2023-09-27 Nr. AB-17144-3-64-3-01466-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-452-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01466-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriui, Mažeikių rajono savivaldybei, atstovaujamai Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) skunde (patikslintame skunde) prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabartinis pavadinimas –Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) Mažeikių skyriaus vedėjo (toliau – ir NŽT Mažeikių skyrius) 2021 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 941,74 Eur turtinei žalai atlyginti; 3) priteisti pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 48 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

1.1. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-780-257/2016 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01405-2015-4) tenkino pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01405-2015-4) atsakovų D. S. ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė taikyti restituciją natūra – įpareigojo D. S. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,14 ha dalį 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino ir perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš naujo ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01405-2015-4) nusprendė prašymą tenkinti iš dalies; taikyti restituciją natūra – įpareigojo D. S. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė iš NŽT Mažeikių skyriaus 17 860 Eur kompensaciją D. S.. Regionų apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, jog šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjamas civilinės atsakomybės bei žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas, todėl atsakovės D. S. argumentų dėl jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nevertino. Atsižvelgiant į tai, jog D. S. patyrė turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl ji priversta kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei teisingo kompensavimo padalijus žemės sklypą į du žemės sklypus, nes jai suformuotas žemės sklypas yra neracionalus ir netinkamas naudoti.

1.2. NŽT Mažeikių skyriaus vedėjas 2021 m. kovo 4 d. Sprendimu pertvarkė žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, padalino žemės sklypą į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybės žemės sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos žemės sklypas). Pareiškėjai pradiniame etape grąžintas 0,2430 ha žemės sklypas buvo tvarkingos, stačiakampio formos, kurio kraštinės: 58,91 m., 37,28 m., 57,33 m. ir 46,68 m. Teismui pritaikius restituciją ir grąžinus valstybei 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, pareiškėjai liko 0,1030 ha ploto žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Suformuotas žemės sklypas yra neracionalių formų, siauriausioje vietoje sklypo plotis yra 12,71 m. (kai paprastai namo pamatų plotis yra apie 10 m.), o tai trukdo sklypą naudoti pagal paskirtį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

1.3. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai sandoriai panaikinami dėl neteisėtų valstybės veiksmų ir nuosavybė grąžinama valstybės nuosavybėn, asmens įpareigojimas pradėti naują procesą gali prilygti papildomos naštos uždėjimui asmeniui. Šiuo atveju tai ir įvyko, nes pareiškėja priversta pradėti procesą dėl patirtų išlaidų bei netinkamai suformuoto žemės sklypo. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Pareiškėjai po restitucijos likusi sklypo dalis, kuri buvo atidalinta padalijus žemės sklypą į dvi dalis, yra neracionalių ribų, pusmėnulio formos, kuriame neįmanoma pastatyti gyvenamąjį namą taip, kad būtų racionaliai išnaudojamas žemės sklypas. Todėl rasti pirkėjų tokiam žemės sklypui yra neįmanoma, nėra jokio suinteresuotumo tokiu žemės sklypu, nes protingas ir apdairus žmogus tokio žemės sklypo neįsigytų. Todėl galima pagrįstai konstatuoti, jog buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, nes ji negalėjo ir nebegali laisvai disponuoti, valdyti ir naudotis žemės sklypu ir elgtis su juo tinkamai.

1.4. Teismų procesai užtruko ilgą laiko tarpą ne dėl jos kaltės. Jos kaltės dėl žemės sklypo valdymo nebuvo, ji žemės sklypą įgijo ir valdė teisėtai. Be to, Mažeikių rajono savivaldybės administracija delsė atidalinti žemės sklypą, kuris, kaip matyti iš NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. Sprendimo, priimtas 2020 m. balandžio 27 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-937 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Toks ilgas laiko tarpas nuo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo iki NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. Sprendimo, t. y. beveik trys metai, yra nepateisinamas, nes visą tą laiką pareiškėja mokėjo mokesčius už žemės sklypą, nors juo faktiškai negalėjo naudotis. Padalijus žemės sklypą į dvi dalis tapo aišku, kad ir toliau juo neįmanoma naudotis pagal paskirtį.

1.5. Atsakovų veiksmų neteisėtumas nustatytas teismų sprendimais, kuriuose konstatuoti neteisėti veiksmai priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo, būtent dėl tokių atsakovų veiksmų ji patyrė žalą, kurią sudaro 941,74 Eur už turto vertinimą, paveldimo turto mokestis, notaro paslaugos, Valstybės įmonės Registrų centro išlaidos, žemės mokesčiai, kelionės išlaidos, pašto išlaidos. Tai patvirtina jos sudaryta lentelė su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu bei jas patvirtinantys dokumentai.

1.6. Ilgo proceso metu ji patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, nežinomybę, buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, todėl jai atlygintina ir neturtinė žala. Ji ir jos sutuoktinis V. S., kuris pareiškėją atstovavo procese, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė stiprių dvasinių išgyvenimų, nes valstybė, painioje ir neaiškioje situacijoje nusavindama privačią nuosavybę, prieš tai suteikusi pareiškėjai pagrįstų teisėtų lūkesčių, susijusių su nuosavybės atkūrimu, jai ir jos šeimos nariams sukėlė daug neigiamų emocijų, kas sutuoktiniui net sukėlė (duomenys neskelbtini), kurią ir dabar gydosi vaistais, išgyvenimų ir nemalonių rūpesčių, kurių buvo galima išvengti, jei valstybės ir valdžios institucijų darbuotojų elgesys būtų rūpestingas ir atsakingas. Atsakovai sukėlė sielvartą pareiškėjai ir jos šeimos nariams, taip pat sukėlė nusivylimą valstybe ir jos institucijomis dėl jos abejingumo ir nejautrumo, nes NŽT, būdama kalta dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo, nesiėmė jokių priemonių situacijai ištaisyti, taip įveldama pareiškėją į bylinėjimosi procesus ir sukeldama jai bei jos šeimos nariams didžiulių nepatogumų, bei pažeidė pareiškėjos lūkesčius, sietinus su atkurta nuosavybe. Ji nuolat patiria neigiamas emocijas, nes yra pažeista jos nuosavybės teisė ir teisė į racionalų žemės sklypą. Dėl nuolatinių išgyvenimų žymiai pablogėjo jos ir jos artimųjų sveikata. Pareiškėja susidūrusi su valdžios institucijų abejingumu, buvo šokiruota NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo sprendimu padalinti žemės sklypą į pareiškėjai atitekusią neracionalią dalį, kurios protingas ir apdairus žmogus niekada neįsigytų. Vertinant išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į turėto žemės sklypo plotą, ji prašo priteisti iš atsakovų solidariai 48 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. po 2 000 Eur už vieną arą žemės sklypo (2000 Eur x 24,30), nes atkurti tokį patį žemės sklypą, toje pačioje vietoje tapo neįmanoma. Tokia suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

1.7. Ji skundą teismui teikia praėjus jau keliems metams po teismų sprendimų, kadangi atsakovai delsė įvykdyti teismo sprendimus ir padalinus žemės sklypą suformuoti bei perduoti jį pareiškėjai, nuosavybė pareiškėjai įregistruota tik 2021 m. gegužės 17 d. Todėl senaties termino prašymui pateikti ji nepraleido, nes tai padaryti sukliudė nepaprastos aplinkybės (CK 1.129 str. 1 d. 1 p.). Teismui nustačius, kad senaties terminas praleistas, pareiškėja prašo jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių.

2. Pareiškėja papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jai yra nesuprantama, kaip ji galėjo nesutikti su žemės sklypo ribų paženklinimu-parodymu, jei ji tiek Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimu, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu, tiek Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu buvo įpareigota grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Jokio kito pasirinkimo ji neturėjo – jai (jos atstovui) parodė sklypo ribas, kurių tikrumu reikėjo tikėti, nebuvo jokios prasmės dar sykį tikrinti, ar jie teisingai paženklino pareiškėjos nuosavybėje likusio sklypo ribas. Ji į teismą kreipėsi tik tada, kai atsirado objektas, kurį galima ginčyti – pareiškėjai perduotas neracionalių ribų (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, 19 str. 6–a dalis) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Jos teisė į racionalių formų žemės sklypą nebuvo nagrinėjama nei viename teisme, nes byla buvo sprendžiama tik Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015 m. gegužės 7 d.

Nr. IP5­36 pareiškimo apimtyje. Po 2018 m. liepos 3 d. sprendimo taikyti restituciją natūra pareiškėjos padėtis pablogėjo – jai liko 0,103 ha neracionalių ribų žemės sklypas. Remdamasi Žemės reformos įstatymo19 straipsnio 6 dalimi, pareiškėja teigė, kad, lyginant kitoje gatvės pusėje pastatytų namų kontūrus su pareiškėjai atitekusio sklypo kontūrais, žemės sklypas yra neracionalių formų, o siauriausia jo vieta yra 12,71 metrų pločio. Įstatyme kalbama tik apie neracionalias sklypo ribas, kurios turi būti palankios žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį, o šiuo atveju ribos yra nepalankios sklypą naudoti pagal paskirtį.

Reikalaujamas turtinės žalos dydis yra paskaičiuotas teisingai. Pareiškėja teismui pateikė pataisytą lentelę. Bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos, buvo priteista tik 17 860,00 Eur kompensacija pareiškėjai iš NŽT Mažeikių skyriaus, kuri buvo lygi valstybės paimtai 0,14 ha sklypo daliai (0,243 ha D. S. priklausęs sklypo plotas individualiu vertinimu 2018 m. sausio 12 d. buvo įvertintas 31 000 Eur). Dėl neturtinės žalos pareiškėja papildė, jog kiekvienas žmogus su juo susijusius įvykius išgyvena skirtingai, individualiai, jų poveikis yra skirtingas, o įvėlimas į bylinėjimosi procesus, išgyvenimų ir netikrumo jausmo sukėlimas nėra šiaip sau nepatogumai.

Ji turėjo konkrečių planų, bet dėl neteisėtų valdžios veiksmų, valstybės pozicijos tie planai griuvo, pareiškėja turėjo bylinėtis teismuose. Jos vyro liga ((duomenys neskelbtini)), kuriai kilti prisidėjo bylinėjimosi procesai, pareiškėjai sukėlė didžiulių išgyvenimų. Teisminiai procesai jai buvo nemalonūs, kėlė nežinią, netikrumo jausmą, įtampą, nusivylimą dėl valdžios veiksmų.

3. Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybė, atstovaujama Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo; iš dalies tenkinti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir priimti sprendimą priteisti pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 806,34 Eur turtinei žalai atlyginti; atmesti pareiškėjos skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjos motyvai dėl Sprendimo panaikinimo yra susiję su suformuoto žemės sklypo forma. Apie sklypo konfigūraciją jau buvo kalbama nagrinėjat bylas Nr. I-780-257/2016 bei Nr. I-434-609/2018, tačiau teismai į šiuos argumentus neatsižvelgė. Be sklypo formos pareiškėja niekaip nepagrindžia Sprendimo neteisėtumo. Su skundu pateiktame žemės sklypo plane pareiškėjos parašu yra patvirtinta, kad ji sutinka su pagal 2020 m. gegužės 21 d. atliktą žemės sklypo ribų paženklinimą parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu.

3.2. Atsakovas iš dalies sutinka su pareiškėjos reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydžiu, tačiau iš pareiškėjos reikalaujamos sumos turi būti atimamas 2 kartus pateiktas žemės mokestis už 2017 m., kadangi būtent tokio ploto yra pareiškėjos žemės sklypo plotas ir ji turi pareigą mokėti žemės mokestį. Taip pat iš prašomos priteisti sumos turi būti atimtos kelionės ir pašto išlaidos. Šios išlaidos buvo patirtos nagrinėjant administracines bylas ir priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teismai jau išnagrinėjo bylinėjimosi išlaidų klausimus, todėl pareiškėja neturi teisės pakartotinai reikalauti atlyginti ankstesnėse bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų. Viso iš pareiškėjos reikalaujamos sumos turi būti atimama 135,40 Eur. Atsakovas sutinka, kad pareiškėjai būtų atlyginta 806,34 Eur turtinė žala.

3.3. Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuo pasireiškė neturtinė žala. Atsakovas sutinka, kad pareiškėja galėjo patirti nepatogumų bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, tačiau šie nepatogumai neatitinka CK 6.250 straipsnyje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų turinio. Be to, pareiškėjos prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra labai didelė, viršija realiai patirtos turtinės žalos dydį. Todėl pareiškėjos skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.

4. Atsakovai NŽT Mažeikių skyrius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT Mažeikių skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovai atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Nėra pagrindo panaikinti Sprendimą, kadangi juo buvo atidalintas valstybinis žemės plotas, kuris negalėjo būti privatizuojamas. Pagal 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą buvusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis 0,14 ha priskirta miesto miškams ir už jį valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pareiškėjai buvo suformuotas ir įteisintas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikai – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo gražinamas restitucija natūra Lietuvos Respublikai. Pareiškėja 2020 m. gegužės 21 d. sutiko su atliktu žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu. Pagal pareiškėjos prie skundo pridėtus dokumentus galima teigti, kad ji buvo suinteresuota išsaugoti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atidalijus valstybinį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš pirminio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į teismą kreipėsi tik po žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto ir žemės sklypų įteisinimo.

4.2. CK 6.145-6.147 straipsniai aiškiai nustato restitucijos taikymo sąlygas. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, kai restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu buvo nuspręsta taikyti restituciją natūra, tokiu teismo sprendimu buvo apgintos abiejų šalių teisės. Teismo sprendimu restitucija buvo taikoma tik daliai žemės sklypo, o tai reiškia, kad administraciniu aktu pareiškėjai perduoto žemės sklypo dalis (0,103 ha) buvo perduota nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų. Išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą, tačiau tik tada kai vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 3 d. sprendimu nė vienos pusės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai nepablogėjo, todėl pareiškėjos prašymas turi būti atmestas.

4.3. Pareiškėja nepagrįstai prašo priteisti solidariai iš atsakovų 48 600 Eur neturtinės žalos ir 941,74 Eur turtinės žalos atlyginimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos D. S. patikslintą skundą patenkino iš dalies – pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą; priteisė pareiškėjai D. S. solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 941,74 Eur turtinei žalai atlyginti; priteisė pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisė pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 350,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėja prašo panaikinti NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. Sprendimą, kurio 1 punkte nurodyta, kad pertvarkomas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, padalinti žemės sklypą į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Šio Sprendimo 2 punkte nurodyta, kad patvirtinami žemės sklypų nurodyto 1 punkte, nustatyti kadastro duomenys pagal Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko M. B. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. 1830494, Nr. 1650258. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 841.1.1.1. papunkčiu ir atsižvelgiant į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A1-937 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

7. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto, 4 dalies, Kadastro nuostatų 12, 19, 65, 67, 68, 69, 841.1.1.1 punktų, NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (aktuali redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) 8, 9, 10, 12 punktų nuostatas.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 1 priedą 2020 m. birželio 15 d. buvo surašytas NŽT Mažeikių skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-23149-(10.9 E.) ir 2021 m. vasario 9 d. buvo surašytas NŽT Mažeikių skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-10454-(10.9 E.), kuriuose nurodyta, jog, patikrinus žemės sklypų kadastro duomenų bylas nustatyta, jog žemės sklypų ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams bei žemės sklypų plotas nustatyti, žemės sklypų planai sudaryti, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymai aktai užpildyti, žemės sklypų kadastro duomenų formos užpildytos, žemės sklypų vertės apskaičiuotos, žemės sklypų kadastro duomenų bylos parengtos ir sukomplektuotos teisingai.

9. Įvertinęs NŽT Mažeikių skyriaus teismui pateiktas žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. 1830494, Nr. 1650258, teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų bei atkreipė dėmesį, kad tokių pažeidimų nenurodė ir pareiškėja. Žemės sklypų kadastro duomenų bylos Nr. 1830494, Nr. 1650258 buvo suformuotos kaip reikalauja Kadastro nuostatų 64 punkto nuostatos (buvo tinkamai parengti planai, užpildyti žemės sklypų ribų paženklinimo aktai, ir kitos kadastro duomenų bylos formos; taip pat matyti, jog pareiškėja buvo kviesta dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas, pateiktas kvietimas), buvo atliktas kadastro duomenų bylų patikrinimas vadovaujantis Taisyklėmis. Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo aktai patvirtina, kad žemės sklypo planai atitiko teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir buvo parengti teisingai, žemės sklypų vertė buvo apskaičiuota teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų bylos sukomplektuotos ir duomenų formos užpildytos tinkamai. Nenustačius kadastro duomenų bylose trūkumų, buvo priimtas Sprendimas.

10. Dėl pareiškėjos argumentų, kad po restitucijos pritaikymo likusi sklypo dalis, kuri buvo atidalinta padalijus žemės sklypą į dvi dalis, tapo neracionalių ribų, teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-434-609/2018, kurioje sprendė klausimą dėl restitucijos taikymo natūra, ir taikė restituciją natūra – įpareigojo D. S. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn būtent 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisė iš NŽT Mažeikių skyriaus 17 860 Eur kompensaciją D. S.. D. S. atsiliepime Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018 jau buvo nurodžiusi, jog „dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų suardytas jai priklausiusio 0,243 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vientisumas ir jai palikta neracionalios formos 0,103 ha sudaranti žemės sklypo dalis“, tačiau teismas vis tiek taikė restituciją natūra – įpareigojo D. S. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn būtent 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y. teismas jau išsprendė klausimą dėl to, kokios formos ir ploto žemės sklypas turi būti grąžintas Lietuvos valstybės nuosavybėn.

11. Įvertinęs NŽT Mažeikių skyriaus pateiktas teismui į bylą žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. 1830494, Nr. 1650258 su žemės sklypų planais ir prijungtoje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018 esančius žemės sklypų planus (prijungtos bylos I t., b. t. 43–44; IV tomas, b. l. 13, 15, 16, 101–102; V tomas, b. l. 61–62), teismas sprendė, kad žemės sklypų kadastro duomenų bylose Nr. 1830494, Nr. 1650258 suformuoti žemės sklypai yra būtent tokios formos ir ploto, kaip nuspręsta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu.

12. Teismas darė išvadą, kad NŽT Mažeikių skyrius, vykdymas įsiteisėjusį teismo sprendimą, negalėjo priimti kitokio sprendimo, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, padalinti žemės sklypą į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti nustatytus kadastro duomenis pagal Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko M. B. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. 1830494, Nr. 1650258.

13. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl turtinės žalos, kuria ji teigia patyrusi dėl netinkamo valdžios institucijų darbo atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriame buvo valstybinės reikšmės miško plotai, atlyginimo, teismas vadovavosi CK 6.247 straipsnio, 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neteisėtų valdžios institucijų darbuotojų veiksmų nereikia įrodinėti, nes šių veiksmų neteisėtumas, atkuriant nuosavybės teises ir priimant administracinius sprendimus, buvo patvirtintas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-780-257/2016 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01405-2015-4), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01405-2015-4), kuria dalis minėto Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo palikta nepakeista, ir įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01405-2015-4). Teismas nurodė, kad minėti sprendimai turi prejudicinę galią nagrinėjamos bylos kontekste ir šiuose galutiniuose procesiniuose aktuose nustatytos šiai bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės. Jomis remdamasis teismas konstatavo, jog pareiškėja jokiais savo neteisėtais veiksmais ar neproporcinga rizika nei prie neteisėtų administracinių aktų priėmimo, nei prie dėl žemės sklypo dalies praradimo kilusių nuostolių neprisidėjo, šie nuostoliai, teismo įsitikinimu, kilo tik dėl atsakovų atstovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir NŽT Mažeikių skyriaus neteisėtų veiksmų. Todėl nagrinėjamu atveju laikytina, jog tarp pareiškėjos patirtų nuostolių, susijusių su žemės dalies praradimu, ir atsakovų atstovų neteisėtų veiksmų egzistuoja ne tik faktinis, bet ir teisinis priežastinis ryšys. Duomenų, kad pareiškėja būtų atlikusi kokius nors neteisėtus ar rizikingus veiksmus, nulėmusius nuostolių atsiradimą dėl prarastos žemės dalies, nėra. Dėl šių priežasčių pareiškėja nagrinėjamu atveju turi teisę į žalos atlyginimą.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismui pateikė lenteles, kuriose nurodė tiesiogines išlaidas, susijusias su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybe. Pareiškėja lentelėse išskiria „Visas patirtas išlaidas“ ir „Tiesiogines išlaidas susijusias su bylinėjimosi (X) ir proporcingai 0,14 ha“. Teismas atkreipė dėmesį, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimu valstybei buvo grąžinta 0,14 ha dalis iš pareiškėjos turėtos 0,2430 ha, tai reiškia, kad jos nuosavybėje liko 0,1030 ha žemės ploto. Todėl turtinę žalą (nuostolius) nagrinėjamu atveju reikia vertinti proporcingai prarasto žemės sklypo plotui, kuris teismo sprendimu buvo grąžintas valstybei, o ne visam pareiškėjos įsigytam žemės sklypų plotui, todėl pareiškėja teisingai ir pagrįstai lentelėse atitinkamais atvejais išskyrė sumas proporcingai 0,14 ha daliai, išskyrus sumas už naują suformuotą sklypą, pašto ir kelionės išlaidas, turto vertinimo paslaugas 2018 m., kadangi pastarųjų išlaidų pareiškėja nebūtų patyrusi, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų (neteisėtų sprendimų) ir bylinėjimosi procesų teismuose. Atsakovai iš esmės neginčijo lentelėse nurodytų ir apskaičiuotų sumų dydžių. Teismas vertino, kad pareiškėja objektyviais įrodymais įrodė ir pagrindė turtinę žalą, todėl yra pagrindas pareiškėjai priteisti solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, prašomą 941,74 Eur nuostolių (turtinės žalos) atlyginimą.

16. Teismas pažymėjo, kad restitucijos paskirtis yra ne atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, o grąžinti šalis į pradinę padėtį, buvusią iki negaliojančio sandorio sudarymo momento. Taigi, nagrinėjamu atveju pritaikius restituciją, pareiškėjai buvo atlyginta tik valstybei grąžintos žemės sklypo dalies rinkos vertė, tačiau ne patirti nuostoliai, susiję su žemės dalimi, kuriame, kaip teigė pareiškėja, ji planavo statyti gyvenamąjį namą ar visą žemės sklypą parduoti, ir kurį pareiškėja buvo priversta grąžinti valstybei.

17. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis yra vertinamas individualiai kiekvienu atveju, o ne proporcingai prarasto žemės sklypo plotui, kuris teismo sprendimu grąžintas valstybei. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, kurių intensyvumas yra nesusijęs su sklypo plotu. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai iš atsakovų solidariai priteistina 2 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų, nes pareiškėja galėjo patirti emocinių išgyvenimų, nepatogumų, buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, kadangi, kaip nurodė pareiškėja, ji ketino statyti gyvenamąjį namą arba žemės sklypą parduoti, tačiau dėl aptartų atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų buvo paimta dalis pareiškėjai nuosavybės teises priklausiusio žemės sklypo. Teismas sutiko, kad pareiškėjos sutuoktinio, kuris buvo ir pareiškėjos atstovas apartose prejudicinę reikšmę turinčiose administracinėse bylose, išgyvenimai taip pat ir pareiškėjai gali kelti dvasinių išgyvenimų, t. y. pareiškėja galėjo jaudintis dėl sutuoktinio, tačiau teismas nevertino to, ką galbūt patyrė pareiškėjos sutuoktinis, nes jis nėra pareiškėjas nagrinėjamoje byloje. Nors pareiškėja į bylą pateikė medicininius išrašus, kur nurodyta, kad jos sutuoktiniui diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir jis vartoja vaistus, tačiau teismas vertino, kad byloje nėra įrodyta (pagal pateiktus rašytinius įrodymus) priežastinio ryšio tarp nustatytų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos sutuoktiniui kilusios (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja nurodė, kad žymiai pablogėjo jos sveikata, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė. Teismas vertino, kad 2 000 Eur suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

18. Teismas pareiškėjos patikslintą skundą tenkinęs iš dalies, bylinėjimosi išlaidas priteisė, atsižvelgęs į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį.

III. 19. Pareiškėja D. S. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjos patikslinto skundo dalis dėl NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. Sprendimo panaikinimo, bei dalį, kuria priteista pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) pareiškėjos skundą tenkinti – panaikinti NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. Sprendimą; priteisti pareiškėjai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (250 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą, 11,25 Eur žyminį mokestį). Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sklypo formos ir tai, ar jis yra racionalių formų ar ne. Minėtu teismo sprendimu iš esmės buvo sprendžiamas tik restitucijos klausimas. Tuo metu nebuvo žemės sklypo padalinimo projekto ir jo tikslių ribų, pareiškėja apie likusią žemės sklypo formą sužinojo tik kai žemės sklypas buvo padalintas, o iki tol ji galėjo tik numanyti koks jis bus pagal miško plotą. Iki tol ji negalėjo jokiu būdu ginti savo teisių ar įtakoti sklypo padalinimo.

19.2. NŽT Mažeikių skyriaus Sprendimo dalis dėl pareiškėjai atitekusio sklypo neatitinka Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyto reikalavimo, pagal kurį žemės sklypai turi būti racionalių ribų, ir prieštarauja teisingumo, protingumo principams bei gero administravimo principui. Į tai neatsižvelgė ir to neįvertino teismas savo sprendime. Tai, kad nepažeistos procedūros atidalinant žemės sklypą, nereiškia, jog Sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Iš Sprendimo turinio matyti, jog jis priimtas net nesivadovaujant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018.

19.3. NŽT Mažeikių skyriaus Sprendimo dalis, kuria pertvarkytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos), iš esmės yra teisingas, nes, vykdant teismo sprendimo, pareiškėja turėjo grąžinti valstybei dalį žemės sklypo iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas atliktas nesivadovaujant Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi. Pagal Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1 punktą, projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Taisyklių 32 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamą Sprendimą, nesirėmė ir nesivadovavo Taisyklėse nustatytomis teisės normomis dėl racionalių sklypo ribų. Teismui aktualios buvo tik Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, kurios iš esmės ginčui neturi jokios įtakos.

19.4. Teismo įvertinta neturtinės žalos suma yra labiau simbolinė nei kompensacinė. Paminėta teismų praktika, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, kai už tyčinį turto (poilsio namo, pirties ir juose buvusio turto) sudeginimą ieškovui iš atsakovės priteista beveik 2 000 Eur (7 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti, neatitinka šių dienų realijų bei infliacijos. Pareiškėja remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2019 m. kovo 19 d. sprendimu byloje Veromej prieš Lietuvą (peticijos Nr. 15121/11), kuriuo, pasak pareiškėjos, esant panašiai situacijai, priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju nuo nuosavybės atkūrimo 2008 m. iki žemės sklypo padalijimo 2021 m. praėjo trylika metų, tai yra nepateisinamai ilgai ir toks valstybės įstaigų neveiklumas turi būti įvertintas. Pareiškėjos kaltės nuosavybės atkūrimo procese nebuvo. Todėl mažiausia neturtinė žala, atsižvelgiant į pareiškėjos išgyvenimus, ilgą procesą bei tarptautinių teismų praktiką, turėtų būti bent 8 000 Eur.

20. Atsakovas NŽT Mažeikių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista turtinė žala iš atsakovų – 941,74 Eur, ir priimti nauja sprendimą dėl turtinės žalos priteisimo šioje byloje. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų pareiškėjos naudai 941,74 Eur turtinės žalos atlyginimą. Mažeikių rajono savivaldybės atstovas iš dalies sutiko su pareiškėjos reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydžiu ir nurodė, kad iš pareiškėjos reikalaujamos sumos turi būti atimamas du kartus pateiktas žemės mokestis už 2017 m., kadangi tokio ploto yra pareiškėjos žemės sklypo plotas ir ji turėjo pareigą mokėti žemės mokestį. Papildomai nurodė, kad iš prašomos priteisti sumos turi būti atimtos kelionės ir pašto išlaidos. Šios išlaidos buvo patirtos nagrinėjant administracines bylas ir priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nurodė, kad teismai jau išnagrinėjo bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl pareiškėja neturi teisės pakartotinai reikalauti atlyginti ankstesnėse bylose patirtas bylinėjimosi išlaidas. NŽT atstovas teismo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti, kadangi buvo vykdomas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimas.

20.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad „Atsakovai iš esmės Lentelėse nurodytų ir apskaičiuotų sumų dydžių neginčijo“, neatsižvelgė į atsakovų pateiktus atsiliepimus dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė 941,74 Eur. Teismas neįvertino to, kad kelionės ir pašto išlaidos buvo priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų kitų bylą nagrinėjusių teismų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

21. Pareiškėja D. S. atsiliepime į atsakovo NŽT Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo NŽT Mažeikių skyriaus 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad jis yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Klaidos skaičiuojant patirtus pareiškėjos nuostolius, buvo pastebėtos ir patikslintos, tačiau turtinės žalos dydis nepakito, nes buvo klaidingai nurodyti metai, už kuriuos patirtos išlaidos. Taigi, turtinė žala, susijusi su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybe, buvo pagrįsta. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje bei kitose susijusiose bylose bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo sprendžiamas. Pareiškėjai priteista turtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o ne bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018 aiškiai nurodyta, jog buvo sprendžiamas tik kompensacijos už turto nusavinimą taikant restituciją natūra dydžio klausimas. Be to, teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjamas civilinės atsakomybės bei žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas, D. S. argumentai dėl jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nevertinti. Todėl visiškai pagrįstai priimtas sprendimas dėl turtinės žalos priteisimo.

22. Atsakovas NŽT Mažeikių skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko atsiliepime į skundą nurodytą poziciją. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 9 d. sprendime tinkamai taikė teismų praktiką, atsižvelgė į individualią situaciją šioje byloje ir priteisė maksimalią, adekvačią neturtinę žalą pagal teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl NŽT Mažeikių skyriaus 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

24. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-780-257/2016: panaikino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį dėl 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukimo į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 39); panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 35V1-44 „Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ dalį dėl 0,14 ha miško žemei priskirto ploto, patenkančio į 0,2430 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)); panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini) dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią 0,2430 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančiu 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria D. S. paveldėjo 0,14 ha miško žemės 0,2430 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); taikė restituciją natūra – įpareigojo D. S. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,14 ha dalį 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01405-2015-4) atsakovų D. S. ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos apeliacinius skundus tenkino iš dalies: Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė taikyti restituciją natūra – įpareigojo D. S. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,14 ha dalį 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino ir perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

26. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018 nuspręsta: taikyti restituciją natūra – įpareigoti D. S. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 17 860,00 Eur kompensaciją D. S.“.

27. NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, buvo pertvarkytas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, padalinant žemės sklypą į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo patvirtinti nurodytų žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko M. B. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. 1830494, Nr. 1650258.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad NŽT Mažeikių skyriaus Sprendimo dalis dėl jai atitekusio sklypo neatitinka Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyto reikalavimo, pagal kurį žemės sklypai turi būti racionalių ribų, ir prieštarauja teisingumo, protingumo principams bei gero administravimo principui. Šiomis aplinkybės pareiškėja iš esmės grindė ir skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, reikalavimą dėl minėto administracinio sprendimo panaikinimo.

29. Ginčijamas NŽT Mažeikių skyriaus Sprendimas yra priimtas įgyvendinant įsiteisėjusius minėtus teismų sprendimus, kuriais nuspręsta iš dalies panaikinti administracinius sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, bei pareiškėja įpareigota grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

30. Taigi pagal pareiškėjos skunde suformuluotą pagrindą, kuriuo grindžiamas reikalavimas panaikinti NŽT Mažeikių skyriaus Sprendimą, būtina įvertinti tik tai, ar atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, teisingai nustatė Lietuvos valstybės nuosavybėn grąžinamo žemės sklypo ribas. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kad atsakovas Sprendimu padalindamas žemės sklypą neteisingai nustatė Lietuvos valstybės nuosavybėn perduoto žemės sklypo dalį.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius faktinius duomenis, neturi pagrindo spręsti, jog atsakovas pertvarkydamas 0,2430 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijant į dvi dalis neteisingai nustatė valstybei grąžintos žemės sklypo ribas bei kadastrinius duomenis.

32. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis nustato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

33. Nagrinėjamu atveju NŽT Mažeikių skyriaus Sprendimas dėl pareiškėjos žemės sklypo suformavimo buvo priimtas ne žemės reformos vykdymo srityje, o įgyvendinant įsiteisėjusius teismų sprendimus (nutartis), todėl šiuo administraciniu sprendimu pertvarkytų žemės sklypų ribų racionalumo klausimas nėra reikšmingas.

34. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos reikalavimas panaikinti NŽT Mažeikių skyriaus Sprendimą yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti pareiškėjos apeliaciniame skundė išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

35. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

36. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškiai identifikuoti viešojo administravimo veiksmus, dėl kurių pareiškėja, jos teigimu, patyrė turtinę ir neturtinę žalą, įvertinti šių veiksmų teisėtumą (neteisėtumą) bei priežastinį ryšį su pareiškėjos prašoma priteisti žala. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio nėra aišku, dėl kokių konkrečių atsakovų atstovų aktų, pareiškėja, pirmosios instancijos teismo nuomone, patyrė žalą, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nevertino priežastinio ryšio tarp atsakovų atstovų neteisėtų aktų ir prašomo priteisti žalos atlyginimo.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko pažymėjo, kad iš prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo turi būti atimtos kelionės ir pašto išlaidos, kurios, atsakovo teigimu, buvo patirtos nagrinėjant administracines bylas ir priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių nesiaiškino ir nevertino.

39. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

40. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjos skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo šios procesinės teisės normos reikalavimų nesilaikė, visapusiškai ir objektyviai nesiaiškinimo bylai reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta bylos dalis dėl žalos atlyginimo, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria išspręsti pareiškėjos skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo panaikinama ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos ir atsakovo NŽT Mažeikių skyriaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas dėl NŽT Sprendimo panaikinimo paliekama nepakeista, o skundžiamo pirmosios instancijos dalis, kuria išspręsti pareiškėjos skundo reikalavimai dėl žalos atlyginimo, panaikinama ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42. Kadangi dalis skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo paliekama nepakeista, o kita dalis panaikinama ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. S. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos D. S. skundo reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) panaikinimo buvo atmestas, palikti nepakeistą.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo išspręsti pareiškėjos skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys