2361fcaa-8fc3-41a7-91fd-ec9bcdeb3b2f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-54/2012Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 35.6.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo GailiÅ«no ir Konstantino Gurino, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „IKAS Projekt“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2599-661/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „IKAS Projekt“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Bankrutuojanti UAB „IKAS Projekt“ kreipėsi į teismÄ Â su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pagal CK 6.66 ir CK 1.80 straipsnius UAB „IKAS Projekt“ atsakovui UAB „BITĖ Lietuva“ įvykdytÄ sandorį, įformintÄ 2005 m. lapkričio 25 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra KI Nr. 0000001093, pripažinti negaliojančiu, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt ir procesines palÅ«kanas.2009 m. liepos 28 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos mėn. 16 d. nutartimi UAB „IKAS Projekt“ (buvęs pavadinimas - UAB „Arco Real Estate“) iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“ (toliau - administratorius).

Administratorius, patikrinęs bankrutuojančios įmonės buhalterinius-finansinius dokumentus ir sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nustatė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo 2008 m. vasario mėn. 27 d. sudarytu susitarimu Nr. PMJA20080227-2 ieÅ¡kovas įsipareigojo 17 mėnesių naudotis atsakovo teikiamomis judriojo ryÅ¡io paslaugomis ne mažiau kaip su 61 abonentu. Pagal susitarimo 3 punktÄ , ieÅ¡kovas, pažeidęs susitarimo 1 punkte nustatytÄ Ä¯sipareigojimÄ , už kiekvienÄ pažeidimo atvejį, t. y. už kiekvienÄ ankščiau laiko atjungtÄ abonentÄ , įsipareigojo mokėti atsakovui mėnesinę 70 Lt baudÄ nuo pažeidimo dienos iki nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos bei atlyginti dėl sutarties pažeidimo patirtus nuostolius, kiek jų nepadengia baudos suma. 2008 m. lapkričio 13 d. ieÅ¡kovas pranešė atsakovui, kad nuo 2008 m. gruodžio 1 d. nutraukia sutartį. 2008 m. lapkričio 25 d. atsakovas pateikė ieÅ¡kovui kreditinę-debetinę PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ KI Nr. 0000001093 10 000 Lt baudos už sutarties nutraukimÄ sumokėjimui.

TÄ pačiÄ dienÄ baudÄ atsakovui ieÅ¡kovas sumokėjo. Administratoriaus nuomone, Å¡iuo sandoriu buvo pažeistos kitų ieÅ¡kovo kreditorių teisės, nes tuo metu bendrovė buvo nemoki, todėl mokėjimus privalėjo vykdyti pagal Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme (toliau - LMETÄ®) ir CK 6.923 straipsnio 2 dalyje numatytÄ eiliÅ¡kumÄ . Jokio imperatyvo pirmoje eilėje patenkinti atsakovo reikalavimÄ nebuvo. Be to, ieÅ¡kovui nebuvo prievolės nutraukti susitarimÄ ir mokėti atsakovui baudÄ .

Įmonės valdymo organai, žinodami, kad bendrovė yra nemoki, veiklos nebevykdys, turi didelių įsiskolinimų kreditoriams, visų pirma privalo atsiskaityti su darbuotojais, jau ginčo sandorio metu pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnį privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šalių sudarytas sandoris turėjo įtakos ieškovo nemokumui, nes dėl šio sandorio bendrovės turtas ženkliai sumažėjo, o sumokėjus netesybas buvo tik iš dalies padengtas įsipareigojimas vienam kreditoriui.

IeÅ¡kovui yra pareikÅ¡ti 2 843 019,21 Lt dydžio reikalavimai, iÅ¡ jų 221 513,62 Lt pirmos eilės kreditorių. Atsakovas, reikalaudamas sumokėti baudÄ dėl susitarimo nutraukimo, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo kreditorių interesus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 968 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris nelėmė ieÅ¡kovo nemokumo ir juo nebuvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui, todėl nenustatė bÅ«tinų Pauliano ieÅ¡kinio sÄ lygų ir ginčo sandorio nepripažino negaliojančiu. Teismas sprendė, kad ginčijama 10 000 Lt suma, kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui nutraukęs sutartį, buvo kompromisinė, nes pagal susitarimÄ , ieÅ¡kovas atsakovui turėjo sumokėti apie 50 000 Lt baudÄ . Teismo vertinimu, neprotinga bÅ«tų pripažinti, kad kiekvienas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininko sudarytas sandoris pažeidžia kreditorių teises ir kad actio Pauliana pagrindu jis turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

BUAB „IKAS Projekt“ bendras kreditorinis reikalavimas siekia 2 713 603 Lt (b.l. 9), todėl teismas nenustatė pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl 10 000 Lt vertės sandorio kreditorių interesai bÅ«tų bent kiek ženkliau pažeisti. Teismas sprendė, kad sumokant mažesnę, nei sutartyje numatytÄ baudÄ , ieÅ¡kovo kreditorių interesai buvo apsaugoti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas BUAB „IKAS Projekt“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, nes neįvertino visų įrodymų ir aplinkybių, nepakankamai įsigilino į bylos esmę, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .2. Teismas neįvertino, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas nutraukė savo veiklÄ , nes buvo nemokus, kadangi mokėtinos sumos ir turimi įsipareigojimai kreditoriams buvo ženkliai didesni už pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. 2008 m. lapkričio mėn. bendrovė atleido 18 darbuotojų, kuriems įsipareigojo sumokėti darbo užmokestį ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas; bendrovėje liko dirbti tik direktorius ir vyr. buhalterė. 2008 m. lapkričio 17 d. bendrovė prašė LR Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutÄ panaikinti įmonei iÅ¡duotÄ turto vertintojo kvalifikacijos atestatÄ , pranešė bankams apie turto vertinimo paslaugų teikimo nutraukimÄ .

Ginčijamu sandoriu ieÅ¡kovas neteko lėšų, kuriomis turėjo atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais. Å iuo sandoriu buvo pažeista specialiame įstatyme nustatyta mokėjimų eilės tvarka, tai reiÅ¡kia, kad buvo pažeistos kitų ieÅ¡kovo kreditorių teisės ir teisėti interesai (CK 6.66 str. 1 d.). BÅ«damas nemokus ginčijamu sandoriu ieÅ¡kovas sumokėjo baudÄ paskesnės eilės kreditoriui, tokiu bÅ«du suteikdamas jam nepagrįstÄ pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius, kas reiÅ¡kia jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ (CK 6.66 str. 1 d.).

TokiÄ kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo vertinimo teismų praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-361/2009, Nr. 3K-3-94/2010, Nr. 3K-3-105/2009, Nr. 3K-3-17/2006. Todėl teismas neteisingai nustatė, kad dėl ginčo sandorio įvykdymo nesumažėjo ieÅ¡kovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio. Analizuojamos situacijos vertinimui neturi teisinės reikÅ¡mės aplinkybė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas likus aÅ¡tuoniems mėnesiams iki bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo.

3. Nuo 2008 m. spalio 21 d. iki lapkričio 17 d. ieÅ¡kovas nutraukė sutartis ir su kitais kontrahentais, tačiau netesybas sumokėjo tik iÅ¡skirtinai atsakovui ir dar dviems įmonėms, kurioms administratorius yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kitiems subjektams, su kuriais nutraukė sutartis, netesybų ieÅ¡kovas nemokėjo, o jas sumokėdamas atsakovui suteikė Å¡iam kreditoriui nepagrįstÄ pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius.4. Teismo iÅ¡vados, kad atsakovui sumokėjus mažesnę, nei sutartyje sulygta, baudÄ , kitų ieÅ¡kovo kreditorių teisės ir teisėti interesai ne tik nebuvo pažeisti, bet ir apginti, yra nepagrįstos.

Sumokėdamas baudÄ už sutarties nutraukimÄ , ieÅ¡kovas neteko lėšų, kurios pagal LMETÄ® ir CK 6.923 straipsnį turėjo bÅ«ti skirtos atsiskaitymui su pirmesnės eilės kreditoriais. Ä®monei netekus lėšų, kurios turėjo bÅ«ti skirtos atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais, Å¡ie inicijavo bankroto bylos darbdaviui iÅ¡kėlimÄ . IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , kreditoriniai netesybų reikalavimai yra ginčijami ir, atsižvelgiant į protingumo bei teisingumo kriterijus, teismo mažinami (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Be to, pagal Ä®BÄ® 35 straipsnio 1 dalį, reikalavimai dėl netesybų yra tenkinami tik antrame etape trečiÄ ja eile, o tai reiÅ¡kia, kad kitų kreditorių interesams baudos sumažinimas neturėjo jokios įtakos.

5. Paslaugų tiekėjui, teikiančiam paslaugas vieÅ¡osios sutarties pagrindu, yra taikomas reikalavimas sudaryti sutartį su kiekvienu asmeniu, tačiau įstatymas nenustato imperatyvų dėl netesybų reikalavimo. Sudarant ir įvykdant sandorį, neturi bÅ«ti pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai (CK 1.137 str. 3 d.). Ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieÅ¡kovo kreditorių teisės ir teisėti interesai, dėl ko ginčijamas sandoris turėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ne tik pagal CK 6.66 straipsnį, bet ir pagal CK 1.80 straipsnį. Ginčo sandorio pagal CK 1.80 straipsnį, kurį taikyti prašė ieÅ¡kovas, teismas neįvertino ir dėl to skundžiamame sprendime nepasisakė. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „BITĖ Lietuva“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas pagrįstai sprendė, kad sandorio negaliojimui actio Pauliana atveju, be eilės kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, turi bÅ«ti nustatyta, kad juo buvo pažeistos kreditorių teisės. Sandoris laikomas pažeidusiu kreditoriaus teises, jei dėl jo skolininkas tampa nemokus, arba, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės. Nagrinėjamu atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad ginčijamas 10 000 Lt vertės sandoris lėmė įmonės nemokumÄ .

Kompromisiniu susitarimu, vietoje 50 000 Lt ieÅ¡kovas sumokėjo 10 000 Lt baudÄ , todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo sandoriu buvo ženkliai pažeisti kitų kreditorių interesai, prieÅ¡ingai - sumokant mažesnę nei sutartyje sulygtÄ baudos sumÄ už sutarties nutraukimÄ , kreditorių interesai buvo apginti.2. PrieÅ¡ sudarydamas 2008 m. vasario 27 d. susitarimÄ , atsakovas neturėjo duomenų apie ieÅ¡kovo sunkiÄ turtinę padėtį ar bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir, atsižvelgdamas į laiku vykdomus atsiskaitymus už suteiktas paslaugas, pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovas yra pajėgus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir kad sudarytu susitarimu nebus pažeisti jo kreditorių interesai.

Atsakovo nuomone, bendrovės nemokumÄ lėmė ne atsakovui sumokėta 10 000 Lt sankcija, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčo susitarimÄ negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 2 dalies pagrindu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. vasario 27 d. atsakovas su ieÅ¡kovu sudarė judriojo ryÅ¡io paslaugų teikimo sutartį, kurios susitarimo 1 punktu ieÅ¡kovas įsipareigojo naudotis atsakovo teikiamomis paslaugomis septyniolika mėnesių ne mažiau kaip Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienam abonentui (11 b. l.). Už Å¡io įsipareigojimo pažeidimÄ , t. y. už kiekvienÄ ankščiau laiko atjungtÄ abonentÄ , ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti atsakovui baudÄ â€“ 70 Lt per mėnesį nuo pažeidimo dienos iki įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos, ir atlyginti dėl sutarties pažeidimo patirtus nuostolius, kurių nepadengia bauda (Susitarimo 3 p.). 2008 m. lapkričio 13 d. ieÅ¡kovas pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovo iniciatyva nuo 2008 m. gruodžio 1 d. (12 b. l.). 10 000 Lt baudos už sutarties pažeidimÄ mokėjimui 2008 m. lapkričio 25 d. atsakovas iÅ¡rašė ieÅ¡kovui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuriÄ tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas apmokėjo (13, 14-15 b. l.). 2009 m. liepos 16 d. nutartimi pagal darbuotojų ir vadovo ieÅ¡kinį teismas iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui bankroto bylÄ (9 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo bankroto administratorius ginčijo baudos sumokėjimÄ atsakovui Pauliano ieÅ¡kiniu ir CK 1.80 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skolininko atsiskaitymo su vienu kreditoriumi aplinkybes, nenustatė kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimo, todėl konstatavo vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų reikalavimui, pareikÅ¡tam actio Pauliana pagrindu, patenkinti nebuvimÄ ir ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovo, kvestionuojančio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinio skundo pagrindÄ sudaro netinkamas actio Pauliana instituto aiÅ¡kinimas ir taikymas, netinkamas įrodymų vertinimas, visų ieÅ¡kovo reikalavimų neiÅ¡sprendimas.

Dėl actio Pauliana pagrindu pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo Pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Å iame įstatyme nereglamentuojami savarankiÅ¡ki sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – prieÅ¡ingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 14 p.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administratorius, įgyvendindamas pareigÄ ginti visų kreditorių interesus, prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir actio Pauliana instituto, reglamentuoto CK 6.66 straipsnyje, pagrindu.

Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). Actio Pauliana taikoma esant tam tikroms sÄ lygoms: pirmiausia kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui; antra, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; trečia, skolininkas Å¡io sandorio neprivalėjo sudaryti; ketvirta, skolininkas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes žino ar turi žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; penkta, ieÅ¡kinys dėl sandorio negaliojimo pareiÅ¡kiamas per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ;

Å¡eÅ¡ta, trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas; septinta, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti.Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas actio Pauliana instituto pagrindu, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra CK 6.66 straipsnyje nustatytos Pauliano ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad baudos atsakovui mokėjimo metu atsakovo skolininkas (ieÅ¡kovas) turėjo didelės sumos pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių tuo metu galiojančios reikalavimo teisės yra teismo patvirtintos ieÅ¡kovo bankroto byloje.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčijamu atsiskaitymu nebuvo pažeistos ieÅ¡kovo kreditorių teisės. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali bÅ«ti pažeistos kreditoriaus teisės: jeigu dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi bÅ«ti vertinama pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamos bylos duomenys liudija, kad pagal 2007 ir 2008 metų balansus ieÅ¡kovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ženkliai virÅ¡ijo turimo turto vertę (16-17 b. l.).

Laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 21 d. iki lapkričio 17 d. ieÅ¡kovas pranešė visiems savo kontrahentams, tarpe jų ir atsakovui, apie sutartinių santykių nutraukimÄ , inicijavo darbo sutarčių su darbuotojais nutraukimÄ , prašė įmonei iÅ¡duoto turto vertintojo kvalifikacijos atestato panaikinimo, kreipėsi į draudikÄ dėl turto vertinimo veiklos draudimo sutarties nutraukimo (18-29, 83-121 b. l.). Å io aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas nebeketino toliau vykdyti veiklos ir siekė jÄ nutraukti.

Baudos sumokėjimo atsakovui metu – 2008 m. lapkričio 25 d. ieÅ¡kovas turėjo 35 752,87 Lt pradelstų įsipareigojimų darbuotojams ir     419 257,63 Lt - Å«kio subjektams, bendra pradelstų įsipareigojimų suma sudarė 455 010,50 Lt, kai tuo tarpu pagal 2008 metų balansÄ Ä¯monė valdė tik 132 088 Lt vertės turtÄ (17, 145, 148 b. l.). Teismų informacinės LITEKO sistemos duomenys liudija, kad pareiÅ¡kimas iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ teismui buvo pateiktas 2009 m. vasario 17 d.

Bankroto bylos iniciatoriais buvo įmonės darbuotojai ir jos vadovas, kuris pripažino 2 713 603 Lt įmonės įsiskolinimus kreditoriams. Spręsdamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , teismas, įvertinęs 2009 m. balandžio 30 d. balanso duomenis, konstatavo akivaizdų ieÅ¡kovo nemokumÄ (9 b. l.). Nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad piniginės prievolės mokėti baudÄ atsakovui vykdymo metu įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams ir kontrahentams, tačiau, turėdama sÄ skaitoje lėšų, kurių kitiems pinigų gavėjams buvusiems įsipareigojimams įvykdyti vienu metu nepakako, atsiskaitė su vienu kreditoriumi (atsakovu), o su kitais kreditoriais, tarpe jų ir darbuotojais, kuriems įsiskolinimai buvo pradelsti, net ir iÅ¡ dalies neatsiskaitė ir Å¡ie yra įraÅ¡yti į kreditorių sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovo bankroto byloje (14-15, 145, 148, 151-155 b. l.).

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčo sandoris neabejotinai pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teises, nes bÅ«damas faktiÅ¡kai nemokus ir turėdamas kitiems kreditoriams neįvykdytų įsipareigojimų, kurių vykdymo terminas buvo suėjęs, ieÅ¡kovas suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui ir sumažino kitų pagal LaikinÄ jį mokėjimų eilės tvarkos įstatymÄ pirmumo teisę turinčių kreditorių - darbuotojų galimybę gauti bent dalinį savo reikalavimų patenkinimÄ .

Darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ , kolegija remiasi ir kasacinio teismo formuojama praktika, kad ilgai trunkantis piniginės prievolės nevykdymas kreditoriams dėl to, kad skolininkas, turėdamas finansinių sunkumų, suteikia pirmenybę vienam kreditoriui ir atsiskaito tik su juo, taip pat pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „NatÅ«ralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010).

Aplinkybė, kad dėl pasiekto kompromiso ieÅ¡kovas sumokėjo mažesnę, nei pagal sutartį priklausytų, baudÄ , nepaneigia kitų ieÅ¡kovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo tuo aspektu, kad atsakovui buvo suteikta privilegija savo reikalavimo patenkinimÄ gauti ankščiau už pirmumo teisę turinčius kreditorius, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti ir nei iki bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo, ieÅ¡kovo bankroto procese nėra patenkinti. Tai liudija teismų informacinėje LITEKO sistemoje esantys ieÅ¡kovo bankroto bylos duomenys (153-155 b. l.).

Toks sumokėtos baudos dydžio vertinimas nagrinėjamos situacijos kontekste paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad ginčo mokėjimu ne tik nebuvo pažeistos, bet buvo apgintos ieÅ¡kovo kreditorių teisės. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad mažesnis baudos dydis neturėjo įtakos kreditorių interesams ir dėl to, kad pagal Ä®BÄ® 35 straipsnio 1 dalį, reikalavimai dėl netesybų yra tenkinami tik antrame etape trečiÄ ja eile.Ginčijamas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti.

Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iÅ¡ imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovo pareigos mokėti atsakovui baudÄ ankščiau už neįvykdytus pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams buvimÄ . Sandorio Å¡alių pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai numato įstatymas (CK 6.158 str. 1 d.).

Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo vertinimo, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.

„Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimÄ sandorio Å¡aliai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A.

S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; ir kt.). IeÅ¡kovo įvykdytas PVM sÄ skaita faktÅ«ra įformintas Å¡alių susitarimas, reikalaujantis ieÅ¡kovÄ sumokėti atsakovui mažesnę nei paslaugų teikimo sutartyje numatyta baudÄ už sutarties pažeidimÄ , yra atlygintinis sandoris, todėl kreditorių interesais Pauliano ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovo bankroto administratorius turi įrodyti prievolės įvykdymÄ gavusio atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ (CPK 178 str.).

Vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R.

G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006). SÄ Å¾iningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ir įstatymas. Tokie duomenys gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ pokalbio su sandorį sudarančia kita Å¡alimi arba jo atstovu, iÅ¡ registrų, kitų Å¡altinių (oficialių ar privačių). Kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus pirmosios instancijos teismo ir atsakovo argumentus dėl sÄ Å¾iningo atsakovo elgesio vieÅ¡osios sutarties su ieÅ¡kovu sudarymo metu, nes netesybų mokėjimÄ numačiusi sutarties sÄ lyga nėra nagrinėjamo ginčo dalykas.

Nagrinėjamu atveju svarbus atsakovo elgesio po ieÅ¡kovo praneÅ¡imo apie judriojo ryÅ¡io paslaugų sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ , o ne netesybas numačiusio susitarimo sudarymo metu, vertinimas. Byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 27 d. susitarimu prie tos pačios datos sutarties ieÅ¡kovas įsipareigojo septyniolika mėnesių naudotis atsakovo teikiamomis judriojo ryÅ¡io paslaugomis ne mažiau kaip Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienam abonentui, o už kiekvienÄ ankščiau laiko atjungtÄ abonentÄ mokėti atsakovui susitarime numatytu bÅ«du skaičiuojamÄ baudÄ .

Å alys pripažįsta faktÄ , kad ieÅ¡kovui nutraukus sutartį prieÅ¡ terminÄ , pagal susitarimÄ jis turėjo mokėti atsakovui apie 50 000 Lt dydžio baudÄ (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Po ieÅ¡kovo praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ , atsakovas pateikė ieÅ¡kovui sÄ skaitÄ 10 000 Lt baudai, kuriÄ Å¡is apmokėjo. Atsakovas teigia, kad dėl mažesnio dydžio baudos buvo pasiektas Å¡alių kompromisas. Byloje nėra pateikta duomenų (Å¡alių susiraÅ¡inėjimo, derybų protokolų ar kt.), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie aplinkybes, lėmusias tokio kompromiso pasiekimÄ .

Tačiau sutarties nutraukimo su atsakovu metu buvusi ieÅ¡kovo turtinė padėtis (faktinis nemokumas, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams) ir veiklos nutraukimas, leidžia spręsti, kad bÅ«tent Å¡ios aplinkybės lėmė PVM sÄ skaita-faktÅ«ra įformintÄ Å¡alių susitarimÄ dėl mažesnės baudos ir jos sumokėjimo iÅ¡ karto. Å alis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai ir atsakovui buvo žinoma apie ieÅ¡kovo vykdomos veiklos pobÅ«dį, todėl akivaizdu, kad paslaugų dideliam kiekiui abonentų sutarties nutraukimas ir derybos dėl jo pasekmių buvo pagrindas atsakovui, kaip sÄ Å¾iningam verslininkui, pasidomėti, ar mažesnės baudos iÅ¡ karto sumokėjimas nepažeis ieÅ¡kovo kreditorių interesų ir atitiks įstatymo reikalavimus.

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovas įvykdė sÄ Å¾iningo verslininko pareigÄ pasidomėti aplinkybėmis, susijusiomis su kontrahento kreditoriais, siekiant iÅ¡vengti jų teisių bei įstatymo pažeidimo. Labiau tikėtina, kad atsakovui buvo žinoma apie ieÅ¡kovo sunkiÄ turtinę padėtį, kuri ir lėmė mažesnio dydžio baudos ir jos greito sumokėjimo susitarimÄ . Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, kad sudarant ginčo susitarimÄ atsakovas nebuvo sÄ Å¾iningas, todėl yra pagrindas konstatuoti ir Å¡ios Pauliano ieÅ¡kinio sÄ lygos egzistavimÄ .Dėl fakto, kad skolininkas UAB „IKAS Projekt“, apmokėdamas baudos sÄ skaitÄ atsakovui, elgėsi nesÄ Å¾iningai kitų savo kreditorių atžvilgiu, ir dėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytos ieÅ¡kinio senaties, ginčo byloje nėra.

Turėdamas pradelstų įsipareigojimų darbuotojams bei Å«kio subjektams ir pažeisdamas įstatymu reglamentuotÄ mokėjimų eiliÅ¡kumÄ , ieÅ¡kovas atsiskaitė su atsakovu. Toks ieÅ¡kovo elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu kreditorių, kuriems įsipareigojimų vykdymo terminai buvo pasibaigę, atžvilgiu. Imperatyvo elgtis sÄ Å¾iningai pažeidimo nepaneigia tai, kad ieÅ¡kovas tinkamai įvertino savo veiklos sÄ stingio nekilnojamojo turto rinkoje metu perspektyvas ir veiklÄ nutraukė. Nuo nutarties iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ iki actio Pauliana ieÅ¡kinio pateikimo teismui nebuvo praėję vieneri metai, todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.

IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sÄ lygos taikyti actio Pauliana institutÄ (CK 6.66 str.). Å alys neprivalėjo sudaryti susitarimo mažesnio dydžio baudÄ sumokėti iÅ¡ karto, Å¡is susitarimas pažeidė ieÅ¡kovo pirmos eilės kreditorių teises, o ginčijamo sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes žinojo apie ieÅ¡kovo kreditorių teisių pažeidimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutÄ (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.), todėl nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu Å¡alių sudarytÄ sÄ skaita faktÅ«ra įformintÄ baudos sumokėjimo susitarimÄ .

Nurodytos aplinkybės lemia skundžiamo sprendimo panaikinimÄ ir ieÅ¡kinio patenkinimÄ (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu bÅ«du sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io teisės instituto tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistÄ mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį (atstatyti finansines galimybes). Pripažinus sandorį negaliojančiu turi bÅ«ti taikoma restitucija, kai viena Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (CK 6.145 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, pagal kuriÄ pinigai grÄ Å¾inami bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę atsiskaityti su visais kreditoriais Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Aplinkybių, lemiančių restitucijos bÅ«do pakeitimÄ ar jos netaikymÄ , nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Tokiu atveju, atsakovas įgyja netesybų reikalavimo teisės dėl 2008 m. vasario 27 d. sutarties nutraukimo įgyvendinimo galimybę ieÅ¡kovo bankroto byloje.

Dėl prievolės mokėti netesybas už sutarties pažeidimÄ Ä¯vykdymo teisėtumo Å ioje byloje aktualu nustatyti, ar prievolės mokėti baudÄ už sutarties pažeidimÄ Ä¯vykdymas atsakovui yra teisėtas. Baudos mokėjimo neatitikimas imperatyvioms įstatymo normoms sudarė ieÅ¡kinio pagrindÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu pareikÅ¡to reikalavimo neanalizavo, nevertino ir skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė. Tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti CPK 265 straipsnio pažeidimÄ .Byloje nustatyta, kad sutartinę baudÄ ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui tuomet, kai turėjo pradelstų piniginių įsipareigojimų ne tik kitiems Å«kio subjektams, bet ir pirmumo teisę gauti darbo užmokestį ir su juo susijusias iÅ¡mokas turintiems darbuotojams.

Faktinių aplinkybių, kurioms esant prievolė vienam kreditoriui buvo visiÅ¡kai įvykdyta, teisiniam įvertinimui, kolegijos nuomone, bÅ«tina nustatyti, ar toks atsiskaitymas buvo teisėtas, t. y. ar įmonė laikėsi mokėjimų eiliÅ¡kumo teisinio reglamentavimo, nustatyto ginčo santykių metu galiojusiame Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme (1999 m. gruodžio 2 d. įstatymas Nr. VIII-1463; neteko galios 2009 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. XI-293 nuo 2009 m. liepos 1 d.). Å io įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio mokėjimų eilės tvarkÄ , 1 dalyje nustatyta, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka:

1) su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktÄ ar perdirbtÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ , nurodytÄ Atsiskaitymų už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statyme;

2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetÄ ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus;

4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. Pagal Å¡io įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti Å¡io straipsnio 1 dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laikÄ . Jeigu Å¡ių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai.Atsižvelgiant į Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo paskirtį – valstybiniu reguliavimu įvesti finansinę drausmę mokėjimų eiliÅ¡kumo srityje, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų (Ä®statymo 1 straipsnis), sandoriai (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), kurių pagrindu atliekami mokėjimai, turi bÅ«ti vykdomi taip pat laikantis Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo, nes Å¡io įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje piniginis įsipareigojimas apibrėžiamas kaip visos mokėtojo prievolės mokėti.

Mokėtojo prievolės mokėti vykdymas, pažeidžiantis Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytÄ mokėjimų eiliÅ¡kumÄ ir tvarkÄ , yra pripažįstamas prieÅ¡taraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį yra niekinis ir negalioja ab initio (CK 1.95 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad piniginės prievolės mokėti baudÄ atsakovui vykdymo metu įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams ir kontrahentams, tačiau, turėdama sÄ skaitoje lėšų, kurių kitiems pinigų gavėjams buvusiems įsipareigojimams įvykdyti vienu metu nepakako, atsiskaitė su vienu kreditoriumi (atsakovu), o su kitais kreditoriais, kuriems įsiskolinimai buvo pradelsti, net ir iÅ¡ dalies neatsiskaitė ir Å¡ie yra įraÅ¡yti į kreditorių sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovo bankroto byloje (14-15, 145, 148, 151-155 b. l.).

Ä®vertinus tokias aplinkybes, pripažintina, kad ginčijamo prievolės įvykdymo metu įmonė turėjo laikytis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Bylos duomenys liudija ir atsakovas jų neginčija, kad įsipareigojimo atsakovui įvykdymo metu ieÅ¡kovas turėjo anksčiau vykdytinų įsipareigojimų kitiems kreditoriams nei įsipareigojimas atsakovui mokėti baudÄ dėl sutarties nuo 2008 m. gruodžio 1 d. nutraukimo. Tokiu bÅ«du baudos pagal sutartį sumokėjimas atsakovui prieÅ¡taravo Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, todėl prievolės įvykdymas yra negaliojantis pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir sukelia Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes.

Dėl palÅ«kanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-342/2007, ir kt.), Å¡ios procesinės vadinamos palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę.

Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau juos sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iÅ¡ įstatymo, o priteista suma gali bÅ«ti ne tik sutarties, bet ir įstatymo pagrindu. Å ios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas jas priteisti.

Kadangi ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, toks jo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo              IeÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl jam laimėjus bylÄ , CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, kuris nagrinėjamu atveju yra 300 Lt (10 000 Lt x 3%), žyminį mokestį ir su procesinių dokumentų įteikimu abiejų instancijų teismuose susijusias 14,65 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį turi mokėti atsakovas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.Uždarosios akcinės bendrovės „IKAS Projekt“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BITĖ Lietuva“ sudarytÄ 2008 m. lapkričio 25 d. kreditine-debitine PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija KI Nr. 0000001093 įformintÄ baudos mokėjimo susitarimÄ pripažinti negaliojančiu.Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BITĖ Lietuva“ ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „IKAS Projek“ 10 000 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų) ir 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų metines palÅ«kanas už priteistus 10 000 Lt nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. sausio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡Â atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BITĖ Lietuva“ 314,65 Lt (tris Å¡imtus keturiolika litų 65 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Teisėjai                                                                                                      Algirdas Gailiūnas                                                                                                          Danutė Gasiūnienė                                                                                                         Konstantinas Gurinas