2025-11-05 Nr. AB-18262-3-62-3-01968-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-272-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01968-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki skundo padavimo jis atliko bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Atliekant bausmę 11 būrio 2-joje gyvenamojoje patalpoje, jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kadangi minėtoje patalpoje yra įrengta 10 miegamųjų vietų, o patalpos plotas nesiekė 30 kv. m, nors pagal reikalavimus asmeniui turi tekti 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Dušai buvo netinkamai įrengti, jie visiškai neužtikrino privatumo, nes pertvaros tarp dušų buvo tik 30 cm pločio, čiaupai įrengti ne vienoje, o abiejose dušo patalpos pusėse, tad jis visą laiką buvo matomas kitų asmenų ir galimai stebimas. Rūkymo vieta įrengta prie įėjimo į pastatą, tad kiekvieną kartą įeinant į pastatą ar iš jo išeinant, pareiškėjas turėjo kvėpuoti dūmais užterštu oru. Taip pat 11-ame būryje nėra įrengtas poilsio kambarys, neįrengta atskira patalpa batų džiovinimui, nėra galimybės dėl sugedusios technikos išsiskalbti drabužius. Gyvenamojoje patalpoje pilna blakių, o administracija nesiima priemonių joms naikinti. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai jautė emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, dvasinę skriaudą, buvo pažeista jo teisė į orumą, tuo pačiu patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. spalio 2 d., buvo paskirtas į 11 būrio 2 patalpą, kurioje įrengta 10 miegamųjų vietų, o patalpos plotas yra 31,89 kv. m, tad pareiškėjui teko 3,189 kv. m gyvenamojo ploto. Pertvaros dušuose yra įrengtos, to neginčija ir pats pareiškėjas, o nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. yra įrengtos ir užuolaidos, kas užtikrina visišką privatumą. Dušuose bent iš šonų esančios pertvaros užtikrino minimalų privatumą. Pareiškėjas į administraciją su skundais dėl privatumo neužtikrinimo nesikreipė, tad laikytina, jog kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nesukėlė. Pravieniškių 2-ajame kalėjime gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose rūkyti yra draudžiama, lauke yra įrengta atskira rūkymo vieta, teisės aktų reikalavimų yra laikomasi. Atsakovas sutiko, jog 11 būryje nėra įrengtas poilsio kambarys, tačiau pareiškėjas laisvalaikio laiką galėjo leisti lauke ar kitose užimtumui ar laisvalaikiui skirtose patalpose ir koplyčioje, bei nurodė, jog pareiškėjas šių pažeidimą tik abstrakčiai įvardija, tačiau su konkrečiomis jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis nesieja. Atsakovas taip pat pripažino, jog vienu laikotarpiu buitinė technika, skirta drabužių skalbimui ir džiovinimui, buvo sugadinta ir remontuojama, tačiau tuo metu buvo organizuojamas drabužių skalbimas ir džiovinimas pagal nustatytą grafiką. Batams džiovinti vietos yra įrengtos būrių kiemuose po stacionariais stogeliais. Atsakovas teigė, kad parazitų kontrolė yra vykdoma, patalpos dezinfekuojamos, taip pat ir tos, kuriose buvo pareiškėjas. Nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl parazitų buvimo būtų kreipęsis į administraciją ar kitas įstaigas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas taip pat nesikreipė į įstaigos psichologus dėl emocinės būsenos pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos.

5. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Pravieniškių kalėjime sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; pripažino, kad pareiškėjo V. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Pravieniškų 2-ajame kalėjime buvo pažeista; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.1 papunkčiu, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pusiau atviro ar atviro tipo sąlygomis, tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m, konstatavo, kad šių teisės reikalavimų buvo laikomasi, pareiškėjui teko ne mažesnis nei 3,189 kv. m gyvenamasis plotas.

8. Teismas pažymėjo, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas, tačiau vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2023 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-521-1047/2023), sprendė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, nes pertvaros buvo įrengtos, o pastaruoju metu įrengtos ir užuolaidos. Teismas nurodė neturintis pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla tik dėl rūkymo įrengimo vietos. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 7 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tačiau teisės aktai nereglamentuoja, kokiu atstumu nuo vietų, kuriose gali dažniau lankytis nerūkantys nuteistieji, turi būti įrengiamos rūkymo vietos lauke, pats pareiškėjas dėl to jokių skundų pateikęs nebuvo, tad šis argumentas atmestas.

10. Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, jog Pravieniškių 2 -ojo kalėjimo 11 būrio nuteistųjų asmeniniai skalbiniai skalbiami centralizuotai veikiančiojo bendro naudojimo skalbykloje, pagal patvirtintą nuteistųjų skalbinių priėmimo / išdavimo skalbykloje grafiką, skundų dėl neskalbiamų drabužių pareiškėjas pateikęs nebuvo, atmetė pareiškėjo argumentą dėl to, kad nebuvo galimybės išsiskalbti drabužių. Teismas taip pat nustatė ir pareiškėjas savo atsikirtime į atsiliepimą pripažino, jog koridoriuje yra įrengta batų džiovinimo lentyna, tad galimybė džiovinti batus buvo.

11. Teismo vertinimu, byloje nepaneigta, jog Lietuvos kalėjimų tarnyba yra sudariusi 2023 m. balandžio 21 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, kuri kiekvieną mėnesį nustatytą dieną ar pagal poreikį atlieka kenkėjų monitoringo ir naikinimo darbus, tai patvirtina ir į bylą pateikti įrodymai – graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo aktai. Teismas taip pat nurodė, jog apie pastebėtus kenkėjus gyvenamojoje patalpoje nuteistieji privalo pranešti administracijai nustatyta tvarka, duomenų, jog pareiškėjas būtų tokią informaciją teikęs administracijai ar kitoms įstaigoms, nėra. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodė, jog jis yra nuolat kandžiojamas blakių, dėl to kenčia nežmoniškus skausmus, patyrė nemigą, tačiau, susipažinus su ambulatorinių apsilankymų aprašymais, kur pareiškėjas ne kartą dėl negalavimų kreipėsi dėl gydymo paslaugų suteikimo, nustatyta, jog jis nė karto nesiskundė dėl sukandžiojimų ir dėl to patiriamo skausmo ir nemigos, tad šis argumentas atmestas.

12. Teismas pripažino, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. spalio 2 d. buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis, todėl, kad pareiškėjas neturėjo galimybės naudotis tinkamai įrengtu laisvalaikio kambariu. Teismas vertino, kad tuo pareiškėjui buvo sukelti papildomi nepatogumai, kurių nebūtų, jei toks kambarys būtų tinkamai įrengtas, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

13. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Pravieniškių kalėjimo administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam netinkamas kalinimo sąlygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Pravieniškių kalėjime būtent netinkamos kalinimo sąlygos (poilsio kambario nebuvimas) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Įvertinęs ir tai, jog ilgalaikio pažeidimų poveikio nenustatyta, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad pareiškėjas raštu nesikreipė su prašymais į atsakovą ar kitas kompetentingas įstaigas dėl tinkamų kalinimo sąlygų sudarymo ir tai leidžia spręsti, kad pareiškėjo patiriami nepatogumai nebuvo tokie labai dideli, į tai, kad atsakovo kaltę suponuoja ne sąmoningas teisės aktų nevykdymas, siekiant sukelti nepatogumus pareiškėjui, o jo, kaip nacionalinės institucijos pozityvios pareigos užtikrinti kaliniams tinkamas sąlygas, nevykdymas, bei atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kaip poilsio kambario nebuvimas konkrečiai paveikė jį patį, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisė aktuose nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog dušų įrengimas, kai dušo čiaupai atskirti sienelėmis, tačiau įrengti vienas priešais kitą pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024).

16. Pareiškėjas teigia skunde nurodęs, jog prie išėjimo iš pastato, kuriame jis gyveno, yra įrengta rūkymui skirta vieta, todėl išeinant iš pastato ar įeinat į jį turėjo praeiti rūkančiųjų asmenų minią ir priverstinai kvėpuoti dūmais užterštu oru. Atsakovui neneigiant fakto, kad išeinant iš gyvenamojo pastato prie išėjimo durų buvo įrengta rūkymui skirta vieta reikia pripažinti, kad pareiškėjui kiekvieną kartą išeinant iš gyvenimo pastato ir įeinant į jį, jis kvėpavo dūmais užterštu oru, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas19 straipsnio 4 dalies nuostatas.

17. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent gyvenamoje patalpoje, kurioje gyveno pareiškėjas, buvo atliekami parazitų naikinimai ir teigia, kad jo gyvenamose patalpose per ginčo laikotarpį nebuvo atlikta nei vieno naikinimo. Pareiškėjas nurodo pateikiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) raštą, kaip įrodymą, kad NVSC atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11-o būrio patalpose aptikta daugybė blakių.

18. Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino visas aplinkybes ir nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

19. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, motyvų, savo reikalavimų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde dėsto tik savo subjektyvią nuomonę. Tarnyba nurodo sutinkanti su teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir vertina, kad nėra pagrindo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui V. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 -ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. spalio 2 d.

22. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. spalio 2 d. buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis, todėl, kad pareiškėjas neturėjo galimybės naudotis tinkamai įrengtu laisvalaikio kambariu, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė konstatavęs, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręsdamas dėl asmens privatumo pažeidimo, taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus, susijusius su tuo, kad atsakovas neužtikrino, jog pareiškėjas nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su parazitų buvimu gyvenamosiose patalpose ir nepagrįstai nepripažino pažeidimo šiuo aspektu.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija teismo sprendimo teisėtumą toje dalyje, kuria teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su privatumo neužtikrinimu, atsakovo pareigos užtikrinti, jog pareiškėjas nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nevykdymu ir blakių buvimu gyvenamosiose patalpose, teisėjų kolegija teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik ta apimtimi, kuri nurodyta apeliaciniame skunde.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. spalio 2 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime 11 būryje, 2 brigadoje. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą neneigė pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad nors dušinėse tik iš šono buvo įrengtos pertvaros, tačiau dušai yra įrengti vieni prieš kitus.

26. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.). Tačiau šioje byloje pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokia dušų įrengimo konstrukcija, kuri neužtikrina jo privatumo, t. y. dušai įrengti vieni prieš kitus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau yra nustatyta, jog toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr. 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024). Taigi, pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu neatsižvelgė į naujausioje teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus laikytini pagrįstais ir konstatuotina, kad teismas nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo privatumo pažeidimo, jam maudantis duše, kai dušai yra įrengti vienas prieš kitą laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d., kuomet dušuose iš priekio buvo įrengtos užuolaidos.

27. Pagal HN 134:2015 7 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidimą, susijusį su tuo, kad buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, siejo su tuo, kad prie išėjimo iš gyvenamojo pastato durų buvo įrengta rūkymui skirta vieta, todėl kiekvieną kartą išeidamas iš gyvenimo pastato ir įeidamas į jį, pareiškėjas kvėpavo dūmais užterštu oru. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrengdama specialią rūkymui skirtą vietą lauke kalėjimo administracija veikė pagal nurodytą teisinį reglamentavimą. Šiuo aspektu aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Atsižvelgiant į tai, šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

29. Pareiškėjas taip pat skundėsi teismui, kad jo gyvenamosiose patalpose yra blakių. Pirmosios instancijos teismas atmetė šią pareiškėjo skundo dalį, remdamasis Lietuvos kalėjimų tarnybos ir UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ 2023 m. balandžio 21 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo sutartimi, pagal kurią paslaugų teikėjas kiekvieną mėnesį nustatytą dieną ar pagal poreikį atlieka kenkėjų monitoringo ir naikinimo darbus. Teismas taip pat nurodė, jog apie pastebėtus kenkėjus gyvenamojoje patalpoje nuteistieji privalo pranešti administracijai nustatyta tvarka, duomenų, jog pareiškėjas būtų tokią informaciją teikęs administracijai ar kitoms įstaigoms, nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesiskundė gydytojams dėl sukandžiojimų.

30. Pažymėtina, kad Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl blakių buvimo gyvenamosiose patalpose. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vien Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo sutarties sudarymo ir jos vykdymo faktas patvirtina, kad kenkėjai buvo veiksmingai naikinami. Priešingai, iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo aktų matyti, kad Pravieniškių 2-jame kalėjime buvo nustatytos blakės. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl blakių buvimo gyvenamosiose patalpose, patvirtina ir byloje esantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2024 m. spalio 16 d. raštas, kuriuo atsakoma pareiškėjui į jo 2024 m. rugsėjo 11 d. teiktą prašymą, ir kuriame nurodoma, kad operatyviosios kontrolės metu Pravieniškių 2-ąjame kalėjime 11 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo blakių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimas). Taigi, akivaizdu, kad atsakovo atstovo taikomos kontrolės priemonės dėl parazitų naikinimo nebuvo pakankamos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog jis galėjo būti sukandžiotas blakių. Nepaisant to, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl blakių sukandžiojimo kreipėsi į gydytojus, įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais neužtikrino pareiškėjui švarios (be buitinių parazitų) aplinkos, todėl pažeidė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto nuostatas.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pažeistas privatumas dėl naudojimosi dušais, kurie įrengti vienas prieš kitą laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d., neįrengtas poilsio kambarys, konstatuotas blakių buvimas bausmės atlikimo laikotarpiu), atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 600 Eur kompensacija patirtai skriaudai atlyginti. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent jo prašoma priteisti neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, tenkinant pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, jog pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisiama 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Virginija Volskienė