2024-06-03 Nr. CB-3571-2-68-3-03376-2023-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-2126

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03376-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 24 d. paduotu suinteresuotų asmenų (išieškotojų) P. C., I. C., A. D., S. D., R. K. ir V. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas antstolis Rimantas Vižainiškis kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkei UAB „Kijota“ ir jos vadovui R. B. po 300 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną iki bus įvykdytas teismo sprendimas išieškotojų S. D., A. D., I. C., P. C., V. K. ir R. K. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1071-1080/2022 nevykdymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei UAB „Kijota“ atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys (išieškotojai) S. D., A. D., I. C., P. C., V. K. ir R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį, ir išspręsti klausimą iš esmės:

1) skirti skolininkei UAB „Kijota“ ne mažiau kaip 69 300 Eur baudą ir skirti papildomai skolininkės UAB „Kijota“ vadovui R. B. ne mažiau kaip 69 300 Eur baudą bei ją priteisti išieškotojų S. D., A. D., I. C., P. C., V. K. ir R. K. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1071-1080/2022 nevykdymą;

2) nepatenkinus pirmojo išieškotojų prašymo, panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Suinteresuotų asmenų (išieškotojų) S. D., A. D., I. C., P. C., V. K. ir R. K. kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuotų asmenų (išieškotojų) S. D., A. D., I. C., P. C., V. K. ir R. K. kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, pagal kurią išnagrinėjęs antstolio pareiškimą dėl baudos skolininkui skyrimo teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Byloje nebuvo svarbių priežasčių, kad skolininkė negalėjo įvykdyti teismo sprendimo ar bent pradėti vykdyti teismo sprendimo dalį.

2. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1071-1080/2022 skolininkė įpareigota pašalinti konkrečius trūkumus, kurie yra nurodyti 2021 m. vasario 18 d. ir 2021 m. balandžio 16 d. techninės būklės apžiūros aktuose, t. y. skolininkė įpareigota pašalinti infiltracinio šulinio ir jo įrengimo defektus. Didžioji dalis įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų statybinių defektų, kuriuos skolininkė buvo įpareigota pašalinti, ir jų pašalinimas (grunto pašalinimas, statybinių atliekų pašalinimas iš infiltracinio šulinio, žiedų sujungimas, skylių žieduose užsandarinimas, vamzdžio pajungimas) apskritai neturi nieko bendra su geologinių tyrimų įregistravimu, ką nepagrįstai sureikšmino pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Taip teismai visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, ir pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad skolininkės inicijuota teismo ekspertizė nepateikė išvados, jog teismo sprendimas negali būti įvykdomas (kad jo neįmanoma įvykdyti), t. y. ekspertizės išvados iš esmės nepatvirtino atitinkamų skolininkės atsikirtimų.

3. Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas). Teismai nukrypo nuo šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos. Teismai nepagrįstai nekonstatavo, kad geologinių tyrimų ataskaita, kurią siekė registruoti skolininkė, neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ reikalavimų. Dėl UAB „Geopra“ geologinių tyrimų ataskaitos byloje Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius A. N. pateikė ekspertinę išvadą, kurioje nustatyta, kad UAB „Geopra“ geologinių tyrimų ataskaitoje neatliko reikalingų atlikti darbų, tarp jų pagal techninę užduotį neparengė projektinių tyrimų naujai nesudėtingų statinių statybai, atlikti inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai neatitinka STR 1.04.02:2011 41, 45 punktų reikalavimų. Teismai nepagrįstai nesirėmė ekspertine išvada, nors STR 1.04.02:2011 reikalavimų neatitinkančios ataskaitos apskritai nebuvo galima registruoti.

4. Skolininkė neginčija, jog išieškotojams neišsiuntė nei vieno registruoto laiško su sutikimais dėl geologinių tyrimų įregistravimo. Be to, statybos profesionalė skolininkė tinkamai nepaaiškino išieškotojams (vartotojams), kam tie sutikimai apskritai reikalingi, nors išieškotojai, nusipirkę gyvenamuosius namus, yra vartotojai, turintys įstatyme įtvirtintas teisių garantijas (CK 6.350-6.370 straipsniai).

5. Teismo sprendimo nevykdymas sukėlė reikšmingą neigiamą poveikį išieškotojų ir jų mažamečių vaikų teisėtiems interesams, nes trys šeimos turi riboti vandens naudojimą, kad kuo lėčiau prisipildytų neveikiantys šuliniai; šeimos turi nuolatos stebėti nuotekų lygį šulinyje, kad jis nepersipildytų, nes tada sutrinka valymo įrenginio darbas ir reikia kviesti prižiūrinčią įmonę, kad vėl sureguliuotų valymo procesą; šeimos negali leisti vaikams prisileisti vonią, nes to neleidžia neveikiantys šuliniai; po kiekvieno didesnio lietaus reikia atidarinėti šulinį ir tikrinti, kiek pakilo nuotekos, ar nereikia jo išsiurbti; reikia nuolat tikrinti nuotekų lygį; dėl to šeimos ir ypač mažamečiai vaikai patiria stresą; ir kt.

6. Išieškotojai vertina, kad dėl skolininkės neteisėtų veiksmų patirta turtinė ir neturtinė žala sudaro 173 359 Eur: visų trijų šeimų bendrai patirta turtinė žala sudaro 52 902 Eur; išieškotojų ir jų šeimos narių patiriami nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai tęsiasi jau daugiau nei 2 metus, kiekvienas iš išieškotojų šeimos narių savo per dieną patirtą neturtinę žalą vertina 15 Eur. Kadangi yra 6 išieškotojai ir jie turi 5 vaikus, dėl to iš viso yra 11 išieškotojų šeimos narių, kurie patyrė neturtinę žalą. Todėl kiekvieno iš jų patirta neturtinė žala sudaro po 10 950 Eur, o visų 11 šeimos narių bendrai patirta neturtinė žala sudaro 120 450 Eur.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė