2372cfe7-de05-4f8e-b030-15f91c0e23ce · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-83-280/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26173-2018-9 (S) Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 2.4.2.9.1; PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. kovo 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus apeliacinį skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1245807-2019 pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams S. R., V.

G., B. K., L. K., A. V., L. V. dėl namų valdos žemės sklypo sumažinimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau ir - NŽT) patikslintu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimÄ Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo nekilnojamojo turto registre“, panaikinti NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d.

įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-1263 „Dėl naudojamo Valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), dalių nustatymo ir pardavimo“, panaikinti NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 23 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-395-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies dydžio nustatymo ir pardavimo A. V. ir L. V.“ (toliau – ir Sprendimai), 2015-05-29 valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 49SUI-58-(14.49.55), sudarytÄ su S. R., 2015-06-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SUI-59-(14.49.55) (not. reg.

Nr. 1-5596), sudarytÄ su B. K., 2015-05-08 valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 49SU-146-(14.49.55), sudarytÄ su A. V. su L. V..

2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar Žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha (duomenys neskelbtini). Ginčo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 priėmimo metu (kuriuo suformuotas Žemės sklypas), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d.

įsakymo Nr. 30-66 priėmimo metu (kuriuo nustatytas žemės sklypo plotas, paskirtis, aukštingumas ir kt.) atsakovams šiuo metu priklausantis žemės sklypas jau buvo apaugęs savaiminės kilmės medžiais, krūmais, todėl negalėjo būti eksploatuojamas kaip namų valda ir yra per didelis statiniui (atsakovams priklausančiam namui) eksploatuoti.

3. Nurodo, kad 0,6662 ha dydžio Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) mieste yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 4, 5, 6 punkto reikalavimus, nesivadovaujant jokiais teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos planais, ar inventorinėje byloje pažymėtomis žemės sklypo ribomis, taip pat Žemės sklypas negali būti dalijamas, suformuojant individualiai statybai atskirus žemės sklypus ir neatitinka namų valdoms keliamų formavimo reikalavimų, jis turi būti sumažintas, panaikinant aukščiau minėtus įsakymus ir jų pagrindu sudarytas žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė 4. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovo A. V. naudai 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo S. R. naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) filialo 1981-10-10 inventorinėje byloje esančius duomenis žemės sklypas (valstybinės 0,6662 ha Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis U. S. (duomenys neskelbtini)(buv. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) iki pardavimo buvo 7233 kv. m dydžio. 6. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 30-66 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų nustatymo“ nustatė Žemės sklypo plotÄ 6827 kv. m, ribas ir kitus privalomuosius reglamentus (paskirtį, aukÅ¡tingumÄ , užstatymo plotÄ ir kt.).

NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau - Sprendimas) suformavo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)ir patvirtino Å¡io žemės sklypo kadastro duomenis, pagal <...> žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ <...>.

Šiuo įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas (parengtas 2013-12-30), kuriame nurodytas žemės sklypo plotas - 6662 kv. m ir nurodytos žemės sklypo ribos. Taip pat šiame plane nurodyta, kad dalį žemės sklypo apie 0,25 ha užima krūmai, kitoje žemės sklypo dalyje pažymėta pieva ir statiniai.

7. NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 4 9VÄ®-(14.49.2.)-1263 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių nustatymo ir pardavimo“ nustatė 6662 kv. m ploto žemės sklypo dalis, apskaičiuotas atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus pastatų (statinių) nuosavybės dalį, taip: S. R. (1/2 d. 43,93 kv. patalpų) - 910,50 kv. m ploto dalis; B. K. (1/2 d. 43,93 kv. m patalpų)- 910,50 kv. m ploto dalis; V. G. (39,74 kv. m patalpų) -1648 kv. m ploto dalis; kitiems - 3193 kv. m ploto dalis. Taip pat Å¡iame įsakyme buvo nuspręsta parduoti minėtiems piliečiams žemės sklypo dalis iÅ¡simokėtinai.

8. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2018-03-14 rašto Nr. R2-381 „Dėl tarnybinės pagalbos“ matyti, kad patikrinimo akto Nr. 1248 priede Nr. 1 pažymėta teritorija A neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Šioje teritorijoje (0,039 ha) auga apie 20 metų 16 metrų aukščio, 14 cm skersmens drebulės, beržo, blindės savaiminės kilmės medeliai“. Patikrinimo akto Nr. 1248 priede Nr. 1 pažymėta teritorija C neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų.

Šioje teritorijoje auga apie 10 metų, 12 metrų aukščio, 10 cm skersmens beržo, drebulės, blindės savaiminės kilmės medeliai“. Teritorijos plotas - 0,121 ha. Patikrinimo akto Nr. 1248 priede Nr. 1 pažymėta teritorija B neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Šioje teritorijoje auga krūmai“. Teritorijos plotas - 0,052 ha. Patikrinimo akto Nr. 1248 priede Nr. 1 pažymėta teritorija D neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Šioje teritorijoje auga apie 15 metų, 14 metrų aukščio, 12 cm skersmens blindės, beržo savaiminės kilmės medeliai“.

Teritorijos plotas - 0,036 ha. Patikrinimo akto Nr. 1248 priede Nr. 1 pažymėta teritorija E neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Šioje teritorijoje auga vaismedžiai (sodas)“. Teritorijos plotas - 0,074 ha.

9. NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriuje 2017 m. vasario 23 d. įvyko susirinkimas, į kurį buvo pakviesti Žemės sklypo bendraturčiai S. R., B. K., A. V. ir L. V. atstovas advokatas T. P.. Jame buvo aptariamas žemės sklypo dydžio ir pardavimo kainos klausimas. Žemės sklypo bendraturčiams buvo siÅ«loma žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, tuo pagrindu pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymÄ Nr. 30-66 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų nustatymo“ ir NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimÄ Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo nekilnojamojo turto registre“. Gera valia susitarti nepavyko.

10. Ieškovė nurodė, kad tiek (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 priėmimo metu (kuriuo suformuotas žemės sklypas), tiek (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 30-66 (kuriuo nustatytas žemės sklypo plotas, paskirtis, aukštingumas ir kt.) priėmimo metu žemės sklypas jau buvo apaugęs savaiminės kilmės medžiais, krūmais, todėl negalėjo būti eksploatuojamas kaip namų valda.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės savo reikalavimÄ dėl Å¡ioje byloje ginčijamų administracinių aktų turėjo pareikÅ¡ti vėliausiai iki 2017 m. kovo 23 d., tačiau ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas tik 2018 m. rugpjūčio 22 d., t.y. praėjus beveik pusantrų metų po 2017 m. vasario 23 d. vykusio susirinkimo, kurio metu ieÅ¡kovas kėlė klausimÄ dėl administracinių aktų ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių galimo neteisėtumo.

12. Teismas rėmėsi ABTÄ® 66 str. 2 d., kuri numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus iÅ¡nyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Teismas sprendė, kad įstatymo nustatyto 1 mėnesio termino administraciniam aktui ginčyti praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimus dėl NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus Vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo nekilnojamojo turto registre“, NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d.

įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1263 „Dėl naudojamo Valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių nustatymo ir pardavimo“, NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 49VĮ-395-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies dydžio nustatymo ir pardavimo A. V. ir L. V.“, panaikinimo.

13. Teismas nurodė, kad nenuginčijus administracinių aktų, nėra pagrindo panaikinti (pripažinti negaliojančiais) ir jų pagrindu sudarytų iÅ¡vestinių sandorių ar priimtų sprendimų. 2014 m. liepos 31 d. sprendimu buvo suformuotas žemės sklypas ir nuspręsta kreiptis į VÄ® Registrų centras dėl sklypo registravimo; 2014 m. spalio 20 d. įsakymu buvo nustatytos visiems atsakovams tenkančios žemės sklypo dalys ir nuspręsta parduoti jas atsakovams; 2015 m. kovo 23 d. įsakymu buvo nustatyta atsakovams tenkanti parduodamo sklypo dalis ir nuspręsta jÄ atsakovams parduoti. Nepanaikinus Å¡ių administracinių aktų, naikinti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis nėra jokio pagrindo. Atmetus ieÅ¡kovės reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, atmetė ir iÅ¡vestinius ieÅ¡kinio reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių panaikinimo (pripažinimo negaliojančiomis).

14. Nustatyta, kad žemės sklype esantis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso kartu keliems savininkams, todėl atsižvelgiant į tai, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi ir Taisyklių 4 punkto reikalavimais. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha (duomenys neskelbtini), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose.

15. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali bÅ«ti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali bÅ«ti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu Å¡io žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto Å«kio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirÄ atidalijamÄ Å¾emės sklypÄ .

16. Taisyklių 4 punktas nustato, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 hektarų namų valdos žemės sklypai. Jeigu namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nenustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, parduodama namų valdos žemė, kuriÄ užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi bÅ«ti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi bÅ«ti nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.

17. Teismas nustatė, kad pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) filialo 1981 m. spalio 10 d. inventorinėje byloje esančius duomenis, žemės sklypas (valstybinės 0,6662 ha žemės sklypas buvo 7233 kv. m dydžio. Iš NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 patvirtinto Žemės sklypo plano (parengtas 2013-12-30), matyti nurodytas žemės sklypo plotas - 6662 kv. m ir Žemės sklypo ribos. Taip pat šiame plane nurodyta, kad dalį žemės sklypo apie 0,25 ha užima krūmai, kitoje žemės sklypo dalyje pažymėta pieva ir statiniai .

18. Ieškovės teiginius, kad tiek (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415(kuriuo suformuotas žemės sklypas) priėmimo metu, tiek (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 30-66 (kuriuo nustatytas žemės sklypo plotas, paskirtis, aukštingumas ir kt.) priėmimo metu žemės sklypas jau buvo apaugęs savaiminės kilmės medžiais, krūmais, todėl negalėjo būti eksploatuojamas kaip namų valda, atmetė kaip nepagrįstus.

19. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 2 straipsnio 23 punktas nustato, jog želdiniai – žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natÅ«raliai iÅ¡augę), krÅ«mai, krÅ«mokÅ¡niai, puskrÅ«miai, lianos ir žoliniai augalai. Taigi Taisyklių 4 punktas numato, kad gali bÅ«ti parduota namų valdos žemė, kuriÄ užima ir kiti sodybos želdiniai. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo, želdiniai yra saugomi, kaip užtikrinantys gamtinio ir kultÅ«rinio kraÅ¡tovaizdžio stabilumÄ , gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sÄ lygas. Teismas pažymi, kad be aplinkybės, kad žemės sklype ginčijamų sprendimų priėmimo metu arba dabar auga želdiniai, kitų argumentų kuriais remiantis sprendimai galėtų bÅ«ti pripažinti prieÅ¡taraujančiai teisės aktų reikalavimams, ieÅ¡kovė nepateikė.

20. A. V. G. teismo posėdyje nurodė, kad žemės sklype 2002 m. buvo namo gyventojų daržas, o vėliau, tiems gyventojams mirus ir nesant galimybės sklypo prižiÅ«rėti, sklype pradėjo augti krÅ«mai, buvo maži medžiai. Å iuo metu sklype darÅ¾Ä tebeturi namo gyventojas V. Žemės sklypo plotas 6827 kv. m. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 30-66 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų nustatymo“, tačiau dėl Å¡io akto teisėtumo ieÅ¡kovas klausimo nekelia.

21. Teismas konstatavo, kad panaikinti NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus Vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimÄ Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo nekilnojamojo turto registre“, NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d.

įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-1263 „Dėl naudojamo Valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), dalių nustatymo ir pardavimo“ bei NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 23 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-395-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies dydžio nustatymo ir pardavimo A. V. ir L. V.“, ieÅ¡kovės nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

22. Bylos nagrinėjimo eigoje teismas nenustatė ir jokių kitų pagrindų, dėl ko minėti administraciniai aktai galėtų būti panaikinti (pripažinti negaliojančiais).

23. PraÅ¡omos panaikinti (pripažinti negaliojančiomis) Å¡ių aktų pagrindu sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys galėtų bÅ«ti pripažįstamos negaliojančiomis tik nuginčijus minėtus administracinius aktus, todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė 24. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimÄ , ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, arba panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

25. Mano, kad nagrinėjam ginčui turi bÅ«ti taikomas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-385-313/2016 konstatuota, kad ginčijant valstybinės žemės nuomos/ pirkimo-pardavimo sutartis yra taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, skundžiami administraciniai aktai patys savaime materialinių teisinių santykių nesukÅ«rė (yra prielaida jiems atsirasti sudarant sutartį), o bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį nėra praleistas, todėl atsakovų praÅ¡ymas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančia valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl ieÅ¡kinio senaties buvo tenkintas nepagrįstai.

26. Taikant sprendime nurodytÄ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 1 mėnesio terminÄ gali susiklostyti paradoksali situacija, kad valstybinės žemės pardavimo sutarties ginčijimas apskritai neįmanomas, nes dar prieÅ¡ jos pasiraÅ¡ymÄ jau bÅ«na praėjęs 1 mėnesio terminas.

27. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.); ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas.

Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo šalies prašymu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 1 mėnesio senaties terminas, esant pagrindiniam pažeidimui - neteisėtai sudarytiems pirkimo-pardavimo sandoriams, nėra esminis dalykas, todėl šis (1 mėnesio skundui paduoti terminas) neturėtų būti taikomas.

28. Pirmosios instancijos teismas klaidingai taiko teisinį reglamentavimÄ , neanalizuoja ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas Å¡abloniÅ¡kai, neanalizuodamas, neargumentuodamas nurodo, jog ginčo atveju taikytinas reglamentavimas yra Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės) 4 punktas.

Atkreipia dėmesį, kad aukščiau nurodyto reglamentavimo taikymo atvejai yra skirtingi. Žemės reformos 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha (duomenys neskelbtini), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose miestuose.

29. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali bÅ«ti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali bÅ«ti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu Å¡io žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto Å«kio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirÄ atidalijamÄ Å¾emės sklypÄ . Å i norma iÅ¡skirtinai taikoma miesto vietovėje esantiems žemės plotams, bÅ«tent Å¡i norma atitinka ginčo atvejui keliamus klausimus.

30. Sprendime taip pat nurodoma, kad ginčo atveju yra taikytinas ir Taisyklių 4 punktas, Å¡ioje normoje įtvirtinta, jog kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 hektarų namų valdos žemės sklypai. Jeigu namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nenustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, parduodama namų valdos žemė, kuriÄ užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi bÅ«ti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi bÅ«ti nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.

31. Teismo nurodyta norma gali bÅ«ti taikoma tokiai teritorijai, kuri yra kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose. Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypas (valstybinės 0,6662 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) nepatenka į kaimo gyvenamÄ jÄ vietovę ar po 1995-06-01 miestams priskirtÄ teritorijÄ , todėl teismo nurodytas Taisyklių 4 punktas negali bÅ«ti taikomas. Teismas, nurodydamas tokį reglamentavimÄ , neva pateisina, kad ginčo žemės sklypas galėjo bÅ«ti padidintas net iki 2 ha, neatkreipdamas dėmesio, jog ginčo teritorija nėra priskiriama kaimo teritorijai ar teritorijai priskirtai miestui po 1995-06-01, kas iÅ¡ esmės sudaro pagrindÄ tokio teismo sprendimo negaliojimui.

32. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylÄ iÅ¡ esmės, netyrė įrodymų, taikė klaidingÄ teisinį reguliavimÄ , Å¡ie pirmosios instancijos pažeidimai negali bÅ«ti visiÅ¡kai paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teisme, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nepagrįstai apribota proceso Å¡alių teisė į apeliacijÄ , praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

33. Teigia, kad skundžiamame sprendime nėra vertinama ir ta aplinkybė, jog teisė ne aukciono tvarka pirkti namų valdos žemės sklypÄ numatyta esantiems statiniams eksploatuoti pagal savo tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Taip pat Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytųjų tiesioginę paskirtį.

34. BÅ«tinos sÄ lygos atsirasti asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypÄ , yra tokios: žemės sklypai turi bÅ«ti užstatyti Å¡iam asmeniui priklausančiais statiniais ir jie turi bÅ«ti naudojami Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Å is teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, kurios pagrindu Å¡io teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali bÅ«ti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o bÅ«tent - fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypÄ ir valstybės pareiga šį žemės sklypÄ Å¡iam asmeniui parduoti.

35. Ieškovė neginčija fakto, kad namų valdos žemės sklypas turėjo būti parduotas statiniui eksploatuoti (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tik mano, kad Žemės sklypo plotas minėtam statiniui eksploatuoti yra akivaizdžiai per didelis bei, kad žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant imperatyviai apibrėžtus parduodamų namų valdos dydžius.

36. Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad, jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams iÅ¡nuomojamos atitinkamos žemės sklypo dalys, kurios nustatomos pagal Taisyklių 7 punktÄ valstybinės žemės nuomotojo sprendimu“.

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad teisės aktai garantuoja teisę į tokiÄ Å¾emės sklypo dalį, kuri reikalinga pačiam statiniui eksploatuoti sodui ir daržui, o vien aplinkybė, kad tokį žemės sklypÄ norima padalinti dar į kelis žemės sklypus sÄ lygoja, kad suformuota namų valda yra akivaizdžiai per didelė, t.y. asmenys po žemės sklypų padalinimo eksploatuotų maÅ¾Ä dalį žemės sklypo gyvenamajam namui, o kitoje dalyje atsirastų nauji žemės sklypai, kurie iÅ¡ valstybės įsigyti lengvatine, iÅ¡imtine tvarka (be aukciono).

37. Kaip matyti iÅ¡ Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, taip pat Taisyklių 6 punkto nuostatų, Å¡ie teisės aktai formuojamų sklypų ribas ir dydį sieja ne tik su teritorijų planavimo dokumentais (kurie ginčo atveju didinant žemės sklypÄ net nebuvo rengti) bei namų valdos techninės apskaitos bylomis, bet ir su faktiniu atitinkamos žemės naudojimu susijusioms su pastato eksploatavimu reikmėms.

38. Žemės sklypo plotas yra didesnis, negu nustatyta Taisyklių 6 punkte, t. y. virÅ¡ija didžiausiÄ leistinÄ - 0,20 ha (duomenys neskelbtini) mieste formuojamo žemės sklypo plotÄ , pažymėtina, kad ir teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas rengtas nebuvo, tai sÄ lygoja, kad žemės sklypo 0,6662 ha plotas buvo patvirtintas neteisėtai, kadangi neatitinka Taisyklėse numatyto reikalavimo - parengti teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ . Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog Žemės sklypo ribos neatitinka 1981 m. spalio 10 d. inventorinėje byloje nurodytų Žemės sklypo ribų.

39. NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus 2014 m. liepos 31d. sprendime Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415, nei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 14 d. įsakyme Nr. 30-66 nėra nurodyta apie žemės sklypo padidinimÄ . Taip pat nebuvo priimamas atskiras sprendimas suformuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotÄ didesnio ploto žemės sklypÄ . Å ios aplinkybės sÄ lygoja, jog tokia namų valda, kurios plotas yra 0,6662 ha, yra nepagrįstai per didelė, tvirtinant tokiÄ namų valdÄ , nebuvo laikytasi teisės aktuose numatytų reikalavimų: nėra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu padidinti namų valdÄ iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto; nebuvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas.

40. Mano, kad namų valdos žemės sklypai parduodami iÅ¡imtinai vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, todėl klaidinga Å¡ias normas aiÅ¡kinti per daug iÅ¡plečiamai, t. y. vadovaujantis ir Želdinių įstatymo normomis. VieÅ¡ojoje teisėje, dauguma teisės normų yra imperatyvios. Valstybės turto, taip pat ir žemės tvarkymo santykiuose teisėta yra tik tai, kas tiesiogiai leista bÅ«tent Å¡iuos santykius reglamentuojančių teisės aktų. Pernelyg iÅ¡plėstas Taisyklių normų aiÅ¡kinimas iÅ¡kreipia ne tik įstatymo leidėjo valiÄ , bet ir namų valdos eksplikacijos apibrėžimÄ , kas sÄ lygoja tų pačių Taisyklių normų pažeidimÄ .

41. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovė Nacionalinė žemės taryba be aplinkybės, kad žemės sklype ginčijamų sprendimų priėmimo metu arba dabar auga želdiniai, kitų argumentų kuriais remiantis sprendimai galėtų bÅ«ti pripažinti prieÅ¡taraujančiai teisės aktų reikalavimams, nepateikė. IeÅ¡kovė nurodė tiek procesiniame dokumente, tiek pažymėjo posėdžio metu, jog didinant namų valdos ginčo Žemės sklypÄ nebuvo parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas padidinti namų valdÄ iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto; nebuvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas, tai neatitinka Taisyklių 6 punkto.

42. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - FPP Taisyklės), kurių 44 punkte įtvirtinta, kad prie statinio (iÅ¡skyrus atvejį, nurodytÄ FPP Taisyklių 43 punkte) gali bÅ«ti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iÅ¡ bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iÅ¡ bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir Å¡iam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.

43. Pagal (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 21 d. įsakymÄ Nr. A30-3090 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo pradėtas rengti 0,6662 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas), nustatyta, kad žemės sklypas yra dalijamas į 5 (penkis) žemės sklypus, iÅ¡ kurių tik 1 (viename) yra pastatas, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Projekte atidalijamų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, o naudojimo bÅ«das - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos.

44. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad yra galimybė padalinti Žemės sklypÄ , ir ateityje atidalintuose žemės sklypuose pastatyti dar 4 (keturis) pastatus, kurių galima paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai) arba gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Todėl Å¡io žemės sklypo formavimo- pertvarkymo projekto sprendiniai tik dar kartÄ patvirtina, kad ginčijamu sprendimu suformuotas Žemės sklypas gyvenamajam namui eksploatuoti yra per didelis.

45. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su teismo priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma ieÅ¡kovams, mano, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėjo atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, į tai, ar proceso Å¡alys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis.

46. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį - 2,5, t.y. už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ maksimaliai galima bÅ«ti priteisti bÅ«tų 2339,25 Eur, vidurkis bÅ«tų 1169,63 Eur.

47. IeÅ¡kovo pateiktoje sÄ skaitoje faktÅ«roje pažymėta, jog už 2018-11-15 ir 2018-12-13 parengiamuosius posėdžius ir 2019-02-12 ir posėdį, kuomet byla buvo nagrinėta iÅ¡ esmės, praÅ¡oma priteisti 202,90 Eur. Pažymėtina, kad 2018-11-15 posėdis truko nuo 10 vai. 46 min. iki 11 vai. 2 min, 2018-12-13 posėdis truko nuo 10 vai. 46 min. iki 11 vai. 17 min., todėl už Å¡iuos posėdžius teismo iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti priteisiamos (nevirÅ¡ija 30 min ribos). Už teisines konsultacijas maksimaliai priteistina suma turėtų bÅ«ti 93,57 už vienÄ valandÄ (0,1x935,7). Vidurkis vienos valandos yra 46,79 Eur.

48. A. S. R. priteista 1000 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Priteistinas vidurkis, kaip ir buvo minėta aukščiau, yra 1169,63 Eur .Atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį ir apimtį, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad pateiktame ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės yra pakankamai aiÅ¡kios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sÄ naudų jas analizuojant, byloje pateiktų dokumentų apimtis nėra didelė, todėl manome, kad Å¡i civilinė byla nelaikytina sudėtinga, pateiktų analizuotinų dokumentų apimtis nelaikytina didele, todėl suma, kuriÄ pirmosios instancijos teismas priteisė, turėtų bÅ«ti sumažinta.

49. A. B. K., L. K. ir S. R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. balandžio 3d. apeliacinį skundÄ , o 2019-03-04 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsakovų B. K., L. K., S. R., naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 50. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi praleidusi1 mėnesio termino administraciniams aktams ginčyti, kas sudarė savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti.

51. Teismas visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė praleido įstatyme nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ ginčyti administraciniams aktams, kuriuos praÅ¡o panaikinti ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kovė neginčija fakto, kad apie byloje ginčijamų administracinių aktų tariamÄ neteisėtumÄ vėliausiai tapo žinoma dar 2017 m. vasarį (t. 1, b.l. 90-94), tačiau iki pat 2018 m. rugpjūčio pabaigos jokių veiksmų dėl Å¡ių administracinių aktų ginčijimo nesiėmė, nors galbÅ«t ir ketino tai daryti. Dėl Å¡ios priežasties teismas visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad naikinti administracinių aktų nėra pagrindo vien tik dėl praleisto termino. Teismas net kelis kartus pasiteiravo ieÅ¡kovės atstovių ar jos nepraÅ¡o atnaujinti praleisto 1 mėnesio termino administraciniams aktams ginčyti, o ieÅ¡kovė atsakė, kad nepraÅ¡o.

52. Pažymi, kad nenuginčijus administracinių aktų, t. y. laikant, kad jie yra teisėti, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys negali bÅ«ti panaikinamos, nes jos buvo sudarytos bÅ«tent minėtų administracinių aktų pagrindu. Pažymėtina, kad tokiÄ atsakovų pozicijÄ patvirtina administracinių teismų praktika, kurioje ne kartÄ buvo pripažinta, kad 53. nenuginčijus administracinių aktų, nėra pagrindo panaikinti (pripažinti negaliojančiais) ir jų pagrindu sudarytų iÅ¡vestinių sandorių ar priimtų sprendimų.

54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad administraciniai aktai dėl žemės sklypo formavimo ir sprendimo perleisti nuosavybės teises sukuria materialines teisines pasekmes, todėl jų nenuginčijus nėra pagrindo panaikinti (pripažinti negaliojančiomis) ir Å¡ių administracinių aktų pagrindu sudarytų sutarčių. Teigia, kad teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad iÅ¡kovė praleido 1 mėnesio terminÄ administraciniams aktams ginčyti, dėl ko Å¡ių aktų panaikinti nėra pagrindo, o nenuginčijus Å¡ių administracinių aktų, atitinkamai nėra pagrindo panaikinti (pripažinti negaliojančiomis) ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis.

55. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, nustatė, kad suformuoto Žemės sklypo plotas nėra laikytinas per dideliu, t. y. prieštaraujančiu minėtoms teisės normoms. Teismas taip pat pastebėjo, kad pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) filialo1981 m. spalio 10 d. inventorinėje byloje esančius duomenis, žemės sklypas (valstybinės 0,6662 ha žemės sklypas buvo 7233 kv. m dydžio. Iš NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 patvirtinto Žemės sklypo plano (parengtas 2013-12-30),matyti nurodytas žemės sklypo plotas - 6662 kv. m ir Žemės sklypo ribos.

Taip pat šiame plane nurodyta, kad dalį žemės sklypo apie 0,25 ha užima krūmai, kitoje žemės sklypo dalyje pažymėta pieva ir statiniai. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad žemės sklypo plotas 6827kv. m. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 30-66 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų nustatymo“, tačiau dėl šio akto teisėtumo ieškovas klausimo nekelia. Želdinių buvimas Žemės sklype nedaro pagrindo teigti, kad želdinių buvimo vietose žemės sklypas negalėjo būti formuojamas.

56. Atsakovai pažymi, kad gindamiesi nuo pareikšto ieškinio jie būtent ir gynėsi ieškovės minimu teisiniu reguliavimu - LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi ir Taisyklių 6 punktu Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi numato, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha (duomenys neskelbtini), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose.

Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali bÅ«ti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali bÅ«ti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu Å¡io žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto Å«kio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirÄ atidalijamÄ Å¾emės sklypÄ .

Turėtina omenyje, kad analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir Taisyklių 6 punkte. Visos aptartos sÄ lygos egzistuoja, todėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo teiginiai, kad žemės sklypas buvo suformuotas neteisėtai, yra nepagrįsti.

57. Å i civilinė byla buvo inicijuota ieÅ¡kovei nusprendus ginti tariamai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau pati ieÅ¡kovė 2014-2015 priėmė administracinius sprendimus, kurių pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas ir leista parduoti ginčo žemės sklypo dalis. Å iai diena, faktinė situacija po ginčijamų administracinių aktų ir valstybinių žemės pirkimo –pardavimo sutarčių sudarymo nėra pakitusi, t. y. žemės sklype stovi tie patys statiniai ir sodas, kokie ir buvo priimant ginčijamus sprendimus ir sudarant ginčijamas valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartis. Pakitusi ieÅ¡kovės pozicija, nesant jÄ pagrindžiančio objektyvaus pagrindo, tačiau vengiant derinti žemės sklypo pertvarkymo projektÄ , nesudaro pagrindo panaikinti administracinius aktus ir pirkimo – pardavimo sutartis.

58. Netoliese ginčo žemės sklypo yra ir daugiau žemės sklypų, kurių plotas virÅ¡ija 30 arų (tokie įrodymai pateikti į bylÄ ), tačiau tame jokių pažeidimų ieÅ¡kovė neįžvelgia. Tai leidžia manyti, kad vieÅ¡ojo intereso pažeidimo aspektas Å¡ioje byloje visiÅ¡kai neegzistuoja, o tikrasis ieÅ¡kovės tikslas ieÅ¡koti bÅ«dų, kurie galėtų pateisinti ieÅ¡kovės atsisakymÄ derinti žemės sklypo pertvarkymo projektÄ .

59. Atsakovai A. V., L. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ ir palikti nepakeistÄ 2019 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų, naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

60. Nurodo, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė ginčijo tris savo paties priimtus administracinius aktus: – 1) 2014-07-31 sprendimÄ , kuriuo buvo suformuotas Žemės sklypas, patvirtinti jo duomenys pagal žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ ir nuspręsta kreiptis į VÄ® „Registrų centras“ dėl Žemės sklypo registracijos, 2014-10-20 įsakymÄ , kuriuo nustatytos 6662 kv.m. ploto Žemės sklypo dalys, apskaičiuotos į kiekvienam bendraturčiui priklausančias nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir nuspręsta parduoti Žemės sklypo dalis S. R., B. K. ir V. G.; 3) 2015-03-23 įsakymu nustatyta Atsakovams tenkanti Žemės sklypo dalis bei nuspręsta Atsakovams parduoti Žemės sklypo dalį. Tai, kad Å¡ie dokumentai yra administraciniai aktai (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 d. 8 p.), ginčo byloje nėra.

61. Apie tariamÄ neteisėtumÄ ieÅ¡kovei vėliausiai tapo žinoma 2017m. vasario 23 d. , kas akivaizdžiai matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tačiau, ieÅ¡kovė netgi neprašė atnaujinti praleisto termino kreiptis į teismÄ , ko pasėkoje teismas konstatavo, kad terminas kreiptis į teismÄ dėl trijų administracinių aktų ginčijimo yra praleistas ir ieÅ¡kinys dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo yra atmetamas remiantis Å¡iuo savarankiÅ¡ku teisiniu pagrindu. Aptarti argumentai patvirtina, kad teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl trijų administracinių aktų panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

62. IeÅ¡kovė tiek administracinius aktus, tiek valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis praÅ¡o panaikinti remiantis tais pačiais teisės aktų „pažeidimais“, todėl nenuginčijus administracinių aktų, kuriais buvo sukurtos materialinės teisinės pasekmės, nebuvo pagrindo panaikinti ir ginčijamų valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių. Be to, ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepaneigė teismo iÅ¡vadų, kad tokios praktikos laikomasi ir nagrinėjant kitas bylas. Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių panaikinimo atmetė teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo .

63. Žemės sklypas buvo suformuotas ir parduotas nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų; didesnio nei 20-30 arų žemės sklypų formavimas ir pardavimas (duomenys neskelbtini) mieste yra normali praktika, atitinkanti teisės aktų reikalavimus, kÄ patvirtinta faktas, kad žemės sklypo kaimynystėje yra visa eilė kitų žemės sklypų, kurių plotas ženkliai virÅ¡ija 20-30 arų plotÄ , tačiau Å¡ių žemės sklypų formavimo ir pardavimo dokumentų ieÅ¡kovė neginčija, kas vėlgi rodo tikruosius IeÅ¡kovo ketinimus – bet kokiomis priemonėmis vilkinti arba užkirsti keliÄ Å½emės sklypo padalijimo procedÅ«rai 64. Atsakovai į bylÄ pateikė 1981 m. spalio 10 d. inventorinės bylos kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti ieÅ¡kovės patvirtinamos aplinkybės, t. y. kad jau 1981 m. namų valdos plotas sudarė 0,72 ha (t. 3, b.l. 106-117). Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų žemės sklypo ortofoto (t. 1, b.l.

14) ir žemės sklypo plano matyti, kad ir 2014 m., kuomet žemės sklypas buvo formuojamas, jis nebuvo per didelis namų valdai, kuri apima gyvenamÄ jį namÄ , pagalbinius pastatus (kurie nors ir nėra registruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau jais gyvenamojo namo gyventojai naudojasi, laiko malkas, kitus savo asmeninius daiktus) sodÄ ir darÅ¾Ä . Taigi, antroji sÄ lyga yra tenkinama, nes ginčo atveju namų valdos naudojamas žemės sklypas pagal namų valdos techninę apskaitos bylÄ yra netgi didesnis nei buvo nustatytas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu. Suformuoto Žemės sklypo ploto (0,662 ha) kiekvienam gyvenamojo namo dalies bendrasavininkui tenka tik po 0,11 ha, t. y. nevirÅ¡ija 0,20 ha, kaip tai numato ieÅ¡kovės cituojami teisės aktai. Todėl teigia, kad formuojant žemės sklypÄ jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

65. IeÅ¡kovės nurodomuose teisės aktuose nėra pasakyta, kad turi bÅ«ti priimtas atskiras (savarankiÅ¡kas) ieÅ¡kovės vadovo sprendimas Å¡iuo klausimu (dėl didesnio žemės sklypo formavimo). Pažymi, kad į tai buvo atsižvelgta priimant 2014-07-31 ieÅ¡kovės sprendimÄ , kuriuo ir buvo nuspręsta suformuoti Žemės sklypÄ , kurio plotas atitiko visÄ naudojamo namų valdos žemės sklypo plotÄ .

66. Pažymi, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai klaidina teismÄ teigdama, kad formuojant Žemės sklypÄ nebuvo rengtas žemės valdos projektas. Kaip matyti iÅ¡ 2014-07-31 sprendimo (t. 1, b.l. 140), jis buvo priimtas atsižvelgiant į 2013-12-30 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , kuri yra neatskiriama Å¡io sprendimo dalis.

67. Atsakovai nesutinka, kad suformuotas žemės sklypas atsakovams neva yra per didelis, nes namų valdos, kuriai aptarnauti buvo suformuotas žemės sklypas, apibrėžimas apima ne tik gyvenamÄ jį namÄ , bet ir pagalbinius pastatus, sodÄ , darÅ¾Ä . IeÅ¡kovė, priimdama 2014 m. liepos 31 d. sprendimÄ , konstatavo, kad namų valdÄ apima gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai, sodas, daržas. Pažymėtina, kad tai matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, tokių aplinkybių egzistavimÄ bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovas V. G..

68. Taigi, žemės sklypas buvo suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinys yra atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, kad teismas ieÅ¡kinio atmetimÄ motyvavo ir Taisyklių 4 p., t. y. Å¡iame punkte nurodytų sÄ lygų egzistavimu, nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

69. Atsakovai nurodo, kad nepasisako dėl apeliacinio skundo pabaigoje dėstomų argumentų, susijusių su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų derinimu, nes tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl nepagrįsto ieÅ¡kovės atsisakymo derinti projektÄ yra užvesta atskira administracinė byla, kurios nagrinėjimas yra sustabdytas dėl Å¡ios civilinės bylos. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 47Apeliacinis skundas tenkinamas.

70. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

71. Byloje kilo ginčas dėl pastatais, statiniais ar įrenginiais užstatytos valstybinės žemės sklypo padidinimo iki naudojamo namų valdos žemės sklypo bei žemės pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo teisėtumo.

72. Vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo principų yra vieÅ¡osios teisės principas, kuris reiÅ¡kia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

73. Ieškovė NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad terminas skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti yra praleistas terminas, nes pirkimo-pardavimo sutarčiai turėtų būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais.

74. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.).

75. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praleido vieno mėnesio terminÄ skųsti teismui NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus Vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimÄ Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo nekilnojamojo turto registre“, NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-1263 „Dėl naudojamo Valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo“, NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 23 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-395-(14.49.2.), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė taip pat prarado ir teisę ginčyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

76. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad administracinis aktas pats savaime materialinių teisinių santykių nesukÅ«rė (tik prielaidÄ jiems atsirasti sudarant sutartį) ir turi bÅ«ti taikomas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016).

77. Nagrinėjamu atveju ginčijami administraciniai aktai realaus rezultato nesukÅ«rė, o tik prielaidÄ atsakovams sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri Å¡alims sukelia teises ir pareigas. Ginčyti valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra suėjęs, todėl teismas negalėjo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančia valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. 78.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 30-66 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų nustatymo“ nustatė Žemės sklypo plotÄ 6827 kv. m, ribas ir kitus privalomuosius reglamentus (paskirtį, aukÅ¡tingumÄ , užstatymo plotÄ ir kt.). NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau - Sprendimas) suformavo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)ir patvirtino Å¡io žemės sklypo kadastro duomenis, pagal <...> žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ <...>.

Šiuo įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas (parengtas 2013-12-30), kuriame nurodytas žemės sklypo plotas - 6662 kv. m ir žemės sklypo ribos. Plane nurodyta, kad dalį žemės sklypo apie 0,25 ha užima krūmai, kitoje žemės sklypo dalyje pažymėta pieva ir statiniai.

79. NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 4 9VÄ®-(14.49.2.)-1263 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių nustatymo ir pardavimo“ nustatė 6662 kv. m ploto žemės sklypo dalis, apskaičiuotas atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus pastatų (statinių) dalį, taip: S. R. (1/2 d. 43,93 kv. patalpų) - 910,50 kv. m ploto dalis;

B. K. (1/2 d. 43,93 kv. m patalpų)- 910,50 kv. m ploto dalis; V. G. (39,74 kv. m patalpų) -1648 kv. m ploto dalis; kitiems - 3193 kv. m ploto dalis 80. Valstybinės žemės sklypų įsigijimas pirkimo–pardavimo būdu yra viena iš žemės reformos sudėtinių dalių, todėl, sprendžiant dėl žemės įsigijimo paminėtu būdu teisėtumo, taikomi Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatos.

81. Pagal Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalį valstybiniai žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir tokio dydžio (jų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus), kurie bÅ«tini statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Galimybė parduoti valstybinės žemės sklypus prie paminėtų statinių nustatyta ir Žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRÄ®) 8 ir 9 straipsniuose.

Abiejų paminėtų įstatymų pagrindu, detaliai reglamentuoti žemės sklypų Å«kio veiklai miestuose ir kaimo vietovėse pardavimo tvarkÄ buvo pavesta nustatyti Vyriausybei, kuri tokiÄ tvarkÄ nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ (toliau – Nutarimas).

82. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs dėl statiniams eksploatuoti bÅ«tino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobÅ«džio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra bÅ«tina iÅ¡sinuomoti ar pirkti žemės sklypÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

83. Imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės pirkimÄ -pardavimÄ nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai įsigyti valstybinę žemę lengvatinėmis sÄ lygomis ir iÅ¡vengti realios kainos mokėjimo už valstybinę žemę, tokiu bÅ«du nepagrįstai praturtėti visuomenės sÄ skaita, o tai aiÅ¡kiai pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

84. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatų eksploatavimui reikalingas realiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-232/2014).

85. Kaip nustatyta iš nagrinėjamos bylos duomenų, ginčo žemės sklypas (0,6662 ha)yra (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, todėl jo dydžiui turėjo būti taikoma ŽRĮ 9 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha (duomenys neskelbtini), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose.

Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali bÅ«ti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali bÅ«ti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu Å¡io žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto Å«kio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirÄ atidalijamÄ Å¾emės sklypÄ ..

86. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras naudojamas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bet ne didesnis kaip 0,2 hektaro (duomenys neskelbtini), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 hektaro – kituose miestuose.

87. Jeigu gyvenamojo namo bendraturčiai naudoja didesnį, kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro namų valdos žemės sklypÄ , rengiant teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ nustačius faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emės plotÄ , jų pageidavimu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas gali bÅ«ti padidinamas, bet negali bÅ«ti didesnis kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ suformavus atskirÄ atidalijamÄ Å¾emės sklypÄ , nenumatoma panaudoti individualiai statybai ar visuomenės poreikiams. Parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas didinamas priimant sprendimÄ suformuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotÄ didesnio ploto žemės sklypÄ .

88. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad esant keliems namo bendraturčiams, parduodamas namų valdos žemės sklypas galėjo būti padidinamas iki 0,2 ha hektaro kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui, tačiau turėjo būti laikomasi Taisyklėse nustatytos tvarkos.

89. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikti NŽT visi surinkti duomenys apie ginčo žemės sklypo privatizavimo procesÄ . Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė, dėl jų nepasisakė sprendime. Nagrinėjant ginÄÄ turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintos aplinkybės, ar priimant pirminius dokumentus, kurių pagrindu sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, buvo faktinis ir teisinis pagrindas jų turiniui, kuris ginčijamas.

90. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatinėjo, kokio ploto žemės sklypo reikia tam, kad atsakovai galėtų tinkamai eksploatuoti turimus statinius, atsižvelgiant ne vien į tai, kad šiuo metu pastato plotas yra 106,67 kv. m, užstatymo plotas 202 kv. m., sklypo plotas 0,6662 ha. Yra duomenų, kad prie namo buvo priklausinių, kitų statinių, kurie buvo naudojami pagrindiniam senos statybos pastatui eksploatuoti, neaišku, ar ne dėl jų buvimo ir parduotas ginčijamo ploto žemės sklypas.

91. Nustatyta, kad 2014 m. liepos 31 d. sprendimu patvirtinus žemės sklypo planÄ , dalį ginčo sklypo teritorijos užėmė 0,25 ha krÅ«mai, kitoje žemės sklypo dalyje pažymėta pieva ir statiniai. 2018 m. atliktus Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimÄ vietoje, nustatyta, kad ginčo sklype 0,039 ha žemės sklype auga medžiai auga apie 20 metų, 0,0121 ha plote medžiai auga apie 10 metų, 0,052 ha auga krÅ«mai, 0,036 ha plote auga medžiai apie 15 metų.

92. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad namų valdai naudojamas žemės sklypas yra gyvenamajam namui ir jo priklausiniams iÅ¡dėstyti bei su tuo susijusiems gyventojo poreikiams patenkinti skirtas žemės sklypas. Naudojimas yra suprantamas pagal tai, ar sklypo turėtojas elgiasi kaip asmuo, turintis teisę naudoti savo reikmėms žemės sklypÄ pagal paskirtį – iÅ¡dėstyti statiniams (gyvenamajam namui ir jo priklausiniams), naudoti jį kaip kiemÄ , sodÄ ar darÅ¾Ä . Kai iÅ¡kyla klausimas, ar sklypu dar yra naudojamasi, tai Å¡ios aplinkybės nustatomos pagal faktus, ar naudojamasi žemės sklypo naudingomis savybėmis ir ar pagal paskirtį, taip pat pagal tai, ar asmuo, kuris naudojosi žemės sklypu, nenustojo naudotis žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004).

93. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovai turi teisę į namų valdos žemės sklypÄ , tačiau žemės sklypo dydis turi bÅ«ti realiai pagrįstas, individualiai įvertinus situacijÄ , atsižvelgiant į sklype esantį namÄ , priklausinius, ir jiems eksploatuoti reikalingÄ Å¾emės plotÄ . IeÅ¡kiniui pagrįsti tik deklaratyviai teigiama apie norminį žemės sklypo dydį pagal Å¡iandieninę situacijÄ . BÅ«tina iÅ¡analizuoti visus pateiktus ir surinktus duomenis prieÅ¡ sudarant žemės sklypo ginčijamas sutartis.

94. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse taip pat konstatavęs, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas taip pat yra vieÅ¡ojo intereso dalis, nes pažeidus įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu ir vieÅ¡asis interesas, reikalaujantis užtikrinti, kad valstybės institucijos savo veikloje užtikrintų teisėtumÄ , tarnautų žmonėms. Nustačius, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, neabejotinai yra vieÅ¡asis interesas, kad Å¡is pažeidimas bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-194/2006; 3K-3-279/2009; 3K-3-232/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju tik paaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovė galimai priėmė sprendimus, kurių pagrindu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos pažeidus imperatyvias įstatymų nuostatas, bÅ«tų pagrindas jas panaikinti.

95. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , teismas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, reikÅ¡mingas teisingam bylos iÅ¡sprendimui, netinkamai taikė materialinės teisės normas, susijusias su valstybinės žemės pardavimu, todėl byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) 96. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kadangi, sprendimÄ panaikinus ir bylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

97. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsniu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Ramunė Čeknienė Laimantas MisiÅ«nas Laimutė Sankauskaitė