2360874e-e735-4af2-b2e1-1fa9cddd1bfe · Panevėžio apygardos teismas

                                         Administracinė byla Nr. ATP-195-134/2016                                                                              Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00179-2015-9      Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)                                  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                 N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 11 d.Panevėžys          Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, žodinio proceso tvarka, dalyvaujant D.

K. prieÅ¡ kuriÄ administracinė byla nutraukta, Utenos rajono apskrities aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentÅ«ros vedėjui V. K.,         teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentÅ«ros direktoriaus pavaduotojo (toliau Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje ir , n u s t a t ė:

         2015 m. kovo 13 d. nutarimu Institucija nubaudė D. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 5113 straipsnio 1 dalį 144 eurų dydžio bauda už tai, kad ji, 2014 metų rugsėjo mėnesį, kasant kÅ«drÄ jai ir R. K. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį susidariusio iÅ¡kastinio grunto paskleidė pelkės teritorijoje, t. y. Å¡iais veiksmais D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 128.2. papunkčio reikalavimus, nustatančius, kad pagal specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas pelkėse ir Å¡altinynuose draudžiama mechaniÅ¡kai ardyti natÅ«ralių pelkių augalinę dangÄ .        Institucijos nutarimÄ D.

K. apskundė apylinkės teismui ir skundžiama nutartimi Institucijos nutarimas buvo panaikintas, o administracinio pažeidimo byla nutraukta, motyvuojant tuo, kad D. K. žemės sklype esanti pelkė yra tik dalis prie (duomenys neskelbtini) ežero esančios pelkės, kurios dydis didesnis kaip 0,5 ha, tačiau iÅ¡ 2014-10-17 patikrinimo akto bei liudytojo P. K. paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad D. K. žemės sklype esančios pelkės durpių sluoksnis yra mažesnis kaip 1 metras, t.y. nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, draudžiančių iÅ¡kastÄ gruntÄ sandėliuoti ir paskleisti pelkių ir Å¡altinynų teritorijoje, kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad D.

K. žemės sklype esančios durpių sluoksnis yra didesnis kaip 1 metras nepateikta ir Institucija, priėmusi nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, Å¡ios aplinkybės neįrodinėjo.       Institucija praÅ¡o panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį ir palikti galioti nutarimÄ , kuriuo D. K. buvo nubausta pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį.      Skunde nurodyta, kad tyrimo metu D. K. neneigė, jog kasant kÅ«drÄ jai priklausančiame žemės sklype, dalis iÅ¡kastų žemių buvo iÅ¡sklaidyta žemės sklype, o kita dalis - Å¡alia kÅ«dros esančiame nedideliame pelkės plote, nors jai buvo žinoma, kad žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos – pelkės ir Å¡altinynai. 2012-07-12 LR aplinkos ministro ir žemės Å«kio ministro įsakymu Nr.D1-590/3d-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų pavirÅ¡inių vandens telkinių įrengimo ir priežiÅ«ros aplinkosaugos reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“ 14 punkte nurodyta, kad iÅ¡kastas gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis negali bÅ«ti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir Å¡altinynų teritorijoje, kurių plotas didesnius kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras, akmenynuose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natÅ«raliose pievose, potvynių užliejamose teritorijose, todėl D.

K. negalėjo sandėliuoti ir paskleisti iškasto grunto jos žemės sklype, esančioje pelkių ir šaltinynų teritorijoje. Skunde pažymėta, kad darbams (duomenys neskelbtini) rajono agentūra neišdavė jokio leidžiančio ar pritariančio dokumento D. K. prašyme nurodytų darbų vykdymui, nes žemės sklypas nepatenka į karstinio regiono, valstybinio draustinio, biosferos poligono ar „Natura 2000“ teritorijas, todėl telkinio įrengimo vietos derinimas su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu nebuvo reikalingas.

Institucijos iÅ¡duoto dokumento, leidžiančio D. K. vykdyti praÅ¡yme nurodytus kasimo darbus, ji neturėjo. Teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nepagrįstai vadovavosi byloje esančiu 2014-10-17 patikrinimo aktu, nors juo buvo aiÅ¡kinamas kÅ«dros įrengimo D. K. sklype teisėtumo faktas, o ne pažeidimas, už kurį D. K. buvo nubausta Institucijos nutarimu, todėl apylinkės teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo skundžiamÄ nutarimÄ .           Atsiliepimu į Institucijos skundÄ D.

K. prašė skundÄ atmesti, skundžiamÄ 2015 m. birželio 10 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti galioti. Ji nurodė, kad savo žemės sklype įrengdama vandens telkinį – kÅ«drÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės Å«kio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/3d-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų pavirÅ¡inių vandens telkinių įrengimo ir priežiÅ«ros aplinkosaugos reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“, kurio nuostatos nedraudė iÅ¡kasti kÅ«drÄ , o iÅ¡kastas gruntas buvo iÅ¡sklaidytas tame pačiame sklype tose vietose, kuriose nedraudžiama minėtame apraÅ¡e nurodytose vietose.

Pagal Å¡alia gyvenančio M. P. skundus, Institucija net keletÄ kartų tikrino jos sklype vykdomus kÅ«dros kasimo darbus, tačiau jokių pažeidimų nenustatė ir tik kaimynui apskundus pareigÅ«nų ( o ne jos teisėtus) veiksmus, jai buvo suraÅ¡ytas protokolas už tariamÄ natÅ«ralių pelkių augalinės dangos mechaninį ardymÄ . Pažymi, kad jos sklype esančios pelkės dalis mažesnė nei 0.5 ha, kasdama vandens telkinį ir sandėliuodama iÅ¡kastÄ gruntÄ savo sklype, ji jokių pažeidimų nepadarė, todėl Institucijos nutarimu buvo nubausta nepagrįstai.

         2015-08-19 Panevėžio apygardos teismo nutarimu skundžiamas nutarimas buvo panaikintas ir naujas priimtas nutarimas, kuriuo buvo palikta galioti 2015-03-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimas, kurio D. K. nubausta pagal ATPK 5113 straipsnio 1dalį.         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2016-03-01 nutartimi iÅ¡nagrinėjęs D. K. skundÄ , panaikino 2015-08-15 Panevėžio apygardos teismo nutartį, bylÄ atnaujino, perduodamas jÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka ir nurodė, kad tiriant pažeidimÄ nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos aplinkybės, t.y. nurodyta apeliacinio teismo nutartimi nebuvo paneigtos pirmos instancijos teismo iÅ¡vados, kad D.

K. sklype saugotinos pelkės durpių sluoksnis yra mažesnis nei 1 metras, kuri yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, draudusių D. K. iÅ¡kastÄ gruntÄ paskleisti pelkių ir Å¡altinynų teritorijoje.        Apeliacinio teismo posėdyje D. K. prašė Institucijos skundÄ atmesti, Institucijos atstovas prašė teismÄ užsakyti atlikti papildomus tyrimus ir nustatyti, ar D. K. iÅ¡kasto ir paskleisto žemės grunto teritorijoje durpių sluoksnis yra mažesnis nei 1 metras.         Teismo posėdyje D.

K. pateikė Lietuvos Geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos direktoriaus raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad detalesnis geologinis kartografavimas (duomenys neskelbtini) ežero apylinkių nėra atliktas, todėl tarnyba neturi duomenų apie šį ežerÄ supančios pelkės durpių storį bei joje esančius Å¡altinynus, todėl ar minėtai pelkei taikytinos specialiosios žemių ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos siÅ«lo kreiptis į projekto “EB svarbos natÅ«ralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos bÅ«klės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukÅ«rimas“ vykdytojus.

RaÅ¡te nurodyta, kad 1992-05-12 nutarime Nr.343 “Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 128 punkte nėra apibrėžtos Å¡altinio ar Å¡altinynų sÄ vokos, todėl negalima nurodyti ir kriterijų, kada laikoma, kad Å¡altinis sunaikintas ar pakeistas jo ar Å¡altinių hidrologinis režimas, nurodyta, kad pelkė nepriklauso durpių telkinių kategorijai.          2016-04-04 raÅ¡tu Lietuvos geologijos Tarnybos prie aplinkos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja pranešė, kad duomenų apie (duomenys neskelbtini) ežerÄ ežero supančiÄ pelkę, pelkės durpių sluoksnio storį neturi.

         Apeliacinis skundas atmestinas. Apylinkės teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad D. K., didindama savo žemės sklype vandens telkinį ir dalį susidariusio iÅ¡kastinio grunto paskleisdama pelkės teritorijoje, laikėsi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir žemės Å«kio ministrų 2012-07-12 įsakymu Nr.D1-590/3d-583 “Dėl dirbtinių nepratekamų pavirÅ¡inių vandens telkinių įrengimo ir priežiÅ«ros aplinkosaugos reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“ 14 punkto reikalavimų, t.y. teisingai taikė teisės aktus ir pagrįstai skundžiama nutartimi panaikino Institucijos nutarimÄ , kuriuo ji buvo nubausta pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė.         ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už specialiųjų žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių naudojimo sÄ lygų pažeidimÄ ar nevykdymÄ .

Å i norma yra nukreipiančioji, o tai reiÅ¡kia, kad pažeidimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kituose teisės aktuose. Nustatyta, kad D. K. turimam žemės sklypui (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) pagal nekilnojamo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis, įsigaliojusius nuo 2014-07-01, yra nustatyta specialioji žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lyga “pelkės ir Å¡altinynai 0,1556 ha“ (l37 psl.) ir Å¡ių duomenų D. K. neginčija. 2014 m. rugsėjo mėnesį D. K. užsakymu, didinant jos sklype buvusį vandens telkinį, dalis iÅ¡kastinio grunto buvo paskleista pelkės teritorijoje, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, numatytų 128.2 papunktį, ji mechaniÅ¡kai ardė natÅ«raliÄ pelkių augalinę dangÄ .

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡is draudimas mechaniÅ¡kai ardyti natÅ«raliÄ augalinę dangÄ nėra absoliutus ir priklausomai nuo atliekamų žemės Å«kio darbų, siejamas su konkrečios saugomos pelkės dydžiu bei Å¡ios pelkės durpių sluoksniu. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir žemės Å«kio ministrų 2012-07-12 įsakymu Nr.D1-590/3d-583 “Dėl dirbtinių nepratekamų pavirÅ¡inių vandens telkinių įrengimo ir priežiÅ«ros aplinkosaugos reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“ 14 punkte numatyta, kad iÅ¡kastas gruntas ar derlingasis dirvožemio sluoksnius negali bÅ«ti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir Å¡altinynų teritorijose, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras, akmenynuose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natÅ«raliose pievose, potvynių užliejamose teritorijose.

           Apeliaciniam teismui buvo pateiktas 2016-04-04 Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos raÅ¡tas, kad (duomenys neskelbtini) ežero apylinkės nepatenka į valstybinio geologinio kartografavimo 1:50 000 arba didesniu masteliu kartografuotus plotus, todėl duomenų apie šį ežerÄ supančiÄ pelkę, apie pelkės durpių sluoksnio storį žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen., Ignalinos r., neturi.

Apeliacinis teismas įpareigojo D. K. pateikti Lietuvos geologų tarnybos raÅ¡tÄ , kurį ji nurodė turinti pirmos instancijos teismo posėdyje, kuriame bÅ«tų nurodyta apie jos sklype esančios pelkės durpių sluoksnio storį, tačiau tokio raÅ¡to ji nepateikė. IÅ¡ liudytojo P. K. parodymų matyti, jis kaip aplinkos apsaugos valstybinis inspektorius, surašęs D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , lankėsi įvykio vietoje ir pagal kÅ«dros kasimo pjÅ«vį matė, kad gruntÄ sudaro smėlis, o ne durpių sluoksnis.

IÅ¡ 2014-10-17 patikrinimo akto matyti, kad tiriant M. P. skundÄ , P. K. ir P. K., kaip aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentÅ«ros darbuotojai, atliko patikrinimÄ ir nustatė, kad D. K. žemės sklype įrengtas dirbtinis vandens telkinys teisėtai, nes ApraÅ¡o 7.1 nedraudžia dirbtinį vandens telkinį įrengti pelkių ir Å¡altinynų teritorijoje, jeigu plotas yra mažesnis, kaip 0,5 ha ir durpių gylis iki 1 metro, o tai reiÅ¡kia, kad buvo nustatyta, kad durpių gylis nurodytame sklype nevirÅ¡ija 1 metro.

Institucijos atstovas apeliacinio teismo posėdyje nepateikė duomenų, paneigiančių turimus duomenis apie nagrinėjamo žemės sklypo sandarÄ , o jo siÅ«lymas teismui kreiptis į atitinkamas įstaigas dėl durpių sluoksnio storio nustatymo, esant byloje tokiems duomenims, yra neekonomiÅ¡kas ir netikslingas.            Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus neabejotinų jo kaltės įrodymų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, įtvirtinantis nekaltumo prezumpcijos principÄ Ä¯pareigoja, kad abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

           Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismo iÅ¡vados yra pagrįstos ir teisėtos, naikinti skundžiamÄ nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.          Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., nutaria :Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d.. nutartį palikti nepakeistÄ , Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentÅ«ros direktoriaus pavaduotojo apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.Teisėja                                                                                                       Bronė Vidzėnienė