2021-05-26 Nr. AB-11267-3-62-3-02514-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-403-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02514-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Pareiškėjas buvo kalinimas Marijampolės PN ankštomis sąlygomis nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio. Pareiškėjas pažymėjo, jog kambariuose buvo laikoma iki 18 asmenų, buvo pažeistas gyvenamojo ploto dydis. Pareiškėjas vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika ir akcentavo, jog tardymo izoliatoriuose, areštinėse ir pataisos namuose vienam asmeniui tenkantis minimalus patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Šiuo atveju Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) byloje ginčytiniems teisiniams santykiams Lietuvoje taikoma tiesiogiai, vertinant gyvenamojo ploto dydį, taikytinos Konvencijoje ir EŽTT praktikoje nustatytos gyvenamojo ploto normos. Atkreipė dėmesį, kad dėl didelio patalpoje laikomų nuteistųjų skaičiaus tekdavo laukti, kol galės pavalgyti, nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems asmenims. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN nebuvo pakankamai užtikrintas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, buvo nepakankamai užtikrinta kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių veikla, siekiant į jas įtraukti pareiškėją. Pažymėjo, kad nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo lankyti įvairius renginius, dirbti ir pan. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nebuvo užtikrinta galimybė turėti ventiliaciją, gauti pakankamai natūralios šviesos, oro ir šilumos. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN korpuse, karantino, kameros tipo patalpose bei gyvenamose patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis turėjo teisę pasivaikščioti kieme, bet apie 200 žmonių išėjus pasivaikščioti nebelikdavo vietos. Marijampolės PN pasivaikščiojimų kiemas neatitiko higienos normų reikalavimų. Marijampolės PN gyvenamuose patalpose (kambariuose) buvo drėgna ir tamsu, kambariai buvo neremontuoti, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, sienos nepritaikytos valymui. Dėl šių aplinkybių nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Gyvenamose patalpose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių, o administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama laiku arba buvo atliekama tik po daugkartinių prašymų, kurių neregistruodavo. Marijampolės PN kambariuose nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpų apšvietimas, pakankamai tinkama (komfortinė) temperatūra. Pareiškėjas pažymėjo, kad Marijampolės PN nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, čiužiniai, pagalvės bei antklodės niekada nebuvo dezinfekuojamos, nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, šešiais klozetais naudojosi 200 žmonių (nuteistųjų). Marijampolės PN dažnai nebuvo šilto (karšto) vandens, nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu dažniau nei kartą per savaitę, maudymuisi paskirtą dieną vienu metu maudėsi visi kalinamieji – apie 200 žmonių. Marijampolės PN maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, maistas nebuvo kaloringas bei skanus, o dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, jo neužtekdavo, pareiškėjas buvo priverstas pirkti papildomas maisto prekes parduotuvėje. Visos nurodytos Marijampolės PN gyvenimo sąlygos ir aplinkybės suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus.

4. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino. Apie tai, kad turi teisę ginčyti ir reikalauti priteisti kompensaciją, sužinojo tik tada, kai pamatė per televiziją, jog Prezidentė lankėsi įkalinimo įstaigose ir davė interviu apie įkalinimo sąlygas. Pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nes nėra teisiškai išprusęs, turi vidurinį išsilavinimą. Be to, nežinojo EŽTT nutarimų, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnio taikymą, apie juos taip pat sužinojo neseniai iš žiniasklaidos priemonių.

5. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvų duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą. Pareiškėjas apie savo galbūt pažeistas teises turėjo sužinoti dar 2014 metais, tačiau nesikreipė dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko negalėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų, nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių bei savo skundu neprašė šio termino atnaujinti. Pareiškėjas praleido terminą ir nesiėmė jokių veiksmų savo galbūt pažeistoms teisėms apginti daugiau nei 5 metus, todėl atsakovas prašė taikyti senaties terminą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio, o atsakovas atstovas prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

9. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad kalinimo sąlygas atitinkamoje įstaigoje ir asmeniui paskirtoje gyventi konkrečioje patalpoje kalinamas asmuo patiria kiekvieną tomis sąlygomis buvimo dieną. Taigi pareiškėjas, laikytas pataisos namuose galbūt teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo su 2019 m. lapkričio 20 d. skundu.

Pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio pateikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus, neturėjo galimybės kreiptis į pataisos namus ar kitas institucijas su prašymais pateikti tam tikrą informaciją ar kad tokia informacija jam nebuvo pateikta.

Pareiškėjas taip pat nenurodė aplinkybių ar priežasčių, kodėl ginčo laikotarpiu nesikreipė į atitinkamas institucijas ar teismą dėl nurodytų galimų jo teisių pažeidimų. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spęsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas skunde iš esmės bando pateisinti, kodėl praleido ieškinio senaties terminą, tačiau nepateikia įrodymais pagrįstų bei svarių aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo pagal pareiškėjo pateiktus argumentus arba ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsakovo atstovo prašymą tenkino, taikė ieškinio senaties terminą pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio. Teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo kaip nepagrįstą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl jų detaliau neanalizavo.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų pažeidimų faktų ir neišnagrinėjo bylos iš esmės. Teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senaties terminą. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Nuteistojo kalinimo laikotarpis nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis yra siejamas kaip grubus Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, todėl ieškinio senaties terminas negali būti taikomas daromiems nusikaltimams. Teismas turėtų įvertinti bausmės atlikimo metu pareiškėjo psichologinę–emocinę būseną ir atsakovo netinkamą supažindinimą su vidaus tvarka.

12. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. lapkričio 20 d., pareiškėjo skundo reikalavimui atlyginti jo galbūt patirtą neturtinę žalą nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir šį reikalavimą atmetė.

16. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia nurodo, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymu, atkreiptinas dėmesys į EŽTT jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių nustatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. EŽTT yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, laikui bėgant įrodymams tapus nepatikimais (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (CK 6.271 str.) padarytos žalos atlyginimo (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014 ir kt.).

20. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

21. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020 ir kt.).

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už jo kalinimą galbūt netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio, tačiau skundą teismui padavė 2019 m. lapkričio 19 d. (spaudas ant voko), t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.

23. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017 ir kt.). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui

25. Įvertinus tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas teises (niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas), dėl kurių pažeidimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus bei kitus nepatogumus, pripažintina, kad pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, t. y. pareiškėjas turėjo suvokti patį žalos faktą. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių tai, kad jis, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas ginti savo galbūt pažeistas teises.

26. Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebūtina išdėstyti argumentus dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, pakanka motyvuoti teismo sprendimą ieškinio senaties taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-442/2016 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad taiko sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio, atlyginimo.

28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius