2375b981-18da-41ea-9bec-accc65e6fd48 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2772-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-05172-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2; 3.21 (S)              VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. V., N. Z., Č. M., R. P., V. L. ir I. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono apylinkės teismas, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjai R.

V., N. Z., Č. M., R. P., V. L. ir I. S. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį, t. y. R. V. – 67 450 Lt, N. Z. – 71 801,71 Lt, Č. M. – 64 753,07 Lt, R. P. – 69 935,08 Lt, V. L. –                        67 666,04 Lt, I. S. – 68 762,85 Lt, ir 5 procentus metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.PareiÅ¡kėjai skunde nurodo, kad jie Prezidento dekretais yra paskirti teisėjais Trakų rajono apylinkės teisme, o pareiÅ¡kėja N. Z. yra paskirta laikinai eiti Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas.PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kina, kad jiems yra mokamas darbo užmokestis, kurį sudaro pareiginė alga ir priedas už iÅ¡tarnautus metus pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymÄ (toliau – ir Teisėjų atlyginimo įstatymas).

Pagal minėto įstatymo 3 straipsnį teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis), kurį galima buvo mažinti               2009 metams dėl sunkios ekonominės ir finansinės valstybės padėties, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. teisėjų atlyginimas turėjo bÅ«ti apskaičiuotas taikant tÄ patį 475 Lt bazinį dydį ir negalėjo bÅ«ti mažinamas dar kartÄ einamaisiais metais. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje nustatytos nuostatos, kad apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų, teisėjų pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) buvo 14,2, o vėliau pakeitus teisinį reguliavimÄ â€“ 12,5 ir 11,56, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio I daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.             Kadangi teisėjo atlyginimas apskaičiuojamas pareiginės algos koeficientÄ padauginant iÅ¡ bazinio dydžio, kurie nepagrįstai buvo sumažinti kelis kartus, teisėjų atlyginimas sumažėjo 27 procentais.

Taigi pareiÅ¡kėjai daro iÅ¡vadÄ , kad neteisėtas teisėjų atlyginimų sumažinimas, priedo už iÅ¡tarnautus valstybei metus sumažėjimas, teisėtai priklausančio atlyginimo nemokėjimas, jo neatstatymas pasibaigus valstybės ekonominiam ir finansiniam sunkmečiui jiems daro didelę materialinę žalÄ ir prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes darbo užmokestis sumažintas pažeidžiant proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, taip pat teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principus ir teisėjų atlyginimų mažinimo laikinumo principÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai nedalyvavo.

Gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovės atstovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuos praradimus.Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino įsipareigojimÄ kompensuoti neproporcingai sumažintÄ atlyginimų dydį priimdamas ir Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymÄ (toliau – ir Finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas), preambulėje konstatuodamas, kad, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodytÄ Ä¯statymų leidėjo pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , tai yra tvarkÄ , kuria vadovaudamasi valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia, atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kartu Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad, apsisprendus 2014 metais kompensuoti praradimus, patirtus dėl nuo 2009 metų sumažintų valstybinių pensijų ir iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų mokamų atlyginimų koeficientų, priedų ir kitų iÅ¡mokų, vieÅ¡osios iÅ¡laidos padidėtų apie 1 mlrd. litų ir dėl to kiltų rizika pradėti pervirÅ¡inio deficito procedÅ«rÄ Lietuvos Respublikai, atsižvelgdamas į tai, kad toks iÅ¡laidų padidinimas nemažinant kitų iÅ¡laidų pažeistų Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimus, o kitų iÅ¡laidų sumažinimas Å¡ia suma keltų grėsmę esminėms valstybės funkcijoms atlikti, Finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo preambulėje konstatavo, kad 2014 metais neįmanoma vienu metu įgyvendinti Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų ir iÅ¡vengti pervirÅ¡inio deficito, tai yra atsižvelgti į finansinę Å¡alies bÅ«klę ir kompensuoti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų mokamų valstybinių pensijų ir atlyginimų sumažinimo praradimus, nevirÅ¡ijant 2014 metų tikslo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2014 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡te Nr. 63-3148 iÅ¡dėstė iÅ¡samius argumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad praradimai dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo bus kompensuoti valstybės nustatyta tvarka, tačiau Å¡iuo metu to padaryti neįmanoma dėl ekonominės krizės ir sunkios valstybės finansinės padėties, todėl Å¡iuo metu priteisti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu pagrindo nėra.Atsakovės atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar teisės aktas, kuriuo iki 2015 m. gegužės 15 d. buvo pratęstas terminas nustatyti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundÄ nurodo, kad neprieÅ¡tarauja, kad skundas bÅ«tų patenkintas.Skundas atmestinas.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. gruodžio 12 d. dekretu Nr. 1994 R. V. paskirta Trakų rajono apylinkės teismo teisėja ir iki Å¡iol čia eina teisėjo pareigas. Lietuvos Respublikos Prezidento 1994 m. liepos 12 d. dekretu Nr. 354 N. Z. paskirta Trakų rajono apylinkės teismo teisėja, bylos nagrinėjimo teisme metu laikinai eina Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas.

Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 12 d. dekretu Nr. 1449 Č. M. paskirta Trakų rajono apylinkės teismo teisėja. 1998 m. spalio 26 d. dekretu Nr. 215 paskirta Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke penkeriems melams, 2003 m. sausio 10 d. dekretu Nr. 2011 paskirta teismo pirmininke dar penkeriems metams, nuo 2008 m. spalio 26 d. iki 2009 m. kovo 30 d. laikinai ėjo Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas, nuo 2009 m. kovo 30 d. eina teisėjo pareigas Trakų rajono apylinkės teisme.Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. lapkričio 29 d. dekretu Nr. 1K-1181 R.

P. paskirtas Trakų rajono apylinkės teismo teisėju ir iki šiol čia eina teisėjo pareigas.Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. lapkričio 7 d. dekretu Nr. 1534 V. L. paskirta Trakų rajono apylinkės teismo teisėja ir iki šiol čia eina teisėjo pareigas.Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. kovo 13 d. dekretu Nr. 581 I. S. paskirta Traku rajono apylinkės teismo teisėja ir iki šiol čia eina teisėjo pareigas.Ginčas byloje kilo dėl sumažinto pareiškėjų pareiginės algos koeficiento laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

PareiÅ¡kėjai nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktame skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis, inter alia, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia, atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.2014 m. balandžio 16 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo               2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo 2014 m. rugsėjo 11 d.

įstatymas Nr. XII-1088 (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas) neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimÄ , kuriame konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. balandžio 30 d. Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 15 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 apibendrino Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo ir nurodė, kad įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia, atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui), asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieniems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d.

– neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nelaikytinas nepagrįstu delsimu. IÅ¡plėstinė kolegija minėtose nutartyse atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , ir konstatavo, kad, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 15 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams yra taikomas GrÄ Å¾inimo įstatymas (1 straipsnio 8 punktas), taigi jų patirti paradimai bus kompensuoti GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų skundÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjų R. V., N. Z., Č.

M., R. P., V. L. ir I. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja              Irena Paulauskienė