236dcfa1-eccc-42de-a663-a194ca72417d · Utenos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-110-921/2014Proceso Nr. 2-50-3-01571-2013-0Procesinio sprendimo kategorija:116.1.;30.9.1.(S) UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 27 d.Utena Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. K., jo atstovui advokatui V. O., atsakovėms A. K. ir R. K., jų atstovei advokatei I. M., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

K. ieÅ¡kinį atsakovėms A. K. ir R. K. dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybėsTeismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu pagal paruoÅ¡tÄ 2014 m. gegužės 28 d. UAB „Romas ir Virgis“ gyvenamojo namo ir pagalbinio Å«kio pastato 2I1p, 3I1p padalijimo schemÄ prašė: IeÅ¡kovo asmeninės nuosavybės teise priteisti 27/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto butas Nr. 1, kurio bendras plotas 28,60 kv. m.

Butui Nr. 1 priklauso patalpos, pažymėtos ind. 1-4 (12,03 kv.m.) ir 1-3 (16,57 kv.m.), ir garažas; atsakovėms A. K. ir R. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti 73/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto butas Nr. 2, kurio bendras plotas 78,02 kv. m. Butui Nr. 2 priklauso patalpos pažymėtos ind. R-1 (1,94 kv. m.), R-2 (8,11 kv. m.), 1-1 (5,56 kv.m.), 1-2 (12,62 kv. m.), 1-5 (10 kv. m.), 1-6 (3,86 kv.m.), 1-7 (23,62 kv. m.), 1-8 (12,31 kv. m.) ir Å«kinis pastatas; priteisti piniginę kompensacijÄ iÅ¡ atsakovių A.

K. ir R. K. ieÅ¡kovo nudai po 2824 Lt iÅ¡ kiekvienos už joms tenkančiÄ didesnę turto dalį. Nustatyti 0,089 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal 2014 m. balandžio 7 d. UAB „Matavimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ sekančia tvarka: ieÅ¡kovui J. K. paskirti naudotis žemės sklypus, plane pažymėtus A1, kurio plotas 154 kv. m. ir A2, kurio plotas 118 kv. m.; atsakovėms A. K. ir R. K. paskirti naudotis žemės sklypus, plane pažymėtus B1, kurio plotas 510 kv. m., ir B2, kurio plotas 36 kv. m.; bendram naudojimui paskirti žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ C, kurio plotas 72 kv. m., su jame esančiais kiemo statiniais (Å¡uliniu ir takais).

Priteisti iÅ¡ atsakovių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2008 m. rugpjūčio 19 d. ieÅ¡kovas su atsakovėmis A. K. ir R. K. po motinos B. K. mirties paveldėjo po 1/3 dalį gyvenamojo namo, garažo, Å«kinio pastato, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. K. pastoviai trukdo ieÅ¡kovui naudotis ir valdyti priklausančiÄ paveldėto turto dalį, provokuoja konfliktus. Kilęs ginčas tarp bendraturčių negali bÅ«ti iÅ¡spręstas geranoriÅ¡kai, todėl ieÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡vengti konfliktų ir nesutarimų ateityje, kreipėsi į teismÄ dėl jam priklausančios turto dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (139-143 b.l. 2 t).

IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovės stengiasi jį eliminuoti iÅ¡ bendrasavininkų tarpo, iÅ¡mokant jam kompensacijÄ , kurios jis nenori gauti. IeÅ¡kovo nuomone, namas yra dalus, o tai patvirtina patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas nekilnojamojo turto atidalijimo variantas. Å iuo metu ieÅ¡kovas kartu su žmona ir pilnamečiu sÅ«numi gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvenimo sÄ lygos vieno kambario bute yra pakankamai sudėtingos, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju bÅ«stu yra pagrįstas.

Ūkio pastatas jam reikalingas vykdyti amatui bei daiktams saugoti. IeÅ¡kovas praÅ¡o atidalinti turtÄ natÅ«ra, nes niekas neturi teisės paimti iÅ¡ savininko turto prievarta (62-64 b.l. 2 t). Atsakovės A. K. ir R. K. su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pagrindinis daiktas, o garažas, Å«kinis pastatas ir kiemo statiniai yra priklausiniai. IeÅ¡kovas siekia tokio atidalijimo, kad atsakovėms atitektų pagrindinis daiktas – dalis gyvenamojo namo, o ieÅ¡kovui atitektų dalis gyvenamojo namo ir garažas.

Tokiu būdu atsakovės netektų galimybės naudotis ūkinės paskirties pastatu (garažu). Be to, ieškovas neaptaria kaip po atidalijimo bus šildomos ieškovo ir atsakovių patalpos, nenurodė kieno lėšomis bus užmūrijamos durų angos. Neaišku, kodėl ieškovui turi atitekti net du iš trijų gyvenamojo namo gyvenamųjų kambarių, kurių plotas yra 28,78 kv. m., tuo tarpu kai viso gyvenamojo namo gyvenamasis plotas yra 53,53 kv. m. Nesutinka ir su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

IeÅ¡kovas siekia valdyti net 272 kv. m. žemės sklypo, kas neatitinka jo turimos nuosavybės dalies turte. Atsakovėms naudotis paliekama žemės sklypo dalis B2 yra neracionaliai maža. Be to, žemės sklypo dalyje B1 stovi ieÅ¡kovui priklausantis metalinis garažas, kuriuo jis nuolat naudojasi, gyvenamojo namo elektros skydinė yra įrengta Å«kiniame pastate, t.y. pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ atsakovės netenka galimybės patekti prie gyvenamojo namo elektros skydinės. NeaiÅ¡ku, kaip reikės naudotis kiemo statiniais.

Be to, akivaizdu, kad pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ formuojamos žemės sklypo dalys yra netaisyklingos formos, bendro naudojimo žemė yra suformuota visiÅ¡kai Å¡alia namo, atsakovėms siÅ«loma žemės sklypo dalis padalinta į dvi dalis, kurias skiria bendro naudojimo žemės sklypo dalis (57-60 b.l. 2 t.). Atsakovė A. K. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo teismo praÅ¡o: atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 0,0890 ha žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ ir kiemo statinius esančius, (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du:A.

K. asmeninės nuosavybės teise priteisti natÅ«ra 2/3 dalis 0,0890 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, Å«kinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).; R. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti natÅ«ra 1/3 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, Å«kinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovui J. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti iÅ¡ A. K. 60 333 Lt piniginę kompensacijÄ už 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog ginčo Å¡alims priklausantis gyvenamasis namas yra nedalus daiktas, nes yra statytas gyventi vienai Å¡eimai, beveik visi kambariai yra pereinami, yra tik viena virtuvė, yra vienas dÅ«mtraukis, Å«kiniai pastatai taip pat yra statyti taip, kad jais galėtų naudotis viena Å¡eima. Mano, kad Å¡ių objektų atidalijimas natÅ«ra negalimas. Be to, vertinant turto atidalinimo natÅ«ra galimybę turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tÄ aplinkybę, kad bendraturčių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, ieÅ¡kovas atsakovių atžvilgiu yra naudojęs ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtÄ .

Nurodė, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė R. K. gyvena kitose vietose, jai paveldėtas ginčo turtas yra vieninteliai namai, kuriuose ji gyvena. KompensacijÄ atsakovė paskaičiavo pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ turto vertinimo ataskaitÄ pagal kuriÄ nustatyta, jog viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 181 000 Lt (123-126 b.l. 1 t.). Atsakovė R. K. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutinka, nes atsakovei A. K. ginčo turtas yra vieninteliai jos namai, kito gyvenamojo bÅ«sto ji neturi.

Nekilnojamasis turtas yra skirtas naudotis vienai Å¡eimai, todėl dviejų atskirų butų suformavimas yra negalimas (55-56 b.l. 2 t.). Utenos rajono savivaldybės administracija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta nekilnojamojo daikto padalijimo į du turtinius vienetus tvarka, tačiau pateikta teismui schema privalo atitikti reikalavimus, nustatytus Statybos techniniame reglamente STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as“, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-825 (69-70 b.l. 2 t.). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas nėra inspekcijos kompetencija, todėl inspekcija Å¡iuo klausimu nepasisako. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodė, kokius statybos darbus numato atlikti, siekiant atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ du atskirus butus pagal pateiktÄ padalijimo planÄ , kurį paruošė UAB „Romas ir Virgis“.

Pagal pateiktÄ planÄ nėra aiÅ¡ku ar bus vykdomi kokie statybos darbai ir jei vykdomi, tai neaiÅ¡ku kokie: ar rekonstrukcija, ar remontas, ar griovimo darbai ir pan. Institucijos nuomone, Å¡iuo atveju bus reikalinga parengti gyvenamojo namo paprastojo remonto projektÄ . Be to, pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ 2014 m. padalijimo schemÄ lieka neiÅ¡spręstas atidalijamų gyvenamojo namo patalpų atskiro krosninio Å¡ildymo klausimas, nepriklausomo aprÅ«pinimo elektros energija klausimas. Todėl Å¡ie klausimai turi bÅ«ti iÅ¡spręsti bylos nagrinėjimo metu, prieÅ¡ingu atveju, po padalijimo gali tapt neįmanomas atskirų patalpų tinkamas naudojimas, o tai neiÅ¡vengiamai sÄ lygotų naujų ginčų kilimÄ ateityje (43-46 b.l. 2 t.).

VÄ® Registrų centras pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog tuo atveju, jeigu Statybos įstatymo nustatyta tvarka pagal ieÅ¡kovo projektÄ bus atlikti tam tikri statybos darbai, sudarytos dviejų butų gyvenamajame name kadastrinių matavimų bylos ir priimtas sprendimas ar iÅ¡duotas dokumentas dėl butų suformavimo, neliktų kliūčių įregistruoti du butus bei ieÅ¡kovo ir atsakovių nuosavybės teises į juos. Dėl garažo ir Å«kinio pastato mano, kad tai nėra atidalijimas, nes Å¡iuo atveju sprendžiamas ne nekilnojamojo daikto suformavimo, bet nuosavybės klausimas, todėl jei teismas tenkintų Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį - ji bÅ«tų įgyvendinta.

Žemės sklypo naudojimosi tvarka, institucijos nuomone, pažeistų atsakovių teises, nes pagal pateiktÄ planÄ nėra numatyta bendro naudojimo žemės sklypo dalis po gyvenamuoju namu. Be to, žemės sklypo naudojimo tvarkoje nėra numatyta, kad žemės sklypas po visu taku bÅ«tų naudojamas bendrai (69-70 b.l. 2 t.). IeÅ¡kinys, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestini. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alių paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog ieÅ¡kovui J. K. ir atsakovėms A.

K. ir R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/3 dalį, priklauso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (8-9 b.l. 1 t.). Å alims bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/3 dalį, taip pat priklauso gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (10-12 b.l. 1 t.). Šį nekilnojamÄ jį turtÄ Å¡alys paveldėjo po palikėjos B.

K., mirusios 2007 m. spalio 20 d., Å¡alių motinos, mirties (32-36 b.l. 1 t.). Å iuo metu ginčo name gyvena atsakovė A. K.. Atsakovė R. K. gyvena Vilniuje, kur nuomojasi butÄ , tačiau savaitgaliais, per Å¡ventes, atostogas grįžta į ginčo namÄ . IeÅ¡kovas J. K. su sutuoktine V. K. ir pilnamečiu sÅ«numi A. K. gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris registruotas V. K. vardu (172-173 b.l. 2 t.). IeÅ¡kovas gyvenamajame name nuolatinai negyvena, tačiau turi raktus, laiko ten savo daiktus, daugiausiai naudojasi Å«kiniais pastatais, kuriuose taip pat laiko daiktus, reikalingus amatui vykdyti, kartais ten dirba.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.

Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nėra pareigos įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Pažymėtina, jog atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kino, jog vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

IeÅ¡kovas praÅ¡o atidalyti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ du butus pagal pateiktÄ UAB „Romas ir Virgis“ 2014 m. gegužės mėn. gyvenamojo namo ir pagalbinio Å«kio pastato 2I1p, 3I1p (duomenys neskelbtini) patalpų padalijimo schemÄ bei ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovių A. K. ir R. K. priteisti kompensacijÄ po 2824 Lt iÅ¡ kiekvienos už atsakovėms tenkančiÄ didesnę turto dalį. Atsakovės su ieÅ¡kovo nurodytu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«du nesutiko. CK 4.81 straipsnyje nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das.

Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Å iuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti žemės sklypo ir kiemo statinių naudojimosi tvarkÄ pagal pateiktÄ UAB „Matavimai“ 2014 m. balandžio mėn. 7 d.

žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ (103 b.l. 1 t.). Atsakovės su ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutiko. Dėl UAB „Romas ir Virgis“ 2014 m. gegužės mėn. gyvenamojo namo ir pagalbinio Å«kio pastato 2I1p, 2I1 p (duomenys neskelbtini) patalpų dalijimo schemos (toliau – projektas) Dėl gyvenamojo namo Nagrinėjamu atveju Å¡alių bendras turtas, kurį praÅ¡oma padalinti, pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis, yra vieno buto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (10 b.l. 1 t).

IeÅ¡kovo reikalavimas – atidalyti jam iÅ¡ namo bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamojo turto dalį pagal pateiktÄ projektÄ - suprantamas kaip praÅ¡ymas suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (butÄ ) gyvenamajame name. Tokiu atveju gyvenamasis namas taptų gyvenamuoju namu, skirtu gyventi dviem Å¡eimoms (dvibučiu) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“).IÅ¡ pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o taip pat nustatyta, jog gyvenamojo namo bendras plotas - 96,57 kv. m., gyvenamasis plotas - 53,53 kv. m. (10 b.l. 1 t.).

Ginčo namo pirmame aukÅ¡te yra 41,22 kv. m. gyvenamojo ploto, antrame - 12,31 kv. m. gyvenamojo ploto (projekto 16-17 l.). Å alių paaiÅ¡kinimais bei 2014 m. spalio 8 d. atlikus vietos apžiÅ«rÄ (175-177 b.l. 2 t.) nustatyta, jog gyvenamajame name yra pilnai įrengtas ir pritaikytas gyventi tik pirmas aukÅ¡tas. Gyvenamojo namo antrame aukÅ¡te pagal pateiktÄ projektÄ yra 1 kambarys, pažymėtas indeksu 1-8, 12,31 kv. m. ploto, ir du koridoriai, pažymėti indeksais 1-7 ir 1-6, atitinkamai 23,62 kv. m., ir 3,86 kv. m. ploto (projekto 16-17 l.).

Kambaryje, pažymėtame indeksu 1-8, yra įvesta elektra, remontas jame darytas prieÅ¡ 30 metų, kaip nurodė Å¡alys, jame yra galimybė gyventi tik vasarÄ . Kitos patalpos, esančios antrame aukÅ¡te, yra naudojamas kaip sandėlis, sienos ir lubos iÅ¡kaltos lentomis, jose nėra elektros, be to, visame antrame aukÅ¡te nėra įrengtos Å¡ildymo sistemos. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ , visas antras aukÅ¡tas atitektų atsakovių A. K. ir R. K. nuosavybėn. Tuo tarpu ieÅ¡kovui pagal pateiktÄ projektÄ atitektų patalpos, esančios pirmame aukÅ¡te, pažymėtos indeksu 1-3, 16,57 kv. m. ploto, ir indeksu 1-4, 12,03 kv. m. ploto.

Viso ieÅ¡kovui atitektų 28,60 kv. m. ginčo namo gyvenamojo ploto. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui atitektų pilnai įrengti, pritaikyti gyventi kambariai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad viso ginčo namo gyvenamasis plotas yra 53.53 kv. m., ieÅ¡kovui atitektų daugiau negu pusė viso ginčo namo gyvenamojo ploto. Atliekant vietos apžiÅ«rÄ , ieÅ¡kovas nurodė, jog jis neprisidės prie antrojo aukÅ¡to gyvenamųjų patalpų įrengimo (Å¡ildymo sistemos, elektros įvedimo, remonto ir kt.), jas turi įsirengti atsakovės. Akivaizdu, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas siekia maksimaliai patenkinti savo interesus, ignoruojant kitų bendraturčių, Å¡iuo atveju atsakovių, interesus.

Pažymėtina ir tai, jog projekto sprendiniai negali varžyti galimybės Å¡alims naudotis inžineriniais tinklais, tačiau, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ , teismas tokios iÅ¡vados daryti negali. Visų pirma, pateiktame ieÅ¡kovo projekte nurodyta, jog vandentiekio nėra, tačiau ieÅ¡kovo pateikta pažyma iÅ¡ UAB „Utenos vandenys“ patvirtina, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Sutartis sudaryta su atsakove A.

K.. Vandentiekio įvadas nuo įvadinės sklendės ir nuotekų iÅ¡vadas iki iÅ¡vadinio Å¡ulinio (esantys savininko sklype) yra savininko nuosavybė (111 b.l. 2 t.). Nors ir Å¡ioje pažymoje nurodyta, jog padalijus gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ butus yra galimybė juos atjungti atskirai (111 b.l. 2 t.), tačiau atlikus vietos apžiÅ«rÄ nustatyta, jog vandens įvadas ir nuotekų iÅ¡vadas bei apskaitos prietaisai įrengti patalpoje, pažymėtoje indeksu R-3, kuri pagal projektÄ numatyta paskirti atsakovėms, o ne bendro naudojimo patalpoms, t.y. nenumatyta galimybė abiems Å¡alims naudotis inžinieriniais tinklais.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog gyvenamajame name yra krosninis Å¡ildymas. Å alių paaiÅ¡kinimais, atlikus vietos apžiÅ«rÄ (175-177 b.l. 2 t.) nustatyta, jog Å¡ildant patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-5, Å¡yla patalpa, pažymėta indeksu 1-4, ir atvirkščiai. Å ildant patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2, Å¡yla patalpa, pažymėta indeksu 1-3, ir atvirkščiai. Patalpa 1-3 gali bÅ«ti Å¡ildoma iÅ¡ patalpos 1-4. Atidalijus patalpas pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ , atsakovės, Å¡ildydamos savo patalpas, Å¡ildytų ieÅ¡kovo nuosavybės teisei priskirtas patalpas.

Sprendžiant klausimÄ dėl patalpų Å¡ildymo 2014 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovui, kurį atstovavo advokatė, CPK 179 straipsnio nustatyta tvarka buvo pasiÅ«lyta pateikti įrodymus, kokie statybos darbai reikalingi atlikti pagal pateiktÄ projektÄ , tame tarpe ir kaip bÅ«tų sprendžiamas patalpų Å¡ildymo klausimas, pasiÅ«lymui įvykdyti buvo nustatytas 10 dienų terminas, tačiau ieÅ¡kovas papildomų įrodymų neteikė, termino pratęsti Å¡iems įrodymams pateikti taip pat neprašė, teismo posėdžio metu nurodė, jog Å¡ildymo klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas nuperkant kurÄ atsakovėms.

Atsakovės su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko. Akivaizdu, jog esant Å¡alių prieÅ¡iÅ¡kiems santykiams bei ieÅ¡kovui siekiant atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ , toks ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas namo atskiro krosninio Å¡ildymo iÅ¡sprendimo variantas negalimas. Atliekant vietos apžiÅ«rÄ , ieÅ¡kovas žodžiu įsipareigojo atlikti pirmojo aukÅ¡to krosninio Å¡ildymo pertvarkymo darbus, tačiau jokių projektinių pasiÅ«lymų, sÄ matos, reikalingos atlikti Å¡iuos darbus, neteikė.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartÄ savo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kino, jog tuo atveju, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet tik jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį.

Kaip jau minėta aukščiau, ieškovas duomenų, apie tai, kokie statybos darbai reikalingi atlikti norint atidalyti patalpas, nepateikė, todėl nei kiti bendraturčiai, nei teismas negali detaliai, visapusiškai įvertinti planuojamo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės poveikio bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, planuojamo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atitinkamai formuojamo naujo nekilnojamojo turto objekto atitikimo statybos techninių reglamentų reikalavimams.

Å iuo atveju, lieka neaiÅ¡ku, ar yra galimybė įrengti atskirÄ krosninį Å¡ildymÄ pagal pateiktÄ projektÄ , kiek tai kainuos ir ar ieÅ¡kovas galės tuos darbus atlikti savo lėšomis, nes bylos nagrinėjimo metu pateikta pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ patvirtina, jog ieÅ¡kovas J. K. Å¡iuo metu niekur nedirba (107 b.l. 1 t.), jo sutuoktinė V. K. gauna senatvės pensijÄ , kuri sudaro tik 767,71 Lt (108 b.l. 1 t.). Kitų duomenų apie turimÄ turtÄ ir gaunamas pajamas ieÅ¡kovas nepateikė, nors 2014 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu buvo įpareigotas tokius duomenis pateikti.

Dėl garažo ir Å«kinio pastato Pagal pateiktÄ ieÅ¡kovo projektÄ garažas atitektų ieÅ¡kovo nuosavybėn, o Å«kinis pastatas – atsakovių nuosavybėn. Pažymėtina, kad toks pagalbinių pastatų paskirstymas taip pat pažeidžia atsakovių interesus. Visų pirma, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog Å¡iuo metu gyvenamajame name nėra įrengto tualeto, Å¡alys naudojasi tualetu, esančiu lauke. Tualetas įrengtas garažo dalyje, į kurį patenkama iÅ¡ lauko pusės, pro žemės sklypo dalį, UAB „Matininkai“ 2014 m. balandžio mėn. 7 d.

žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, pažymėtÄ indeksu A2 (103 b.l. 1 t.). Paskyrus garaÅ¾Ä ieÅ¡kovo nuosavybėn atsakovės netektų galimybės naudotis tualetu. IeÅ¡kovas tik nurodė, jog Å¡is tualetas turi bÅ«ti panaikintas, sau tualetÄ Ä¯sirengs patalpose. Be to, garaže yra įrengta elektros energijos apskaitos spinta su elektros įrenginiais, skaitikliais. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog įsipareigoja įsivesti tik sau atskirÄ elektros skaitiklį, tačiau, paskyrus garaÅ¾Ä ieÅ¡kovo nuosavybėn ir elektros energijos apskaitos spintai likus Å¡ioje patalpoje, akivaizdu, kad atsakovių teisės bÅ«tų pažeistos.

Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal UAB „Matavimai“ 2014 m. balandžio 7 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ (toliau – planas) Tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi ir Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi bÅ«ti naudojama racionaliai, iÅ¡saugant ir gerinant gamtinę aplinkÄ ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

Vienas iÅ¡ kriterijų žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti yra bÅ«tinybė užtikrinti kiekvienam bendraturčiui priėjimÄ iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti ir pan.IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal pateiktÄ planÄ . IeÅ¡kovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A1, 154 kv. m. ploto, ir A2, 118 kv. m. ploto; atsakovėms paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta B1, 510 kv.m. ploto, ir B2 36 kv. m. ploto;

žemės sklypo dalimi, pažymėta C, kurios plotas 72 kv. m., paskiriant naudotis Å¡alims bendrai (103 b.l. 1 t.). Kaip nustatyta aukščiau, ieÅ¡kovui ir atsakovėms priklauso po 1/3 dalį žemės sklypo (8-9 b.l. 1 t.). Pagal pateiktÄ planÄ , ieÅ¡kovui atitektų naudotis 272 kv. m., o atsakovėms 546 kv. m. žemės sklypo ploto dalimis, 72 kv. m. žemės sklypo ploto Å¡alys naudotųsi bendrai. Teismas sprendžia, jog nesant galimybės Å¡ioje byloje atidalinti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančios nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), dalies pagal jo pasiÅ«lytÄ projektÄ , negalimas ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas pagal pateiktÄ planÄ .

Be to, pažymėtina, jog nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal pateiktÄ planÄ , bÅ«tų pažeistos atsakovių, kaip bendraturčių, teisės ir interesai, nes žemės sklypo riba kirstų bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ . Nenumačius galimybės naudotis žemės sklypu po gyvenamuoju namu bei tam tikra žemės sklypo ploto dalimi aplink namÄ bendrai, atsakovės netektų galimybės netrukdomai eksploatuoti savo turtÄ , t.y. iÅ¡ lauko pusės patekti prie joms nuosavybės teise paskirtos gyvenamojo namo dalies, esančios antrame aukÅ¡te (pvz. pakeisti stogÄ , langus ir kt.).

Tai, kad Å¡is planas tokiu bÅ«du pažeidžia atsakovių interesus, teismo posėdžio metu pripažino ir liudytoja matininkė L. S., kuri nurodė, jog planÄ rengė pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ . Nors ieÅ¡kovas, atliekant vietos apžiÅ«rÄ , ir nurodė, kad atsakovėms nedraus atlikti jokių darbų, susijusių su antro aukÅ¡to remontu, tačiau įsipareigojo tik žodžiu, servitutas ir/ar galimybė patekti iÅ¡ žemės sklypo prie visų gyvenamojo namo konstrukcijų atsakovėms pagal pateiktÄ planÄ nenumatyta.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje praÅ¡o nustatyti, jog kiemo statiniais (Å¡uliniu, takais) Å¡alys naudotųsi bendrai, tačiau iÅ¡ pateikto plano ir projekto nustatyta, jog takas, projekte pažymėtas indeksu b (projekto 1 l.), tęsiasi iki Å«kinio pastato ir garažo, tuo tarpu pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo naudojimosi planÄ Ä¯ žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu C, kuria Å¡alys naudotųsi bendrai, patenka tik dalis tako, kita dalis patenka į žemės sklypo dalį, pažymėtÄ A2, ir žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu B1.

Be to, per žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu A2, Å¡alys Å¡iuo metu patenka į tualetÄ , esantį garažo dalyje, todėl paskyrus naudotis Å¡ia žemės sklypo dalimi ieÅ¡kovui, atsakovės netektų galimybės patekti į tualetÄ . Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl kitų ieÅ¡kovo pateiktų projektų IeÅ¡kovas 2014 m. rugsėjo 8 d. ir 2014 m. spalio 8 d. pateikė teismui patikslintus ieÅ¡kinius, kuriuos teismas atsisakė priimti.

IeÅ¡kovo atstovas, kaip pagrindinį motyvÄ , kodėl tikslina reikalavimus, nurodė, jog tokiu bÅ«du siekia iÅ¡spręsti atskirų patalpų Å¡ildymo klausimus. Patikslintų ieÅ¡kinių atsisakymo priimti motyvai iÅ¡dėstyti 2014 m. rugsėjo 16 d. ir 2014 m. spalio 10 d. nutartyse. Papildomai pažymėtina, jog iÅ¡ pateiktų prie patikslintų ieÅ¡kinių projektų nustatyta, jog ieÅ¡kovas tikslina tik pirmajame aukÅ¡te esančių patalpų atidalijimo/naudojimosi tvarkÄ , tačiau, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas Å¡iais projektais taip pat siekia patenkinti savo interesus, atsakovių atžvilgiu, nes praÅ¡o paskirti naudotis pirmo aukÅ¡to, pilnai įrengta virtuve, pažymėta indeksu 1-5, ir kambariu, pažymėtu indeksu 1-4, atsakovėms paliekami du pirmojo aukÅ¡to kambariai, pažymėti indeksais 1-2, ir 1-3, ir antras, kaip nustatyta aukščiau, visiÅ¡kai neįrengtas, nepritaikytas gyventi aukÅ¡tas.

Be to, ieÅ¡kovas praÅ¡o jam nuosavybės teise palikti rÅ«sį, kuriuo, kaip bylos nagrinėjimo metu nustatyta, Å¡iuo metu naudojasi atsakovė A. K., jame taip pat įrengti vandens įvadas ir nuotekų iÅ¡vadas bei apskaitos prietaisai. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai daikto atidalijimas natÅ«ra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo praktikoje konstatavo, kad Å¡i nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai.

Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais. Taigi atidalijimas iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais yra subsidiarus atidalijimo bÅ«das, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo bÅ«dÄ â€“ atidalijimÄ natÅ«ra. CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiÅ¡kintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiÅ¡kia savininko teisių pažeidimÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobÅ«džio bylose yra aiÅ¡kiai nurodęs, jog tais atvejais, kai Å¡alims vykdant bendradarbiavimo pareigÄ galima rasti racionalaus atidalijimo natÅ«ra variantÄ , ieÅ¡kinys, kuriuo siÅ«loma vienam iÅ¡ bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensacijÄ pinigais, turi bÅ«ti atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).Å iuo atveju, kaip nurodyta aukščiau, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atidalinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), suformuojant du atskirus nekilnojamuosius daiktus (butus).

Atsakovė A. K., nesutikdama su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atidalyti turto dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės, iÅ¡mokant ieÅ¡kovui 60 333 Lt kompensacijÄ pinigais. IeÅ¡kovas su tokiu turto atidalijimo bÅ«du nesutiko. IeÅ¡kovo pateikta ataskaitos Nr. FJ0-40237 santrauka patvirtina, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 181 000 Lt (102 b.l. 1 t.). Nors ieÅ¡kovas pats su savo pateikta turto vertinimo ataskaitos santrauka bylos nagrinėjimo metu nesutiko, tačiau kitų įrodymų, paneigiančių turto ataskaitoje nurodytÄ nekilnojamojo turto vertę, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu, kaip nurodyta aukščiau, nustatyta, jog Å¡alims, siekiančioms atidalyti nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teise priklauso lygios dalys turto, t.y. po 1/3 (10 b.l. 1 t), 1/3 dalies vertė 60 333 Lt (181 000 Lt/3). Pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas patvirtina, kad A. K. dirba Utenos daugiafunkcio sporto centre, jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro 2343,91 Lt (83 b.l. 1 t). AB SEB banko pažyma patvirtina, jog atsakovei A.

K. gali suteikti 30 000 Lt vartojimo kreditÄ (96 b.l. 2 t.). Pateiktas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog 2014 m. liepos 29 d. A. K. turėjo 38479,41 Lt piniginių lėšų (110 b.l. 2 t.). Darytina iÅ¡vada, jog A. K. galimai turėtų galimybę iÅ¡mokėti nurodyto dydžio kompensacijÄ ieÅ¡kovui. Tačiau pažymėtina, jog teismo posėdžių metu tiek Utenos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimų ir statybos skyriaus vyr. specialistas V. L., apklaustas byloje liudytoju, tiek VÄ® Registrų centro atstovas B.

J., tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovė L. B. patvirtino, jog gyvenamojo namo padalijimas iÅ¡ esmės yra galimas. Kitų duomenų, patvirtinančių tiek atsakovės A. K., tiek atsakovės R. K. teiginius, jog namas yra nedalus daiktas, byloje nėra. Tokiu atveju, kaip nurodyta aukščiau, nenustačius aplinkybių, kurios eliminuotų nuosavybės atidalijimo natÅ«ra tarp bendraturčių galimybę, netaikomas atidalijimo, iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , bÅ«das.Kiti atsakovės A.

K. iÅ¡dėstyti argumentai – jog bÅ«tent ji Å¡iame ginčo name gyvena jau daugelį metų, kad ieÅ¡kovas turi kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriame Å¡iuo metu su Å¡eima ir gyvena, kad ieÅ¡kovas naudoja tiek psichologinį, tiek fizinį smurtÄ , taip pat nėra pakankamas pagrindas atidalinti bendrosios nuosavybės dalį, iÅ¡mokant ieÅ¡kovui J. K. kompensacijÄ pinigais prieÅ¡ jo valiÄ . Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tarp Å¡alių yra įtempti santykiai, tačiau duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų naudojęs psichologinį, ar fizinį smurtÄ , atsakovės A.

K. atžvilgiu, byloje nėra. Taip pat nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas su šeima gyvena yra vieno kambario, ginčo name ieškovas lankosi, naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, kaip nurodė pati atsakovė A. K. teismo posėdžio metu, ieškovo daiktų nėra gal tik kambaryje, pažymėtame indeksu 1-3, ūkiniame pastate, garažuose ieškovas taip pat laiko savo daiktus (įvairius įrankius, stakles), kartais ten dirba. Akivaizdu, kad ieškovas turi poreikį ir pagal galimybes naudojasi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios ir yra nepanaudotos visos galimybės atidalinti daiktÄ natÅ«ra, derinant tai su kitos Å¡alies teisėtais interesais, darytina iÅ¡vada, jog piniginės kompensacijos priteisimas ieÅ¡kovui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sÄ lygų, ir tai bÅ«tų vertinamas kaip jo nuosavybės teisių pažeidimas. Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, atsakovės A.

K. prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. Pažymėtina, jog minėtas teismo sprendimas neužkerta kelio bendraturčiams, tinkamai įvykdžius nurodytus reikalavimus, kreiptis į teismÄ su reikalavimais atidalyti jų dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kadangi tiek ieÅ¡kovo J. K. ieÅ¡kinys, tiek atsakovės A.

K. prieÅ¡ieÅ¡kinis yra atmesti, jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių nepaskirstomos. Teismas sprendžia, jog atsakovės R. K. turėtos iÅ¡laidos sudaro 2014 m. vasario 6 d. kvite nurodytos pusę sumos, t.y. 500 Lt, nes pateiktas nurodytas kvitas už suteiktas atstovavimo paslaugas yra pasiraÅ¡ytas abiejų atsakovių, kurias bylos nagrinėjimo metu atstovavo ta pat advokatė I. M. (76 b.l. 1 t.), A. K. byloje yra pateikusi pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius iÅ¡laidų, atstovavimo pagalbai, turėjimÄ už kitas jai suteiktas paslaugas (28 b.l., 132 b.l. 1 t.).

Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla buvo inicijuota ieškovo J. K. vardu, į tai, kad atsakovė R. K. su atsakovės A. K. priešieškiniu sutiko, atmetus ieškovo ieškinį, 500 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, atsakovei R. K. priteistina iš ieškovo J. K. (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsakovei A. K. 2014 m. birželio 16 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (58 b.l. 2 t.). Teismui atmetus atsakovės priešieškinį, iš atsakovės A.

K. valstybei priteistina 1300 Lt žyminio mokesčio (CPK 80, 96 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš ieškovo J. K. ir A. K. lygiomis dalimis, t.y. po 12,37 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 259 - 270 straipsniais, teismas                          nusprendžia: Ieškinį ir priešieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų, advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1300 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus litų) žyminio mokesčio ir 12,37 Lt (dvylika litų ir 37 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,37 Lt (dvylika litų ir 37 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                    Jurgita Čiginskaitė