N-575-676-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarimo R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Legislator headnote
AI generatedN-575-676-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2011 m. sausio 26 d. nutarimu R. Ž. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 160 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda R. Ž. skirta už tai, jog 2010 m. lapkričio 4 d., apie 9.09 val., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 73 km vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio bei atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio ir į jį atsitrenkė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 132 punktus.
Full text
Administracinė byla Nr.N575-676/2012
Teisminio proceso Nr.4-61-3-00069-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarimo R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2011 m. sausio 26 d. nutarimu R. Ž. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 160 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda R. Ž. skirta už tai, jog 2010 m. lapkričio 4 d., apie 9.09 val., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 73 km vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio bei atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio ir į jį atsitrenkė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 132 punktus.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. Ž. skundą, 2011 m. balandžio 8 d. nutarimu jį tenkino iš dalies, t. y. Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nurodė, jog R. Ž. apeliuoja į tai, kad jis KET 9, 132 punktų reikalavimų nepažeidė, kito automobilio („BMW“) vairuotojo manevras į dešinę buvo netikėtas, nes jį atliko nuo kelio vidurio, staigiai, nerodydamas posūkio signalo, norėdamas išvengti susidūrimo pasuko savo automobilį dešiniau į kelkraštį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, slystančiu smūgiu atsitrenkė į dešinį šoną, automobilio „BMW“ vairuotojas buvo visiškai girtas, jo vairavimas buvo neadekvatus, važiuodamas vinguriavo po visą kelią.
Teismas nurodė, jog pagal KET 132 punkto reikalavimą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar R. Ž. laikėsi atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, ar buvo iš anksto pasitraukęs prie važiuojamosios dalies krašto, ar jis kaltas dėl šio eismo įvykio. Teismas pabrėžė, jog eismo įvykio vietos schema, automobilių apgadinimai, eismo dalyvių (R.
Ž. ir M. M.), liudytojų policijos pareigūnų J. U. ir V. S. tarnybiniai pranešimai, jų paaiškinimai teisme, liudytojų R. P., R. L. paaiškinimai policijoje ir teisme bei specialisto išvada patvirtina, kad R. Ž. vairavo automobilį blaivus, stebėjo kelią, kelio ženklus, automobilius esančius kelyje, matydamas staigų „BMW“ automobilio manevrą (sukimą iš vidurio kelio į dešinę), ėmėsi visų veiksmų susidūrimui išvengti, staigiai stabdė savo automobilį, pasuko į dešinę, taip stengdamasis išvengti atsitrenkti į automobilio galinę dalį, tačiau slystančiu smūgiu susidūrė su „BMW“, t. y. savo automobiliu „VW Sharan“ priekine kaire puse atsitrenkė į BMW automobilio dešinės pusės priekines dureles, po susidūrimo išvažiavo į kelio kelkraštį.
Šis susidūrimo mechanizmas akivaizdžiai parodo, kad automobilis „BMW“ darė staigų manevrą (suko į dešinę), kurio vairuotojas M. M. buvo neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis). Specialisto V. M. išvadoje aiškiai nurodyta eismo įvykio kilimo priežastis – automobilio „BMW“ vairuotojo veiksmai. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, kad dėl KET 9, 132 punktų reikalavimų pažeidimų nėra R. Ž. kaltės, todėl Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutrauktina.
III. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog į ekspertą kreipėsi pats R. Ž., todėl pateikta išvada yra vienpusiška, o pagal KET 132 punktą reikia laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktumei į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Pabrėžia, jog automobilio „BMW“ keleivis, kuris buvo blaivus ir nebuvo pažįstamas nei su M. M., nei su automobilio savininku R. P., parodė, kad „BMW“ po kelią nevingiavo, o tik suko į šalia kelio esančią aikštelę.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą R. Ž. prašo jį atmesti palaikydamas apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog pareigūnai šiuo atveju įrodymus byloje rinko aplaidžiai, dėl ko jis pats kreipėsi į ekspertą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.
Papildomai pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju iš bylos matyti, kad administracinis kaltinimas asmeniui paremtas medžiaga, kuriai paneigti atsakomybėn patrauktas asmuo teikė priešingus paaiškinimus, ir kuriuos išanalizavęs visos bylos kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog R. Ž. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliantas abejodamas eksperto, turinčio eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją ir 18 metų praktinę darbo patirtį, nešališkumu, tokiam teiginiui pagrįsti jokių įrodymų nepateikia, nors būtent jam šiuo atveju tenka pareiga įrodyti kaltinimą, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį byloje Nr.N62-65/2010 ir kt.). Taip pat pabrėžtina, jog KET 132 punktas įpareigoja vairuotoją, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, tačiau R. Ž. šiuo atveju neturėjo realios galimybės nuspėti ir pastebėti pavojų keliančios aplinkybės – kito asmens pavojingo manevro, todėl ir visiškai nepateisinama šiuo atveju iš jo reikalauti laikytis tam tikro atstumo, kol dar pavojus eismo saugumui apskritai yra tik menamas.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė pagrįstai ir teisėtai, jokio įstatyminio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius