23679d92-5087-4d5f-a154-e77566b64bc2 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P. Jaržemskis                                                                Civilinė byla Nr. 2S-12-56/2010Teisėja J. Rasiukevičienė                                                                       Proc. sprendimo kategorijos: 42.3;94.2;                                                                                                     121.14;121.18;122.4                                                                     VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS   N U T A R T I S    2010 m. sausio 5 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės Petro Jaržemskio (kolegijos pranešėjas)           teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB ,,Snoro lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-08-03 nutarties, kuria ieÅ¡kinys atsakovui N. M. atsisakytas priimti.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė:            I.Ginčo esmė            IeÅ¡kovas UAB ,,Snoro lizingas“ su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡ iÅ¡ atsakovo N. M. priteisti 8802,08 Lt skolos, 1815,60 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Å¡alys 2008-09-22, 2008-10-04 ir 2008-10-24 sudarė iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis (toliau – Sutartys). Sutartimis ieÅ¡kovas atlygintinai įsipareigojo nupirkti iÅ¡ pardavėjo atsakovo, kaip pirkėjo, pasirinktÄ prekę ir suteikti atsakovui teisę bei realias galimybes ja naudotis ir (ar) valdyti, visiÅ¡kai ir tinkamai įvykdžius Sutarties sÄ lygas perimti iÅ¡ ieÅ¡kovo prekės nuosavybės ir (ar) kitas su preke susijusias teises (Sutarties 2.1. punktas). IeÅ¡kovas iÅ¡ trečiojo asmens nupirko ir atsakovui perdavė UAB „Senukų prekybos centras“ prekes – vaizdo-garso aparatÅ«rÄ . Atsakovui neatsiskaitant ir nevykdant sutartimi numatytų įsipareigojimų, ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ .

Atsakovo gyvenamoji vieta yra Kauno rajone, tačiau ieÅ¡kinys Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui buvo pateiktas vadovaujantis Sutarčių 9.1. punktu, nustatančiu, kad Å¡alims nesusitarus, visi ginčai sprendžiami teisme ieÅ¡kovo nuožiÅ«ra pagal ieÅ¡kovo arba pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar buveinę.           II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėVilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-08-03 nutartimi ieÅ¡kovo UAB „Snoro Lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui N. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo atsisakyta priimti, nurodant jog ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pateiktas Kauno rajono apylinkės teismui.Teismas pažymėjo, jog tarp Å¡alių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kuriuose turi bÅ«ti užtikrinama vartotojo, kaip silpnesnės Å¡alies teisių ir teisėtų interesų apsauga, kadangi vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartyse individualiai neaptartomis laikomos sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje.

Kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai ( LR CK 6. 193 str. 4 d.).Teismas vertinadamas ieÅ¡kovo sutarties nuostatÄ dėl teismingumo (9.1 p.) konstatavo, jog Nacionalinė teisė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir ETT formuojamai praktikai.

Kadangi Nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iÅ¡ esmės sudaro perkelta Europos SÄ jungos vartotojų teisė, teismas remdamasis Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalies nuostata, kad Europos SÄ jungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad, jeigu tai kyla iÅ¡ sutarčių, kuriomis grindžiama Europos SÄ junga, Europos SÄ jungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi virÅ¡enybę prieÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), iÅ¡skyrus KonstitucijÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai), vadovavosi Europos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d.

Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ byloje Pannon GSM Zrt. prieÅ¡ Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kuriame buvo konstatuota, jog 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga yra neprivaloma vartotojui, ir Å¡iuo atžvilgiu nėra reikalavimo, kad tokiÄ sÄ lygÄ vartotojas bÅ«tų iÅ¡ anksto sėkmingai užginčijęs. Minėtu sprendimu nacionaliniai teismai įpareigojami ex officio įvertinti sutarties salygų nesÄ Å¾iningumÄ ir nustačius tokias aplinkybes nesÄ Å¾iningos sutarties salygų netaikyti, iÅ¡skyrus atvejus kai tam prieÅ¡tarauja vartotojas.

Be to nacionaliniai teismai įpareigojami atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ ir įvertinti ar tokia sutarties sÄ lyga, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, atitinka kriterijus, dėl kurių ji pripažįstama nesÄ Å¾ininga Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalies prasme. Tai darydamas nacionalinis teismas privalo atsižvelgti į tai, kad vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sÄ lyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, suteikiama iÅ¡imtinė jurisdikcija spręsti ginÄÄ , gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga.Vadovaudamasis nurodytu Europos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu, priimu iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) teismingumo klausimÄ bylose, kurių viena Å¡alis yra vartotojas teismas sprendė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iÅ¡ anksto parengtomis sÄ lygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ių sÄ lygų turiniui, todėl byloje pateiktos Sutarties 9.1. punktas ex officio vertintinas kaip nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimÄ .

Kadangi Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigÄ atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ , t.y. nustatyti tinkamÄ teismingumÄ bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, Å¡io ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nurodytais argumentais ieÅ¡kinys buvo gražintas ieÅ¡kovui nurodant jį pateikti pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , Kauno rajono apylinkės teismui.

           III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai            IeÅ¡kovas UAB ,,Snoro lizingas“ atskiruoju skundu praÅ¡o teismo nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti civilinės bylos teismingumo klausimÄ iÅ¡ esmės, civilinę bylÄ perduoti nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.            Nurodo, kad teismo priimdamas skundžiamÄ nutartį netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas.

Civilinio proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡alys raÅ¡ytiniu susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ , kuris gali bÅ«ti ribojamas tik ta apimtimi, kuria jis pažeidžia imperatyvias iÅ¡imtinio teritorinio teismingumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002). Standartinėse vartojimo sutartčių salygose įstatymai nedraudžia įtvirtinti sutartinio teismingumo taisykles, juo labiau įtvirtinus minėtas nuostatas vartotojo interesai pažeisti nebuvo, kadangi sutartyje numatyta galimybė kreiptis tiek į ieÅ¡kovo buveinės, tiek į atsakovo gyvenamosios vietos teismus.

Tokias pat teises turi ir atsakovas ginčydamas sutarties nuostatas, todėl teismo išvada, jog Sutarties salygų 9.1 punkte įtvirtinta standartinė salyga pažeidžia vartotojo interesus yra nepagrįsta. Ieškovas parengdamas standartines Sutarties salygas nepažeidė šalių pusiausvyros principo ar imperatyvių įstatymo normų dėl sutartinio teismingumo nustatymo. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloe Nr. 3K-3-516/2006, ieškovas nurodo, kad tinkama galimybė šaliai susipažinti su sutarties salygomis yra tada, kai su salygomis ji susipažįsta iki sutarties pasirašymo ar pasirašant sutartį.

IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties argumentų, ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , jog standartinėse sutarčių salygose negali bÅ«ti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės ir vartojimo sutartyse kile ginčai negali bÅ«ti nagrinėjami konkrečiame teisme. Be to remiantis Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 1 dalimi, negaliojančiomis, sÄ Å¾iningumo kriterijams neatitinkančias sutarties salygas galima pripažinti tik pagal vartotojo ieÅ¡kinį, o ne teismo iniciatyva ir nenagrinėjant bylos. Teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį pažeisdamas Civilinio proceso kodekso normas, bei pažeisdamas šalių rungimosi, betarpiÅ¡kumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo prncipus (CPK 12 str., 14 str. 2 d., 17 str.).

Priėmęs savo žinion civilinę bylÄ teismas nustatęs, jog byla greičiau ir operatyviau gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta kitame teise galėjo jÄ perduoti kitam teismui (CPK 34 str. 2 d.). Nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovas prisijungęs prie sutarties ir negalėjęs paveikti jos turinio buvo priverstas sutikti su verslininko parengtomis salygomis, kadangi byloje duomenų, jog atsakovas atsisakė sutikti su pateiktomis salygomis ar reiÅ¡kė norÄ as pakeisti nėra. Nurodytais argumentais ieÅ¡kovas mano, jog teismas pripažindamas ieÅ¡kovo sutarties 9.1 punktÄ dėl sutartinio teismingumo Civilinio proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalies prasme, priėmė neteisėtÄ nutartį, todėl ji turi bÅ«ti panaikinta ir byla nagrinėjama Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme.         Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis pagrįsta bei teisėta ir naikinti jos atsirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).        Teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ Ä¯tvirtina Civilinio proceso kodekso normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus.

Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismÄ asmens pasirinkimo.           Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismÄ , nagrinėsiantį bylÄ , pasirenka ginčo Å¡alys, tarpusavio raÅ¡ytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ .

Tokiu bÅ«du įstatyme yra įtvirtintas ginčo Å¡alių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis Å¡alims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytÄ bylos nagrinėjimo vietÄ . Civilinio proceso kodekso normos Å¡alių valiÄ keisti bylos teritorinį teismingumÄ riboja tik imperatyviu draudimu Å¡alių susitarimu keisti iÅ¡imtinį ir rÅ«Å¡inį teismingumÄ (CPK 32 str. 2 d.). Tačiau Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ , bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimÄ .

     Sutinamai su Civilinio kodekso 6.176 straipnio 1 dalimi paslaugų sutartimi viena Å¡alis Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio ar kitokio pobÅ«džio paslaugas, nesusijusias su materialaus daikto sÅ«kurimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutantis mutantis taikomos Civilinio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsnių nuostatos.

Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje įtvirtinti sÄ Å¾iningumo kriterijai gali bÅ«ti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sÄ lygoms (CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 str. 4 d). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės, bei atkreipęs dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei.

Dėl to ginÄÄ nagrinėjantis teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008).         Lietuvos Respublikai tapus Europos SÄ jungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir ETT formuojamai praktikai.

Todėl aiÅ¡kinant vartojimo sutartis, turi bÅ«ti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės (CK 6.193 str.- 6.195 str.), bet ir speciali Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje, 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai, be to, visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-1137/2002).        Byloje nustatyta, kad ginčo Å¡alys 2008-09-22, 2008-10-04 ir 2008-10-24 sudarė iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis (toliau – Sutartys). Pagal sutartis atsakovas įsipareigojo sutartyse numatytomis salygomis ir sudarytu grafiku mokėti nustatytas sumas iki visiÅ¡ko atsiskaitymo. Atsakovui neatsiskaitant ir skolos sumai pasiekus 8802,08 Lt ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl jos priteisimo, taip pat remdamasis sutarties nuostatomis prašė priteisti 1815,60 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ vadovaudamasis sudarytos vartojimo sutarties 9.1 punktu nustatančiu ieÅ¡kovo teisę kreiptis į teismÄ pagal ieÅ¡kovo buveinės vietÄ , tuo tarpu atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta yra Kauno rajone.         Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog vartotojui prisijungus prie vartojimo sutarties vadovaujantis 9.1 punktu buvo pažeistas vartototojo ir verslininko pusiausvyros principas, todėl minėta salyga pagrįstai pripažinta nesÄ Å¾ininga salyga.

Kolegija, prieÅ¡ingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pažymi, kad vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis ne tik paties vartotojo, bet ir vartotojų teises ginančių institucijų ar bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva. Todėl toks apelianto argumentas, jog pagal CK 6.188 straipsnio 1 dalį tik vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančias sÄ Å¾iningumo kriterijams prieÅ¡taraujančios vartojimo sutarties sÄ lygas, nėra nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr.30, p. 345-402).

Atskirajame skunde apeliantas patvirtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju sutartyje esančios sÄ lygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sÄ lygos (CK 6.185 str.).          Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje vertino sÄ Å¾iningumo aspektu minėtos sutarties standartinę nuostatÄ , įtvirtinančiÄ sutartinį teismingumÄ . Atsižvelgdama į tai, jog pateikdamas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ teismui ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos standartinės sutarties sÄ lyga spręsti ginÄÄ iÅ¡imtinai pagal UAB ,,Snoro lizingas“ buveinės vietÄ buvo aptarta su skolininku individualiai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡i sÄ lyga nelaikytina Å¡alių susitarimu dėl teismingumo Civilinio proceso kodekso 32 straipsnio prasme, ji vertintina kaip nesÄ Å¾iningÄ ir yra negalionuoti nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.188 str. 6 d.).

Atkreiptinas dėmesys, jog byloje Cofidis ETT pabrėžė, kad teisėjo teisė ex officio ar vartotojo reikalavimu pripažinti nesÄ Å¾iningÄ sutarties sÄ lygÄ negaliojančia turi bÅ«ti įgyvendinama neatsižvelgiant į senaties terminÄ , galintį apriboti Å¡iÄ nacionalinio teismo teisę (2002-11-21 Sprendimas, C-473/00, Rink. p. I-10875, 36, 38 punktai).             Apibendrinant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , t.y. ex officio patikrinęs ir nustatęs, kad ieÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas” su atsakovu 2008-09-22, 2008-10-04 ir 2008-10-24 sudarytų iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarčių (toliau – Sutartys), 9.1 punktas, kuriame nustatomama standartinė salyga, jog ginčas sprendžiamas pagal UAB ,,Snoro lizingas“ buveinės vietÄ yra nesÄ Å¾ininga, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytÄ pareigÄ atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ , nustatyti tinkamÄ teismingumÄ bylose su vartotojais.

Kadangi atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta ieÅ¡kinyje nurodoma Kauno rajone Domeikavos seniÅ«nijoje Eigirgalos kaime, ginčo sprendimas Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai.            Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.           Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 2,80 Lt bylinėjimosi (paÅ¡to) iÅ¡laidos valstybės naudai.           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija n u t a r ė:Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-08-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-13494-596/2009 palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo UAB ,,Snoro lizingas“ (į.k. 124926897) atskirÄ jį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB ,,Snoro lizingas“ (į.k. 124926897) 2,80 Lt bylinėjimosi (paÅ¡to) iÅ¡laidas valstybės naudai.

           Kolegijos pirmininkė                                                                   Alma Urbanavičienė            Teisėjai                                                                                         Virginija Volskienė                                                                                                                                                                                   Petras Jaržemskis