A-442-2722-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2722/2012

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04650-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų H. H. (H. H.), D. A. ir UAB „Autofora“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovams H. H., D. A. ir UAB „Autofora“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 18 460 Lt vietinės rinkliavos, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenis ir 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašą bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad jam yra pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Teigė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi.

Paaiškino, kad atsakovas H. H. yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkas ir vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpį nuo vietinės rinkliavos įvedimo Klaipėdos mieste, t. y. nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto paskirtį, kuri Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta kaip pastatas – sandėlis.

Pabrėžė, jog atsakovas už minėtą laikotarpį apmokestintas 0,08 Lt metinės rinkliavos dydžio tarifu ir nuo rinkliavos įvedimo iki 2008 m. gruodžio 31 d. vietinė rinkliava yra lygi 82 Lt (apmokestinama pagal savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. T2-80 ir 2008 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. T2-233). Atsakovas už 2009 metus apmokestintas pagal 2008 m. gruodžio 23 d. savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-426 0,08 Lt/kv.m. metinės vietinės rinkliavos dydžio tarifu, kuris taikomas sandėliavimo ir žemės ūkio paskirties pastatams, išskyrus sandėlius, kuriuose vykdoma prekyba.

Teigė, jog pagal gautą žodinį pranešimą dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kontrolės (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pastato, 2009 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta komisija, kuri siekė patikrinti ir kontroliuoti komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Patikrinimo metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra vykdoma prekyba, todėl 2009 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akto pagrindu atsakovui buvo pakeistas metinės vietinės rinkliavos tarifas iš sandėliavimo ir žemės ūkio paskirties pastatams į sandėliavimo paskirties pastatams, kuriuose vykdoma prekyba taikomą tarifą – 4,48 Lt/kv.m.

Tokiu būdu susidariusi vietinė rinkliava už 2009 metus yra 9 189 Lt. Analogiškas tarifas taikytas ir 2010 metams – sandėliavimo paskirties pastatams, kuriuose vykdoma prekyba, todėl už 2010 metus vietinę rinkliavą sudaro 9 189 Lt. Atsakovui buvo siųsti mokėjimo pranešimai, tačiau jis nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė 18 460 Lt įsiskolinimas. Patalpos yra išnuomotos UAB „Autofora“ ir D. A., todėl nurodyta suma priteistina iš atsakovų solidariai.

Atsakovas H. H. su skundu nesutiko.

Nurodė, jog pareiškėjas jam pateikė sąskaitą, kurioje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą 2009 metais paskaičiuota pagal turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – sandėliavimo ir žemės ūkio paskirties pastatas, išskyrus sandėlius, kuriuose vykdoma prekyba. Tačiau teismui pareiškėjas pateikė sąskaitą, kurioje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą 2009 m. paskaičiuojama pagal kitokią statinio paskirtį – sandėliavimo paskirties pastatas, kuriame vykdoma prekyba, rinkliavos dydis – 4,48 Lt. Teigė, kad sandėlis neskirtas ir nepritaikytas prekybai, jis nuomojamas asmenims, kurie nevykdo prekybos, nekilnojamojo turto registro duomenys apie turto paskirtį nepaneigti ir neįrodyta aplinkybė, kad sandėlyje yra vykdoma prekyba. Manė, kad reikalavimas sumokėti vietinę rinkliavą kaip nekilnojamojo turto savininkui yra nepagrįstas, nes pagal teisės aktus šią rinkliavą turi mokėti atliekų turėtojai. Pabrėžė, kad sandėlio nuomininkai UAB „Autofora“ ir D. A. yra sudarę sutartis dėl atliekų išvežimo su UAB „Specialus autotransportas“ bei UAB „Švaros diena“. Atkreipė dėmesį į tai, kad buvo kreipęsis į pareiškėją dėl objekto patikrinimo ir 2010 m. vasario 10 d. buvo surašytas patikros vietoje aktas, kuriame konstatuota, kad sandėlio dalis išnuomota laivų detalių sandėliavimui, kita dalis – neišnuomota, prekyba sandėlyje nevyksta. Tvirtino, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis yra komunalinių atliekų gamintojas ar turėtojas, todėl nepagrįstai reikalaujama priteisti vietinę rinkliavą.

Atsakovas UAB „Autofora“ su skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad UAB „Autofora“, būdama patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininke, nebuvo informuota apie mokėjimo pranešimus bei apie įvestą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Manė, jog komunalines atliekas deklaruoti yra patalpų savininko pareiga, todėl byloje atsakovu turi būti vienintelis H. H.. Akcentavo, jog ne kartą kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos apie vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau pareiškėjas aiškios informacijos nesuteikė, paaiškino, kad atliekas deklaruoti turi patalpų savininkas.

Atsakovas D. A. su skundu taip pat nesutiko.

Manė, kad prievolę mokėti rinkliavą turi patalpų savininkas. Teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai taiko sandėliavimo paskirties pastatams, kuriuose vykdoma prekyba, taikomą tarifą, nes tarifas turi būti skaičiuojamas kaip sandėlio patalpoms.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė iš atsakovo D. A. 900 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., iš UAB „Autofora“ – 5 175 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., iš atsakovo H. H. – 12 385 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., bylos dalį dėl išlaidų ir metinių palūkanų priteisimo nutraukė.

Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog atsakovui H. H. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, unikalus Nr. 2195-5013-1019, 2051,19 kv. m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagrindinė tikslinė pastato naudojimo paskirtis – sandėliavimo. Todėl sprendė, kad atsakovas kaip nekilnojamojo turto savininkas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš nuomos sutarčių ir atsakovo D.

A. paaiškinimų, kad jis nuo 2007 m. sausio 22 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. iš H. H. nuomojosi 100 kv. m. patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriose vykdomi automobilių stiklų tamsinimo darbai, teismas nustatė, kad pastatas–sandėlis nebuvo naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, nurodytą viešajame registre, t. y. sandėliavimo. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog minėtose patalpose vykdoma prekyba ir jos nėra skirtos sandėliavimui, patvirtinama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2009 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktas Nr. ADM-462.

Įrodymų, paneigiančių šią faktinę aplinkybę, atsakovai nepateikė. Pabrėžė, kad byloje pateiktos fotonuotraukų kopijos taip pat patvirtina, jog patalpose vykdoma prekyba (užrašai: „kateriai, jachtos, kite, varikliai ir jų dalys“, „auto dalys“, „autoservisas/autodalys“, „automobilių dažymo reikmenys“ ir kt.). Pabrėžė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) požiūriu vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi komunalinių atliekų turėtojai, kuriais gali būti tiek nekilnojamojo turto savininkai, tiek ir naudotojai, todėl vertino, kad atsižvelgiant į atsakovų valdytų patalpų dydį, už 2008 m. iš atsakovo D.

A. priteistiną sumą sudaro 4 Lt (100 kv.m. nuomotos patalpos x 0,08 Lt/m2 (tarifas):2) (kadangi rinkliava skaičiuojama tik nuo 2008 m. liepos 1 d.), iš atsakovo UAB „Autofora“ priteistiną sumą už 2008 m. sudaro 23 Lt (575 kv. m. nuomotų patalpų dydis x 0,08 Lt/kv.m (tarifas):2), o iš atsakovo H. H. priteistiną sumą už vietinę rinkliavą 2008 m. sudaro 55 Lt (1376,19 kv. m. valdytų patalpų dydis x 0,08 Lt/kv.m. (tarifas):2). Atsižvelgiant į tai, jog 2009 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad patalpose vykdoma prekyba, todėl pagrįstai pareiškėjas vietinę rinkliavą už 2009 metus skaičiuoja taikydama tarifą sandėliavimo paskirties pastatams, kuriuose vykdoma prekyba – 4,48 Lt/kv.m.

Nurodė, kad už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovai apmokestinami sekančiai: D. A. 448 Lt (100 x 4,48), UAB „Autofora“ 2 576 Lt (575 x 4,48), o H. H. 6 165 Lt (1376,19 x 4,48). Už 2010 metus vietinė rinkliava taip pat skaičiuojama tarifu, taikomu sandėliavimo paskirties pastatams, kuriuose vykdoma prekyba, todėl iš D. A. priteistiną sumą už 2010 m. sudaro 448 Lt, iš UAB „Autofora“ – 2 576 Lt, iš H. H. – 6 165 Lt.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas H. H. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog pastato – sandėlio, unikalus Nr. 2195-5013-1019, 2051,19 kv. m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo. Todėl pareiškėjas turėjo paneigti ir nuginčyti nekilnojamojo turto registro duomenis. Teigia, kad prekyba – tai reglamentuojama veikla, todėl pareiškėjas, galėdamas naudotis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro ir kitų subjektų turimais duomenims, galėjo ir privalėjo įsitikinti, kad sandėlyje prekyba nevykdoma.

Ši veikla nėra įregistruota ir faktiškai nevykdoma, prekės neparduodamos, sąskaitos nėra išrašomos, nėra naudojami kasos aparatai, vykdomi atsiskaitymai ir t. t. Pažymėjo, kad byloje buvo nustatyta, jog jam priklausančių patalpų bendras plotas sudaro 2 052 kv. m. Iš jų 575 kv. m. yra išnuomoti UAB „Autofora ir 100 kv. m. – D. A.. Teismas darė išvadą, kad abu nuomininkai vykdo prekybinę veiklą ir iš abiejų priteisė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kaip iš asmenų, kurie vykdo prekybą.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas prekybinės veiklos nevykdė, nekilnojamojo turto registro duomenys, jog pastatas nėra skirtas prekybai, nepaneigti. Todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimo pagrindas ir dydis nustatyti nepagrįstai ir neteisingai. Teismas taip pat neturėjo pagrindo išvadai, jog likusi pastato dalis yra nuomojama, nes nuomos faktas nenustatytas. Mano, kad įrodė, jog pastatuose yra tik du nuomininkai, todėl jai pareiškėjas nori sandėlio savininkui priskaičiuoti vietinę rinkliavą kaip asmeniui, vykdančiam prekybą, jis turi įrodyti, kad tam yra pagrindas.

Pabrėžia, kad faktas, jog tik dalis patalpų buvo išnuomota, užfiksuotas ir pareiškėjo 2010 m. vasario 10 d. patikrose vietoje akte Nr. (8.17)-8R-42. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes šiuo atveju pareiškėjas turėjo įrodyti, jog visas pastatas yra naudojamas ir kad visame pastate vykdoma prekyba. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė vietinę rinkliavą iš dviejų pastato patalpų nuomininkų ir pastato savininko. Remiantis tokia logika, jei visas pastatas būtų išnuomotas, kaip teigė pirmosios instancijos teismas, vietinė rinkliava turėtų būti priteisiama tik iš nuomininkų.

Be to, jei patalpose būtų vykdoma prekybinė veikla, tai vietinė rinkliava turėtų būti mokama kaip už prekybinę veiklą ir rinkliavos mokėtojas būtų prekybinės veiklos vykdytojas, o ne patalpų savininkas. Tvirtina, kad nustatyti skirtingi rinkliavos dydžiai rodo, jog surinkta vietinė rinkliava privalo padengti su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Atliekų tvarkymo išlaidos, susijusios su pastato-sandėlio dalimi, kuri neišnuomota jokiai veiklai, akivaizdžiai negali būti tokios didelės kaip ir išlaidos, reikalingos komunalinių atliekų surinkimui ir tvarkymui, jei realiai vykdoma prekyba.

Apeliaciniu skundu atsakovas D. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria iš D. A. priteista 900 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo dalį dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš D. A. atmesti.

Nurodo Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 6, 10 ir 12 punktus bei teigia, kad vietinė rinkliava turėjo būti apskaičiuota statinio savininkui, nes D. A. kaip statinio savininkas ar naudotojas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ar Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje. Mano, kad nėra atsakingas už vietinės rinkliavos mokėjimą prieš pareiškėją, tačiau nuomos sutarties pagrindu, proporcingai naudojamam pastato dalies plotui, privalo statinio savininkui padengti visas su statinio išlaikymu susijusias išlaidas. Pažymi, kad pagal minėtų Nuostatų 26 punktą, mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal registro duomenų bazėje turimą adresą. Tačiau atsakovas nėra gavęs jokio pranešimo iš pareiškėjo apie jam priskaičiuotus mokesčius, kas patvirtina, kad atsakovas nebuvo registruotas duomenų bazėse kaip vietinės rinkliavos mokėtojas. Tvirtina, kad jokia prekybine veikla neužsiima ir nebuvo nustatyta, kad būtent atsakovas D. A. verčiasi prekyba. Be to, Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinė rinkliava yra apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto registre esančią įregistruotą statinio pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Autofora“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria iš UAB „Autofora“ priteista vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Teigia, kad būdamas dalies patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomininku, nebuvo informuotas apie 2008 m. rugpjūčio 29 d., 2009 m. lapkričio 18 d. ir 2010 m. sausio 12 d. mokėjimo pranešimus, įpareigojančius bendrovę sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat nebuvo informuotas apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą ir jo pakeitimus, kuriais buvo nustatyta vietinė rinkliava. Nurodo, kad ne kartą kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos apie vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teiravosi dėl galimybės mokėti vietinės rinkliavos mokestį pagal deklaruotų atliekų kiekį, tačiau pareiškėjas aiškiai ir suprantamai informacijos nepateikė. Patalpų savininkas apie privalomą mokėti tokio pobūdžio mokestį bei gautus pranešimus atsakovui tai pat nepranešė. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareiškėjas tinkamai informavo atsakovą apie galimus vietinės rinkliavos administravimo būdus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas su apeliaciniais skundais nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo atsakovams už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą Nr. T2-80, kuriuo patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus.

Šių Nuostatų 10 punkte buvo nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkėjas (šiuo atveju pareiškėjas UAB “Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“). Nuostatų 6 punktas numatė, kad vietinė rinkliava už komunaliniu atlieku surinkimą ir tvarkymą – tai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunaliniu atlieku surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunaliniu atlieku turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 12 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamas turtas, jo plotas, veiklos pobūdis; vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazę administruoja Klaipėdos regiono atlieku tvarkymo centras. Nuostatų 17 punkte pareiškėjui įtvirtinta atsakomybė už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą. Nuostatų priede apibrėžti vietinės rinkliavos dydžiai, kurie priklauso nuo patalpų paskirties (pvz., sandėliai), statinyje teikiamų paslaugų, asmens, vykdančio veiklą, teisinio statuso ir kt.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtino kitus Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, nustačiusi, kad jie įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d., bei pripažino nuo 2009 m. sausio 1 d. netekusiu galios 2007 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. T2-80. Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintus Nuostatus rinkliavos dydžio nustatymas iš esmės liko nepakitęs, t. y. mokesčio dydį lėmė patalpų paskirtis, statinyje teikiamų paslaugų rūšis.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo H. H. priteisti 18 460 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo vietinės rinkliavos įvedimo Klaipėdos mieste, t. y. nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 3-5). Atsakovui atsiliepime nurodžius, kad dalis patalpų išnuomota UAB „Autofora“ ir D. A., pareiškėjas patikslino skundo reikalavimą, prašydamas iš atsakovų H. H., D. A. ir UAB „Autofora“ priteisti 18 460 Lt vietinės rinkliavos (b. l. 62-65).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui H. H. nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, unikalus Nr. 2195-5013-1019, 2 051,19 kv. m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo (b. l. 153-154). Pateiktos 2008 m. kovo 3 d. ir 2009 m. kovo 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos ir subnuomos sutartys patvirtina, jog UAB „Autofora“ nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nuomojosi 575 kv. m. patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Įrodymų apie tai, kad UAB „Autofora“ patalpas nuomojosi ir 2010 m., byloje nepateikta. Tuo tarpu tai, kad atsakovas D. A. nuomojosi dalį patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatyta iš esmės vien iš paties D. A. paaiškinimo pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 182) bei H. H. atsiliepimo į skundą, iš kurių negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. A. nuomojosi būtent 100 kv.m. patalpų bei kad patalpos buvo nuomotos nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Be to, pirmosios instancijos teismo iš pareiškėjų už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. priteista vietinės rinkliavos suma paskaičiuota pritaikius sandėliams, pramoniniams garažams nustatytą 0,08 Lt/kv.m. dydžio tarifą, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto registro duomenis, jog pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo. Tačiau už 2009 m. ir 2010 m. priteista vietinės rinkliavos suma paskaičiuota pritaikius tarifą sandėliavimo paskirties pastatams, kuriuose vykdoma prekyba – 4,48 Lt/kv.m. (pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-426), konstatavus, jog patalpose (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vykdoma prekyba.

Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurių plotas 2 051,19 kv. m., nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. buvo vykdoma prekyba. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog minėtame pastate, 2009-2010 m. buvo vykdoma prekyba, rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2009 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo komisijos patikrinimo aktu Nr. ADM-462, kurio 2 punkte nurodyta, jog pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra vykdoma prekyba (b. l. 67), bei 2009-2010 m. darytomis pastato fotonuotraukomis (b. l. 49-58). Tačiau minėta 2009 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo komisijos patikrinimo akto išvada yra visiškai nemotyvuota, t. y. nenurodyta, kurioje pastato dalyje vykdoma prekyba, kokia prekyba vykdoma, kas tai patvirtina ar kaip tokia aplinkybė buvo nustatyta. Pateiktos fotonuotraukos, kuriose matosi iškabos ant pastato, taip pat nėra pakankamos išvadai, jog visame 2 051,19 kv. m. ploto pastate buvo vykdoma prekyba. Kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kuriose pastato dalyse buvo vykdoma prekyba, kokiu laikotarpiu ji buvo vykdoma, taip pat kokią konkrečiai prekybą galimai vykdė atitinkamas pastato dalis nuomoję UAB „Autofora“ ir D. A., byloje nėra. Duomenų apie tai, kad neišnuomotoje pastato dalyje pastato savininkas H. H. vykdė prekybą, byloje taip pat nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2009-2010 m. pastate, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo vykdoma prekyba, nėra pakankamai pagrįsta, atitinkamai skaičiuojant atsakovų mokėtinos vietinės rinkliavos dydį už 2009 m. ir 2010 m. pritaikytas 4,48 Lt/kv.m. tarifas kaip sandėliavimo paskirties pastatams, kuriuose vykdoma prekyba, nėra pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylos išsprendimui reikalingų įrodymų, dėl ko netinkamai ar nevisapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, jis naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismui nesurinkus visų įrodymų, kuriuos galėjo surinkti, kad būtų nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, pažeidžiamas ABTĮ 81 straipsnis (pvz., 2003 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1229/2003). Todėl nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi pasiūlyti pareiškėjui ir/ar atsakovams pateikti papildomus įrodymus, taip pat pats aktyviai dalyvauti papildomų įrodymų rinkimo procese (ABTĮ 81 straipsnis) ir juos vertindamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovų H. H. (H. H.), D. A. ir UAB „Autofora“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė