2018-02-13 Nr. AB-2933-3-61-3-04033-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-81-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04033-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gareda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gareda“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto arešto akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gareda“ 2017 m. gruodžio 1 d. teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. spalio 9 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-2414 ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti turto areštą žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Gareda“ skundą. Grąžino pareiškėjo atstovui R. S. 2017 m. gruodžio 8 d. sumokėtą 22,5 Eur žyminį mokestį.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo reikalavimų matyti, jog pareiškėjas ginčija VMI 2017 m. spalio 9 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-2414, kuriuo areštuotas Žemės sklypas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą teismui dėl šio sprendimo panaikinimo pateikė 2017 m. gruodžio 1 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo nustatyti terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjui išaiškintina jo teisė prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis bei pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 8 d. pateikė teismui raštą, kuriame paaiškinta, kad ginčijamo VMI turto arešto akto pareiškėjas nėra tiesiogiai gavęs paštu; UAB „Gareda“ apie turtui taikytą areštą sužinojo tik gavęs valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašą, o ginčijamo turto arešto akto kopija gauta tik, kai buvo kreiptasi į UAB „Baltic oil company“.

Teismo vertinimu, byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas skundą padavė praleidęs vieno mėnesio terminą, ir nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamo turto arešto akto kopiją gavo tik 2017 m. lapkričio 27 d. Nepaisant to, prie pareiškėjo skundo pridėtas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – ir NTR) išrašas patvirtina, kad duomenys apie Žemės sklypą, įskaitant ir jo turto areštą, tikrinti 2017 m. spalio 16 d. Iš šio NTR išrašo matyti, kad Žemės sklypą areštavusi institucija yra VMI, o įrašas registre padarytas pagal 2017 m. spalio 10 d. Turto arešto registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. 2017-059316. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas jau 2017 m. spalio 16 d. sužinojo apie faktą, kad priimant ginčijamą aktą galėjo būti pažeistos jo teisės, tačiau per nustatytą terminą nesiėmė aktyvių veiksmų galimai pažeistoms savo teisėms ginti.

Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo visas galimybes domėtis savo teisių gynimu dėl galimai neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau jis buvo pasyvus ir savo teisių į teisminę gynybą per įstatyme nustatytą terminą neįgyvendino. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad ginčijamo akto kopiją jis gavo tik 2017 m. lapkričio 27 d. kreipęsis į UAB „Baltic oil company“, vertintina kaip siekis pateisinti savo delsimą, nes, kaip minėta, pareiškėjas apie galimą savo teisių pažeidimą jau žinojo 2017 m. spalio 16 d., todėl objektyvių priežasčių, kodėl delsė kreiptis dėl kopijos gavimo, nenurodė ir įrodymų nepateikė. Pareiškėjas, jau 2017 m. spalio 16 d. sužinojęs apie galimą savo teisių pažeidimą, turėjo galimybę dėl ginčijamo akto kopijos gavimo kreiptis ir į turto arešto aktą priėmusią VMI, tačiau to nepadarė, o neveikimo priežasčių nenurodė.

Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjo atstovas R. S. už skundą sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį. Teismas rėmėsi ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pareiškėjo atstovo sumokėtą 22,5 Eur žyminį mokestį nurodė grąžinti.

III. Pareiškėjas UAB „Gareda“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2017 m. spalio 16 d., nes apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik 2017 m. lapkričio 27 d. Pažymi, kad NTR 2017 m. spalio 16 d. išrašo pareiškėjas nebuvo tiesiogiai gavęs, jis pasirašytas VĮ Registrų centro darbuotojos. Tuo tarpu 2017 m. lapkričio 27 d. išrašas sudarytas UAB „Gareda“ direktoriaus A. U. ir išrašo apačioje patvirtintas jo pavarde. Neturėdamas pakankamai informacijos, teismas padarė išvadas, kurios yra nepagrįstos ir užkerta kelią pareiškėjui apginti savo pažeistas teises. Akcentuoja, kad areštuotas Žemės sklypas akcijų pasirašymo sutartimi pareiškėjui UAB „Gareda“ buvo perleistas dar 2017 m. vasario 23 d., todėl turto areštas Žemės sklypui atsakovo iniciatyva buvo taikytas per klaidą, nes pareiškėjo nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijimo faktas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre (t. y. išviešintas prieš trečiuosius asmenis) jau po turto arešto taikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Skundo padavimo teismui termino pradžia ABTĮ siejama su skundžiamo akto įteikimu suinteresuotai šaliai. Tais atvejais, kai aktas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo akto priėmimą (jo esmę) dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-716-822/2017).

Pareiškėjo teigimu, faktiškai termino skundui paduoti jis nėra praleidęs, nes skundas teismui dėl VMI 2017 m. spalio 9 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-2414 teisėtumo buvo pateiktas įstatyme nustatytais terminais, nes apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik 2017 m. lapkričio 27 d.

Pirmosios instancijos teismas vertino, jog prie pareiškėjo skundo pridėtas NTR išrašas patvirtina, kad duomenys apie Žemės sklypą, įskaitant ir jo turto areštą, tikrinti 2017 m. spalio 16 d. Iš nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad pareiškėjas jau 2017 m. spalio 16 d. sužinojo apie faktą, kad priimant ginčijamą aktą galėjo būti pažeistos jo teisės.

Teisėjų kolegija su minėtu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad NTR 2017 m. spalio 16 d. išrašas nepatvirtina, jog pareiškėjas tą dieną tikrai sužinojo apie skundžiamą sprendimą. Ši išvada daroma įvertinus tai, kad pareiškėjas teigia, jog NTR 2017 m. spalio 16 d. išrašo nebuvo tiesiogiai gavęs ir priešingų duomenų byloje nėra, be to, minėtas išrašas atspausdintas VĮ Registrų centro darbuotojos, o ne pareiškėjo atstovo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui 2017 m. spalio 16 d. tapo žinoma apie VMI 2017 m. spalio 9 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-2414. Vienintelis dokumentas, kuris patvirtina, jog pareiškėjui turėjo būti žinoma apie skundžiamą aktą, yra NTR 2017 m. lapkričio 27 d. išrašas, kurį atspausdino UAB „Gareda“ direktorius A. U.. Taigi, įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad apie skundžiamą sprendimą pareiškėjas sužinojo ne 2017 m. spalio 16 d., kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o 2017 m. lapkričio 27 d.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas skundą dėl VMI 2017 m. spalio 9 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-2414 panaikinimo padavė nepraleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto termino.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gareda“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius