2022-06-29 Nr. AB-17693-4-69-3-00595-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3184-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00595-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiams H. S. A. A. ir I. S. A. A., jų atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovui Tomui Maksimovui,

vertėjaujant Cihan Bedlek ir Jūratei Bernotienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečių H. S. A. A. ir I. S. A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečių H. S. A. A. ir I. S. A. A. skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) piliečiai H. S. A. A. ir I. S. A. A. (toliau – ir Užsieniečiai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2022 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. MD-419 (toliau – ir Sprendimas) dalį, skiriant Užsieniečiams ir jų nepilnamečiam vaikui H. H. S. S. apgyvendinimą VSAT Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečiai skundą grindė tuo, jog jie nekelia grėsmės, nepažeidinėja įstatymų. Užsieniečiai rėmėsi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos paskelbtomis gairėmis, kuriose nurodyta, kad tuo atveju, kai tėvai atvyksta su nepilnamečiais vaikais, turi būti apsvarstytas alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas. Užsieniečiai taip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog šeimos su nepilnamečiais vaikais gali būti sulaikytos tik išskirtiniu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

3. Teismo posėdyje Užsieniečiai nurodė, kad nori laisvės, nėra bandę bėgti bei neturi tokio tikslo. Užsieniečių teigimu, jų sulaikymas tęsiasi jau 10 mėnesių. Užsieniečių atstovas advokatas prašė pakeisti Sprendimą – palikti apgyvendinimą, tačiau leisti Užsieniečiams išeiti už VSAT Pabėgėlių priėmimo centro ribų.

4. VSAT atstovas prašė skundo netenkinti.

II. 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu Užsieniečių skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Užsieniečiai kartu su nepilnamečiu vaiku į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. rugpjūčio 1 d., neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tai yra galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, tuo pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas. Užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiai pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Nr. eA-1414-442/2022 prašymą atmetė. Užsieniečiai nebeturi prieglobsčio prašytojų statuso. VSAT 2022 m. kovo 30 d. sprendimu nurodė Užsieniečius ir jų nepilnametį vaiką apgyvendinti VSAT Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 21M41644 dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nes Užsieniečiai neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, sprendžiant Užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę klausimą jie nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

7. Teismo įsitikinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, egzistuoja didelė tikimybė, jog Užsieniečiams netaikius judėjimo laisvės apribojimų, jie bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdami tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, trukdys vykdyti sprendimą dėl jų išsiuntimo į kilmės šalį. Teismo vertinimu, Užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad dabartiniu metu gyvenimo sąlygos VSAT Pabėgėlių priėmimo centre yra geros, užsieniečiams teikiamos būtiniausios medicininės ir socialinės paslaugos, dirba šeimos gydytojas, slaugytoja ir paramedikas. Esant reikalui, asmenys yra siunčiami tyrimams ir gydymui pas trečio lygio specialistus. Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas rūpinasi visais socialiniais, aprūpinimo ir gyvenimo centre klausimais, vaiko ugdymo klausimais. Taip pat teikiamos įvairios paslaugos: konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo, vertėjo, medicininės (perkami vaistai iš įstaigos lėšų), užimtumo (televizijos kambarys, biliardas, sporto salė, galimybė naudotis nemokamu internetu, stalo ledo ritulys, biblioteka, organizuojami renginiai užsieniečiams pagal galimybes), parama maisto produktais, būtiniausių drabužių, higienos, buities priemonių (išduodamų pagal įstaigos normatyvus), transporto (esant poreikiui vežti), psichologo, teisininkų konsultacijos, gamintis maistą patiems (yra virtuvės), skalbtis (yra skalbyklos), pašalpa maistui (mokama 2 k. per mėn.), savanorių paslaugos (vaikų, suaugusių veiklų organizavimas).

Asmenys, galintys judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, turi galimybę, palydėjus socialiniam darbuotojui (ar jo padėjėjui), apsipirkti parduotuvėje esančioje apgyvendinimo vietos teritorijoje. Bendravimas su visais VSAT Pabėgėlių priėmimo centre gyvenančiais užsieniečiais neribojamas, teritorija yra pakankamai erdvi, joje yra lauko, vaikų žaidimo aikštelė, stadionas, kuriame galima žaisti futbolą ir krepšinį, vaikų užimtumo treniruokliai, yra galimybė atlikti religines apeigas, lankosi psichologas, vyksta grupinės terapijos užsiėmimai suaugusiems, yra galimybė lankyti streso valdymo kursus.

Taip pat vyksta užsieniečių užimtumo veikos, skirtos tiek visoms vaikų amžiaus grupėms, tiek suaugusiems vyrams ir moterims. Ikimokyklinio amžiaus vaikai lanko neformalaus ugdymo užsiėmimus, suaugusiems sudarytos galimybės mokytis lietuvių ir anglų kalbos organizuojamuose kursuose, lankyti šokių ir sporto užsiėmimus, vykdoma meno ar rankdarbių terapija.

8. Teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendė, kad VSAT Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingas išvadas, o Užsieniečių nesutikimas su Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

III. 9. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei VSAT Sprendimą, t. y. skirti Užsieniečiams ir jų nepilnamečiam vaikui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsieniečiai apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

10.1. Nors teismas nepatvirtino, kad Užsieniečiai kelia grėsmę, tačiau nesutiko taikyti apgyvendinimo VSAT netaikant judejimo laisves apribojimų, nors Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 5 dalies nuostata leidžia šiuo atveju taikyti butent šią priemonę.

10.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Užsieniečiai yra su mažamečiais vaikais, todėl judėjimas bent Ruklos miestelio ribose yra ne tik pateisinamas, bet ir būtinas. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabegelių komisaro valdyba savo paskelbtose gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sajungos priėmimo sąlygų direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus.

10.3. VSAT netikrino, kaip Užsieniečiai elgiasi apgyvendinimo vietoje, neapklausė jos darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų jų elgesiu, ar Užsieniečiai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles ar kitus teisės aktus.

10.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikomi tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

11. VSAT atsiliepimu į Užsieniečių apeliacinį skundą su juo sutinka.

12. VSAT atsiliepime nurodo, jog:

12.1. Atkreiptinas dėmesys, kad VSAT priimdama sprendimą apgyvendinti Užsieniečius, remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalimi, neturi galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės neribojant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, kadangi Įstatymas tokios alternatyvios sulaikymui priemonės nenumato, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

12.2. Atsižvelgus į tai, kad Užsieniečiai priskirtini pažeidžiamų asmenų grupei, iki šiol nebandė pasislėpti/pabėgti iš apgyvendinimo įstaigos, duomenų, kad keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nėra, taip pat atsižvelgus į alternatyvios sulaikymui priemonės ribojant teisę judėti Lietuvos Respublikoje laikotarpį ir į skunde išdėstytus argumentus, VSAT neprieštarautų, jei Sprendimas būtų pakeistas, paliekant Užsieniečiams apgyvendinimą VSAT Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – VSAT sprendimo, kuriuo Užsieniečiai ir jų nepilnametis vaikas apgyvendinti VSAT Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje – pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių skundą bei išanalizavęs bylos medžiagą, konstatavo, jog Sprendimo priėmimo metu VSAT tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingas išvadas, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

15. Užsieniečiai apeliaciniu skundu prašo skirti jiems ir jų nepilnamečiam vaikui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2950-502/2022).

17. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas yra užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog Departamentas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 21M41644, be kita ko, nusprendė Užsieniečiams nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti juos į kilmės valstybę, vykdyti išsiuntimo procedūrą pavedant VSAT. Užsieniečiai su minėtu sprendimu nesutiko, jį skundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. galutine ir neskundžiama nutartimi nutarė, jog aptariamas Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi, Departamento 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 21M41644 yra įsigaliojęs, o Užsieniečiai nebėra prieglobsčio prašytojai Įstatymo prasme.

18. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

19. VSAT Sprendimą grindė Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalimi, nurodydama, jog Užsieniečiai kartu su nepilnamečiu vaiku į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, neturėdami teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų. Be to, Užsieniečiai nedelsiant nepadavė prašymų suteikti prieglobstį, taip pat neturi pastovios gyvenamosios vietos, šeiminių, socialinių ar ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalimi nustatyta, jog jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

21. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

22. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

23. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes (Užsieniečiai pateikė jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, nėra duomenų, jog jie aktyviais veiksmais būtų nebendradarbiavę su kompetentingų institucijų pareigūnais ar pažeidę apgyvendinimo tvarką, jų judėjimo laisvė yra apribota nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., t. y. ilgiau kaip 6 mėnesius, su Užsieniečiais yra jų mažametis vaikas) bei teisinį reguliavimą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju tolesnis Užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, be to, pažeidžia proporcingumo principą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 p.). Vien VSAT nurodytos aplinkybės (Užsieniečiai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi ryšių Lietuvos Respublikoje) negali būti laikomos pakankamomis riboti Užsieniečių ir jų nepilnamečio vaiko judėjimo laisvę.

25. Dėl Užsieniečių apeliacinio skundo reikalavimo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų – teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje numatytos dvi užsieniečių apgyvendinimo režimo klausimo išsprendimo alternatyvos – apgyvendinimas VSAT administraciniu aktu bei VSAT kreipimasis su teikimu į teismą, nustačius egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams. Kadangi šiuo atveju Užsieniečių sulaikymo pagrindai nebuvo nustatyti (jų apgyvendinimo klausimas buvo išspręstas administraciniu aktu), svarstyti alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo galimybės nėra pagrindo.

26. Apibendrinant nurodytina, jog Užsieniečių apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies – VSAT Sprendimo dalis, kuria apribota Užsieniečių ir jų nepilnamečio vaiko judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje yra panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečių H. S. A. A. ir I. S. A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

(duomenys neskelbtini) piliečių H. S. A. A. ir I. S. A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos 2022 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. MD-419 dalį, kuria ribojama (duomenys neskelbtini) piliečių H. S. A. A. ir I. S. A. A. ir jų nepilnamečio vaiko H. H. S. S. judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Neringa Švedienė