23555a77-e714-412f-97eb-5053f57cd7ab · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3271-554/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00130-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – A. Å ., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 4 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d. PareiÅ¡kėjas skunde, skundo papildyme (b. l. 6, 26) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. 19 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje iÅ¡ viso buvo 12 nuteistųjų, 2 gyvenamojoje patalpoje taip pat buvo 12 nuteistųjų, todėl nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Nuteistieji miega vienas prie kito, kyla barniai. Dalį ploto užima baldai – lovos, spintelės, Å¡aldytuvas, stalai. Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 12-7) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 19 bÅ«ryje atlieka bausmę nuo 2014 m. gegužės 26 d. PareiÅ¡kėjas bausmę Marijampolės PN 19 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje atliko nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Pažymėjo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ir pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų užpildymas. Visi pareiÅ¡kėjo teiginiai yra niekuo neparemti, nepagrįsti, tik deklaratyvaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo skundas dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, kitoje dalyje byla nutrauktina. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės PN, laikotarpiu 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d. (skundo padavimo teismui diena).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-2308-423/2017 pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priėmė 2017 m. spalio 12 d. sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies (b. l. 54–55). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi minėtÄ Kauno apygardos administracinio teismo sprendimÄ pakeitė (b. l. 56–58).

Taigi, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimas įsiteisėjęs. Teismas, įvertinęs nurodytÄ sprendimÄ , konstatuoja, kad administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas be kita ko kėlė ginÄÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. analogiÅ¡kÄ ginÄÄ (tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., nutrauktina. BylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTÄ® 104 str. 3 d.). BylÄ dalyje nutraukus, teismas vertins pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. vasario 4 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Administracinėje byloje esantys įrodymai (b. l. 13, 18–19, 23) patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad visÄ vertinamÄ jį laikotarpį pareiÅ¡kėjas gyveno 19 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje (19 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje pareiÅ¡kėjas negyveno), kurios plotas 39,60 kv. m, minėtoje patalpoje gyveno ne daugiau kaip 12 nuteistųjų, todėl pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau kaip 3,3 kv. m gyvenamojo ploto. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, jog 19 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje gyveno 12 nuteistųjų, tačiau teigia, kad dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai – 12 lovų, 12 spintelių, stalai, Å¡aldytuvas.

Teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.1. punktÄ skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014).

Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trÅ«kumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.).

Nenustačius Marijampolės PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : Administracinę bylÄ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d. nutraukti. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus Teisėjas Algis Markevičius