoti dalį. Sutartyje buvo nurodyta, kur produktas nukeliaus. Sutartis pristatydavo su pirkėjo įmonės rekvizitais, kur buvo nurodyta, kokiose talpyklose bus laikomas krovinys. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo daugiausia Lietuvos įmonių.

Jam sutartis pateikdavo R. Ž., kuris operavo visos įmonės darbÄ . Jis nematė nei vieno tiekėjo ir pirkėjo, jų suradęs nebuvo. Jis tvarkė važtaraščius, produkto kiekius pateikdavo bankui, kas susiję su mokesčiais nežino. Už 3.000.000 krovinys, kuris tokiÄ vertę turi, buvo perkamas kas 35-40 dienų. Ä®monei „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gavus sÄ skaitas, reikėjo jas pristatyti Å veicarijos bankui. Reikėjo nurodyti ir krovinio kiekybę, kokybę. Visi tie dokumentų paketai buvo pristatyti Å veicarijos bankui.

Jis skrido apie 3-4 kartus ir pristatydavo dokumentus. BÅ«damas Å veicarijoje nesusitikdavo su S. B.. Po 2-3 mėnesių jis pranešė, kad nebenori dirbti, nes prasidėjo neaiÅ¡kios investicijos, perraÅ¡yti akcijas reikėjo, jo praÅ¡ydavo, kad dar Å¡iek tiek pabÅ«tų akcininku, kol ras kam jas perraÅ¡yti. 2013 m. jam atsiuntė pirkimo-pardavimo sutartį, ant kurios pamatė ne savo paraÅ¡Ä . Pasakė, kad jos nepasiraÅ¡inėjo jos, kitÄ dienÄ susitiko su R. Ž. ir persirašė pirkimo-pardavimo sutartį. 2013 m. jis akcininku nebebuvo, akcininku buvo likęs tik ant popieriaus.

Akcininku buvo nuo 2012 m. iki 2013 m. vasaros. Akcijas pardavė apie 2013 m. rugsėjo mėnesį. Apmokėjimas ir parduotos akcijos buvo M. Ž.. Jis realiai jokių pinigų negavo, neprisimena, ar pasirašė, kad pinigus gavo. Ä®monės adresas buvo (duomenys neskelbtini), tai jo namas. R. Ž. atėjo su pardavimų sutartimi pas jį. Liudytojas V. K. parodė, jog steigiant įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pradinį įstatinį kapitalÄ 100.000 frankų įnešė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pradinio kapitalo neįnešė, nes jis Å¡ios įmonės nevaldė.

Jis buvo reikalingas tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo Å veicarijos banke kreditÄ , jis buvo Å¡ios įmonės direktoriumi ir viskÄ derindavo su banku. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ buvo steigiama Å veicarijoje, viskas vyko susiraÅ¡inėjant. Jam teko bendrauti su Å veicariÅ¡ku banku, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ galėtų gauti kreditÄ . Su Å veicarijos banku jis bendravo asmeniÅ¡kai, pradžioje nuvažiavo vienas ir pasakė, kad turi įsteigti Å veicariÅ¡kÄ Ä¯monę, kad gautų padidintÄ kredito linijÄ . 300.000.000 dolerių kredito linijÄ turėjo gauti.

Su lietuviÅ¡ka įmone galėjo gauti tik 15.000.000, o jei bÅ«tu Å veicariÅ¡ka 30.000.000. S. B. glaudžiai susijęs su banku ir jis buvo Å veicariÅ¡kos įmonės vadovas. Bankui patogiau ir lengviau suteikti kredito linijÄ Å veicariÅ¡kai įmonei, o ne lietuviÅ¡kai. Jie pasakė, kad lietuviÅ¡ka įmonė jau pasiekė tÄ didžiausiÄ kredito linijÄ , dėl to jie įsteigė Å veicariÅ¡kÄ Ä¯monę. Kredito linija yra tam, kad bÅ«tų galimybės pervesti ir apmokėti pardavėjui 10-20 proc. sumÄ , reikia įneÅ¡ti pradinį depozitÄ ir su sÄ skaita bankui nurodyti, kad apmokėti.

Negali daugiau apmokėti tiekėjams, nei suteikta kredito linija. Latvijoje 6,5 tonas parduodavo, jie iÅ¡statydavo akredityvÄ , kurioje nurodydavo patvirtinimus per bankus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kredito linijÄ 15.000.000, o už 100.000 frankų įsteigimÄ kitos įmonės, leido praplėsti kapitalÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kredito linijÄ 1,5 metų ir jis joje buvo direktoriumi, tada taip pat jis bendravo su banku. Jokių trikdžių nebuvo. Kad bankas įsitikintų dėl pinigų gražinimo, krovinys turėjo bÅ«ti kaip užstatas, turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yti pirkimo lakÅ¡tai, buvo įkeičiami produktai.

Visas sÄ skaitas matė bankas. LakÅ¡tus Latvijoje kontroliavo komercijos registrų centras. Viskas buvo forminama per Latvijos registrus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei sprendimai buvo priimami Lietuvoje, tai gal Lietuvoje turėjo bÅ«ti įsteigta įmonė. Jo kvalifikacija tokia, kad supranta apie įmonės steigimÄ . Jis pradėjo mokytis finansų srityje, apie mokesčius dabar žino daugiau. Kai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankas įsikeisdavo produktus, prekės buvo Latvijos terminale, jokių nesklandumų nebuvo.

Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ atsirado tam, kad bÅ«tu galima padidinti kredito linijÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla tokia pati. Å veicariÅ¡ka įmonė turėjo fiskalinį agentÄ . Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ fiskalinis agentas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie tvarkė klausimus susijusius su mokesčiais. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo PVM kodÄ . Fiskalinis agentas įmonėje atsirado, kai buvo atliktas auditas.

Jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė tik sutartį, tačiau jokių kontaktų su jais neturėjo. Kažkas gaudavo iÅ¡ jų ataskaitas, jis jų negavo. Visus sprendimus priimdavo R. Ž.. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje nevykdė veiklos, Lietuva buvo tik tarpinė stotelė, tačiau buvo reikalingas PVM, nes su (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ydavo nuomos sutartis, jie iÅ¡raÅ¡ydavo jiems sÄ skaitas. Liudytoja R. B. parodė, jog nuo 2014 m. iki 2020 m. balandžio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių patarėja mokesčių klausimais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima mokesčių konsultavimu, mokesčių peržiūra, įvertina ar galima mokesčių lengvata ir ar galima ja pasinaudoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“, bet ji sutarties nematė. Atsimena tik tiek, kad jiems kažkokie skaičiai buvo neaiškūs, jos užduotis buvo pagal įmonės elektroniniu paštu atsiųstus skaičius paruošti darbinę lentelę PVM deklaracijai užpildyti.

Pateiktus duomenis netikrina, tik tuos skaičius įrašė į preliminarias deklaracijas. Neatsimena, kokį mokestinį tarifÄ taikė. Apie mokesčius dėl naftos klausimų, neatsakys. Dėl tinkamo deklaracijų užpildymo konsultuojasi su VMI. Kodėl deklaracijoje įraÅ¡ytas 0 procentas, neprisimena. Pati įmonė pateikė nulinio tarifo skaičius. Pateikti skaičiai buvo tarnybiniu mano paÅ¡tu (duomenys neskelbtini). Jie patys sprendžia ir įmonei pasako, kaip turi bÅ«ti įraÅ¡yta. Ji tik turėjo pirminius duomenis.

Ji deklaracijos neteikė, nes neturėjo įgaliojimo. DeklaracijÄ turėjo patikrinti ir pateikti pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik pagal įgaliojimus gali užpildyti deklaracijas. Užtenka juridiniam organui įgaliojimÄ paraÅ¡yti. Jei yra įgaliojimas, tai turi atsispindėti sutartyje. Atlikusi pavestÄ užduotį lentelę atidavė įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Privačiai ji įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nekonsultavo. Ji nežino įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovų vardų, bendravo su kažkokia moterimi, gal su buhaltere.

Pavedimus jai duodavo K., J., P.. Jos darbas apsiribojo ties tuo, kad kai gaudavo duomenis iÅ¡ registrų, ji užpildydavo preliminarias PVM deklaracijas. Veikdamas, kaip fiskalinis agentas, tas daroma per mano VMI, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ suteikia įgaliojimus konkrečiam asmeniui. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo tokių galiojimų, todėl jie ir nesijungė. Nežino, kaip identifikuoti, kuriÄ deklaracijÄ pateikė pati įmonė, kuriÄ VMI suformuoja. BÅ«na, kad VMI pagal senesnius duomenis suformuoja deklaracijÄ .

Ä®monei įsijungia nepriemokų mechanizmas ir įmonė tada priversta pateikti duomenis. Prisijungimus prie mano VMI turi įmonės buhalterė. Ji vienÄ kartÄ VMI teikė gyventojo duomenis, po ko jai buvo suteikta teisė jai pateikti mokesčių deklaracijÄ . Liudytojas G. J. parodė, jog jis yra G. J. IÄ® savininkas, yra mokesčių teisės specialistas, 20 metų dirba su mokesčių finansine teise, teikia konsultacijas mokesčių klausimais, atlieka vertinimÄ . Jo veikla nelicencijuota, licencijuojami tik auditoriai.

Turi daug patirties dėl naftos produktų konsultavimo. Ä®monė laikosi iÅ¡ nuolatinių klientų. Jie įmones įspėja, kad jų nuomonė ne visada gali sutapti su VMI. Jo įmonė teikė paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis su Å¡ia įmone bendradarbiauja, Å¡i įmonė samdo jo įmonę, o jis atveda tai įmonei klientus. Jo įmonė nieko nesamdo. Jų įmonė teikia konsultavimo paslaugas, nurodo kÄ ir į kokį stulpelį įraÅ¡yti, mokesčių administratoriui deklaracijų neteikia.

Konsultacijas jis teikė R. B.. Ä®monei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė vienkartinę konsultavimo paslaugÄ . Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nulinis tarifas taikomas pagal PVM įstatymo 41 ir 49 straipsnius. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo G. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, jog jis yra G. J. IÄ® savininkas, įmonės vykdoma veikla yra konsultavimas, mokymas mokesčių klausimais.

Ä® jam užduotÄ klausimÄ , ar jam yra žinoma bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, jis atsakė, kad Å¡i bendrovė jam yra žinoma, tačiau tiesioginių sandorių su Å¡ia bendrove įmonė neturėjo. IndividualiÄ Ä¯monę konsultavimo paslaugoms samdo bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos bendrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu jis teikė konsultavimo paslaugÄ , kuri buvo susijusi su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. KonsultacijÄ teikdavo kolegei R.

B., taip pat bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, vardu M., pavardės nežino. Å is asmuo jį susirado ir paprašė pagalbos užpildyti PVM deklaracijas, nes dėl kažkokių priežasčių jo firmos agentas to nepadaro bei prašė suteikti konsultacijÄ . Susitarimas buvo sudarytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir užpildė PVM deklaracijÄ , o jis suteikė konsultacijÄ . Jis pateikė konsultacijÄ tokiÄ , kad vadovaujantis PVM įstatymo 53 str. „(duomenys neskelbtini)“ veiklai bÅ«tų taikomos Å¡i nuostata, t. y. taikomas nulinis PVM tarifas.

Daugiau jokių konsultacijų „(duomenys neskelbtini)“ jis nebeteikė. Daugiau nieko papildomai papasakoti jis negali, kadangi be Å¡ios konsultacijos dėl PVM deklaracijos, jiems jokių paslaugų neteikė, sutarčių ar kitų dokumentų neturi (17 tomas, b. l. 50-51). Liudytoja A. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog apie 2014-2015 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininke. Ji įmonėje buvo vienintelė buhalterė. Ji buvo atsakinga už deklaracijų pateikimÄ .

Jei kildavo klausimų, skambindavo į VMI pasiteirauti. Mokesčių klausimais neteko kreiptis į konsultantus. Ä®monės direktorius buvo V. K.. Ä®monėje taip pat dirbo R. Ž.. Ji nežinojo apie kitÄ R. Ž. įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo naftos produktais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nesusijusi, sandorių neturėjo. IÅ¡ senų laikų matė apie 2 „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas faktÅ«ras. Jos buvo iÅ¡raÅ¡ytos UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Buhalterės Oksanos nežino, jÄ yra mačiusi, bet kÄ ji darė, nežino. M. Ž. ji skambindavo kai reikėdavo patvirtinti įmonės skolas. M. Ž. nebuvo nei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 7-8 darbuotojai. Visi dirbo vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“. Ji matė ne visus darbuotojus, nes turėjo atskirÄ kabinetÄ . Ji sėdėjo kartu su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhaltere, kad buvo tos įmonės vadovas, nežino.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas auditas, kurį atliko A. K.. Kai tyrėjai paėmė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, ji išėjo iÅ¡ darbo, nes nebebuvo kÄ ten daryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo eilinių skolų, bet nerimtų. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, jog nuo 2013-09-05 iki 2015-09-30 dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Å ios bendrovės komercijos direktoriumi buvo R.

Ž.. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla – prekyba naftos produktais. Å ios bendrovės buveinė buvo (duomenys neskelbtini), vieÅ¡butyje ,, (duomenys neskelbtini)“. Kabinete sėdėjo su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Ä®monės pavadinimas ,,(duomenys neskelbtini)“ jai girdėtas, tačiau ji visiÅ¡kai nieko nežino apie Å¡iÄ Ä¯monę. Gali pasakyti tik, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla – prekyba naftos produktais, nes vesdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ matė keletÄ ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų faktÅ«rų.

Kas dirbo įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ , kiek buvo darbuotojų, kas vadovavo , ji nežino. Yra girdėjusi kalbant angliÅ¡kai, tačiau anglų kalbos ji nesupranta, todėl nieko konkretaus pasakyti negali. AngliÅ¡kai kalbėjo buhalterė Oksana, pavardės neatsimena, kuri, jos manymu, tvarkė ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Kas iÅ¡raÅ¡inėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas faktÅ«ras, ji nežino, po kitus kabinetus ji nevaikščiojo, kÄ veikė kiti aÅ¡tuntame vieÅ¡bučio aukÅ¡te sėdintys darbuotojai, ji nežino.

M. Ž. ji yra mačiusi keletÄ kartų, kalbėdavo su juo telefonu, kai R. Ž. nurodydavo jam paskambinti dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolų. Å iaip daugiausiai bendravo su R. Ž. (17 tomas, b. l. 169-171). Liudytojas V. K. parodė, jog M. Ž. jo antros eilės pusbrolis. Žino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo Å¡veicariÅ¡ka įmonė, M. Ž. buvo direktorius. Ä®monė užsiiminėjo naftos produktų prekyba. Kodėl įmonė buvo registruota Å veicarijoje, nežino.

Ar R. Ž. buvo Å veicarijoje, nežino. Jis nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje jis dirbo projektų vadovu, po to direktoriumi. Jis dirbo vadybinį darbÄ , pirkimas-pardavimas naftos prekėmis. Dokumentus jis pasiraÅ¡ydavo pats, o kai jo nebuvo, pagal įgaliojimÄ pasiraÅ¡ydavo R. Ž.. M. Ž. buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tačiau jokių pareigų nėjo. R. Ž. buvo komercijos direktoriumi, jo darbdavys. Darbo vieta buvo vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te.

Ten taip pat buvo įsikÅ«rusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡kabos, kad ten yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ofisas, nebuvo. Jis nebuvo susijęs su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Jei reikėjo vadybinės pagalbos, ar pakalbėti angliÅ¡kai, tai tik tokiÄ pagalbÄ ir suteikdavo. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterė buvo A. J.. Jis buhalterę matė kasdien, ji viename kabinete sėdėjo su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhaltere.

Ä®monėje iÅ¡ viso dirbo 7-8 darbuotojai, tai buhalterė, vadybininkas, komercijos direktorius, valytoja. Liudytojas S. L. parodė, jog jis nuo 2010 m. iki 2015 m. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, dirbo ekspeditoriaus darbÄ . Jis sprendimų nepriiminėjo, tik pasiraÅ¡ydavo. Å ios įmonės įkÅ«rėjas buvo R. Ž.. R. Ž. dar vadovavo kelioms įmonėms - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi ekspedicinę sutartį.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir uoste ekspedijuodavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinius. Krovimai vyko tik uosto teritorijoje, terminale, iÅ¡ muitinės sandėlio. Ar krovimai vyko iÅ¡ akcizinio ar neakcizinio sandėlio, nepamena. Krovimai vyko į vagonus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas apmokėdavo po atliktų darbų. Buvo kokybės sertifikatai, kuriuos iÅ¡raÅ¡ydavo viena įmonė, kuri turėjo tokius sertifikatus.

Sandoriai su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaromi elektroniniu paštu. „(duomenys neskelbtini)“ prašydavo pateikti vagonus pakrovimui, kurį atlikdavo terminalas, o muitinės tarpininkai užpildydavo dokumentus. Jie pateikdavo vagonus ir juos stebėdavo. Su tuo kroviniu dirba Lietuviškos įmonės. Nurodymus jam duodavo tik R. Ž.. Liudytojas D. G. parodė, jog ieškojosi darbo, nuvyko į viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ esančias patalpas ir jį į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku įdarbino R.

Ž.. S. L. buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. M. Ž. buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Su juo teko bendrauti, kokiais klausimais, nepamena. Kas atstovavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje, nežino. R. Ž. jam pavedė iÅ¡raÅ¡inėti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas už krovinius, dyzelinÄ . Užsakymas jam netekdavo užsiimti, tuo užsiimdavo A. J., kuris duodavo jam nurodymus, jį buvo supažindinęs su darbu. Kur ir kuo buvo įdarbintas A.

J., nežino. Nurodymus, kÄ daryti su kroviniu, jis nespręsdavo. Jis tik atlikdavo darbus ofise, kaip vyko krovinių vežimas, nematė. SÄ skaitas iÅ¡raÅ¡ydavo pagal pavyzdį. IÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitas joms buvo suteikiamas numeris. SÄ skaitų registrÄ vesdavo kompiuteriniame variante. SÄ skaitose buvo nurodyta bazinė kaina, premija ir svoris, mokesčiai nebuvo nurodyti. Su akcizais sÄ skaitų nebuvo ir PVM sÄ skaitose nerašė. SÄ skaitas iÅ¡raÅ¡inėjo Lietuvos ir Latvijos įmonėms. Mokėjimai vyko per bankÄ , esantį Å veicarijoje.

Banko rekvizitai nesikeitė. Å i įmonė taip pat lyg turėjo sÄ skaitÄ ir Čekijos banke. Nepamena, ar vyko apmokėjimai per Lietuvos bankÄ . IÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas iÅ¡siųsdavo el. paÅ¡tu pirkėjui ir jÄ atiduodavo O. K.. Jis dar pildė lenteles, kur matydavo apmokėjimus, bet jų nesekdavo. Yra pildęs pakartotinę sÄ skaitÄ . Tai, jog tÄ reikia padaryti pasakydavo A. J.. SÄ skaitas gaudavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kaina priklausydavo nuo sutarties, bankas nesikeisdavo. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti kroviniai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), muitinės sandėlyje.

Prekės buvo parduodamos tik iÅ¡ muitinės sandėlio. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ klientai buvo Lietuvos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo R. Ž. įmonės. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė logistikÄ ir ekspedijavimo paslaugas. Ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ klientas, nežino.

Taip pat jis buvo įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo A. P.. Vėliau įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo A. J.. Å ios įmonės nebuvo ekspedicinės įmonės. Jos buvo kaip akcizinio sandėlio savininkės. Å iose įmonėse jis dirbo vadybininku. Visų pardavimų sÄ lygos buvo tokios, kad viskas vyktų talpyklos viduje, iÅ¡ sandėlio teritorijos iÅ¡važiuodavo kitai įmonei jau priklausęs krovinys. Liudytojas A. J. parodė, jog jis nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. vidurio dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku.

Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo Saulius. Darbas vyko su (duomenys neskelbtini). Jie prižiÅ«rėdavo krovinį terminale, organizuodavo krovinių pervežimÄ , kontroliavo krovinių kiekį ir kokybę. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) turėjo ofisÄ , jis ten dirbo, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas. Normali praktika, kad stebėdavo atkraunantį krovinį. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicijÄ , vykdė logistikÄ , atliko vagonų pakrovimÄ dyzelinu.

Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota Šveicarijoje, kur jos buveinė nežino. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo M. Ž., tačiau nurodymus duodavo R. Ž., kuris taip pat dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jo vadovas buvo Saulius. Kadangi ten kartu buvo ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontora, tai jis atlikdavo ir R. Ž. pavedimus. Krovinius veždavo iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) į kitus akcizinius sandėlius, kurie buvo Mauručiuose, Jonavoje, Marijampolėje.

Akcizinės prekės specifika vežimo nesiskiria nuo vartojimo skirto Lietuvos rinkoje. Su muito procedÅ«romis jis mažai dirbo, jo reikalas buvo pakrauti prekes. Parduodamos prekės iÅ¡ muitinės sandėlių bÅ«davo be PVM, nes tai akciziniai sandėliai muitinės sandėlyje, prekė neimportuota į LietuvÄ , todėl nereikėjo mokėti mokesčių. Jis prekių pirkimų neatlikdavo, žino, kad prekė buvo atgabenta laivu. Prekė buvo saugoma talpose, kurios yra Klaipėdos (duomenys neskelbtini). Jis atliko darbus, kuriuos praÅ¡ydavo padaryti R.

Ž.. Jis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu nieko neatlikdavo, tik R. Ž. praÅ¡ymu, iÅ¡raÅ¡inėjo pirkimo – pardavimo sÄ skaitas. SÄ skaitas dėl pardavimo iÅ¡raÅ¡inėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, klientus užmirÅ¡o. Klientai buvo iÅ¡ Lietuvos ir kitų valstybių. SÄ skaitose parduodant prekę duomenys nesiskirdavo, tik pirkėjų rekvizitai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje nefigÅ«ravo, sÄ skaitas siuntė be parašų. SÄ skaitas faktÅ«ras taip pat siųsdavo paÅ¡tu ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams.

Kas naudojosi finansininkų paÅ¡tais, nežino. PaÅ¡to adresus nurodė R. Ž.. Prekių apimčių, neprisimena. Kiek teko iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitų, negali pasakyti. SÄ skaitų blankai buvo kompiuteryje. Visus duomenis jam nurodydavo R. Ž., tai kliento fiksuojamas kiekis, kiek atsikrauna ir mokestis. Liudytoja S. T. parodė, jog kaltinamųjų nepažįsta. Nuo 2016 m. sausio mėn. iki dabar dirba „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo kurÄ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, kurie kurÄ padėdavo į muitinės sandėlį.

„(duomenys neskelbtini)“ kurÄ laikė muitinės sandėliuose ir iÅ¡ ten jį parduodavo. Jie mokėdavo muitinės sandėliui už paslaugas. NupirktÄ kurÄ parduodavo Europos sÄ jungos valstybių įmonėms, vidinei rinkai kuro nepardavinėjo. Ji pirkimo dokumentų nežiÅ«rėjo. Tuos dokumentus surÅ«Å¡iavo ir perdavė. Kuomet VMI tikrino dokumentus „(duomenys neskelbtini)“, viskas buvo tvarkoje. Ji pagal direktoriaus A. J. nurodymus atlikdavo mokėjimus už prekes. Pardavimo sÄ skaitose figÅ«ruodavo PVM pagal 13 straipsnio 2 punktÄ .

Už kurÄ jie nemokėjo PVM, kadangi PVM nereikia mokėti vykdant į kitas Å¡alis pardavimus. Jei prekė keliauja į vidinę rinkÄ , tai muitinės sandėlis apmoka. Jie žino kiek iÅ¡leido į vidinę rinkÄ prekių. Muitinės sandėlis tai laikinas saugojimas. Nežino į kokiÄ transporto priemonę buvo kraunamas kuras, gal į autovėžius. Liudytoja O. K. parodė, jog ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios ofisas randasi vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).

R. Ž. ir M. Ž. žino, nes dirbo viename ofise. Kas jie tokie buvo, kokiÄ veiklÄ vykdė, kuo užsiėmė, nežino, žino tik tiek, kad jie turėjo kelias įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Su Å¡iomis įmonėmis ji nebuvo susijusi darbo santykiais. KartÄ R. Ž. paprašė, kad ji suvestų duomenis į buhalterinę apskaitos sistemÄ . Ta programa buvo kompiuteryje instaliuota prancÅ«zų kalba. Jai pavyko suvesti pirkimų ir pardavimų duomenis, sÄ skaitas už paslaugas.

Prekės buvo naftos produktai. Å ie duomenys buvo teikiami turbÅ«t vidaus apskaitai. Duomenis suvedinėjo tik keletÄ mėnesių už kelių metų sÄ skaitas. Deklaracijų nepildė. InformacijÄ , kuriÄ suvedė neatspausdino. Kompiuterį, kuriame suvedinėjo sÄ skaitas, vėliau paėmė FNTT. Darbo priemones suteikė R. Ž., už duomenų suvedimÄ jokio užmokesčio negavo. Ji dirbo vadybininke, su finansais nieko bendro neturi. Nežino ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo buhalterę.

Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paÅ¡tÄ matydavo, kadangi ten buvo jos darbo vieta, kiekvienÄ dienÄ suvedinėjo sÄ skaitas. Å veicarijos auditoriai prašė pateikti informacijÄ dėl sÄ skaitų. Ji R. Ž. nebuvo pavaldi. Jis jai pasakė, kad visais klausimais kreiptųsi į jį, jis jÄ vėliau priėmė į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo A. P.. Darbo sutartį pasirašė su A. P., atlyginimÄ pervesdavo į sÄ skaitÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tose pačiose patalpose buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė darbo vietÄ , kuri nesutapo su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbo vieta. IÅ¡ R. Ž. ji žinojo, kad A. P. jai leido suvedinėti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas. M. Ž. buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, matė tik kelis kartus, bendravo su juo telefonu. Liudytoja R. V. parodė, jog R. Ž. buvo patalpų nuomininkas, o M.

Ž. nėra mačiusi. Nuo 2014 m. liepos mėnesio iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), direktore, o 2013 m. buvo pavaduotoja. R. Ž. kaip juridinis asmuo nuomojosi patalpas. Pradžioje buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, po to „(duomenys neskelbtini)“. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta sutartis, kadangi pareiÅ¡kė pageidavimÄ persiraÅ¡yti sutartį kitai įmonei. Jie dėl Å¡io praÅ¡ymo neprieÅ¡taravo.

Kai buvo sudarytas sutartis su kita įmone, R. Ž. nebuvo nurodytas kaip direktorius. Ji neturi nieko bendro su tuo, kuo užsiėmė įmonė. Įmonės pagrindinis ofisas buvo 8 aukšte, įmonės plotas sudarė apie 300 kv. m. Dar leido jiems naudotis nedidele patalpa 6 aukšte. Ar ši patalpa buvo įtraukta į patalpų nuomos sutartį, nepamena. Pareigūnams aprodė visas patalpas, kurias nuomojosi minėta įmonė. 6 aukšte esančias patalpas aprodė taip pat. Apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino.

Liudytojas S. M. parodė, jog jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Å¡i įmonė atliko IT technikos aptarnavimÄ . Su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sutartis nebuvo sudaryta. Sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paslaugas Å¡iai įmonei teikė vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“. Su R. ir M. Ž. bendravo. Apie gedimus jiems praneÅ¡davo ir juos kviesdavo sekretorė. Ryte įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. L. buvo atvežęs kompiuterį, kad jis iÅ¡valytų dulkes, kadangi kompiuteris lėtai veikė.

Jis iÅ¡ kompiuterio jokios informacijos neÅ¡alino. Vakare prasidėjo krata, apie tai jis gavo SMS praneÅ¡imÄ , serverio atjungti neprašė. Kas atsiuntė SMS praneÅ¡imÄ , nežino. Susitarimo atjungti serverį, jei bus atliekama krata nebuvo. Serverio atjungti neįmanoma. Liudytojas A. T. parodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jie atstovaudavo kaip ekspeditoriai krovinio savininkui. Su įmonėmis buvo sudaromos sutartys, visi darbai buvo apmokami.

Ekspeditorius atstovauja nuo tada, kai atvykdavo laivai. Paslaugos baigdavosi kai krovinys kirsdavo Lietuvos sienÄ . Kai krovinys iÅ¡vykdavo į kitÄ akcizinį sandėlį, taip pat jau bÅ«davo ne jų reikalais, nebent jie buvo toliau samdomi. Muitinės tarpininkai dirbo su krovinių dokumentais, juos tvarkydavo, pateikdavo važtaraščius, informacijÄ kokiame terminale koks randasi krovinys. Jei krovinys vykdavo tranzitu į kitÄ Å¡alį, muitinė atlikdavo sandėliavimo procedÅ«ras ir fiksuodavo, kad krovinys iÅ¡vyksta į trečiÄ Å¡alį.

Deklarantai tvarko dokumentus, jis nežino kas sumoka mokesčius. R. Ž. pažįsta dėl darbinių reikalų. Su M. Ž. supažindino R. Ž.. Gali būti, kad su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktos kažkokios procedūros. Kaip M. Ž. susijęs su šia įmone, nežino, reikalų turėjo tik su R. Ž.. Kur buvo vežami įmonės „(duomenys neskelbtini)“ degalai, neprisimena. Liudytojas A. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojas komercijai, buvo atsakingas už krovinius terminale.

R. Ž. buvo klientas ir yra tekę su juo apie 1,5 metų dirbti, tai buvo 2012-2014 m. R. Ž. dirbo ne lietuviÅ¡koje įmonėje. Jis prisistatė kaip įmonės savininkas, o S. B., kaip direktorius. M. Ž. jam pristatė, kaip R. Ž. sÅ«nų ir kaip verslo partnerį. (duomenys neskelbtini) teikia krovinių iÅ¡krovimo paslaugas. (duomenys neskelbtini) priimdavo krovinį, organizuodavo darbÄ krovinio iÅ¡krovimui į talpas, saugodavo krovinį, o vėliau organizuodavo krovinio pakrovimÄ Ä¯ laivÄ . R. Ž. nuomojosi patalpas, veždavosi prekes.

Ä® sandėlį prekę pristato įmonė „(duomenys neskelbtini)“, po to prekę pasiima įmonė „(duomenys neskelbtini)“ arba įmonė, kam ta prekė parduota. Prekės buvo atsiimamos iÅ¡ jų sandėlio ir kraunamos arba į vagonus, arba į laivus. (duomenys neskelbtini) kiekvienam kroviniui procedÅ«ra buvo forminama ir vykdavo su muitinės priežiÅ«ra. Pirkėjas, kuris pirkdavo prekę, turėdavo nurodyti sandėlį į kurį iÅ¡kraus tÄ krovinį. (duomenys neskelbtini) elektroniniu paÅ¡tu gaudavo instrukcijÄ ir deklarantai matydavo kur krauti.

R. Ž. galėjo nurodyti instrukcijÄ , kad pardavė krovinį kažkokiai kompanijai ir kokiam laivui tÄ krovinį pakrauti. Krovinio pardavimas kitam asmeniui galimas. Savininkas (duomenys neskelbtini) pateikia informacijÄ kam jie pardavė krovinį, tuomet pildo muitinės sandėlio deklaracijÄ , nes pasikeitė krovinio savininkas. Instrukcijas galėjo duoti įmonės ekspeditoriai. Muitinės statusÄ turėjo, po įrodymo, kad krovinys bus eksportuotas, mokesčių mokėti nereikėjo. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo operacijų, kad Å¡ios įmonės prekės patektų į Lietuvos rinkÄ .

Buvo diskutuota dėl aviacinio kuro, tačiau toks krovinys nebuvo krautas. Kai krovinys atvykdavo galėdavo prekių statusÄ keisti. Talpyklos turėjo tam tikrus statusus, bet galėjo performinti krovinį. (duomenys neskelbtini) duodavo sutikimÄ , kad jie pristatys krovinį klientui. Jie geležinkeliams duodavome patvirtinimÄ , kai žinodavo, jog krovinys bus iÅ¡vežamas. Geležinkeliais negalėjo iÅ¡vežti krovinio be patvirtinimo. (duomenys neskelbtini) atsakomybės ribos baigiasi iÅ¡važiavus kroviniui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ribų.

Krovinio perkrovimas tai krovinio iÅ¡krovimas iÅ¡ laivo, perkrovimas į talpÄ ir atidavimas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ klientui. Pati įmonė atvežė krovinį ir Lietuvos rinkai negalėjo parduoti, nes galutinio kliento neturėjo. (duomenys neskelbtini)taip pat galėdavo surasti vagonus krovinių pervežimui, nebÅ«tinai tai padarydavo klientas. Jei vyksta krovinio pardavimas Lietuvos įmonei gaudavosi trys Å¡alys, tai (duomenys neskelbtini), krovinio savininkas ir bÅ«simas krovinio savininkas.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) kroviniai galėjo traukiniais keliauti ir į kitÄ sandėlį. Kroviniui atkeliaujant iÅ¡ trečių Å¡alių, tai jau muitinės procedÅ«ra. Pagrindinis dalykas yra tranzitas, kita procedÅ«ra, tai nurodoma, kad jei tas krovinys planuojamas parduoti Lietuvoje, tai jau akcizinis sandėlis. Kai prekė patalpinama į akcizinį sandėlį, tai jau reiÅ¡kia, kaip prekė esanti Lietuvoje. Kroviniai keliaudavo iÅ¡ Kazachstano ir kitų Å¡alių, įvairiai atvykdavo. Akcizinis sandėlis galėjo bÅ«ti ir kitoje Å¡alyje.

Pareiga mokėti mokesčius yra, kai atsiranda klientas, kuris veÅ¡is krovinį į akcizinį sandėlį. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ kroviniai dažniausiai eidavo tranzitu. PVM nemokamas, jei krovinys keliauja tranzitu į kitÄ Å¡alį, net jei jis perduodamas iÅ¡ sandėlio į kitÄ sandėlį. Muitinė vykdė kontrolę atkrovimo procedÅ«rose, kai perkeliamas krovinys iÅ¡ vieno sandėlio į kitÄ , VMI nedalyvauja. Visame procese, tiek priimant krovinį, tiek jį iÅ¡kraunant, VMI informacijÄ gaudavo. (duomenys neskelbtini) klientas rÅ«pindavosi, ar yra užsiregistravęs kaip PVM mokėtojas.

Kol krovinys yra sandėlyje, mokestinių prievolių nėra. Muitinės sandėlyje netaikomi PVM mokėjimai. Viso krovinio eigÄ ir procedÅ«ras vykdo muitinė, nes muitinė turėjo priėjimÄ prie (duomenys neskelbtini) talpų, jie buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jei vykdavo kažkoks veiksmas, informacijÄ muitinė iÅ¡ karto gaudavo. Jei krovinys iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sandėlio važiuoja į kitÄ sandėlį, tada mokesčius susimoka galutinio sandėlio savininkas. (duomenys neskelbtini) praktiÅ¡kai nedirbo su lietuviÅ¡komis įmonėmis, turėjo tik vienÄ Ä¯monę „(duomenys neskelbtini)“.

O užsieninių kompanijų buvo daug, tai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Visos Å¡ios įmonės Å¡veicariÅ¡kos, Å¡ių įmonių atstovai buvo kalbantys lietuviÅ¡kai. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienas iÅ¡ didesnių (duomenys neskelbtini) klientų. Å i įmonė (duomenys neskelbtini) nuomojo nemaÅ¾Ä dalį ploto. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ patalpose laikė naftos produktus, kiekio neprisimena.

Ä®monė krovinius laikė muitinės sandėlyje. Ar krovinius laikė akciziniame sandėlyje, nežino. Jie krovė nebaigtus produktus importui, o į akcizinį sandėlį atrodo kažkiek krovė Lietuvos įmonėms. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ krovinio į automobilius nekrovė. Su įmone buvo sudarytos kelios sutartys. Viena iÅ¡ sutarčių buvo hibridinė. Liudytojui parodžius sutartį (5 tomas, b. l. 89), liudytojas A. L. parodė, jog pagal Å¡iÄ sutartį ir vyko tas procesas, tai viena iÅ¡ sudėtingesnių sutarčių buvo, tai hibridinis priėmimas.

Sudarant sutartis, jie atsižvelgia, kurioje Å¡alyje registruota įmonė. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ buvo praÅ¡omi iÅ¡ankstiniai mokėjimai, nes Å¡i įmonė praÅ¡ydavo daug rezervuarų nuomai. (duomenys neskelbtini) instrukcijas gaudavo elektroniniu paÅ¡tu. IÅ¡ kur vyko atsiskaitymai ir iÅ¡ kokių sÄ skaitų atsiskaitoma, nežino. Kaip iÅ¡ sutarties matyti, pinigus gaudavo iÅ¡ Å veicariÅ¡ko banko. Liudytojas E. P. parodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos ir technikos direktoriumi.

Jie turi daug sandėlių, kurie yra muitinės ir akciziniai sandėliai. Jo funkcija yra priimti krovinį, saugoti ir atiduoti, kad viskas bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkinga. Su įmonėmis bÅ«davo sudarytos sutartys. IÅ¡ krovinio savininko elektroniniais laiÅ¡kais gaudavo praÅ¡ymus, kuriuose nurodavo, kad atvažiuos geležinkelio sisternos ir kur iÅ¡eis krovinys. Ä® kokiÄ talpyklÄ dėti krovinį sprendžia vyr. technologas. Jei krovinys Å¡varus, tai sisternos buvo paruoÅ¡tos ir Å¡varios. Ä® tÄ pačiÄ talpyklÄ pildavo tik vieno kliento kurÄ .

R. Ž. prisimena, su juo mažai bendravo, jis vežė aviacinį kurÄ . Tam, kad pakrauti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinius, turėdavo gauti iÅ¡ banko leidimÄ , nes krovinys buvo įkeistas bankui. BankÄ informuodavo juristai ir komercijos tarnyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdamas paslaugÄ , gaudavo prieÅ¡ tai raÅ¡tiÅ¡kas instrukcijas, kurias pateikdavo krovinio savininkai ir tų įmonių agentai. Kaip viskas vyko su įmone „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena. Kam įmonė „(duomenys neskelbtini)“ parduodavo kurÄ , nežino, kadangi jie nekelia klausimų, kur prekė toliau keliaus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamos tokios paslaugos, kaip priemaišų ir priedų maiÅ¡ymas. Klientas moka už priemaiÅ¡as. Koks įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio likimas, nežino, nes tas krovinys buvo tamsus ir dvokiantis, už kuriÄ jie gavo baudÄ . Ä® Lietuvos vidinę rinkÄ krovinių neiÅ¡leidžia. Liudytojas R. M. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelių operacijų vadybininku. Jis atsakingas už viskÄ , kas susiję su geležinkeliais.

IÅ¡ vadovybės el. paÅ¡tu gaudavo nurodymus, sutarčių pats nesudarinėjo. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ atsiveždavo krovinius ir jie juos kraudavo. Apie pačiÄ Ä¯monę jis nieko nežino. R. Ž. buvo direktorius. Su M. Ž. nėra tekę bendrauti, jo nepažįsta. Pavedimus gaudavo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkų. Jis bendraudavo su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, kokios buvo jų pareigos nežinojo. R. Ž. buvo pristatęs V. K., JankauskÄ ir sakė, kad jie duos nurodymus.

PraÅ¡ydavo užsakyti tam tikrÄ kiekį vagonų ir jie iÅ¡siųsdavo krovinį. Jie gaudavo instrukcijÄ kÄ pakrauti ir, kur vežti. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) krovinį veždavo į Klaipėdos geležinkelių stotį ir į kitus miestus Lietuvoje. Krovinių į kitas valstybes neveždavo. Maždaug 10-15 krovinių iÅ¡keliavo į Lietuvos sandėlius. Už vagonų pervežimus mokėdavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Už pervežimus mokėdavo siuntėjas arba gavėjas. „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, sumokėdavo gavėjas.

Krovinio siuntėjas buvo (duomenys neskelbtini), gavėjas – įmonė, kuri išsikrauna savo sandėlyje. Tai būdavo muitinės sandėliai. Muitinės teritorijoje kontroliuojami visi muitinės kroviniai. Kai veždavo krovinį, visais atvejais dar būna neišmuitintas krovinys. Krovinys turi būti išmuitintas po pervežimo. Akcizinio sandėlio jie neturi, tokius sandėlius turi tik muitinės. Prekės vykdavo į kitus muitinės sandėlius Lietuvoje ir iš ten turbūt vykdavo į užsienį.

Kai kroviniai vykdavo laivais, jis ten nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) talpose laikomas krovinys, kuris keliauja laivais. Ten vadovauja vyr. technologas. 2013-2015 m. vadovavo R. E., bet jis miręs. Talpos (duomenys neskelbtini) buvo muitinės sandėliai, D. V. galėtų geriau paaiÅ¡kinti. IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs užsakymų. Liudytoja D. V. parodė, jog ji pažįsta tik R. Ž., kaip įmonės klientÄ . Ji yra (duomenys neskelbtini) darbuotoja, nuo 2015 m. liepos mėnesio dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apie 3-4 metus turėjo kontraktÄ su įmone „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) vykdydavo krovos ir sandėliavimo paslaugas, tai muitinės sandėlis trečiųjų Å¡alių perpardavimui.

Muitinės sandėliuose buvo neapmokestintos ir neiÅ¡muitintos prekės. Jiems prekės ateidavo tiesiogiai iÅ¡ laivo. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ veždavo kažkam prekes, vyko pardavimas klientui, bet jie to nematydavo. Reikėdavo jiems pateikti pagrindÄ , kam atkrauti prekę. Visus nurodymus elektroniniu paÅ¡tu nurodydavo klientas. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ laiÅ¡kuose matė, jog instrukcijose nurodytas M. Ž. su jo paraÅ¡u. Kai krovinys atkeliauja pas juos ir iÅ¡keliauja į kitus sandėlius, pagal sistemÄ ataskaitos buvo teikiamos muitinei, o tolimesnio kelio, kas iÅ¡ jų iÅ¡važiavo nebemato.

Kas apmokėdavo geležinkelio paslaugas, kai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡veždavo krovinį, neprisimena, nes tai ne jos sritis. Nepriklausomas ekspertas atlikdavo kokybę, jį samdydavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Importu nedaug kas vežė, apmokėjimas vyko banko pavedimu. Jie kaip (duomenys neskelbtini) iÅ¡duodavo tokį lapÄ , kad atkrautų reikiamÄ krovinį, jie turėjo gauti leidimÄ - patvirtinimÄ iÅ¡ banko, buvo Å veicariÅ¡kas bankas. Bankui informacijÄ siųsdavo el. paÅ¡tu ir faksu.

LaiÅ¡ko kopijÄ iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pridėdavo. (duomenys neskelbtini) įmonė taip pat turi akcizų apmokestinamus sandėlius, tačiau ten įmonė „(duomenys neskelbtini)“ prekių nelaikė. Tos pačios talpyklos statusas e tipo sandėlis turi tik pririÅ¡tÄ teritorijÄ , statusas gali keistis. Tam pačiam kroviniui turėtų bÅ«ti apiforminta importo deklaracija. Jie žinotų apie importo procedÅ«rÄ , nes reikia apiforminti per akcizų sandėlį.

Ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų atlikę importÄ , neprisimena. Importo procedÅ«ra (duomenys neskelbtini) nebuvo atliekama. Teko bendrauti su R. Ž., su S. L. ir dar su kažkuo, neprisimena, atrodo Sigitas. Jie turėjo darbų planavimo pasitarimus. Kas atstovaudavo susitikimuose su įmone „(duomenys neskelbtini)“, netikrino. Tie atstovai, kurie atvykdavo į rytinius pasitarimus, suprato, kad tai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Jai nereikėjo domėtis, ar jie įdarbinti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) su įmone „(duomenys neskelbtini)“ taip pat turėjo kontraktÄ .

Kai kurie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ten taip pat dirbo. Jie dalyvavo susirinkimuose. Su kitais paslaugų atstovais taip pat susirinkimai vykdavo, bet ne kasdien. (duomenys neskelbtini) atlieka sandėliavimo paslaugas ir užsienio kompanijoms, kas jas atstovauja, nežino. Ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ofisÄ , nepamena. Krovos operacijų užsakymas niekuo neiÅ¡siskyrė, su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo normali praktika, jokio įtarimo nekėlė, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla neteisėta. (duomenys neskelbtini) neturi muitinės tarpininko statuso.

Pas juos atvykdavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir, kaip muitinės tarpininko atstovai, teikė jiems deklaracijas. Liudytojas S. S. parodė, jog jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės nustatymo direktoriumi. Å ios įmonės pagrindinis akcininkas Olandijoje. Jie teikdavo krovinio kokybės nustatymo paslaugas kai klientas pirkdavo ar parduodavo produktÄ . Tai buvo vagonų sisternos, rezervuarai ir tanklaiviai. Ä®monei nėra skirtumo ar krovinys buvo skirtas vidinei rinkai ar į kitÄ Å¡alį gabenti.

Jų reikalas buvo nustatyti tik krovinio kiekį ir kokybę. (duomenys neskelbtini) buvo imami mėginiai tyrimams. Nuo klientų priklausydavo kada buvo imami mėginiai, tai galėjo vykti iki krovinio iÅ¡krovimo ar po pakrovimo. Kartais mėginius atveždavo ir klientai. Tada tokius mėginius jie ir tirdavo. IÅ¡ kur atvykdavo naftos produktai, nesidomėjo, nes tai ne jo funkcija. Patikrinę krovinio kokybę pateikdavo analitikÄ , kokybės ataskaitÄ . SuraÅ¡ydavo dokumentus, jų kiekis priklausydavo nuo kliento užsakymo ir sisternos iÅ¡matavimų.

Jei užsakymas tik dėl kokybės, tada pateikiama ir analitika. Dokumentai buvo pildomi anglų kalba. Jų iÅ¡duoti kokybės sertifikatai galioja visame pasaulyje. Jie nustatinėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naftos produktų kokybę ir kiekį, kaip vyko jų mėginių paėmimas, neprisimena. Buvo sudaryta sutartis su įmone „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kokiu nepmana. Pamena, kad R. Ž. buvo atvykęs į ofisÄ konsultacijai dėl kokybės. M. Ž. nebuvo sutikęs. Liudytoja J.

O. parodė, jog ji nuo 2006 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ koordinatore. Įmonė yra tarptautinės kompanijos filialas. Ji bendrauja su inspektoriais, laboratorijos darbuotojais, klientais. Su R. Ž. teko bendrauti, nežino kokios įmonės jis buvo atstovas. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo jų įmonės klientė. Kur buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buveinė, nepamena. Kas atstovavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. Kur įmonė „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo nafta, nežino.

Pagal sutartį jie jiems darė naftos produktų kokybės tyrimus, ėmė mėginius, nustatydavo kiekius. Kur buvo atlikti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ imami mėginiai, nežino. Liudytoja J. O. paaiÅ¡kino, jog naftos produktai turi turėti sertifikatus. Tai kiekio ir kokybės patikra. Atskirai pateikiami kiekio sertifikatai ir kokybės sertifikatai, kurie galioja pagal tarptautinius standartus visame pasaulyje, kur tie standartai galioja. Sertifikatai buvo pildomi anglų kalba. Labai retais atvejais praÅ¡o, kad kokybės sertifikatas bÅ«tų iÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ , priežasčių nežino.

Kokia kalba sertifikatus iÅ¡duodavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. Ä®monė patikras atlieka tik Lietuvoje. Jei yra poreikis patikrÄ atlikti kitoje valstybėje, tai užsakymas perduodamas kitoje valstybėje esančiam filialui. PaslaugÄ užsako krovinio gavėjas arba krovinio pardavėjas, arba gavėjas kartu su pardavėju. Kokie kliento ryÅ¡iai bÅ«na su kroviniu, nežino. Kai gaudavo užsakymÄ patikrinti kiekį, tada jų įmonės inspektoriai iÅ¡matuodavo kiekį, kuris bÅ«davo stacionarus.

Ji fiziÅ¡kai nėra stebėjusi krovinio matavimus. Patekti į uždarÄ teritorijÄ ir į laivÄ galima tik su leidimu. Klientas (duomenys neskelbtini) pateikia duomenis apie jų įmonės inspektorių dalyvavimÄ patikroje, tada inspektoriams buvo iÅ¡duodami leidimai. Krovinio klientas gali dalyvauti matavimuose, bet bÅ«na, kad dalyvauja tik įmonės inspektoriai. Mėginiai buvo imami Lietuvoje ir tyrimai atliekami tik Lietuvoje, laboratorijoje, esančioje Klaipėdoje. Mėginiai buvo imami (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ bet kokios kitos talpos, esančios bet kurioje Lietuvos vietoje.

Jie atlieka paslaugas tik toje vietoje, kur tai leidžiama. Paslaugos atliekamos tik oficialiose teritorijose. IÅ¡ kokių talpų buvo imami mėginiai, neprisimena. Visi atlikti darbai buvo suraÅ¡yti dokumentuose. IÅ¡duodavo 1 ar 2 segtuvus, maždaug po 500 lapų. Kaip užsakymai buvo pateikiami, neprisimena. Kas mokėdavo už suteiktas paslaugas, neprisimena. Klientas dažniausiai pateikdavo duomenis, kam turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita. Užsienio kompanijoms taip pat atliekamos paslaugos. Daugiausiai į juos kreipiasi užsienio atstovai, nei Lietuvos.

Tikslaus skaičiaus pasakyti negali. Su užsienio klientais bendrauja visomis kalbomis. Bendrauja rusų, lietuvių ir anglų kalba, priklauso kokia įmonė ir jos atstovo kalba. IÅ¡vadas teikia standartiÅ¡kai anglų kalba. Ne naujiena, kad užsienio kompanijos atstovas kalba lietuviÅ¡kai. Jie neturi informacijos, kur registruota kliento buveinė, kadangi tai neaktualu. Negali pasakyti, ar bÅ«tinai įmonė turi bÅ«ti registruota Lietuvoje, kad jai galėtų iÅ¡duoti sertifikatus. Liudytojas M. D. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. asmeniÅ¡kai kaltinamųjų nepažįsta, jų nėra matęs, iÅ¡ jų pirko tik kurÄ , kelis kartus telefonu bendravo su R.

Ž.. 2014 m. rugpjūčio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo dyzelinÄ , kurį įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pristatydavo į (duomenys neskelbtini), pakraudavo į geležinkelius, atveždavo jiems ir jie krovinį saugodavo tol, kol jį parduodavo. 2014 m. su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryti keturi kontraktai. Derybos su R. Ž. vyko telefonu, dar su jų darbuotoju ArÅ«nu, kuris atlikdavo kitus darbus.

Sutartį pasiraÅ¡ydavo elektroniniu paÅ¡tu. PrieÅ¡ tai patikrindavo, ar kuras yra (duomenys neskelbtini). Sutartys buvo siunčiamos anglų kalba, visiems ji priimtina, be jokių papildomų vertimų. Å iame versle dominuodavo anglų, rusų kalbos. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo kažkokiame vieÅ¡butyje. Jam buvo pasakyta kokiu adresu atvyki, jam nuvykus į nurodytÄ vietÄ jį palydėjo ir jis pabendravo su ArÅ«nu, kuris buvo jaunas, jo pavardės nepamena. Lietuvoje dyzelino tiekėjų nėra daug.

Vienas iÅ¡ partnerių jam pasakė apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“, su kuria suderino degalo kainÄ ir jį nupirko. KurÄ Ä¯ uostÄ pristatydavo 20000 tonų tanklaiviais. IÅ¡ kur buvo vežami degalai, nepamena. KurÄ vežė ne vien UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jų įmonei reikalinga buvo tai, kad kuras atitiktų visas normas. Kurui buvo iÅ¡duodami kokybės sertifikatai. Vykdavo kuro patikrinimai, atlikdavo Express analizę, matuodavo produkto tankį, skaidrumÄ , kartais dar veždavo į laboratorijÄ .

IÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 27633 tonas 335 kg dyzelino, kurį per visus keturis sandorius, gabeno per krovinių uostÄ . Degalai bÅ«davo iÅ¡kraunami Klaipėdoje (duomenys neskelbtini). Jei prekė bÅ«davo muitinės sandėlyje, fiziÅ¡kai skaitėsi, kad prekė dar nepapuoldė į LietuvÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota Kaune, talpos buvo Jonavoje. KurÄ atveždavo į muitinės sandėlį, o po to jį veždavo į JonavÄ . Vagonus užsakinėjo įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kurÄ su pristatymu iki Jonavos, Lietuvos geležinkeliai iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ , kuriÄ apmokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. VisÄ vežimÄ kontroliuodavo VMI online. Po to kuras buvo apmokestinamas. Jei krovinys pervežamas į kitÄ Å¡alį, tada akcizai mokami Lenkijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį kuro pardavė Lietuvoje, dalį Lenkijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio iÅ¡muitinimÄ atlikdavo su muitinės tarpininkais, jį atlikdavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

IÅ¡muitinimo procesais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesirÅ«pindavo, tik domėjosi, kada iÅ¡muitins krovinį ir pakraus. IÅ¡muitinimo procesas tai, kai prekė atvežama į LietuvÄ yra pildoma įvežimo deklaracija, ten nurodoma kas pirkėjas, pardavėjas ir kur prekė vežama. Sandėliavimo paslaugos vyko (duomenys neskelbtini). Jie priima produktÄ , atplaukia tanklaivis, iÅ¡pila, patikrinamas kiekis, apiforminamas važtaraščiais. Visas tas paslaugas atlieka kitos įmonės. DistribucijÄ fiziÅ¡kai atlieka (duomenys neskelbtini), sandėliavimÄ taip pat (duomenys neskelbtini), o pristatymÄ Geležinkeliai.

Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas vyko pavedimu per Å veicarijos banko sÄ skaitas. Apmokėjimai vyko pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Sandorio sudarymo metu prekė bÅ«davo (duomenys neskelbtini), tada už kurÄ ir atlikdavo mokėjimÄ . MokėjimÄ atlikdavo prieÅ¡ tai, kai prekė bÅ«davo pakrauta į vagonus. PasiraÅ¡ydavo sutartį, pavyzdžiui dėl 5000 tonų, bet jei atvykdavo mažiau, tada susidarydavo permokos, kurias įmonė „(duomenys neskelbtini)“ gražindavo. Kaina fiksuodavo tada, kai fiziÅ¡kai gaudavo produktÄ , o sutartį pasiraÅ¡ydavo prieÅ¡ gaunant prekes.

KurÄ pirkdavo be PVM, dėl to kad pirkimas vyko ne Lietuvos teritorijoje, o muitinės sandėlyje. Už degalus PVM mokestį mokėti reikia, jei degalai bÅ«davo Lietuvoje, mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki iÅ¡muitinimo niekas jokių mokesčių nemoka, o įforminus deklaracijÄ , krovinys važiuoja į akcizinį sandėlį. Jei krovinį parduoda į Lietuvos rinkÄ , tada atsiranda mokesčiai. PVM mokestį mokėti reikia, jei krovinys skirtas vidinei rinkai, kaip pavyzdžiui „(duomenys neskelbtini)“.

Deklaracijoje muitinės atsispindi, ar krovinys priklausys vidinei rinkai. Jei iÅ¡ vieno Lietuvos akcizinio sandėlio prekę perdavė Lietuvai į kitÄ akcizinį sandėlį, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir moka mokesčius. Už kuro laikymÄ Mutinės terminalui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo. Su Lenkija skyrėsi mokėjimai. IÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kurÄ pirkdavo iÅ¡ muitinės sandėlio, o parduodavome Lenkijoje iÅ¡ akcizinio sandėlio. Sutartį pasiraÅ¡ydavo taip pat elektroniniu paÅ¡tu.

Lenkija UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo, jie tada pakraudavome prekę ir ji iÅ¡važiuodavo. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčius turėdavo mokėti ten, kur įmonė registruota, turbÅ«t Å veicarijoje. Ar jie ten teikė deklaracijas, nežino. Liudytojas J. S. parodė, jog jis nuo 2013 m. iki 2015 metų dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, naftos produktų prekyba užsiima 15 metų. R. Ž. pažįsta senai, iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirko dyzelinį kurÄ .

Kuo dirbo R. Ž. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nežino, jis buvo kontaktinis asmuo, su kuriuo tarėsi. Tarptautinių įmonių pardavėjai paskiria kažkokį kontaktinį asmenį atstovauti įmonei. Nebuvo reikalaujama iÅ¡ pardavėjo, kad pardavėjas turėtų agentÄ Lietuvoje, jis apie tokiÄ praktikÄ negirdėjo. Su M. Ž. taip pat kartÄ bendravo, tik neprisimena dėl ko, jį žino, kaip R. Ž. sÅ«nų. Per jo vykdomÄ veiklÄ iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirko maÅ¾Ä jÄ dalį dyzelinio kuro.

Kaip vyko sutarties pasiraÅ¡ymas, nepamena. Kiti tiekėjai taip pat buvo ne Lietuvos įmonės. Degalus įsigydavo iÅ¡ muitinės sandėlio, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ visada pirko neiÅ¡muitintÄ prekę. IÅ¡ muitinės sandėlio pirko todėl, kad neatsirastų mokestinė prievolė. Importo muito dyzelinui nėra. IÅ¡muitinimu užsiimdavo agentai, kurie turi tam skirtus leidimus. Norint iÅ¡vežti iÅ¡ sandėlio produktÄ , dalyvauja daug subjektų, auditoriai, logistika, valstybės institucijos dėl vagonų, informuodavo valstybinę mokesčių inspekcijÄ .

Kuro iÅ¡vežimui samdydavo vagonus ir jį iÅ¡veždavo į akcizinį sandėlį. Kuras buvo iÅ¡muitintas. Geležinkeliams už pervežimÄ mokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis tranzito procedÅ«ros nevykdė. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcizinio sandėlio neturėjo, kurÄ veždavo į „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, kuriuos jie nuomojosi. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ degalai buvo iÅ¡muitinti. Pirkimo-pardavimo sandoris su įmone „(duomenys neskelbtini)“ baigdavosi, kai jie kurÄ nusipirkdavo iÅ¡ Å¡ios įmonės. Prekė dar bÅ«davo sandėlyje.

KurÄ pirkdavo didmeninei prekybai, tiek vidinei rinkai, tiek kitai Å¡aliai. Didžioji kuro dalis buvo parduodama į Lenkijos rinkÄ . Kuras pirktas iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skirtas vidinei rinkai. Kur mažmeninei prekybai nebuvo skirtas, todėl nereikėjo mokėti nei PVM, nei importo mokesčio, nei akcizinio mokesčio. PVM mokamas ir apskaitomas tada, kai prekė parduodama Lietuvoje. Vykdant didmeninę prekybÄ , atsiskaitymai vykdavo tik per bankÄ , nebuvo jokių atsiskaitymų grynaisiais pinigais.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra Lietuvos įmonė, todėl įmonės sÄ skaita Lietuvos banke. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaita buvo Å veicarijos banke. Atsiskaitymai su įmone „(duomenys neskelbtini)“ vykdavo pavedimais. Su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko atstovais nebendravo. Dėl neteisėtos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos jokių įtarimų nebuvo, Å¡ios įmonės sÄ Å¾ininigumu nebuvo suabejota. Liudytojas A. P. parodė, jog jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė registruota (duomenys neskelbtini). R. Ž. ir M. Ž. buvo jo verslo partneriai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirko degalus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko degalus iš „(duomenys neskelbtini)“ ir iš kitų įmonių. Degalus pirko ir iš užsienio kompanijų. Už degalus atsiskaitydavo pavedimais. Jei degalai išvažiuodavo iš Lietuvos, viskas buvo kontroliuojama mokesčių inspekcijos pareigūnų.

Ä®sigijęs degalus juos skirstydavo, turėjo jį deklaruoti, iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas faktÅ«ras 2 kartus per mėnesį, mokėdavo akcizÄ ir PVM. Muitinės tarpininkas, kurį jis priėmė į darbÄ , atlikdavo visus formalumus su muitine, tranzitus. Reikėjo naudotis programomis, pildyti deklaracijas, kurias kontroliavo muitinė ir mokesčių inspekcija. Yra automatizuota elektroninė sistema, kurioje matyti prekių judėjimas. Toje sistemoje atsispindi informacija apie sumokėtus mokesčius. Ten automatiÅ¡kai paskaičiuojami mokesčiai pagal tarifus.

Mokesčių inspekcija nuolat tikrindavo dokumentus, iš jų pusės nebuvo jokių priekaištų. Apie 2013-2014 m. jie pirko degalus iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo M. ir R. Ž.. M. Ž. buvo direktorius, su juo derindavo likučius, jis važinėjo į užsienį, o R. Ž. buvo pavaduotojas. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo daug darbuotojų, tai didelė organizacija. Iš kur įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pirko degalus nežino, tai komercinė paslaptis.

Buvo sudaryta pirkimo pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis. Degalus pasikraudavo į vagonus ir atsiveždavo. Jis mokėjo už degalų gabenimÄ geležinkeliais. Buvo atliekama krovinio kiekio, tankio ir užplombavimo paslauga. Gavę krovinį jie taip pat viskÄ sutikrindavo ir visada viskas atitiko. Dalį prekių jie parduodavo vidaus rinkai, dalį iÅ¡veždavo į užsienį. Jei prekės skirtos Lietuvos rinkai, tai jie sumokėdavo mokesčius ir parduodavo Lietuvos rinkai. Degalai buvo perkami dar neapmokestinami, nes buvo perkami iÅ¡ (duomenys neskelbtini), darydavo importÄ .

Dažniausiai degalus iÅ¡veždavo į LenkijÄ . Tam, kad neapmokestinami degalai nepakliÅ«tų į Lietuvos rinkÄ , kontroliavo Geležinkeliai, jie ir mokesčių inspekcija. Jei bÅ«tų kažkas netvarkinga, bÅ«tų nuo jų nuraÅ¡omos baudos. Kai jie degalus pirkdavo iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“, šį įmonė mokesčių nemokėdavo, jis visus mokesčius mokėdavo. Jei degalai lieka Lietuvoje, kai nusiperka muitines terminale, jie vežami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, tada sumokėdavo mokesčius, o jei iÅ¡veždavo į užsienį, tada kroviniui nukeliavus į LenkijÄ , gaudavo iÅ¡ Lenkijos mokesčių inspekcijos patvirtinimÄ , kad viskas gerai ir tada Lietuvos mokesčių inspekcija „užgesina“ važtaraščius.

Degalų saugojimÄ Lietuvos teritorijoje atlikdavo (duomenys neskelbtini), o jų sandėliuose UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo sandėlių, jie pirko visas paslaugas. Kartais įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kažkÄ sandėliavo pas juos talpyklose. O. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ jam pasiÅ«lė. Ji padėdavo buhalterei. Kas konkrečiai jÄ pasiÅ«lė, neprisimena. Kokį ryšį O. K. turėjo su įmone „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena.

Ji turėjo jo įmonėje pradėti dirbti pabaigusi darbus buvusioje darbovietėje. O. K. baiginėjo darbus kažkurioje Ž. įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo iki 2017-09-14. Po to pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Vėliau išėjo ir iš šios įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirko degalus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo savo sandėlio. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis dėl naftos produktų.

Liudytoja G. Ž. parodė, jog ji yra R. Ž. žmona. Dėl prekybos naftos produktais atsisakė duoti parodymus. Dėl Å¡aunamojo ginklo parodė, jog jie ruošėsi jos tėvo J. D. jubiliejui ir nusprendė jam nupirkti dovanų suvenyrÄ . Tėvas ruošėsi gyventi sode, buvo tolimųjų reisų vairuotojas. Ji su R. Ž. nupirko du ginklus, vienÄ L. I. gimtadienio proga, kitÄ jos tėvui. Ginklus pirko iÅ¡ ginklų parduotuvės. Jubiliejus vyko 2009 m. jų namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini).

Tėvas gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su jos mama. PrieÅ¡ ateinant svečiams jie pasveikino tėvÄ . Ji nenorėjo, kad vaikai tÄ ginklÄ matytų, todėl ginklÄ nunešė į miegamÄ jį. Jie sėdėjo valgomajame. Gal tėvas buvo atsinešęs parodyti ginklÄ . Po to tėvas ginklÄ iÅ¡sivežė namo. Kur tėvas namuose laikė ginklÄ nežino. Po kelių metų, apie 2011 m., tėvas susirgo onkologine liga ir ginklÄ jis atvežė jiems, paprašė palaikyti, kol pasveiks. Tėvas ruošėsi operacijai, vaikai dažnai bÅ«davo pas jį.

Kai tėvas sirgo gyveno kartu su mama. Ji rÅ«pinosi tėvu. Ji paėmė iÅ¡ tėvo ginklÄ laikinam pasaugojimui. Tėvas ginklÄ atvežė maiÅ¡elyje. Kai jiems buvo atvežtas ginklas, R. Ž. labai greitai nupirko seifÄ , kuriame laikė ginklÄ . Tai vyko apie 2011 metais. Ginklas buvo padėtas pasaugojimui, seifo raktas buvo komodoje. Prie ginklo buvo Å¡audmenų, iÅ¡ ginklo nebuvo Å¡audoma. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais. Po tėvo mirties girdėjo, kad ginklus reikia registruoti. Jie planavo jį užregistruoti, bet tam pritrÅ«kdavo laiko.

Tėvo J. D. turtÄ paveldėjo jos mama. Testamento ji nematė, pas notarÄ nėjo dėl turto atsisakymo. Ji nėra turto paveldėtoja. Jie kalbėjo apie tai, kad ginklÄ reikia grÄ Å¾inti arba užregistruoti. 2015 metais buvo atlikta krata, jos nebuvo namuose. Tuo metu name gyveno ji, R. Ž. ir keturi jų vaikai. Neprisimena ar tuo metu kartu gyveno M. Ž.. Kratos metu R. Ž. pats padavė pareigÅ«nams ginklÄ . Dėl kratos nieko pasiraÅ¡yti nereikėjo, buvo paimti ir jos kompiuteris, planÅ¡etė, nieko negražino.

Ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta apie ginklÄ , į policijÄ nebuvo kviečiama. Liudytojas L. I. parodė, jog jis yra R. Ž. vaiko krikÅ¡tatėvis. J. D. pažinojo gerai. J. D. jubiliejų Å¡ventė pas Ž. namuose. R. Ž. J. D. padovanojo ginklÄ , kurį jam išėjus į laukÄ parodė J. D.. J. D. pasigyrė, kad ginklÄ padovanojo žentas. Ginklas buvo iÅ¡raižytas, nežino ar jis Å¡audo. Jam tam ginklas pasirodė suvenyrinis. TÄ kartÄ ginklÄ jis matė vienÄ kartÄ . Kai J. D. jam rodė ginklÄ , jis buvo vienas.

Ar ginklÄ rodė, kitiems asmenims, nežino. R. Ž. 50 metų jubiliejaus proga jam taip pat padovanojo ginklÄ , kuriuo jis nė karto neÅ¡audė ir jo neregistravo, nežino ar jis registruotinas. Nežino, ar R. Ž. turi ginklÄ . Liudytojas K. P. parodė, jog yra R. Ž. draugas. 2009 m. pas R. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Å¡ventė R. Ž. uoÅ¡vio J. D. jubiliejų ir iÅ¡ uoÅ¡vio J. D. sužinojo, kad R. Ž. uoÅ¡viui padovanojo ginklÄ . J. D. sakė, kad tai daugiau dekoratyvinė baidyklė, o ne ginklas, ginklÄ vadino „gražus Pugačius“.

Daugiau kalbos apie ginklÄ nebuvo. Paties ginklo ir jo dovanojimo jis nematė. Jubiliejuje dalyvavo artimieji, vaikai, Laimis, Justinas su Å¡eima, visų gerai nebeprisimena. G. P. jo žmona taip pat dalyvavo Å¡ventėje. J. D. mirė prieÅ¡ maždaug 5 metus. Jis pas J. D. nėra buvęs, buvo tik prie jo namo privažiavęs. Liudytoja G. P. parodė, jog R. Ž. jų kaimynas. 2009 m. ji su vyru buvo pakviesti į R. Ž. uoÅ¡vio J. D. jubiliejų, kuris vyko pas R. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Gal tai buvo 65 metų jubiliejus. J. D. tuo metu gyveno Klaipėdoje su žmona, o balius vyko pas dukrÄ . Žmonių nebuvo daug, tai artimieji, Å¡eimos nariai ir dar kelios jai nepažįstamos poros. Žinojo, kad per gimtadienį R. Ž. J. D. padovanojo ginklÄ . Ji paties dovanojimo fakto nematė, bet per balių J. D. prie stalo labai džiaugėsi Å¡ia dovana, nes apie tokį ginklÄ svajojo. GinklÄ ji matė svetainėje iÅ¡ tolo, ginklas buvo iÅ¡pakuotas, įsiminė tik graži rankena. Daugiau apie ginklÄ nieko nežino.

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliota atstovė J. N. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu 2017-10-13 VMI buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimo. Išskyrus ikiteisminius tyrimus 2019-10-15 ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad įmonė buvo likviduota 2019-11-26 civilinis ieškinys buvo patikslintas ieškinio sumai nekintant, todėl prašo atsakovus pakeisti į R.

Ž. ir M. Ž., nes įmonė likviduota/išregistruota. Juridinis asmuo laikomas mokesčiu mokėtoju, kuriam yra pareiga ir prievolė mokėti mokesčius, bet paaiškėjus aplinkybėms, kad įmonė yra likviduota, mokesčių administravimo prasme buvo neįmanoma išsireikalauti iš įmonės mokestinių prievolių. Tiek mokesčių administravimo įstatymo prasme, tiek teismų praktikoje laikoma, kad juridinis asmuo yra pagrindinis mokesčių mokėtojas, kuriam kyla prievolė mokėti mokestį.

Tačiau nesant galimybės mokestį išieškoti iš mokesčių mokėtojo, taikytina subsidiari atsakomybė (fiduciarinių pareigų principas), kuomet žala gali būti išieškoma iš vadovo ar kito atsakingo asmens. Kaltinimai byloje pareikšti dviem asmenims: R. Ž. kaip faktiniam vadovui ir M. Ž. kaip formaliam vadovui. Ieškinys susijęs su PVM. Sutinkamai su PVM įstatymu – užsienio juridinis vienetas atsako kartu solidariai su fiskaliniu agentu. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaltinimai nei įmonei, nei fiskaliniam agentui nepareikšti.

Pažymėtina, kad 2021-07-09 raÅ¡te yra iÅ¡samiai pasisakyta dėl fiskalinio agento atsakomybės. Be to, fiskalinio agento veiksmai dėl PVM susiję tiek, kiek patys įmonės vadovai teikė fiskaliniam agentui duomenis dėl sandorių. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ â€“ vadovas yra atsakingas už tikslios, teisingos ir iÅ¡samios informacijos pateikimÄ apskaitÄ tvarkančiai įmonei ar buhalteriui. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos nebuvo perduotos fiskaliniam agentui įtraukti į apskaitÄ ir PVM deklaracijas.

SÄ skaitas iÅ¡raÅ¡ydavo, kaip yra nurodęs ir pats kaltinamasis R. Ž., jis pats arba kieno nors papraÅ¡ydavo, kÄ patvirtino vėliau teisme apklaustos liudytojos, pav. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kt., tuo pačiu adresu, esančių įmonių darbuotojos. Taigi, teismui tenkinus ieÅ¡kinį ir jį priteisus iÅ¡ kaltinamųjų, pastarieji turi teisę kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka dėl regreso teisės taikymo. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡kėlus klausimÄ , ar netikslinga tikslinti ieÅ¡kinį, mokesčių administratorius nutarė civilinio ieÅ¡kinio netikslinti ir mano, kad priteistinas ieÅ¡kinys iÅ¡ kaltinamųjų, jei teismas juos pripažins kaltais.

Civilinys ieÅ¡kinys dėl 162.085 Eur turtinės žalos atlyginimo iÅ¡plaukia iÅ¡ sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl trijų sÄ skaitų, kurių sumos identiÅ¡kos, skiriasi tik datos. Specialistė, atlikusi tyrimÄ , apklausiama patvirtino, kad nei 04 mėn., nei vėliau, apskaitoje tokių sÄ skaitų nebuvo, kas reiÅ¡kia, kad pagal jas apskaičiuotas mokėtinas PVM deklaracijose neįtrauktas, t.y. nesusiformuoja prievolė. Todėl visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės, kad po to įmonė ir toliau mokėjo Å¡imtatÅ«kstantines PVM sumas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtų sÄ skaitų į apskaitÄ nebuvo įtraukusi ir atitinkamai nebuvo deklaravusi. Yra pareiga mokestį apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti. Civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas, todėl praÅ¡o jį tenkinti ir priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų R. Ž. ir M. Ž. turtinės žalos atlyginimo. Daiktų apžiÅ«ros protokolais nustatyta, jog buvo apžiÅ«rėti 2015-06-16, 2015-06-18, 2015-06-23, 2015-06-25 administracinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), rasti dokumentai (2 tomas, b. l. 44-54).

Daiktų apžiÅ«ros protokolais nustatyta, jog buvo apžiÅ«rėti 2015-06-10, 2015-06-12 name adresu (duomenys neskelbtini), rasti dokumentai (2 tomas, b. l. 56-63, 66-67). Daiktų apžiÅ«ros protokolais nustatyta, jog buvo apžiÅ«rėtos 2017-07-05 kompaktinės plokÅ¡telės „Verbatim“, Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriÄ buvo įraÅ¡yta informacija iÅ¡ neÅ¡iojamo kompiuterio „DELL“, Nr. (duomenys neskelbtini), ser. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neÅ¡iojamo kompiuterio „SAMSUNG“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo rasti ir paimti 2015-06-03 kratos protokolu R.

Ž. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 80-162). Daiktų apžiÅ«ros protokolais nustatyta, jog buvo apžiÅ«rėtos 2017-07-14 kompaktinės plokÅ¡telės „Verbatim“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Verbatim“, Nr. (duomenys neskelbtini), į kurias buvo įraÅ¡yta informacija iÅ¡ S. L. darbo vietoje paimto kietojo disko „Western Digital“, S/N: (duomenys neskelbtini) ir USB atmintinės, D. G. darbo vietoje paimto kietojo disko „Western Digital“, S/N: (duomenys neskelbtini), kurie buvo paimti 2015-06-03 kratos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini)(nustatyta, kad buvo pildomi įvairių formų dokumentai, jų ruoÅ¡iniai, patvirtinantys įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vykdytÄ veiklÄ Lietuvoje) (3 tomas, b. l. 3-27).

Daiktų apžiÅ«ros protokolais nustatyta, jog buvo apžiÅ«rėtos 2017-07-10 kompaktinės plokÅ¡telės „acme“, Nr. (duomenys neskelbtini); „acme“, Nr. (duomenys neskelbtini), į kurias buvo įraÅ¡yta informacija iÅ¡ kompiuterio sisteminio bloko „Dell Power Edge T320“; kompiuterinės laikmenos „(duomenys neskelbtini)“; kompiuterio sisteminio bloko „Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterio sisteminio bloko „Dell Power Edge 840“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo paimti 2015-06-03 kratos protokolu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (įvairių formų dokumentai, jų ruoÅ¡iniai, patvirtinantys įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vykdytÄ veiklÄ Lietuvoje) (3 tomas, b. l. 31-161, 4 tomas, b. l. 1-185). 2017-06-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tu nustatyta, jog fiskalinio agento paslaugas įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ teikė nuo 2012-04-12 iki 2014-07-25, visos įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė, tik pagal pateikiamus dokumentus teikė PVM deklaracijas (5 tomas, b. l. 5-22). 2017-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, o tik suteikė įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugÄ , kurios esmė – įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų ribotos apimties duomenų už 2014 m. birželio- rugpjūčio mėnesius suraÅ¡ymas į PVM deklaracijos projektÄ (5 tomas, b. l. 39-41). 2016-10-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Å«kinius ir finansinius sandorius su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ patvirtinančius dokumentus (5 tomas, b. l. 88-208, 6 tomas, b. l. 1-197, 7 tomas, b. l. 1-88). 2017-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sandorius su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ patvirtinančius dokumentus (7 tomas, b. l. 90-149). 2017-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus bei informavo, kad daugiausia bendravo su įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovais R.

Ž. bei M. Ž. (7 tomas, b. l. 151-196, 8 tomas, b. l. 1-106). 2017-05-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tu nustatyta, kad naftos produktus (dyzelinÄ ) iÅ¡ įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko nuo 2014 metų gegužės iki spalio, daugiausiai bendravo su R. Ž., kalbėjo ir su kitais atstovais, kurių vardų nurodyti negali (neatsimena), pateikė su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus (8 tomas, b. l. 108-196, 9 tomas, b. l. 1-114). 2017-06-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sutartis, sudarytas su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“, kitus susijusius dokumentus bei informavo, kad telefonu bendravo su R., A., S., kurių pavardžių neužfiksavo (9 tomas, b. l. 116-126). 2017-06-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tu nustatyta, jog bendrovė 2013-11-07 pakeitė pavadinimÄ Ä¯ UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kuri 2015-09-02 reorganizacijos bÅ«du buvo prijungta prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, ir pateikė sutartis, sudarytas su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“, sÄ skaitas – faktÅ«ras, kitus dokumentus, bei nurodė, kad kontaktinis asmuo buvo R.

Ž. (9 tomas, b. l. 128-136). 2017-05-29 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tu nustatyta, jog įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2012-04-16 užsienio apmokestinamuoju asmeniu, jam suteiktas identifikacinis numeris. Ä®monė ,,(duomenys neskelbtini)“ juridiniu asmeniu, vykdančiu veiklÄ per nuolatinę buveinę Lietuvoje, nebuvo įregistruotas, pelno mokesčio deklaracijų neteikė. Ä®monė ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju buvo įregistruota nuo 2012-04-16 iki 2014-09-30 (9 tomas, b. l. 138). 2017-12-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raÅ¡tu nustatyta, jog įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ fiskalinis agentas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-05-31 Akcizų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip akcizais apmokestinamų prekių siuntėjÄ , gavėjÄ , vežėjÄ ar asmenį, atsakingÄ už transporto organizavimÄ (9 tomas, b. l. 140). 2017-06-16 Klaipėdos teritorinės muitinės raÅ¡tu nustatyta, jog 2012-11-27 buvo sudarę sandėliavimo ir krovos darbų sutartį, kurios pagrindu buvo teikiamos naftos produktų sandėliavimo paslaugos.

Ä®forminant importo deklaracijas muitinio sandėliavimo procedÅ«ra, Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema jas paskyrė į žaliÄ tikrinimo kanalÄ (tokiu atveju prekių bei dokumentų tikrinimas muitinėje neatliekamas, dokumentai nepateikiami ir nėra saugomi muitinėje). Užbaigus muitinio sandėliavimo procedÅ«rÄ , dalis prekių buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ SÄ jungos teritorijos, kitoms prekėms įforminta iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ ir vidaus vartojimÄ procedÅ«ra, padedant prekes į akcizais apmokestinamų prekių sandėlių (9 tomas, b. l. 145-162). 2017-06-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tu nustatyta, jog nebuvo pasiraÅ¡iusi sutarčių su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“, nevykdė kitų Å«kinių, finansinių sandorių su Å¡ia įmone (9 tomas, b. l. 164). 2017-06-12, 2017-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sutartis su Å veicarijos įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kitus susijusius dokumentus bei informavo, kad buvo bendrauta su ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovais V.

K. ir S. L.. (9 tomas, b. l. 166-189, 10 tomas, b. l. 1-190, 11 tomas, b. l. 1-191, 12 tomas, b. l. 1-190, 13 tomas, 1-190, 14 tomas, b. l. 1-183). 2017-05-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sutartį su Å veicarijos įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ bei informavo, kad visus sandorius įmonė „(duomenys neskelbtini)“ derino su R. Ž. bei M. Ž.. (15 tomas, b. l. 2-23). 2017-10-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tu nustatyta, jog įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-05-31 nesikreipė į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ dėl leidimo verstis nefasuotais naftos produktais iÅ¡davimo (15 tomas, b. l. 25).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog 1) pateiktas tirti revolveris yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro ,,ME Flobert 6“ modelio revolveris, Nr. (duomenys neskelbtini); revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 6 mm kalibro ,,Flobert“ tipo šoviniais, revolveris šaudyti tinkamas;

2) pateikti tirti 100 šovinių yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ,,Flobert“ tipo šoviniai; tokie šoviniai skirti įvairių modelių revolveriams, šoviniai yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, šoviniai šaudyti tinkami (15 tomas, b. l. 32-35). 2016-06-09 nutarimu 6 mm kalibro ,,ME Flobert 6“ modelio revolveris, Nr. (duomenys neskelbtini), bei šoviniai (95 vnt.) perduoti saugojimui Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatui (15 tomas, b. l. 36). 2017-06-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) dokumentus, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu surinktus duomenis ir remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio 22 dalis „Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška.

Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklÄ ; arba vykdo savo veiklÄ per priklausomÄ atstovÄ (agentÄ ); arba naudoja statybos teritorijÄ , statybos, surinkimo ar įrangos objektÄ ; arba gamtos iÅ¡teklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangÄ arba konstrukcijÄ , įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumo apibrėžimÄ , atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“ ir 2 straipsnio 24 dalis „Pajamos – visos iÅ¡ Lietuvos ir ne Lietuvos Å¡altinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rÅ«Å¡ių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 54 „Dėl užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ patvirtinto Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo 3 punkto „Užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje pradžia yra pirmojo sandorio sudarymo diena“; 4 punkto „Nuolatine užsienio vieneto veikla arba jos dalimi yra laikoma užsienio vieneto veikla arba jos dalis Lietuvos Respublikoje, kuri nėra laikina veikla, ir yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas“ ir 2.2 punkto „užbaigtas komercinis operacijų ciklas – ciklas, sudarytas iÅ¡ užsienio vieneto veiklos operacijų etapų.

PirmÄ jį etapÄ sudaro viena arba kelios iÅ¡ Å¡ių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrÄ , distribucija (paskirstymas), reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iÅ¡ esmės panaÅ¡ios operacijos; antrÄ jį etapÄ sudaro viena arba kelios iÅ¡ Å¡ių operacijų: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iÅ¡ esmės panaÅ¡ios operacijos; trečiÄ jį etapÄ sudaro viena arba kelios iÅ¡ Å¡ių operacijų: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iÅ¡ esmės panaÅ¡ios operacijos“) matyti, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla Lietuvoje tiriamuoju laikotarpiu sudarė užbaigtÄ komercinį operacijų ciklÄ ir iÅ¡ Å¡ios Å«kinės komercinės veiklos, vykdytos Lietuvos Respublikoje, gavo 352399012,95 USD (272263987,04 Eur) pajamų.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyrius 2017-05-29 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė V įmonių poskyrio vedėja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, A. N., nurodė: „(duomenys neskelbtini) užsienio juridiniu asmeniu, vykdančiu veiklÄ per nuolatinę buveinę Lietuvoje, nebuvo įregistruotas“. Pagal pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00004-15 dokumentus matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklÄ Lietuvos Respublikoje neįregistravusi nuolatinės buveinės ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimo Nr. 1059 „Dėl mokesčių mokėtojo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 18 punkto nuostatas „Užsienio valstybių įmonių nuolatinės buveinės, kurių teisinis įregistravimas įstatymuose nenumatytas, privalo registruotis registre pagal veiklos vykdymo vietÄ ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prievolės mokėti mokestį atsiradimo“.

Remiantis surinkta ir pateikta medžiaga galima teigti, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. 3, 4, 7, 8, 9, 10, 12 mėn. ir 2014 m. 2, 5, 7, 9 mėn., iÅ¡ viso 11 vnt. pateiktose PVM deklaracijose įraÅ¡yti duomenys apie turtÄ , neatitinkantys tikrovės. Ä®monė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu komercinėmis sÄ skaitomis faktÅ«romis pagrindė pardavimus, tačiau PVM deklaracijose (forma FR0600) – 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“, 17 laukelyje „Prekių eksportas (0 proc.)“, 19 laukelyje „Kiti PVM apmokestinami sandoriai (0 proc.)“, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetÄ arba grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto (-) PVM“, už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30, nedeklaravo 2.664.991 Lt (771.835 Eur) PVM apmokestinamų sandorių, kas sudaro 559.649 Lt (162.085 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM.

Įmonė (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kad „Mokesčių mokėtojas privalo:

1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę;

4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks“ bei nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su Å¡iuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su Å¡iuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) 19, 25, 27, 37, 44 punktų nuostatų:

„19. PVM deklaracijos 11 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma PVM mokėtojo Å¡alies teritorijoje patiektų prekių ir / ar suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifÄ bei lengvatinius PVM tarifus (jeigu tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė <...> 25. PVM deklaracijos 17 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma PVM įstatymo 41 straipsnyje nurodytais atvejais patiektų ir iÅ¡ ES teritorijos iÅ¡gabentų prekių, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifÄ , apmokestinamoji vertė <...

27. PVM deklaracijos 19 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma kitų patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifÄ , apmokestinamoji vertė <...> 37. PVM deklaracijos 29 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡omas pardavimo PVM <...> 44. PVM deklaracijos 36 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma apskaičiuota mokėtina į biudžetÄ (grÄ Å¾intina iÅ¡ biudžeto) PVM suma...“. Ä®monė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 559.648 Lt (162.085 Eur) mokėtino į biudžetÄ PVM ir padarė 162.085 Eur nuostolį valstybės biudžetui (15 tomas, b. l. 52-72). 2012-04-12 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl fiskalinio agento paslaugų Lietuvos Respublikoje (15 tomas, b. l. 206-208). 2013-04-23 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už ES patvirtintÄ dyzelinÄ 10PPM sumai 207.061,48 USD (546.973,61 Lt), įskaitant PVM sumÄ 35.936,29 USD (94.929,30 Lt) (taikant 21 proc.

PVM tarifÄ ) (16 tomas, b. l. 23, 24). 2013-04-25 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už ES patvirtintÄ dyzelinÄ 10PPM sumai 204.584,74 USD (543.356,61 Lt), įskaitant PVM sumÄ 35.506,44 USD (94.301,55 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifÄ ) (16 tomas, b. l. 25, 26). 2013-04-27 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už ES patvirtintÄ dyzelinÄ 10PPM sumai 806.403,63 USD (2.134.308,49 Lt), įskaitant PVM sumÄ 139.954,34 USD (370.417,18 Lt) (taikant 21 proc.

PVM tarifÄ ) (16 tomas, b. l. 27, 28). 2013-05-02 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už ES kvalifikuotÄ dyzelinÄ 10PPM sumai 207.061,48 USD, įskaitant PVM sumÄ 35.936,29 USD (94.853,84 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifÄ ) (23 tomas, b. l. 39, 40). 2013-05-06 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už ES kvalifikuotÄ dyzelinÄ 10PPM sumai 204.584,74 USD, įskaitant PVM sumÄ 35.506,44 USD (93.531,06 Lt) (taikant 21 proc.

PVM tarifÄ ) (23 tomas, b. l. 41, 42). 2013-05-06 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už ES kvalifikuotÄ dyzelinÄ 10PPM sumai 806.403,63 USD, įskaitant PVM sumÄ 139.954,34 USD (368.667,75 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifÄ ) (23 tomas, b. l. 43, 44). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-08-03 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2013-04-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo dalimis: 2013-04-22 pervedė 196.500 USD, 2013-04-23 pervedė 260.000 USD, 2013-04-24 pervedė 653.000 USD.

Vėliau įvykdžius prekių pirkimų – pardavimo sutartyje nurodytas sÄ lygas, iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautos trys galutinės sÄ skaitos už patiektas prekes: 2013-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-06 Nr. (duomenys neskelbtini). Visos Å¡ios sÄ skaitos įvestos į apskaitÄ ir nustatyta tvarka atspindėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose ir mokesčių administratoriui pateiktose deklaracijose. PVM permokos susigrÄ Å¾inimas iÅ¡ biudžeto už 2013 m. gegužės mėn., t. y.

įskaitant ir prekių įsigijimÄ iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pagal nurodytas sÄ skaitas, galutinai buvo įvykdytas tik po to, kai VMI 2015-06-10 užbaigė 2013-06-18 pradėtÄ mokestinį patikrinimÄ (23 tomas, b. l. 139-140). Dėl neteisingų duomenų apie turtÄ pateikimÄ BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsirasti yra bÅ«tinos Å¡ios objektyvios sÄ lygos:

1) įraÅ¡ymas į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ siekiant iÅ¡vengti mokesčių;

2) Å¡ių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Å io straipsnio prasme, žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Asmuo suvokia, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, ir to nori. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali.

Å i nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaracijÄ , nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ su juose įraÅ¡ytais neteisingais duomenimis, t. y. nuo Å¡ių dokumentų pateikimo momento. Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡analizavus ir įvertinus surinktų duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad R. Ž., bÅ«damas Å veicarijoje registruotos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, ir M. Ž., bÅ«damas kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir formaliu vadovu, veikdami vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 Å veicarijos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdė veiklÄ Lietuvoje: organizavo naftos produktų įvežimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teritorijÄ iÅ¡ Kazachstano Respublikos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos bei naftos produktų pardavimÄ Lietuvoje ir iÅ¡ Å¡ios Å«kinės komercinės veiklos, vykdytos Lietuvos Respublikoje, gavo 2.664.991 Lt (771.835 Eur) pajamų, tačiau, siekdami iÅ¡vengti 559.648 Lt (162.085 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir, pažeisdami Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kad ,,Mokesčių mokėtojas privalo:

1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę;

4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad ,,PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal PVM įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su Å¡iuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su Å¡iuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) 19, 25, 27, 37, 44 punktų nuostatas:

„19. PVM deklaracijos 11 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma PVM mokėtojo Å¡alies teritorijoje patiektų prekių ir / ar suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifÄ bei lengvatinius PVM tarifus (jeigu tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė <...> 25. PVM deklaracijos 17 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma PVM įstatymo 41 straipsnyje nurodytais atvejais patiektų ir iÅ¡ ES teritorijos iÅ¡gabentų prekių, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifÄ , apmokestinamoji vertė <...

27. PVM deklaracijos 19 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma kitų patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifÄ , apmokestinamoji vertė <...> 37. PVM deklaracijos 29 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡omas pardavimo PVM <...> 44. PVM deklaracijos 36 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma apskaičiuota mokėtina į biudžetÄ (grÄ Å¾intina iÅ¡ biudžeto) PVM suma...“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: V(duomenys neskelbtini)) vyr. buhalterei L.

M., tvarkančiai kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ pagal 2012-04-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-06-01 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , tokiu bÅ«du kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 PVM deklaracijos (FR0600) 11 laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ neįraÅ¡ius 2.664.991 Lt (771.835 Eur) bei 29 laukelyje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ neįraÅ¡ius 559.648 Lt (162.085 Eur), t. y.

į PVM deklaracijÄ Ä¯raÅ¡ius žinomai neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , ir Å¡iÄ PVM deklaracijÄ 2013-05-27 elektroniniu paÅ¡tu pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Å ermukÅ¡nių g. 4, Vilnius, darbuotojams, pateikė neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , bei laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 (patikslinta 2013-05-27) nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos biudžetÄ nesumokėjo 162.085 Eur pridėtinės vertės mokesčio, tokiu bÅ«du juridinio asmens – Å veicarijos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – 162.085 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į Lietuvos Respublikos biudžetÄ .

Tokiu bÅ«du R. Ž. ir M. Ž., siekdami iÅ¡vengti mokesčių, į PVM deklaracijÄ už 2013 metų balandžio mėnesį įrašė žinomai neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ ir juos pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams. Nors kaltinamieji R. Ž. ir M. Ž. neprisipažino padarę nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais – iÅ¡ dalies pačių kaltinamųjų parodymais, specialistės ir liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada ir kitais byloje surinktais įrodymais.

BK 220 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ , taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotÄ mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ apie pajamas, pelnÄ ir turtÄ ar jų naudojimÄ . 2017-06-30 specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Å veicarijoje registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-06-02 vykdė veiklÄ Lietuvoje – iÅ¡ trečiųjų Å¡alių įveždavo į Lietuvos teritorijÄ naftos produktus, laikė juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpyklose, 1215 atvejų pardavė naftos produktus Lietuvos ir užsienio Å¡alių Å«kio subjektams ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos vykdytos Å«kinės komercinės veiklos gavo 272.263.987 Eur pajamų (15 tomas, b. l. 52-72).

Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog faktiniu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo R. Ž., o formaliu vadovu buvo M. Ž.. Å iÄ aplinkybę patvirtina ne tik kaltinamųjų parodymai, bet ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Kaltinamasis R. Ž. parodė, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ Å veicarijoje buvo įkurta 2012 m. jo iniciatyva todėl, kad Å veicarijos bankas sutiko suteikti didesnį kreditÄ ne Lietuvoje, o Å veicarijoje registruotai įmonei. Pradžioje įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo paskirtas S. B., o vėliau juo tapo sÅ«nus M.

Ž.. Jis atstovavo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, užsakinėjo produkcijÄ , iÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas klientams. Kaltinamasis M. Ž. parodė, jog R. Ž. praÅ¡ymu buvo papraÅ¡ytas tapti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, o vėliau ir direktoriumi. Jis pasiraÅ¡inėjo pirkimo pardavimo sutartis, tvarkė bankinius reikalus, vykdė sÄ skaitos patikrinimus ir pažiÅ«rėdamas ar yra pinigai banke praneÅ¡davo R. Ž.. Atlikus pavedimÄ sÄ skaitas pateikdavo buhalteriams elektroniniu paÅ¡tu.

Pradžioje, bÅ«damas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, bankinius pavedimus darydavo pagal S. B. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , vėliau, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nurodymus jam duodavo R. Ž.. Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog R. Ž. buvo faktiniu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir priiminėjo visus sprendimus. Liudytojai S. L. ir R. M. taip pat patvirtino, jog R. Ž. vadovavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas D. G. parodė, jog R. Ž. jam pavedė iÅ¡raÅ¡inėti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas už krovinius, dyzelinÄ . Liudytojas A. J. parodė, jog įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo M. Ž., tačiau nurodymus duodavo R. Ž., kurs nurodė jam pagal jo pateiktus duomenis iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas ir jas iÅ¡siųsti į jo nurodytus elektroninius paÅ¡tus. Liudytojas A. L. parodė, jog 2012-2014 m. R. Ž. prisistatė kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas.

Liudytojas A. P. parodė, jog jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirko degalus, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo M. Ž. ir R. Ž., M. Ž. buvo direktorius, su juo derindavo likučius, jis važinėjo į užsienį. Nors M. Ž. buvo formaliu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tačiau ši aplinkybė jo atsakomybės dėl šios veikos nešalina. M. Ž. tapdamas įmonės direktoriumi, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas bei įsipareigojo tinkamai jas vykdyti.

M. Ž. įmonės vardu pasiraÅ¡inėjo sutartis, tvarkė bankinius reikalus, pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas darydavo pavedimus. 2017-06-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog remiantis surinkta ir pateikta medžiaga galima teigti, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. 3, 4, 7, 8, 9, 10, 12 mėn. ir 2014 m. 2, 5, 7, 9 mėn., iÅ¡ viso 11 vnt. pateiktose PVM deklaracijose įraÅ¡yti duomenys apie turtÄ , neatitinkantys tikrovės. Ä®monė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu komercinėmis sÄ skaitomis faktÅ«romis pagrindė pardavimus, tačiau PVM deklaracijoje, už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30, nedeklaravo 2.664.991 Lt (771.835 Eur) PVM apmokestinamų sandorių, kas sudaro 559.649 Lt (162.085 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM.

Tokiu būdu įmonė (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kad „Mokesčių mokėtojas privalo:

1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę;

4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks“ bei nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su Å¡iuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su Å¡iuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) 19, 25, 27, 37, 44 punktų nuostatų:

„19. PVM deklaracijos 11 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma PVM mokėtojo Å¡alies teritorijoje patiektų prekių ir / ar suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifÄ bei lengvatinius PVM tarifus (jeigu tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė <...> 25. PVM deklaracijos 17 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma PVM įstatymo 41 straipsnyje nurodytais atvejais patiektų ir iÅ¡ ES teritorijos iÅ¡gabentų prekių, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifÄ , apmokestinamoji vertė <...

27. PVM deklaracijos 19 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma kitų patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifÄ , apmokestinamoji vertė <...> 37. PVM deklaracijos 29 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡omas pardavimo PVM <...> 44. PVM deklaracijos 36 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma apskaičiuota mokėtina į biudžetÄ (grÄ Å¾intina iÅ¡ biudžeto) PVM suma...“. Ä®monė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 559.648 Lt (162.085 Eur) mokėtino į biudžetÄ PVM ir padarė 162.085 Eur nuostolį valstybės biudžetui (15 tomas, b. l. 52-72).

Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausioji specialistė V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tai, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklÄ Lietuvoje ir kiek iÅ¡ to gavo pajamų ji nustatė iÅ¡ jai tyrimui pateiktų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ytų 2013-04-23, 2013-04-25 ir 20213-04-27 datomis. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ teikė PVM deklaracijas, tačiau sulyginusi PVM deklaracijose esančius duomenis su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų duomenimis nustatė, kad trijų sÄ skaitų faktÅ«rų, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-04-23, 2013-04-25 ir 20213-04-27, duomenys neįtraukti į PVM deklaracijas, t. y. balandžio mėn. nebuvo deklaruotos trys sÄ skaitos: 2013-04-23 sÄ skaita (16 tomas, b. l .23, 24), 2013-04-25 sÄ skaita (16 tomas, b. l. 25, 26), 2013-04-27 sÄ skaita (16 tomas, b. l. 27, 28), PVM deklaracijos Nr. 7-11 (16 tomas, b. l. 23, 24, 25), apmokestintų sandorių vertė 2.664.991 Lt, PVM 559.649 Lt.

Ä®monė privalo registruoti visas Å«kines operacijas pagrindžiančius dokumentus. Liudytojas T. A. parodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, R. Ž. pažįsta kaip dyzelino tiekėjÄ , iÅ¡ kurio kurÄ pirko kaip juridinis asmuo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienam pirkimui sudarydavo sutartį, sandoriai vyko Lietuvos teritorijoje. Nurodė ir tai, jog naftos produktai perkami pagal biržos kainÄ , iÅ¡ pradžių produktai perkami pagal preliminariÄ sÄ skaitÄ , o paskui tikslinami pagal biržos kainÄ .

Kokias sÄ skaitas jie gaudavo, tokias ir apmokėdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. pagal tris gautas sÄ skaitas faktÅ«ras padarė apmokėjimus. Viena sÄ skaitos data buvo 2013-05-03, kitos dvi – 2013-05-06. SÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos su PVM mokesčiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo visÄ sÄ skaitos sumÄ su PVM mokesčiu. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tris sÄ skaitas faktÅ«ras už parduotÄ dyzelinÄ (sÄ skaitose nurodytas produkto pavadinimas – ES patvirtintas dyzelinas 10PPM): 2013-04-23 sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 207.061,48 USD (546.973,61 Lt), įskaitant PVM sumÄ 35.936,29 USD (94.929,30 Lt) (taikant 21 proc.

PVM tarifÄ ) (16 tomas, b. l. 23, 24); 2013-04-25 sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 204.584,74 USD (543.356,61 Lt), įskaitant PVM sumÄ 35.506,44 USD (94.301,55 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifÄ ) (16 tomas, b. l. 25, 26); 2013-04-27 sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 806.403,63 USD (2.134.308,49 Lt), įskaitant PVM sumÄ 139.954,34 USD (370.417,18 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifÄ ) (16 tomas, b. l. 27, 28). IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tris sÄ skaitas faktÅ«ras už parduotÄ dyzelinÄ (sÄ skaitose nurodytas produkto pavadinimas – ES kvalifikuotas dyzelinas 10PPM): 2013-05-02 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 207.061,48 USD, įskaitant PVM sumÄ 35.936,29 USD (94.853,84 Lt) (taikant 21 proc.

PVM tarifÄ ) (23 tomas, b. l. 39, 40), 2013-05-06 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 204.584,74 USD, įskaitant PVM sumÄ 35.506,44 USD (93.531,06 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifÄ ) (23 tomas, b. l. 41, 42), 2013-05-06 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 806.403,63 USD, įskaitant PVM sumÄ 139.954,34 USD (368.667,75 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifÄ ) (23 tomas, b. l. 43, 44). IÅ¡ 2013-04-23 sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (16 tomas, b. l. 23, 24), 2013-04-25 sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (16 tomas b. l. 25, 26), 2013-04-27 sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (16 tomas, b. l. 27, 28) ir teisiamojo posėdžio metu pateiktos sÄ skaitos 2013-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini) (23 tomas, b. l. 39, 40), 2013-05-06 sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (23 tomas, b. l. 41, 42), 2013-05-06 sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (23 tomas, b. l. 43, 44) matyti, kad Å¡ios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos pagal tuos pačius sandorius, nesiskiria sÄ skaitų numeriai, pakrovimo vieta, krovinio kiekiai, pakrovimo vieta, pristatymo sÄ lygos, krovinio iÅ¡siuntimo data, sumos doleriais ir t. t., skiriasi tik sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo data ir sumos litais dėl valiutos kurso.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos 2013-04-23, 2013-04-25, 2013-04-27 datomis ir teisiamojo posėdžio metu pateiktos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos 2013-05-02, 2013-05-06, 2013-05-06 datomis yra iÅ¡raÅ¡ytos pagal tuos pačius sudarytus sandorius. Liudytojas T. A. patvirtino, jog sandoriai pagal 2013-05-02, 2013-05-06, 2013-05-06 iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras buvo įvykdyti ir Å¡ios sÄ skaitos buvo apmokėtos su PVM mokesčiu. Taigi, Å¡ios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog sandoriai pagal 2013-04-23, 2013-04, 2013-04-27 iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ne tik, kad buvo sudaryti, bet buvo ir įvykdyti.

Nors kaltinamasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pirminė sÄ skaita yra komercinė sÄ skaita, o ne buhalterinė sÄ skaita, ir gavus galutinę sÄ skaitÄ pirminę galima iÅ¡mesti, tačiau, kaip nurodė specialistė V. G., kad prekių pardavimo sandoriai pagal tyrimui pateiktas 2013-04-23, 2013-04-25, 2013-04-27 sÄ skaitas faktÅ«ras nebuvo deklaruoti nei 2013 m. balandžio mėn., nei vėlesnėse deklaracijose, tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė balandžio mėnesį suregistravusi visas sÄ skaitas faktÅ«ras ir palyginusi jas su deklaruotomis sumomis.

SÄ skaitos faktÅ«ros, kurias pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisiamojo posėdžio metu, tyrimo metu jai nebuvo pateiktos. Taigi iÅ¡ Å¡ių nustatytų aplinkybių matyti, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įvykdžiusi pardavimo sandorius pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ 2013-04-23 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-25 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-27 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2.664.991 Lt (771.835 Eur) pajamų iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡ios pajamos PVM deklaracijoje nei už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30, nebuvo deklaruotos.

Kadangi pajamos nedeklaruotos todėl atitinkamai nesumokėtas ir PVM mokestis, dėl ko į valstybės biudžetÄ nebuvo sumokėtas 559.648 Lt (162.085 Eur) pridėtinės vertės mokestis (PVM). Atmestini R. Ž., argumentai, kad UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose buvo padarytos klaidos, dėl Vilniaus VMI klaidingos iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl PVM prievolės mokėjimo, todėl neva nekilo pareiga ir mokėti šį mokestį. Vadovaujantis logine seka, visi neaiÅ¡kumai turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti iki sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo.

Jei pats pardavėjas „(duomenys neskelbtini)“ į sÄ skaitas įtraukė PVM mokestį ir gavo iÅ¡ pirkėjo visÄ prekės kainÄ Ä¯skaitant ir mokestinę dalį, tai net jei ir buvo kažkokie neaiÅ¡kumai, tai jie turėjo bÅ«ti sprendžiami oficialiai kreipiantis į VMI iÅ¡aiÅ¡kinimo ar per PVM susigrÄ Å¾inimo procedÅ«rÄ . VisiÅ¡kai nelogiÅ¡kai skamba pamÄ stymai, kad didelė suma pinigų - 559.648 Lt (162.085 Eur) PVM mokestis buvo gautas iÅ¡ pirkėjo nepagrįstai per klaidÄ , tačiau nebuvo grÄ Å¾intas pirkėjui.

Pažymėtina ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta PVM mokestį susigrÄ Å¾ino iÅ¡ valstybės pagrindęs prekės iÅ¡vežimÄ iÅ¡ Lietuvos. Tuo tarpu „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo pagrįsti nei Å¡ių sÄ skaitų deklaravimo, nei PVM sumokėjimo. Taip pat pagal VMI pateiktus duomenis netaikytos PVM sugrÄ Å¾inimo procedÅ«ros „(duomenys neskelbtini)“. (t. 23, b.l. 124, atsakymo 5 p.) Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-04-12 iki 2014-07-25 buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl fiskalinio agento paslaugų. 2012-04-12 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teikti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ias paslaugas: užregistruoti įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų Lietuvos Respublikoje; tvarkyti pridėtinės vertės mokesčio apskaitÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; skaičiuoti pridėtinės vertės mokestį už įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetÄ ; taip pat teikti mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdyti Å¡ios įmonės prievoles, susijusias su dokumentų paruoÅ¡imu, pasiraÅ¡ymu ir pateikimu, o įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pagal Å¡iÄ sutartį įsipareigojo du kartus per mėnesį – iki 20 einamojo mėnesio dienos ir 15 kito mėnesio dienos – pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius, pilnai užpildytus Å¡iuo buhalterinius dokumentus: pirkimo PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, važtaraščius, muitinės dokumentus, kitus pirkimo dokumentus, pardavimo PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras (15 tomas, b. l. 206-208).

Kaltinamasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis iÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas klientams, jo vaidmuo buvo sÄ skaitų suvadovavimas ir duomenų iÅ¡siuntimas. Kaltinamasis M. Ž. parodė, jog jis tvarkė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankinius reikalus, vykdė sÄ skaitos patikrinimus ir pažiÅ«rėdamas ar yra pinigai banke praneÅ¡davo R. Ž.. IÅ¡ liudytojos L. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės, parodymų teisme matyti, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. balandžio mėnesio deklaracijÄ VMI pateikė pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jai pateiktus duomenis, ji nežinojo, kad tie duomenys neteisingi, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsakomybė turi kilti asmeniui (-ims), kuris (-ie) pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus fiskaliniam agentui.

Taigi, už tai, kad PVM sÄ skaita – faktÅ«ra bÅ«tų įformintas prekių pirkimas - pardavimas ar paslaugų teikimas ir Å¡ie dokumentai bei kiti buhalteriniai dokumentai bÅ«tų pateikti fiskaliniam agentui, tiek už tai, kad buhalterinė apskaita bÅ«tų tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu bÅ«du, kad iÅ¡ jos duomenų bÅ«tų galima teisingai nustatyti juridinio asmens prievoles susijusias su PVM, nagrinėjamu atveju atsakingi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovai R. Ž. ir M.

Ž.. Tokie iÅ¡tirti įrodymai leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovai R. Ž. ir M. Ž. nepateikdami trijų 2013-04-23, 2013-04-25, 2013-04-27 iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų įmonės deklaracijas pildančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip paÅ¡alindami galimybes deklaracijoje teisingai nurodyti visas įmonės gautas apmokestinamÄ sias pajamas, kaltinamieji neabejotinai suprato, kad, nepateiktus visų reikiamų duomenų, deklaracijos bus neteisingai užpildytos ir pateiktos mokesčių inspekcijai, bei tyčia to siekė.

Dėl to kaltinamųjų vadovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nepaskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 559.649 Lt (162.085 Eur) PVM, nes įmonės „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijoje už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 buvo įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, tokiu bÅ«du įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡vengė 559.649 Lt (162.085 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visetÄ , teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamieji R.

Ž. ir M. Ž., siekdami iÅ¡vengti mokesčių, į PVM deklaracijÄ už 2013 metų balandžio mėnesį įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ ir juos pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. GrįžtamÄ jÄ galiÄ turi tik bausmę Å¡velninantis ar kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Nusikalstamos veikos – neteisingų duomenų apie turtÄ pateikimo – metu galiojusi BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, patvirtinta 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1472, numatė Å¡velnesnę bausmę (baudÄ , laisvės apribojimÄ , arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų), nei nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija (sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų), ir mažesnį veikos pavojingumÄ pagal BK 11 straipsnį (veikos padarymo metu nusikalstama veika buvo vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, nuosprendžio priėmimo metu – apysunkis nusikaltimas).

Kaltinamųjų R. Ž. ir M. Ž. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikaltimo padarymo metu galiojančiÄ BK 220 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamuoju ginklu ir Å¡audmenimis Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Neteisėtas disponavimas Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiÅ¡kia keliais arba vienu iÅ¡ nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, neÅ¡iojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo.

Kiekvieno iÅ¡ jų pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti. Neteisėtas Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jų pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitÄ daiktÄ ir panaÅ¡iai. Neteisėtas Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesineÅ¡ioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

Å ios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiÅ¡kiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, neÅ¡ioja, gabena ar realizuoja Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas ir nori taip veikti. 2010-11-18 Nr. XI-1146 buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas ir iÅ¡dėstyta naujo įstatymo redakcija.

Å ios redakcijos 5 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad C kategorijos ginklams priskiriami Å¡aunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J. Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo (2011-03-01) turėjo Å¡io įstatymo 1 straipsnyje iÅ¡dėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų Å¡aunamųjų ginklų, privalo iki 2014-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti praÅ¡ymÄ ir gauti leidimÄ laikyti ginklus arba leidimÄ neÅ¡iotis ginklus, straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad 2 dalyje nurodyti asmenys iki Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti Å¡io įstatymo 1 straipsnyje iÅ¡dėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus Å¡aunamuosius ginklus ar juos neÅ¡iotis be leidimo.

Pagal pasikeitusius įstatymo reikalavimus, pasibaigus pareigos pateikti praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ turimam ginklui laikyti įvykdymo terminui, nepateikus praÅ¡ymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo tokio ginklo turėjimui, jo laikymas tampa neteisėtas ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-06-03 kratos metu R. Ž. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti Å¡aunamasis ginklas - 6 mm kalibro ,,ME Flobert 6“ modelio revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 vnt. pramoninės gamybos 6 kalibro žiedinio įskėlimo ,,Flobert“ tipo tinkamų Å¡audyti Å¡oviniai.

Kaltinamasis R. Ž. neneigė savo namuose laikęs ginklÄ ir Å¡ovinius, tačiau teigė, jog ginklas ne jo, jį pirko legaliai ir padovanojo uoÅ¡viui J. D., kuris susirgęs paprašė jo žmonos ginklÄ padėti į seifÄ , nupirkęs seifÄ jį padėjo savo namuose ir į jį padėjo uoÅ¡vio perduotÄ ginklÄ , nežinojo, kur buvo padėti seifo raktai, ginklas priklausė ne jam. Bylos duomenimis J. D. miręs (duomenys neskelbtini) (18 t., b.l. 21). Liudytoja G. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog tėvas, susirgęs onkologine liga, 2011 m. ginklÄ perdavė jai ir R.

Ž., po ko R. Ž. labai greitai nupirko seifÄ , kuriame laikė ginklÄ ir Å¡audmenis, kratos metu R. Ž. pats padavė pareigÅ«nams ginklÄ . Taigi tiek kaltinamojo tiek ir liudytojos G. Ž. parodymai patvirtina, jog R. Ž. ginklÄ gavo iÅ¡ uoÅ¡vio Å¡iam susirgus ir mirus. Nors nebuvo įformintas paveldėjimas ar dovanojimas, tačiau konkliudentiniai veiksmai, tokie kaip seifo nupirkimas, ginklo saugojimas savo namuose, disponavimas seifo raktu, patvirtinÄ , kad jis disponavo ginklu. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tiek revolveris, tiek 100 vnt.

Å¡ovinių yra tinkami Å¡audyti; ginklas priskiriamas C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams; 100 vnt. Å¡ovinių skirti C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams (15 tomas, b. l. 32-35). Taigi nėra abejonių, kad Å¡aunamasis ginklas ir Å¡audmenys yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalykas. Kaltinamasis R. Ž. bylÄ nagrinėjant teisme patvirtino žinojęs, jog pasikeitus įstatymui ginklui laikyti reikalingas leidimas, Å¡iÄ informacijÄ girdėjo per radijÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis suprato, kad Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis laiko neteisėtai (neturėdamas leidimo), todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, R. Ž. veiksmuose yra visi bÅ«tinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis). Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai.

Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo, teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013).

Sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis R. Ž. laikydamas pramoninės gamybos 6 mm kalibro ,,ME Flobert 6“ modelio revolverį ir 100 vnt. pramoninės gamybos 6 kalibro žiedinio įskėlimo ,,Flobert“ tipo tinkamus Å¡audyti Å¡ovinius, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Kaltinamasis R. Ž. ginklÄ Ä¯gijo uoÅ¡viui susirgus ir perdavus jam jį saugoti, nuo ginklo įgijimo juo nesinaudojo, ginklÄ ir Å¡audmenis laikė gyvenamojoje vietoje seife, nuo pereinamojo laiko gauti leidimÄ ginklo laikymui pabaigos iki jo radimo buvo praėję mažiau nei vieneri metai (pereinamasis laikotarpis pasibaigė 2014-07-01, o ginklas ir Å¡audmenys rasti 2015-06-03), ginklas ir Å¡audmenys rasti atliekant kratÄ dėl visai kitų su ginklo neteisėtu turėjimu ar jo panaudojimu nesusijusių finansinių nusikalstamų veikų (BK 202, 220 straipsniai), nenustatyta, kad R.

Ž. ginklo disponavimo laikotarpiu bÅ«tų pažeidęs įstatymuose įtvirtintas ginklo naudojimo ar laikymo taisykles ar naudodamas ginklÄ padaręs nusikalstamas veikas. Vertinant padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltinamojo tyčioje nenustatyti ketinimai ginklÄ naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ (pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ ir pagal Å¡io įstatymo įgyvendinimui skirtas teisines nuostatas) kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016). Ä®vertinus visa tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamos bylos atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltinamÄ jį už padarytÄ veikÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nors R.

Ž. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), o baudžiamoji byla dėl šios nusikalstamos veikos nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, jog R. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, taikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R.

Ž. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto (Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų) konfiskavimas. Dėl neteisėto vertimosi Å«kine, komercine veikla BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliÅ¡kai ar stambiu mastu ėmėsi Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu bÅ«du. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytÄ verslo tvarkÄ .

Tokia tvarka apima tiek bendrÄ sias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rÅ«Å¡ims. Pagal BK 202 straipsnį Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-48/2011, 2K-199/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimu Nr. 1059 ,,Dėl mokesčių mokėtojo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti Mokesčių mokėtojų registro nuostatai, kurių 18 punktas numatė, kad užsienio valstybių įmonių nuolatinės buveinės, kurių teisinis įregistravimas įstatymuose nenumatytas, privalo registruotis registre pagal veiklos vykdymo vietÄ ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prievolės mokėti mokestį atsiradimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-30 nutarimu Nr. 1225 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimas Nr. 1059 „Dėl Mokesčio mokėtojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ ir tokios prievolės, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimu Nr. 1059 ,,Dėl mokesčių mokėtojo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 18 punkte, nebenumatė. Užsienio juridinio asmens praÅ¡ymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrÄ /iÅ¡registruoti iÅ¡ Mokesčių mokėtojų registro FR0227 formos pildymo ir teikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2005-06-14 įsakymu Nr. VA-52, 4 punktas numato, kad registre turi registruotis užsienio juridiniai asmenys, kai jie numato vykdyti ar vykdo veiklÄ ir/arba turi mokestinių prievolių Lietuvos Respublikoje.

Taisyklių 5 punktas numato, kad užsienio juridiniai asmenys, vykdantys veiklÄ per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir užsienio apmokestinamieji asmenys, įsikÅ«rę už Europos Bendrijų teritorijos ribų, kartu su praÅ¡ymo forma turi užpildyti ir AVMI pateikti FR0227A formÄ . Taisyklių 7 punktas numato, kad užsienio juridinis asmuo tinkamai užpildytÄ praÅ¡ymo formÄ ir FR0227A bei FR0227T formas AVMI turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos vykdymo Lietuvoje pradžios arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯registravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre dienos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausioji specialistė V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iÅ¡ specialisto iÅ¡vados reikia paÅ¡alinti teiginį, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklÄ Lietuvos Respublikoje neįregistravusi nuolatinės buveinės ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimo Nr. 1059 „Dėl mokesčių mokėtojo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 18 punkto, nes Å¡ioje vietoje padarė klaidÄ , kadangi Mokesčių mokėtojo registro nuostatai buvo pakeisti ir 2013-2015 m. galiojusi Mokesčių mokėtojų registro nuostatų redakcija nenumatė prievolės užsienio valstybės įmonėms, vykdančioms veiklÄ Lietuvoje, Lietuvoje registruoti nuolatinę buveinę, buvo privaloma tik užsiregistruoti Mokesčių mokėtojų registre ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jame buvo užsiregistravusi, turėjo PVM mokėtojo kodÄ , todėl įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dėl registracijos teisės aktų nepažeidė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Å veicarijoje registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-04-12 iki 2014-07-25 buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl fiskalinio agento paslaugų, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti įmonę „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registrÄ ir formÄ FR0227A Vilniaus AVMI pateikė 2012-04-16, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-04-16 buvo registruota Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre (mokesčių mokėtojo Lietuvos Respublikoje kodas (duomenys neskelbtini)), nuo 2012-04-16 iki 2014-09-30 buvo registruota PVM mokėtojų registre (PVM kodas (duomenys neskelbtini)), 2013-2014 m. teikė PVM deklaracijas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į tai, jog Å veicarijoje registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-04-18 buvo registruota Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre nuo 2012-04-18 iki 2014-09-30 buvo registruota PVM mokėtojų registre, mokesčių administratoriui buvo žinoma apie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ Lietuvos Respublikoje, darytina iÅ¡vada, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2013-01-01 iki 2015-06-02, Å«kine, komercine veikla Lietuvos Respublikoje vertėsi teisėtai.

Esant Å¡ioms aplinkybėms R. Ž. ir M. Ž. Å¡ioje dalyje iÅ¡teisintini, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl kaltinamojo R. Ž. bausmės Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (taikytina 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kuris nukreiptas į finansų sistemÄ , į kaltės formÄ ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadijÄ - veika baigta.

Nusikaltimu padaryta žala valstybei nėra atlyginta. Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmÄ kartÄ , baustas administracine tvarka (18 tomas, b. l. 120-166), vedęs, dirbantis. Duomenų apie priklausomybių ligų ar psichiatrinį gydymÄ nėra. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį - baudÄ , kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas Å¡ios bausmės vidurkis (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija).

Å velnesnė už vidurkį bausmė skiriama atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems yra pareikÅ¡tas VMI civilinis ieÅ¡kinys, kurio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ gali apsunkinti itin didelės finansinės bausmės paskyrimas. Skiriamos bausmės dydis atitinka nusikalstamÄ veikÄ ir nuteistojo asmenybę, neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei bus įgyvendinti bausmei keliami tikslai. Apskaičiuojant MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo metu (37,66 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas R. Ž. iÅ¡bÅ«tas laikas kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme), t. y. nuo 2015-06-03, 22.15 val., iki 2015-06-04, 20.22 val. (1 diena) (18 tomas, b. l. 38-39, 42), vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Kaltinamajam nustatytinas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Dėl kaltinamojo M. Ž. bausmės Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (taikytina 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kuris nukreiptas į finansų sistemÄ , į kaltės formÄ ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadijÄ - veika baigta.

Nusikaltimu padaryta žala valstybei nėra atlyginta. Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmÄ kartÄ , nebaustas administracine tvarka (18 tomas, b. l. 170), nevedęs, dirbantis. Duomenų apie priklausomybių ligų ar psichiatrinį gydymÄ nėra. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę - baudÄ , kurios dydis mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas Å¡ios bausmės vidurkis (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija).

Å velnesnė už vidurkį bausmė skiriama atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems yra pareikÅ¡tas VMI civilinis ieÅ¡kinys, kurio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ gali apsunkinti itin didelės finansinės bausmės paskyrimas. Skiriamos bausmės dydis atitinka bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei padės įgyvendinti bausmei keliamus tikslus. Apskaičiuojant MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas toks, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo metu (37,66 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas M. Ž. iÅ¡bÅ«tas laikas kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme), t. y. nuo 2015-06-03, 16.10 val., iki 2015-06-04, 20.16 val. (2 dienos) (18 tomas, b. l. 81, 84), vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Kaltinamajam nustatytinas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Dėl civilinio ieÅ¡kinio Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, reikalaudama iÅ¡ kaltinamųjų R.

Ž. ir M. Ž. priteisti valstybės biudžetui padarytÄ 162 085 Eur turtinę žalÄ (1 tomas, b. l. 117-122). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinio ieÅ¡kovo baudžiamojoje byloje civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ galimas esant Å¡ioms sÄ lygoms – darbuotojas, padaręs žalÄ nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo iÅ¡nykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalÄ , gali bÅ«ti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinio ieÅ¡kovo civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje galėtų bÅ«ti pareiÅ¡kiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobÅ«džio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyta vadovo (ar kito darbuotojo) nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalÄ nesumokėtų mokesčių forma;

žala, kuriÄ sudaro dėl vadovo (ar kito darbuotojo) nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iÅ¡ paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių suma; priežastinis ryÅ¡ys tarp vadovo (ar kito darbuotojo) veiksmų ir žalos; vadovo (ar kito darbuotojo) kaltė. Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų R. Ž. ir M. Ž. kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 1 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais, kaltinamųjų nusikalstama veika padaryta tyčine kaltės forma, dėl jų veiksmų buvo padaryta žala valstybei.

Tarp kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovų R. Ž. ir M. Ž. veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Bylos duomenimis iÅ¡ Å veicarijos 2019-10-30 gauto registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2012-01-23 buvo įregistruota kaip likviduojama, 2017-05-08 statusas panaikinta t. 14, b.l. 192-195), Todėl Å¡ioje byloje nustatytÄ Å¾alÄ nėra galimybių iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“, todėl civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai ir priteistina valstybei solidariai iÅ¡ kaltinamųjų R.

Ž. ir M. Ž. 162.085 Eur turtinės žalos atlyginimo. Vertinant kaltinamųjų gynybos praÅ¡ymÄ pirmiausia vertinti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ fiskalinio agento UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidarios atsakomybės klausimÄ , pirmiausia pažymėtina, tai, kad ieÅ¡kovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį bÅ«tent kaltinamiesiems, todėl teismas negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. IeÅ¡kovo pasirinkimas yra argumentuotas tuo, kad fiskalinis agentas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės kontroliuoti ar „(duomenys neskelbtini)“ teikia jiems teisingus duomenis, deklaravo tÄ kÄ pateikdavo „(duomenys neskelbtini)“ atstovai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ matydami, kad užsakovas „(duomenys neskelbtini)“ nedengia įsiskolinimo valstybei nutraukė su juo sutartį. Teismo vertinimui atsakovai manydami, kad visgi dėl žalos atsakingas fiskalinis agentas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje turės galimybę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka. Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtrauktas kaip atsakovas, todėl jam už akių teismas neturi teisės spręsti klausimų susijusių su jo teisėmis ir pareigomis.

Dėl kitų klausimų Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti buvo pakeista į griežtesnę kardomÄ jÄ priemonę – užstatÄ (10 000 Eur) (18 tomas, b. l. 47-49). Ikiteisminis tyrimas dėl R. Ž. inkriminuoto BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo iÅ¡skirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje, Nr. (duomenys neskelbtini). Prokurorė perduodant bylos medžiagÄ teismui su kaltinamuoju aktu, kaltinamajame akte nurodė, jog R.

Ž. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta kardomoji priemonė - užstatas (10 000 Eur). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2020-01-03 nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (senas bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kaltinamajam R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – užstatÄ (10 000 Eur) paliko galioti teisminio nagrinėjimo metu. Nors konkrečiai Å¡ioje atskirtoje byloje prokurorė ir netaikė kardomųjų priemonių, tačiau Å¡i byla kilo iÅ¡ pirminės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri teismo vertinimu apima ir iÅ¡vestinius tyrimus, bylas.

Todėl laikytina, kad kardomoji priemonė – užstatas (10 000 Eur) R. Ž. buvo paskirta taip pat ir šioje byloje. Pirminė byla yra nutraukta. Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – užstatas (10 000 Eur), paliktina galioti iki nuosprendžio įvykdymo, nuosprendį įvykdžius, kardomoji priemonė naikintina. Kaltinamajam M. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (18 tomas, b. l. 85-86), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a : R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir paskirti jam bausmę – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudÄ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti R.

Ž. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme), t. y. nuo 2015-06-03, 22.15 val., iki 2015-06-04, 20.22 val. (1 dienÄ ), vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir R. Ž. paskirti galutinę bausmę – 198 MGL (7 456,68 Eur) dydžio baudÄ . Bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ ir turi bÅ«ti teismo raÅ¡tinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

R. Ž., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnis). R. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir paskirti jam bausmę – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti M. Ž. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme), t. y. nuo 2015-06-03, 16.10 val., iki 2015-06-04, 20.16 val. (2 dienas), vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir M.

Ž. paskirti galutinę bausmę - 96 MGL (3 615,36 Eur) dydžio baudÄ . Bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ ir turi bÅ«ti teismo raÅ¡tinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. M. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti valstybės naudai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, solidariai iÅ¡ kaltinamųjų R. Ž. ir M. Ž. 162 085 Eur (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamajam R. Ž. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – užstatÄ (10 000 Eur), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo, nuosprendį įvykdžius, panaikinti kardomÄ jÄ priemonę.

Kaltinamajam M. Ž. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , konfiskuojant jam priklausantį 6 mm kalibro ,,ME Flobert 6“ modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡ovinius (95 vnt.), saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariate, ir juos perduoti Turto valdymo ir Å«kio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėjas Svajūnas Bliudsukis