Legislator Case Law & Legislation
2365976d-70ea-43fd-a7ab-b422ee8b7ec6 AI generated

2365976d-70ea-43fd-a7ab-b422ee8b7ec6 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2365976d-70ea-43fd-a7ab-b422ee8b7ec6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K. K. kaltinamas tuo, kad jis vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdantį teisėjÄ dėl jo veiklos - nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., tikslus laikas nenustatytas, iÅ¡ Didžiosios Britanijos, tiksli vieta nenustatyta, iÅ¡siuntė paÅ¡tu Lietuvos Respublikos Seimo narei I. D., adresu (duomenys neskelbtini), o 2018 m. balandžio 28 d., 13.05 val., bÅ«damas Didžiojoje Britanijoje, tiksli vieta nenustatyta, naudodamasis nenustatytu elektroniniu prietaisu, iÅ¡ savo el. paÅ¡to adreso (duomenys neskelbtini) iÅ¡siuntė į el. paÅ¡tus, kurių adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kas laikytina informacijos pateikimu vieÅ¡ai, nes informacija buvo pateikta tretiesiems asmenims, jokiu bÅ«du nesusijusiems su K.

Legislator headnote

AI generated

2365976d-70ea-43fd-a7ab-b422ee8b7ec6 · Vilniaus apygardos teismas: Skunde nurodoma, kad K. K. kaltės klausimas baudžiamojoje byloje taip ir nepradėtas spręsti, baudžiamasis procesas yra vilkinamas. Kaltinamojo nuomone, nepagrįsta tirti asmens pakaltinamumÄ , nepradėjus tirti jo kaltės, todėl jis vykti į Vilniaus teismo psichinės sveikatos skyrių atsisakė. Asmens pakaltinamumo klausimas yra svarbus tik bausmės skyrimo stadijoje. Kadangi baudžiamoji byla vis nebuvo pradedama nagrinėti iÅ¡ esmės, K. K. atsisakė dalyvauti beprasmiuose teisiamuosiuose posėdžiuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Skundas Nr. 1S-388-312/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00022-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.1; 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.6; 2.1.16.1.2.2 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo K.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio ir dirbančio Didžiojoje Britanijoje, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyrusio, teisto, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnyje, skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui, terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 11 d., panaikinimo, n u s t a t ė :

1. K. K. kaltinamas tuo, kad jis vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdantį teisėjÄ dėl jo veiklos - nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., tikslus laikas nenustatytas, iÅ¡ Didžiosios Britanijos, tiksli vieta nenustatyta, iÅ¡siuntė paÅ¡tu Lietuvos Respublikos Seimo narei I. D., adresu (duomenys neskelbtini), o 2018 m. balandžio 28 d., 13.05 val., bÅ«damas Didžiojoje Britanijoje, tiksli vieta nenustatyta, naudodamasis nenustatytu elektroniniu prietaisu, iÅ¡ savo el. paÅ¡to adreso (duomenys neskelbtini) iÅ¡siuntė į el. paÅ¡tus, kurių adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kas laikytina informacijos pateikimu vieÅ¡ai, nes informacija buvo pateikta tretiesiems asmenims, jokiu bÅ«du nesusijusiems su K.

K. atžvilgiu vykstančiais teisminiais procesais, 2018 m. balandžio 28 d. raÅ¡tÄ , pavadintÄ â€žVIEÅ AS PAREIÅ KIMAS vykdant eksperimentÄ , įrodysiantį situacijos prieÅ¡iÅ¡kumÄ teisei“, kuriame pateiktas toks tekstas: „Lietuvos Respublikos parlamentare I. D.. Tamstai oficialiai pareiÅ¡kiu, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme teisingumÄ vykdantis teisėjo įgaliojimus ir statusÄ turintis mÅ«sų bendrapilietis pavadinimu (duomenys neskelbtini), kaip teisėjas yra niekingas bailus nusikaltėlis, invazinis ateivis, inkvizitorius, priklausantis organizuotai struktÅ«rai, kuri tikslingai ardo valstybės konstitucinę santvarkÄ , piktnaudžiaudami statusu ir galiomis sÄ moningai niekina elementaraus teisingumo sampratÄ , taip pastoviai kurstant nepasitikėjimÄ valstybe ir teise ir palaikant pastoviÄ Ä¯tampÄ Å¡alies gyventojų tarpe tam, kad bet kada bÅ«tų galima lengvai sugriauti ar paniekinti valstybę kaip demokratiÅ¡kÄ konstitucinę respublikÄ .

Žemesniojo socialinio sluoksnio bendrapiliečiams teisti didžioji dauguma mÅ«sų teisėjų sutartinai ir sÄ moningai naudoja XIV – XVI amžiuose Europoje naudotos justicijos sistemos – inkvizicijos metodus. Taip pareiÅ¡kiu todėl, kad teisėjas (duomenys neskelbtini) mano atžvilgiu 2016-07-26 yra pateikęs nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-21 valstybės vardu yra paskelbęs nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-12 yra pateikęs nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaip teisėjas akivaizdžiai nusikalstamai ir paÅ¡lemėkiÅ¡kai sudalyvavęs mano tolimesniame teisminiame procese.“, kas laikytina informacijos pateikimu raÅ¡tu, nes informacija pateikta raÅ¡ytinio dokumento pavidalu, kuris dėl minėto savo turinio užgauliai pažemino teisingumÄ vykdantį (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rÅ«mų teisėjÄ M.

P. dėl jo veiklos – 2016 m. liepos 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminis procesas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria baudžiamoji byla K. K. atžvilgiu pagal BK 232 straipsnį grÄ Å¾inta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminis procesas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal BK 232 straipsnį, paskiriant jam 45 parų areÅ¡to bausmę, ir 2017 m. birželio 29 d. nutarties teikime Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminis procesas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria netenkintas K.

K. pareiÅ¡kimas, nes užgaulaus pažeminimo faktÄ patvirtino tiek pats teisėjas M. P., tiek specialistas, atlikęs minėto teksto lingvistinį tyrimÄ . Å iais savo veiksmais K. K. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 232 straipsnyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pakeista į suėmimÄ ir paskelbta kaltinamojo paieÅ¡ka, iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. 2019 m. spalio 11 d. K. K. prisistatė į policijos įstaigÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 13 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis, kuria kaltinamajam K.

K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas Å¡ios kardomosios priemonės terminas vienam mėnesiui, jį skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 11 d. Skundžiama nutartimi kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 11 d. Savo sprendimÄ pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ Å¾emesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad, bÅ«damas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

3. Skundu aukštesnės instancijos teismui kaltinamasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį.

4. Skunde nurodoma, kad K. K. kaltės klausimas baudžiamojoje byloje taip ir nepradėtas spręsti, baudžiamasis procesas yra vilkinamas. Kaltinamojo nuomone, nepagrįsta tirti asmens pakaltinamumÄ , nepradėjus tirti jo kaltės, todėl jis vykti į Vilniaus teismo psichinės sveikatos skyrių atsisakė. Asmens pakaltinamumo klausimas yra svarbus tik bausmės skyrimo stadijoje. Kadangi baudžiamoji byla vis nebuvo pradedama nagrinėti iÅ¡ esmės, K. K. atsisakė dalyvauti beprasmiuose teisiamuosiuose posėdžiuose.

Kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo metu legaliai gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, teismas žinojo jo adresÄ . Be to, K. K. turėjo prokurorės Orijos Kolbienės leidimÄ laikinai iÅ¡vykti, kurio iki Å¡iol teismas nėra panaikinęs. Tokiu bÅ«du, iÅ¡vada, kad kaltinamasis buvo pasislėpęs, yra visiÅ¡kai neteisinga. K. K. esant ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengiant atvykti į teismÄ , byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama jam nedalyvaujant, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnyje.

Kaltinamojo dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose nėra būtinas, jis nekalbės tol, kol nebus apklausti liudytojai. Kaltinamasis mėnesį jau praleido būdamas suimtas, tačiau jokie procesiniai veiksmai byloje nėra atliekami.

5. Skunde taip pat pateikiami argumentai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Evelinos Petraitienės nuÅ¡alinimo ir jos veiksmų, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , jam paskirto psichinės bÅ«klės tyrimo pagrįstumo.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundÄ atmesti. Skundas atmestinas.

7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, pateikta skundo nagrinėjimui, daro iÅ¡vadÄ , kad joje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog K.

K. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 232 straipsnyje. Minėti duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiojo ir iÅ¡ dalies paties kaltinamojo apklausų protokoluose, specialisto iÅ¡vadoje, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. BÅ«tina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, nevertina baudžiamojoje byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, šį klausimÄ spręs baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjantis teismas.

Taip pat Å¡io skundo nagrinėjimo dalyku nėra ir kaltinamajam paskirto psichinės bÅ«klės tyrimo pagrįstumo, baudžiamojo proceso trukmės bei baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimo vertinimas, todėl dėl Å¡ių skundo argumentų teismas nepasisako. Å iuo metu tam, kad taikyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Tiek, kiek duomenys yra patikrinti nagrinėjant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimÄ , yra pakankamas pagrindas kaltinti K. K. jį inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia taikyti jam griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

8. Už K. K. inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯statyme numatyta didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, yra ir BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta sÄ lyga paskirti kaltinamajam griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, nes Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese).

9. Kaip suėmimo taikymo pagrindÄ , žemesnės instancijos teismas nurodo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ pagrindÄ , kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Nors K. K. turi deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, tačiau nuolatinė jo gyvenamoji ir darbo vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Kaltinamasis yra iÅ¡siskyręs. Å ios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad K. K. su Lietuvos Respublika tvirti socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai nesieja, į teisiamuosius posėdžius jis nuolat atvykdavo iÅ¡ Didžiosios Britanijos, nusikalstama veika taip pat galimai padaryta jam esant Didžiojoje Britanijoje, kas tik patvirtina, kad Å¡ioje valstybėje yra asmens ekonominių ir socialinių interesų centras.

Tikimybę, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigÅ«nų, sustiprina ir tai, kad kaltinamasis jau yra pažeidęs jam paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti sÄ lygas, buvo paskelbta jo paieÅ¡ka, iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. Sutiktina, kad kaltinamajam buvo duotas leidimas iÅ¡vykti, vis dėlto, toks leidimas nesuteikia teisės Å¡aukiamam atsisakyti atvykti į teismÄ arba savavaliÅ¡kai pasirinkti, kuriuose proceso veiksmuose dalyvauti.

Dėl kaltinamojo atsisakymo dalyvauti bylos nagrinėjime toks nagrinėjimas buvo sutrukdytas (teisiamieji posėdžiai nevyko). Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis teigė, kad teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvaus tik tuo atveju, jeigu jie vyks teisėtai. Taigi, akivaizdu, kad K. K. ir pats pripažįsta, kad jis vengs proceso, jeigu, jo subjektyviu įsitikinimu, procesas bus netinkamas. Skunde kaltinamasis nurodo, kad jo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime nėra bÅ«tinas, vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad kaltinamasis neturi teisės spręsti, kas turi pareigÄ dalyvauti bylÄ nagrinėjant teisme, o kas tokios pareigos neturi.

BPK 433 straipsnyje numatyta, kad byla nedalyvaujant kaltinamajam gali bÅ«ti nagrinėjama Å¡io Kodekso 246 straipsnyje numatytu atveju. KlausimÄ , ar galima nagrinėti bylÄ nedalyvaujant kaltinamajam, teisėjas iÅ¡sprendžia rengdamas bylÄ nagrinėti teisme. Taigi, nepaisant to, kad BPK 246 straipsnyje yra numatyta, kad nagrinėti bylÄ , kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismÄ , net ir tokiu atveju klausimÄ , ar įmanomas efektyvus bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant, sprendžia teismas.

Tai patvirtina ir BPK 246 straipsnio nuostata, kad tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam teisingai iÅ¡spręsti bylÄ neįmanoma, bylos nagrinėjimas atidedamas. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo veiksmų (perduodant bylÄ teisiamajam posėdžiui nutarta Å¡aukti kaltinamÄ jį, vėliau dėl jo nedalyvavimo teisiamieji posėdžiai buvo atidedami, paskelbta kaltinamojo paieÅ¡ka), teismas laiko kaltinamojo dalyvavimÄ bylos nagrinėjime bÅ«tinu. Svarbu pažymėti, kad baudžiamojo proceso metu turi bÅ«ti įvertintas asmens pakaltinamumas, nes ta yra vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų subjekto požymių.

Skirtingai nei nurodo kaltinamasis, Å¡is klausimas reikÅ¡mingas ne bausmės skyrimui, bet asmens pripažinimui kaltu, t. y. nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymui. Nagrinėjamu atveju, yra nutarta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriuje atlikti K. K. psichinės bÅ«klės tyrimÄ , siekiant nustatyti, ar tikslinga asmeniui skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kaltinamasis įpareigotas atvykti tokiam tyrimui į įstaigÄ .

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų, taip pat ir iÅ¡ skundo turinio, kaltinamasis kategoriÅ¡kai atsisako tirtis psichinę bÅ«klę. Tokio tyrimo vengimas gali bÅ«ti vienu iÅ¡ motyvų jam slėptis nuo teisėsaugos institucijų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, pagrįstai taikė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo taikymo pagrindÄ , nes nagrinėjamu atveju, yra bÅ«tina apriboti kaltinamojo laisvę ir taip užtikrinti jo dalyvavimÄ teismo procese.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminÄ , taip pat vadovavosi BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kad įtariamasis gali trukdyti procesui. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, taip pat, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ numatyta, kad Å¡ių aplinkybių sÄ raÅ¡as yra iÅ¡samus. Taigi, Å¡is straipsnis negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai, o trukdymas atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę jame nenumatytas. Tokiu bÅ«du, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas kaltinamajam K. K. buvo pratęstas nepagrįstai. Vis dėlto, pažymėtina ir tai, kad suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvÅ«s, todėl Å¡ios kardomosios priemonės taikymui pakanka vieno jų.

11. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai. SkundÄ nagrinėjantis teismas mano, kad Å¡iuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikÅ¡mingiems ir pakankamiems suėmimo paskyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, nurodančios, kad niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeistos ir nuo teismų praktikos nenukrypta.

Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį kaltinamojo K. K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis BPK 119, 121-123, 130 straipsniais, n u t a r i a : Kaltinamojo K. K. skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Gintaras Dzedulionis Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Laureta Ulbienė