2017-10-18 Nr. AB-18907-3-61-3-01907-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-10-18 Nr. AB-18907-3-61-3-01907-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Senvagės rezidencija“ 2017 m. birželio 6 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) direktorės 2017 m. gegužės 17 d. Privalomą nurodymą Nr. PN-788-(19.29) ir jį panaikinti; 2) priteisti pareiškėjo naudai iš institucijos, kurios sprendimas yra skundžiamas, visas bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-880-525/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01907-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. spalio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Senvagės rezidencija“ 2017 m. birželio 6 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) direktorės 2017 m. gegužės 17 d. Privalomą nurodymą Nr. PN-788-(19.29) ir jį panaikinti; 2) priteisti pareiškėjo naudai iš institucijos, kurios sprendimas yra skundžiamas, visas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-3984-281/2017 pagal pareiškėjo UAB „Senvagės rezidencija“ skundą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Šiaulių apygardos administracinis teisme 2017 m. rugsėjo 18 d. gauta administracinė byla. Byloje 2017 m. rugsėjo 13 d. gautas pareiškėjo UAB „Senvagės rezidencija“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-3984-281/2017.
II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą, kadangi skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas pareiškėjo UAB „Senvagės rezidencija“ atskirajame skunde ginčijamu aspektu.
Teismas nurodė, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis priimta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 69 straipsniu, kurio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje bei 3 dalyje numatyta, kad teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles; bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytais atvejais klausimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu; kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus atvejus. Pareiškėjas atskiruoju skundu išreiškia nesutikimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi konstatuotu administracinės bylos priskirtinumu atitinkamam teismui.
Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis neužkerta kelio tolesnei šios bylos eigai, todėl įvertinęs visas aplinkybes pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.
III. Pareiškėjas UAB „Senvagės rezidencija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį bei pavesti pirmos instancijos teismui atskirojo skundo priėmimo klausimą išspręsti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad administracinės bylos yra nagrinėjamos ne tik remiantis ABTĮ, bet ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas (žr. LR ABTĮ 1 str. 2 d.), o CPK 34 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Byla perduodama nagrinėti iš vieno teismo į kitą, kai įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis.
Dėl šių priežasčių, pareiškėjo teigimu, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis vis gi gali būti apeliacijos objektu pareiškėjo UAB „Senvagės rezidencija“ atskirajame skunde ginčijamu aspektu, priešingai nei sprendė teismas ginčijama nutartimi.
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bylos perdavimo kitam teismui, vadovaujasi išskirtinai ABTĮ normomis, tokio pobūdžio nutartims CPK normos netaikomos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskiruoju skundu skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų atskirąjį skundą, nes skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
Pareiškėjo atskirasis skundas, kurį priimti atsisakyta skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, yra paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu administracinė byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnis nenumato, kad dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama toliau nagrinėti iš vieno administracinio teismo į kitą, galėtų būti paduotas atskirasis skundas.
Teismo nutartis, kuria byla perduodama toliau nagrinėti iš vieno administracinio teismo į kitą, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, jog dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama toliau nagrinėti iš vieno administracinio teismo į kitą, apeliacinis procesas negalimas. Konstatuotina, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą.
Atskirojo skundo argumentai, kad susidariusioje situacijoje turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, konkrečiai CPK 34 straipsnio 4 dalis, atmestini kaip nepagrįsti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, į kurią apeliuoja pareiškėjas, nustato, kad nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo.
Taigi, administracinis teismas vadovautis LR Civilinio proceso kodekso normomis gali tik tada, kai Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos normos tai tiesiogiai numato. Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 ir 152 straipsniai, taip pat jokie kiti šio įstatymo straipsniai nenumato galimybės administraciniam teismui remtis LR Civilinio proceso kodekso normomis sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo, kai skundžiama teismo nutartis, kuria byla perduodama toliau nagrinėti iš vieno administracinio teismo į kitą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagristai netaikė LR Civilinio proceso kodekso nuostatų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas