2025-04-02 Nr. AB-5804-3-63-3-01820-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-282-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01820-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. P. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 16SD-912-(14.16.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-1223-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą parengti ir išduoti A. Š. nuosavybės teisių atkūrimo bylos (toliau – ir atkūrimo byla) kopiją visa apimtimi.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Į advokato E. P. kontorą teisinės pagalbos kreipėsi M. Z., atstovaujama T. Z. (toliau – ir Klientė). NŽT Palangos skyriuje yra vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl žemės grąžinimo Klientei, atkuriant nuosavybės teises į A. Š. valdytos posesijos K-6 ribose grąžinimo natūra. Vykdant minėtą procedūrą, Klientei kilo daug klausimų dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, todėl siekiant tinkamai apginti jos teises bei teisėtus interesus pareiškėjui yra būtina susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga, turėti atitinkamų dokumentų kopijas.

2.2. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatomis ir 2023 m. kovo 22 d. su Kliente sudaryta teisinių paslaugų sutartimi Nr. 23/03/22, 2023 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu leisti susipažinti su atkūrimo byla ir daryti jos kopijas. NŽT Palangos skyriuje 2023 m. balandžio 19 d. susipažino su A. Š. atkūrimo byloje esančiais dokumentais, o, paprašius pateikti atkūrimo bylos kopiją, iš NŽT Palangos skyriaus specialistų jokių prieštaravimų nebuvo gauta.

2.3. NŽT Palangos skyrius 2023 m. gegužės 9 d. raštu atsiuntė atkūrimo bylos kopiją. Analizuojant kopijos turinį buvo pastebėta, kad NŽT Palangos skyrius nepateikė visų atkūrimo byloje esančių dokumentų kopijų, todėl 2023 m. gegužės 19 d. NŽT Palangos skyriui buvo išsiųstas prašymas nurodyti kada bus pateikta visa 2023 m. balandžio 19 d. prašymu paprašyta atkūrimo bylos kopija visa apimtimi bei motyvuotai paaiškinti, kokiu pagrindu yra selektyviai vykdomas advokato prašymas.

2.4. NŽT Palangos skyrius priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui pateikti jo žinioje turimus atkūrimo bylos dokumentų kopijas. Sprendimas grindžiamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatomis bei siekiant nepažeisti trečiųjų asmenų teisės į jų privataus gyvenimo neliečiamumą, įgyvendinant duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, tai yra, išduodant dokumentų kopijas ar kitą informaciją, turi būti teikiami tik tie duomenys, kurie susiję su pačiu duomenų subjektu. Todėl nėra teisinio pagrindo pateikti pilnos apimties atkūrimo bylos kopijos.

2.5. NŽT Palangos skyriaus Sprendimas yra nemotyvuotas bei nepagrįstas, todėl pasinaudojo teisės aktuose nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir NŽT pateikė skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Sprendimą. NŽT sprendimu skundas netenkintas ir Sprendimas paliktas galioti. NŽT sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad 2023 m. balandžio 19 d. prašyme nebuvo nurodytas dokumentų gavimo ir naudojimo tikslas, jų ryšys su teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

2.6. Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje yra įtvirtinta advokato teisė gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) aiškindamas minėtą teisės normą yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu. Atsakovui buvo žinomos ginčo apimtys ir koks konkretus ryšys yra tarp advokato teikiamų paslaugų klientui ir prašomų gauti dokumentų. NŽT Palangos skyrius žinojo, kad ginčą sudaro Klientės manymu neteisingai skaičiuojamos grąžinamos žemės proporcijos kiekvienam iš pretendentų. Taip pat 2023 m. balandžio 19 d. pareiškėjui paprašius susipažinti su atkūrimo byla nebuvo sudaroma jokių kliūčių. Buvo patikrinti pareiškėjo asmens dokumentai, priimtas prašymas bei pateikta visa žemės atkūrimo byla. Akivaizdu, kad NŽT Palangos skyriui buvo aiškios pareiškėjo paslaugų teikimo apimtys. Pareiškėjui paprašius atkūrimo bylos dokumentų kopijų, jam buvo pateiktas prašymo šablonas, kuris vietoje buvo ranka užpildytas. Prašymą priėmusiai NŽT Palangos skyriaus darbuotojai nekilo klausimų ar abejonių, koks ryšys tarp advokato prašomų dokumentų ir advokato teikiamų paslaugų. Pareiškėjui tiesiog buvo atsakyta, kad kopijų skaitmenizavimas užtruks, tačiau dokumentai bus pateikti teisės aktuose nustatytais terminais.

2.7. NŽT Palangos skyriaus Sprendimo ir NŽT sprendimo dėl dokumentų kopijų motyvai yra skirtingi. Tai prieštarauja gero administravimo principui ir vertintina kaip valstybės institucijos priešingas teisei veikimas. Skirtinga motyvacija tuo pačiu klausimu atskleidžia valstybės institucijos pareigos užtikrinti, kad advokatams pagal jų prašymus būtų teikiami asmens duomenys, nevykdymą.

2.8. NŽT Palangos skyriui pateiktoje teisinių paslaugų sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog sutarties tikslas yra atstovauti Klientę sprendžiant klausimą dėl jos teisių atkuriant nuosavybės teises į A. Š. valdytos posesijos ribose grąžinimo natūra (duomenys neskelbtini). Klientės susirašinėjimas ir ginčas su NŽT Palangos skyriumi atsakovui buvo žinomas ir buvo akivaizdu, kodėl advokatui reikalingi prašomi dokumentai.

2.9. Nagrinėjamu atveju advokatas siekė gauti duomenis, kurie reikalingi tinkamam pasiruošimui civilinės bylos iškėlimui (ikiteisminė teisinių paslaugų teikimo stadija). Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatos neriboja advokato teisės gauti informaciją tik apie jo atstovaujamą asmenį. Todėl aplinkybė, jog advokatas prašo informacijos ne apie jo atstovaujamą asmenį, nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą. Šiuo aspektu vertinant advokato prašymo pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar prašymas yra pagrįstas advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, t. y. ar prašoma gauti informacija yra būtina advokato veiklai vykdyti ir suteikti klientui kokybiškas teisines paslaugas.

2.10. NŽT sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, prieštarauja Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 punktuose advokatui įstatymo leidėjo deleguotai teisei gauti informaciją iš valstybės institucijų.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Asmens duomenys NŽT tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas – BDAR) nuostatomis. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu: „Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais“.

3.2. Nors Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje yra įtvirtinta advokato teisė gauti iš valstybės institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus, reikalingus veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti, tačiau advokatas privalo pateikti prašymą, kuriame privalo būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisiniu paslaugu teikimu ir, kad šie valstybės institucijų tvarkomi duomenys yra surinkti, tvarkomi vykdant viešąjį administravimą. Advokato teisė gauti informaciją nėra absoliuti.

3.3. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. NŽT Palangos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 7, savininkas A. Š. bylos kopijos. NŽT Palangos skyrius 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 16SD-835-(14.16.136 E.) „Dėl bylos kopijos pateikimo“ pateikė pareiškėjui buvusio žemės savininko A. Š. atkūrimo byloje esančių nuasmenintų dokumentų kopijas. Advokatas 2023 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą NŽT Palangos skyriui, kuriuo prašė pateikti „<...> nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 7 savininkas A. Š. bylos kopiją“. NŽT Palangos skyrius, išnagrinėjęs 2023 m. gegužės 19 d. prašymą ir nustatęs, kad minėtame prašyme nenurodytas dokumentų gavimo ir naudojimo tikslas, kam yra reikalingi prašomi pateikti dokumentai, t. y. nenurodyti duomenys (informacija), įrodantys prašomų pateikti dokumentų ryšį su teikiamomis teisinėmis paslaugomis, Sprendimu pateikė advokatui atsakymą, kad negali tenkinti jo prašymo, kadangi norėdamas gauti informaciją, ar dokumento kopiją, kurioje yra ne tik su atstovaujamu asmeniu susijusių, bet ir trečiųjų asmenų duomenų, jis turėtų pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.

3.4. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. birželio 22 d. skundą dėl Sprendimo pagrįstumo, nustatė, kad NŽT Palangos skyrius priėmė pagrįstą Sprendimą. NŽT pažymėjo, kad NŽT Palangos skyriaus Sprendimas neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į NŽT Palangos skyrių dėl aktualių dokumentų gavimo su Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatas atitinkančiu prašymu.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino NŽT Palangos skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 16SD-912-(14.16.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-1223-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT Palangos skyriaus Sprendimo bei NŽT sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2023 m. kovo 22 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu leisti susipažinti su atkūrimo byla bei leisti daryti šios bylos kopijas. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis yra advokatas, sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su Kliente. NŽT Palangos skyriuje yra tvarkoma atkūrimo byla, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl Klientės teisių atkuriant nuosavybės teises į A. Š. valdytos posesijos K-6 ribose žemės grąžinimo natūra Palangoje. Pažymėjo, kad Klientei kilo klausimų dėl NŽT Palangos skyriaus veiksmų teisėtumo, todėl siekiant tinkamai atstovauti Klientės interesus, advokatui yra būtina susipažinti su atkūrimo byla, turėti atitinkamų dokumentų kopijas. Prašymas yra grindžiamas Advokatūros įstatymo 44 straipsniu ir 2023 m. kovo 22 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartimi. Akcentuojama, kad advokatas įsipareigojo laikytis visų BDAR ir ADTAĮ reikalavimų, gautą informaciją naudoti išimtinai teismų sistemoje ginant Klientės teises.

6.2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023 m. balandžio 19 d. nuvyko į NŽT Palangos skyrių ir jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su atkūrimo byla. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas būdamas NŽT Palangos skyriuje pateikė tipinės formos prašymą, kuriame nurodė, jog pageidauja, kad jam būtų pateikta „nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 7, savininkas A. Š., bylos kopija“. NŽT Palangos skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. prašymą, kartu su 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 16SD-835-(14.16.136 E) „Dėl dokumentų kopijos pateikimo“ pareiškėjui atsiuntė skaitmenizuotą atkūrimo bylos kopiją. Pareiškėjas, susipažinęs su atkūrimo bylos kopija, 2023 m. gegužės 19 d. NŽT Palangos skyriui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad jam 2023 m. gegužės 9 d. buvo pateikta NŽT Palangos skyriaus darbuotojų selektyviai atrinktos atkūrimo bylos dalies kopija, nors 2023 m. balandžio 19 d. prašyme buvo suformuluotas prašymas pateikti visos atkūrimo bylos kopiją.

6.3. NŽT Palangos skyrius Sprendime informavo pareiškėją, kad jo turima informacija yra tvarkoma bei asmenims teikiama vadovaujantis ADTAĮ, BDAR ir Piliečių teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis. Paaiškino, jog remiantis ADTAĮ nuostatomis asmuo, norėdamas gauti informaciją ar dokumentų kopiją, kurioje yra ne tik su juo susijusių, bet ir trečiųjų asmenų duomenų, privalo pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjui pateikti visos apimties atkūrimo bylos kopijos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendime pateiktais motyvais, 2023 m. birželio 22 d. NŽT pateikė skundą, kuriame suformulavo reikalavimą panaikinti Sprendimą ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių jam pateikti pilnos apimties atkūrimo bylos kopiją.

6.4. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1223-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjo skundo ir paliko Sprendimą galioti. Minėtame sprendime NŽT atkreipė dėmesį, jog remiantis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostata advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės institucijų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Tačiau advokato teisė gauti informaciją nėra absoliuti. Advokatas kreipimesi gauti informaciją privalo pateikti duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Jeigu advokatas nepagrindžia prašomų išduoti dokumentų reikalingumo, viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti teikti duomenis advokatui. NŽT konstatavo, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. prašyme nenurodė dokumentų gavimo ir naudojimo tikslo, todėl NŽT Palangos skyrius pagrįstai atsisakė jam pateikti visos apimties atkūrimo bylos kopiją.

7. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl aplinkybės, ar NŽT Palangos skyrius pagrįstai atsisakė pilna apimtimi tenkinti pareiškėjo prašymą pateikti visos apimties nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopiją. Tarp proceso šalių nėra ginčo, kad į NŽT Palangos skyrių su prašymu pateikti informaciją kreipėsi specialus subjektas – advokatas, kuris su Kliente 2023 m. kovo 22 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį.

8. Teismas akcentavo, kad pagal Advokatūros įstatymą advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese (2 str. 1 d.). Advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (Advokatūros įstatymo 4 str. 1 d.); kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (Advokatūros įstatymo 4 str. 2 d.). Advokatai savo veiklą vykdo vadovaudamiesi inter alia (be kita ko) advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, advokatų veiklos teisėtumo principais (Advokatūros įstatymo 5 str. 1 d. 3 p.).

9. Teismas, įvertinęs Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatas, LVAT praktiką, nurodė, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostata yra skirta reguliuoti teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų institucijų, galinčių pateikti jam šiai veiklai vykdyti būtiną informaciją (atsakovas turi teisę motyvuotai atsisakyti tokius duomenis pateikti tik tuo atveju, jei advokatas nepagrindžia jų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu). Teismas pažymėjo, kad ši teisės norma nėra skirta tiesiogiai advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) ar konkrečią bylą nagrinėjančio teismo teisiniams santykiams su nurodytomis institucijomis (informacijos tiekėjais) reglamentuoti. Advokato, šiuo atveju pareiškėjo, interesas gauti informaciją yra išvestinis iš jo pareigos suteikti atstovaujamam asmeniui kokybišką (kvalifikuotą) teisinę pagalbą. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatos neriboja advokato teisės gauti informaciją tik apie jo atstovaujamą asmenį. Teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad pareiškėjas prašė pateikti dokumentus, kuriuose yra duomenų ne tik apie jo atstovaujamąjį asmenį, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą. Šiuo aspektu vertinant pareiškėjo prašymo pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar prašymas yra pagrįstas pareiškėjo teikiamomis teisinėmis paslaugomis, t. y. ar prašoma gauti informacija yra būtina advokato veiklai vykdyti ir suteikti klientui kokybiškas teisines paslaugas. Advokatas, siekdamas iš valstybės institucijos gauti jų turimą informaciją, privalo prašyme pagrįsti, kad prašomi duomenys yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, nurodyti siekiamos gauti informacijos ryšį su teikiamomis teisinėmis paslaugomis, duomenų naudojimo tikslą.

10. Vertindamas teismui pateiktos rašytinės medžiagos visumą teismas nustatė, jog pareiškėjo NŽT Palangos skyriui pateikti prašymai iš esmės atitinka Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatytus reikalavimus. NŽT Palangos skyrius, spręsdamas pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. prašymo pagrįstumą, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo 2023 m. kovo 22 d. rašte nurodytas aplinkybes. Teismo vertinimu, pareiškėjas 2023 m. kovo 22 d. rašte aiškiai nurodė, jog su Kliente sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, Klientė yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą NŽT Palangos mieste, jai yra kilę abejonių dėl NŽT Palangos skyriaus veiksmų teisėtumo, todėl pareiškėjas, siekdamas Klientei suteikti kokybiškas teisines paslaugas, turėjo poreikį susipažinti su atkūrimo byla visa apimtimi ir gauti jos kopiją. Akivaizdu, kad NŽT Palangos skyriui turėjo būti žinoma apie egzistuojantį ryšį tarp pareiškėjo prašomų pateikti dokumentų kopijų ir jo teikiamų teisinių paslaugų, kadangi 2023 m. balandžio 19 d. pareiškėjui NŽT Palangos skyriuje buvo sudaryta galimybė susipažinti su visos apimties atkūrimo byla. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. užpildytame tipinės formos prašyme nepakartojo 2023 m. kovo 22 d. rašte nurodytų argumentų, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog prašymas neatitinka Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto reikalavimų, kadangi NŽT Palangos skyriui jau buvo pateiktas 2023 m. kovo 22 d. prašymas, taigi žinomos jame nurodytos faktinės aplinkybes ir atsakovas turėjo prievolę spręsdamas prašymo pagrįstumą sistemiškai vertinti visų pareiškėjo pateiktų dokumentų visumą.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju NŽT Palangos skyrius, vykdydamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas, nebuvo pakankamai atidus, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nesiėmė aktyvių veiksmų, jog įsitikintų, ar pareiškėjo prašymas atitinka Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto reikalavimus, todėl Sprendimas yra neteisėtas, prieštarauja atsakingo valdymo (gero administravimo) principui, todėl panaikintas. Atsižvelgiant į tai, teismas panaikino ir NŽT sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo 2023 m. birželio 22 d. skundą, kadangi NŽT nepagrįstai pripažino, jog Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti NŽT Palangos skyrių parengti ir jam pateikti visos apimties A. Š. nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopiją, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios organizavimas ir veikla yra grindžiama valdžių padalijimo principu (Konstitucijos 5 str.) ir nei viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1999 m. gegužės 11 d., 2001 m. balandžio 26 d. nutarimai), taip pat LVAT yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę. Atsižvelgiant į valdžių padalijimo principą, teismui pasisakius dėl ginčo esmės ir pripažinus skundžiamus sprendimus neteisėtais bei naikintinais, NŽT Palangos skyriui tenka imperatyvi prievolė jam suteiktos kompetencijos ribose pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. prašymą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą parengti ir išduoti A. Š. nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopiją visa apimtimi negali būti tenkinamas, nes jis nėra priskirtas teismo kompetencijai.

III. 13. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti NŽT priimti sprendimai, ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundo dalį dėl NŽT Palangos skyriaus Sprendimo ir NŽT sprendimo panaikinimo kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog vienas iš valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų yra NŽT – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis. Advokatūros įstatymas advokatams suteikia teisę gauti asmens duomenis, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji gali būti įgyvendinama tik laikantis Advokatūros įstatyme nustatytų sąlygų ir BDAR numatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų. LVAT, pasisakydamas dėl advokato teisės gauti asmens duomenis, yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu.

13.2. Informacijos gavimo iš valstybės institucijų sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas. Šis įstatymas taikomas: viešąsias funkcijas atliekančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms ir regionų plėtros taryboms (2 str. 1 d. 1 p.). Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis BDAR, ADTAĮ, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą (2 str. 4 d.). Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl advokato teisės gauti informaciją, yra konstatavęs, jog advokato kreipimasis turi būti motyvuotas (2011 m. birželio 9 d. nutarimas). „Motyvuotas“ prašymas reiškia, kad abstraktus nurodymas, kad „duomenys reikalingi nagrinėjant civilinę bylą“ ar „duomenys reikalingi parengti bylą teisminiam nagrinėjimui“ nėra pakankamas, kadangi duomenų valdytojas, be kita ko, turi įvertinti ir prašomų pateikti duomenų būtinumą. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-831-525/2023).

13.3. NŽT Palangos skyrius Sprendimu pateikė advokatui atsakymą, kad negali tenkinti jo prašymo, kadangi norėdamas gauti informaciją, ar dokumento kopiją, kurioje yra ne tik su atstovaujamu asmeniu susijusių, bet ir trečiųjų asmenų duomenų, jis turėtų pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Skundžiami NŽT Palangos skyriaus Sprendimas ir NŽT sprendimas, kuriais nuspręsta netenkinti advokato prašymo pateikti nuosavybės teisių atkūrimo bylos, neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, juos priimant nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimų pagrįstumo kriterijus, sprendimus priėmė kompetentingi subjektai, turintys teisę priimti sprendimus, vadovaudamiesi asmens duomenis NŽT tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.

13.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta išvada, kad NŽT Palangos skyrius, spręsdamas pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. prašymo pagrįstumą, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo 2023 m. kovo 22 d. rašte nurodytas aplinkybes. Atstovas negali gauti ir turėti daugiau teisių nei jo atstovaujamas asmuo. Tiek advokato klientė M. Z. (jos atstovė T. Z.), tiek jos advokatas (pareiškėjas), atvykę į teritorinį NŽT Palangos skyrių, turėjo galimybę susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo byla visa apimtimi, tačiau jiems nesuteikta teisė reikalauti dokumentų, kuriuose yra trečiųjų asmenų duomenų, kopijų.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu argumentus:

14.1. Apeliacinio skundo motyvai nenuoseklūs ir prieštaraujantys. Viena vertus, atsakovas teigia, kad negali tenkinti jo prašymo, kadangi advokatas norėdamas gauti informaciją, ar dokumento kopiją, kurioje yra ne tik su atstovaujamu asmeniu susijusių, bet ir trečiųjų asmenų duomenų, jis turėtų pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Antra vertus, atsakovas nurodo, kad nei Klientei, nei advokatui nėra suteikta teisė reikalauti dokumentų, kuriuose yra trečiųjų asmenų duomenų, kopijų.

14.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad NŽT Palangos skyrius, vykdydamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas, nebuvo pakankamai atidus, nagrinėdamas jo prašymą nesiėmė aktyvių veiksmų, jog įsitikintų, ar prašymas atitinka Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto reikalavimus, todėl Sprendimas yra neteisėtas, prieštarauja atsakingo valdymo (gero administravimo) principui.

14.3. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 14 d. NŽT Palangos skyriui teikė dar vieną prašymą dėl atkūrimo bylos kopijų pateikimo. Prašyme nurodė, jog atsakymą su dokumentų kopijomis norėtų gauti iki baigiantis NŽT sprendimo apskundimo terminui. Pareiškėjas nurodė, jog laiku gavus atkūrimo bylos kopijas ginčas būtų išspręstas ekonomiškiau, būtų išvengta teisminio bylinėjimosi. NŽT Palangos skyrius 2023 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo pakartotinai atsisakė tenkinti jo prašymą, motyvuodamas ADTAĮ normomis. NŽT Palangos skyrius vengia pateikti duomenis, reikalingus deramai vykdyti jo profesinę pareigą Klientei. Šių dokumentų pateikimo aktualumas teismui iškilo tik gavus apeliacinį skundą, nes šie dokumentai paneigia esminį apeliacinio skundo motyvą, jog jo prašymas buvo neargumentuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Palangos skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 16SD-912-(14.16.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (Sprendimas) ir NŽT 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 1SS-1223-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (NŽT sprendimas), kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo (advokato) prašymą pateikti visos apimties nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopiją, kuri, jo nuomone, buvo būtina teikiant teisines paslaugas jo atstovaujamai Klientei, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas ginčijamus sprendimus panaikino. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas (advokatas) atstovavo Klientei dėl jai, kaip pretendentei į nuosavybės teisių atkūrimą NŽT (duomenys neskelbtini), kilusių abejonių NŽT Palangos skyriaus veiksmų teisėtumu, ir konstatavo, kad advokatas, siekdamas suteikti kokybiškas teisines paslaugas, turėjo poreikį susipažinti su atkūrimo byla visa apimtimi ir gauti jos kopiją (Advokatūros įstatymo 44 str. 1 p.).

17. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Jis apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kurie, jo nuomone, pagrindžia ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra advokatas. Taip pat atsakovas neneigia pareiškėjo kaip advokato teisės gauti duomenis iš atkūrimo bylos, kurie susiję su teisinių paslaugų teikimu Klientei, tačiau ginčijamais sprendimais atsisakė pateikti visą atkūrimo bylos kopiją nurodęs, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 19 d. prašyme esą nepakankamai pagrindė tokių duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar nagrinėjamu atveju advokatas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą iš NŽT Palangos skyriaus gauti visą atkūrimo bylą.

20. Ginčui aktualios redakcijos Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte (2017 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-879 redakcija) nustatyta, kad „advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti“.

21. Paminėta advokatų teisė aiškintina, be kita ko, atsižvelgiant į advokato teisinio statuso ypatumus. Šiuo aspektu primintina kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą, o asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d. nutarimus), o iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (žr., pvz., 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimus). Pagal Advokatūros įstatymą Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis (3 str. 1 d.); advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese (2 str. 1 d.); advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (4 str. 1 d.); kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (4 str. 2 d.); advokatai savo veiklą vykdo vadovaudamiesi inter alia (be kita ko) advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, advokatų veiklos teisėtumo principais (5 str. 1, 3 p.); teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą įrašyti advokatai, į kurį įrašomi tik nustatyta tvarka prisiekę advokatai, apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę (17 str. 1 d., 2 d. 1, 2 p.).

22. Atsižvelgiant į paminėtus advokato teisinio statuso ypatumus, nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, kad: 1) advokatas, pakankamai pagrindęs prašomų pateikti duomenų reikalingumą, t. y. jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, turi teisę gauti NŽT tvarkomus duomenis, reikalingus teisinėms paslaugoms suteikti; 2) advokatas turi diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, taigi ir dėl to, kokie NŽT tvarkomi duomenys jiems yra reikalingi, siekiant užtikrinti, kad jų teikiamos teisinės paslaugos būtų kokybiškos (t. y. jų atstovaujamo asmens teisės ir (arba) teisėti interesai būtų ginami maksimaliai efektyviai), o tokia advokatų diskrecija gali būti ribojama tik įstatymu. Dėl šios priežasties advokato interesas iš NŽT gauti teisinių paslaugų teikimui reikalingus duomenis visais atvejais, kai tokie duomenys yra susiję su konkrečios teisinės paslaugos teikimu ir, šią paslaugą teikiančio advokato nuomone, yra būtini jai teikti. Advokato teisė gauti duomenis suponuoja NŽT pareigą tokius duomenis advokatui pateikti. NŽT turi diskrecijos teisę motyvuotai atsisakyti advokatui pateikti jos tvarkomus duomenis tik tuo atveju, jei advokatas nepagrindžia jų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu. Todėl NŽT advokato prašyme pateikti duomenis nurodytą tokių duomenų naudojimo tikslą, gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti duomenų apimtį turi teisę vertinti tik prašomų pateikti duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu (reikalingumo) aspektu. Kitaip tariant, NŽT gali atsisakyti teikti duomenis advokatui tik tuo atveju, jei advokato kreipimesi apskritai nėra duomenų, įrodančių prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

23. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrinant pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl įrodymų vertinimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

24. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad:

24.1. Pareiškėjas yra advokatas. Jis 2023 m. kovo 2 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 23/03/22 su M. Z., atstovaujama T. Z. (Klientė). Teisinių paslaugų teikimo sutartimi pareiškėjas įsipareigojo Klientės vardu atstovauti ją „dėl klientės teisių atkuriant nuosavybės teises į A. Š. valdytos posesijos K-6 ribose grąžinimo natūra (duomenys neskelbtini)“. Pagal paminėtą sutartį šio pavedimo vykdymui pareiškėjui suteikta teisė „Klientės vardu pasirašyti prašymus, pareiškimus, reikalavimus valstybės ir savivaldybių institucijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, gauti visus dokumentus iš savivaldybės ir valstybinių institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų, kitų asmenų, susijusius su Kliente bei jos pavedimų pagal šią sutartį vykdymu“.

24.2. Pareiškėjas 2023 m. kovo 22 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu leisti susipažinti su atkūrimo byla bei leisti daryti šios bylos kopijas. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis yra advokatas, sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su Kliente. NŽT Palangos skyriuje yra tvarkoma atkūrimo byla, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl Klientės teisių atkuriant nuosavybės teises į A. Š. valdytos posesijos K-6 ribose žemės grąžinimo natūra (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Klientei kilo klausimų dėl NŽT Palangos skyriaus veiksmų teisėtumo, todėl siekiant tinkamai atstovauti Klientės interesus, advokatui yra būtina susipažinti su atkūrimo byla, turėti atitinkamų dokumentų kopijas. Prašymas yra grindžiamas Advokatūros įstatymo 44 straipsniu ir 2023 m. kovo 22 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartimi. Advokatas įsipareigojo laikytis visų BDAR ir ADTAĮ reikalavimų, gautą informaciją naudoti išimtinai teismų sistemoje ginant Klientės teises. Kartu su 2023 m. kovo 22 d. prašymu NŽT Palangos skyriui pateiktas 2023 m. kovo 2 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 23/03/22 išrašas.

24.3. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. NŽT Palangos skyriui pateikė prašymą dėl dokumento kopijų išdavimo, kuriame paprašė „parengti nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 7 savininkas Š. A. bylos kopiją“. NŽT Palangos skyrius atsižvelgdamas į paminėtą prašymą, 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 16SD-835-(14.16.136 E.) pareiškėjui pateikė buvusio žemės savininko A. Š. atkūrimo byloje esančių nuasmenintų dokumentų kopijas, tačiau visa atkūrimo byla pateikta nebuvo.

24.4. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 19 d. NŽT Palangos skyriui pateikė pareiškimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad NŽT Palangos skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. raštu jam pateikti ne visi dokumentai ir paprašė „nurodyti, kuomet bus pateikta visa pagal 2023 m. balandžio 19 d. prašymu paprašyta A. Š. žemės atkūrimo bylos kopija pilna apimtimi“, taip pat paminėjo, kad teisinių paslaugų teikimo sutartis su Kliente yra NŽT Palangos skyriaus žinioje, atkūrimo byloje. NŽT Palangos skyrius, išnagrinėjęs paminėtame pareiškime išdėstytą prašymą 2023 m. gegužės 24 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pateikti pilnos apimties atkūrimo bylos kopiją. Atsakovas Sprendime nurodė, kad vadovaujasi Piliečių teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, BDAR ir ADTAĮ. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsisakymą pateikti pilnos apimties atkūrimo bylos kopiją iš esmės grindė tuo, jog 2023 m. gegužės 19 d. prašyme nepakankamai atskleistas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.

24.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendime pateiktais motyvais, 2023 m. birželio 22 d. NŽT pateikė skundą, kuriame suformulavo reikalavimą panaikinti Sprendimą ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių jam pateikti pilnos apimties atkūrimo bylos kopiją. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė ginčijamą NŽT sprendimą, kuriuo paliko Sprendimą galioti, iš esmės konstatavusi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, įgyvendindamas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte įtvirtintą teisę gauti iš valstybės institucijų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, 2023 m. balandžio 19 d. prašyme nenurodė dokumentų gavimo ir naudojimo tikslo, todėl NŽT Palangos skyrius pagrįstai atsisakė jam pateikti visos apimties atkūrimo bylą.

25. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi administracinės bylos įrodymus, ir šalių argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju NŽT Palangos skyriui pateikto prašymo pateikti duomenis pagrįstumas tokių duomenų naudojimo tikslo, gavimo teisinio pagrindo ir prašomų pateikti duomenų apimties nurodymo aspektais, turi būti vertinamas visų pareiškėjo pateiktų prašymų, susijusių su atkūrimo bylos kopijų pateikimu kontekste. Atitinkamai nėra jokio pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad NŽT Palangos skyriui pateikti prašymai iš esmės atitinka Advokatūros 44 straipsnio 1 punkte nustatytus reikalavimus. NŽT Palangos skyrius spręsdamas pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. prašymo pagrįstumą nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo 2023 m. kovo 22 d. rašte nurodytas aplinkybes.

26. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas (advokatas) 2023 m. kovo 22 d. rašte aiškiai nurodė prašomos pateikti atkūrimo bylos ryšį su teisinių paslaugų teikimu, įskaitant tai, kad jis su Kliente sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį (bylos duomenys patvirtina, kad šios sutarties turinys buvo žinomas tiek NŽT Palangos skyriui, tiek NŽT), Klientė yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini), jai yra kilę abejonių dėl Palangos skyriaus veiksmų teisėtumo. Vadinasi, pareiškėjas (advokatas), siekdamas Klientei suteikti kokybiškas teisines paslaugas, turėjo poreikį susipažinti su atkūrimo byla visa apimtimi ir gauti jos kopiją, o NŽT ginčijamuose Sprendime ir NŽT sprendime nepagrįstai atsisakė pateikti atkūrimo bylos kopiją advokatui.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė