Legislator Case Law & Legislation
2358aa0b-ed3a-40e5-8da7-bbff14245f3b AI generated

2358aa0b-ed3a-40e5-8da7-bbff14245f3b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 2358aa0b-ed3a-40e5-8da7-bbff14245f3b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I-2310-426/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. V. (P. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2358aa0b-ed3a-40e5-8da7-bbff14245f3b · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Atsiliepime nurodo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiÅ¡kai atlieka operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuoja oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose. Oro temperatÅ«ra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K įrengta centrinė Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-2310-426/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. V. (P. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas P. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skunde teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 7 500 (septynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtų eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–7). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. perpildytose kamerose, todėl virÅ¡ 20 valandų per parÄ tekdavo gulėti lovoje, neužteko vietos pajudėti.

Be to, trukdė baldai. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas tvirtina patyręs nepatogumus, diskomfortÄ , stresÄ , nerimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , nemigÄ , skaudėjo sÄ narius, galvÄ . Atkreipia dėmesį, kad teko gyventi jaučiant nemalonų kvapÄ iÅ¡ tualeto, nes jis įrengtas gyvenamojoje patalpoje, atskirtas nuo jos tik 1,2 m sienele, neįrengta ventiliacija. Atliekant gamtinius reikalus, trÅ«ko privatumo. Pažymi, kad miegoti teko ant metalinių gultų, kurių 10 metų naudojimo laikas seniai pasibaigęs. Jie buvo netvarkingi, surÅ«diję, girgždantys.

Negalėjo tinkamai iÅ¡miegoti, skaudėjo nugarÄ , kaklÄ . Skunde nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas galėjo tik 1 valandÄ pasivaikščioti kiemelyje, kuriame trÅ«kdavo erdvės. Esant prastam orui, Å¡ios galimybės atsisakydavo. PareiÅ¡kėjas manymu, jis buvo laikomas pavojingoje sveikatai ir gyvybei aplinkoje. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti. PareiÅ¡kėjas teismui taip pat pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuos jis nesutiko su LukiÅ¡kių TI-k pateikta informacija.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K klaidina teismÄ (b. l. 81–83). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su skundu nesutinka, nurodo, kad keliami reikalavimai nepagrįsti. Atsiliepime (b. l. 12–22) nurodo laikotarpius, kada pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K ir teigia, kad minimalaus kameros ploto reikalavimai nebuvo pažeisti. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K pabrėžia, jog yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ , o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus. Jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes nebÅ«tų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Teigia, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikosi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ , todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena. ReikalingÄ inventorių bei kalcinuotÄ sodÄ , skirtÄ kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, iÅ¡duoda į kameras.

Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiria nuobaudas. Pažymi, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, kad nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto paaiÅ¡kina, kad jis atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K gultus ir kitÄ inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti Å«kio darbams atlikti. Pažymi, kad reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenustato nei teisės aktai, nei teismų praktika. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K neturi akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose bÅ«tų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. PlotÄ nurodo apytiksliai – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Akcentuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Atsakovas paaiÅ¡kina, kad, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardinant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Atsiliepime pažymi, jog LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos reikalavimų bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Tvirtina, kad Lukiškių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymi, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengiamas vadovaujantis PĮVTT 16.7 punktu. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti.

Atsiliepime nurodo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiÅ¡kai atlieka operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuoja oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose. Oro temperatÅ«ra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K įrengta centrinė Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra.

Akcentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant bÅ«tinumui visada pabarstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis. Taip pat, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi, nemokant už darbÄ , nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus. Todėl dalis nuteistųjų padeda tvarkyti LukiÅ¡kių TI-K teritorijÄ (tame tarpe ir pasivaikščiojimo kiemelius).

Atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose Å¡varÄ ir tvarkÄ turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Atsiliepime pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K 1 – ojo, 2 – ojo, 3 - ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Å iferio lakÅ¡tais padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rai.

Asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieÅ¡ įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“. Atsakovas nurodo, kad III – ojo korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rų Å¡iferio padengimas pilnai pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokÅ¡te, taip pat Å¡iferio padengimas baigimas keisti ir I – ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Pasak LukiÅ¡kių TI-K, nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismo praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, o LukiÅ¡kių TI-K neprieÅ¡taravo, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K 168 paras kameroje Nr. 104, kurios plotas 7,38 kv. m dviese, t. y. pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m ploto. Jo skundo argumentai, kad turėjo tekti 5 kv. m ploto, yra nepagrįsti. Akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (0,56 kv.

m) vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Taigi, konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K nepažeidė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi, kaip minėta, objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ dalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Taigi, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl pažeistos ploto normos laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kamerose nebuvo atskirtas sanitarinis mazgas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigÅ«nai) iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali asmenį matyti.

Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas, įrengiant duris arba kitu bÅ«du (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas negali bÅ«ti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis, nustatyta, kad kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, o kamerose buvo įrengtos užuolaidos, t. y. 2018 m. gegužės 11, 27 d., 2018 m. birželio 6 d., 2018 m. liepos 1 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. liepos 19 d., 2018 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. rugsėjo 9 ir 18 d., 2018 m. spalio 14 ir 23 d. buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, kadangi kameroje buvo laikomas vienas, įrengus sanitarinio mazgo užuolaidÄ (b. l. 25–28).

Tai atitinka ir LVAT formuojamÄ praktikÄ (pvz. 2019 m. liepos 31 d. Nr. A-2299-525/2019). Likusiu laikotarpiu, t. y. iÅ¡ viso 157 paras, pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais, buvo pažeista. Taip pat pareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose nėra ventiliacijos, sklinda nemalonÅ«s kvapai. Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 25–28) nurodyta, kad kameros vėdinamos natÅ«raliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Be to, vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) patikrinimo aktuose (b. l. 29–73) nenustatyta pareiÅ¡kėjo nurodytų Higienos normų reikalavimų pažeidimų.

PareiÅ¡kėjas jokių duomenų skunde nurodytiems pažeidimams pagrįsti nepateikė. Å ie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė jo teises, ginčo laikotarpiu suteikdamas galimybę tik vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Taigi, suėmimo vykdymo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai numatė suimtajam asmeniui teisę į kasdienį pasivaikščiojimÄ gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarkÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neginčija, kad buvo suteikta galimybė kasdien po vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad LukiÅ¡kių TI-K kiltų pareiga užtikrinti ilgesnius pasivaikščiojimus dėl pareiÅ¡kėjo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai yra netvarkingi, purvini, stogeliuose yra asbesto, kenkiančio pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K buvo įrengta ir veikė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, darytina išvada, kad šios įstaigos atžvilgiu nėra taikomos nuostatos, draudžiančios naudoti iš asbestcemenčio pagamintas medžiagas.

Be to, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad pastato konstrukcijose nėra asbesto, be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl pastarosios medžiagos. Jis tik abstrakčiai nurodė, kad asbestas kelia pavojų sveikatai ir žaloja, todėl argumentai dėl pastarojo buvimo atmestini kaip neįrodyti. Pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių yra abstraktūs ir neindividualizuoti, o teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K argumentais, kad kiemeliai tinkamai įrengti ir yra tvarkingi.

Be to, ir patys nuteistieji turi pareigÄ rÅ«pintis kiemelių tvarka ir Å¡vara. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas teigia, kad gultai yra pasenę, netvarkingi ir jais jau negalima naudotis. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam.

LukiÅ¡kių TI-K gultai yra įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, praneÅ¡ime nurodoma, kad surÅ«dijusių, perkrypusių ir girgždančių gultų nėra (b. l. 28). Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais duomenimis. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į atsakovÄ dėl netinkamos gultų kokybės ar prašė juos pakeisti. Taigi, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad LukiÅ¡kių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra Å¡alinami.

Administracija stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sÄ lygas visiems asmenims. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir visi asmenys. Taip pat nėra pareiÅ¡kėjo skundų dėl nurodytų netinkamų laikymo sÄ lygų tuo metu, kai jis buvo laikomas. Be to, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra abstraktÅ«s ir nepakankamai individualizuoti dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, todėl negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 157 paras buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumÄ naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais.

Kiti skunde nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais. Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ ir pripažįsta, kad jo teisė naudotis sanitariniais mazgais užtikrinant privatumÄ LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeista. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma (7 500 Eur), o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma – 470 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo P. V. (P. V.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui P. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 470 Eur (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rūta Miliuvienė