2019-11-28 Nr. BB-6438-1-01-1-32461-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-893/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32461-2017-9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo K. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis K. J. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti.

Kasatoriaus nuomone, byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 140 straipsnio 1 dalis ir 286 straipsnis, nesant nusikaltimų sudėties, o būtent kaltės. Nuteistasis įsitikinęs, kad esant nepakaltinamumui, nepagrįstai netaikytas BK 17 straipsnis, reglamentuojantis asmens nepakaltinamumą. Veikos jam inkriminuotos nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad atlikdamas nusikalstamas veikas, jis buvo pakaltinamas. Teismai padarė esminių įrodymų vertinimo pažeidimų, numatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymus vertino šališkai ir subjektyviai, rėmėsi tik jo padėtį sunkinančiais įrodymais. Esant prieštaringoms nepakaltinamumui konstatuoti išvadoms, neskyrė pakartotinės ekspertizės, kad pašalintų byloje esančius prieštaravimus. Teismai turėjo vadovautis in dubio pro reo – visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai – principu ir, vadovaujantis BK 17 straipsniu, baudžiamąją bylą nutraukti. Pasak kasatoriaus, pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, BPK 44 straipsnio 6 dalis, nes kasatoriaus kaltė buvo preziumuojama, neparemta nuosekliais bei patikimais įrodymais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

Kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu ir bylos medžiaga bei teismų sprendimais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnyje numatytų reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde ir pateikė motyvuotas išvadas, jog nuteistajam veika inkriminuota teisingai, pirmosios instancijos teismas nuosprendį priėmė visų įrodymų kontekste (įskaitant ir nepakaltinamumo klausimą vertinant tai gynybine pozicija).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija faktinių aplinkybių vertinimui, nes, kaip minėta, šis teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu. Kasaciniame skunde nuteistasis pateikia savą faktinių aplinkybių interpretaciją, siūlant įrodymus (tame tarpe ir specialistų išvadas) vertinti būtent pagal jo gynybinę poziciją, o tai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Sigita Jokimaitė