2015-10-07 Nr. AB-19456-3-61-3-03031-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1238-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03031-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja I. B. 2015 m. birželio 3 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suderinti su pareiškėja ir kitais pastatų, esančių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 30-1423 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y. pateikti 2015 m. gegužės 21 d. parengtą formavimo ir pertvarkymo projekto bylos (kitų rengiamų bylų) kopijas ir gauti jų pritarimą arba motyvuotus prieštaravimus (kuriuos svarstyti); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktus 2015 m. vasario 25 d. Nr. 49KAM-14058, 2015 m. kovo 5 d. Nr. 49KAM-20411, 2015 m. balandžio 24 d. Nr. 49KAM-40985.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Teismas, pažymėjo, jog pirmasis pareiškėjos skundo reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo reikalavimui keliamų aiškumo ir konkretumo kriterijų, nėra nurodyta, su kokiais atsakovo veiksmais (neveikimu) ar priimtu aktu pareiškėja grindžia savo teisių pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006), nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje AS756-868/2011). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad su tokiu reikalavimu kreipėsi į atsakovą, o atsakovas atsisakė pareiškėjos prašomus veiksmus atlikti. Nereiškiant reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo (kuriuo buvo atsisakyta atlikti prašomus veiksmus), negali būti reiškiamas ir reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, todėl šį pareiškėjos reikalavimą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktus teismas, remdamasis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-500 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punktu, padarė išvadą, kad ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktai turi būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vadovui ir tik teritorinio padalinio vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Taisyklių 26.1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, panaikino ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra neaiškus ir netikslus, turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą. LVAT pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjos reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktus atsisakyta priimti pagrįstai, kadangi pareiškėja nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti, pasiūlydamas pareiškėjai nurodyti su kokiais atsakovo veiksmais (neveikimu) ar priimtu aktu pareiškėja grindžia savo teisių pažeidimą.

Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 4 d. pateikė patikslintą skundą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių nuostatas; apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoti kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, kviesti šiuos asmenis dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus; pateikti susipažinimui ir pritarimui parengtus planus, suteikti informaciją apie projekto rengimo uždavinius ir tikslus; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktus 2015 m. vasario 25 d. Nr. 49KAM-14058, 2015 m. kovo 5 d. Nr. 49KAM-20411, 2015 m. balandžio 24 d. Nr. 49KAM-40985; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos derinimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto bylose, kuriose priimti minėti aktai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikė nepaduota. Kitą skundo dalį atsisakė priimti.

Teismas sprendė, kad pareiškėja nepašalino trūkumų, nurodytų 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje. Išaiškino pareiškėjai teisę skųsti NŽT vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus paduodant skundą teismui bendra tvarka (ne šioje byloje).

III. Pareiškėja I. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėja mano, kad jos reikalavimas dėl kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktų panaikinimo nagrinėtinas teisme, kadangi NŽT teisės aktų nustatytais terminais nepriėmė sprendimo dėl šių aktų panaikinimo. Pareiškėja taip pat nesutinka, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra netikslus ir neaiškus. Pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1423 pagrindu yra pradėtas rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra (duomenys neskelbtini)ir pareiškėjos valdomas pastatas - parduotuvė, formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau Administracija, rengdama kadastrinių matavimų bylas ir atlikdama formavimo ir pertvarkymo darbus, nederina šių veiksmų su žemės sklype esančių statinių savininkais, tame tarpe ir pareiškėja. Be to, kadastriniai matavimai atliekami neturint detaliojo plano, t. y. esant nesuformuotai išorinei Žemės sklypo ribai. Pažymi, kad pertvarkomas žemės sklypas yra ginčo pareiškėjos nurodytose civilinėse bylose objektas, todėl remiantis Taisyklių 10 punktu toks sklypas negali būti pertvarkomas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos reikalavimus panaikinti kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktus ir jų suderinimus bei laikytas nepaduotu reikalavimas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo, teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra teismui paduodamo skundo formos bei turinio atitikimas įstatymo reikalavimams. Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

Remiantis ABTĮ 5 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu prašė: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suderinti su pareiškėja ir kitais pastatų, esančių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 30-1423 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y. pateikti 2015 m. gegužės 21 d. parengtą formavimo ir pertvarkymo projekto bylos (kitų rengiamų bylų) kopijas ir gauti jų pritarimą arba motyvuotus prieštaravimus (kuriuos svarstyti); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktus 2015 m. vasario 25 d. Nr. 49KAM-14058, 2015 m. kovo 5 d. Nr. 49KAM-20411, 2015 m. balandžio 24 d. Nr. 49KAM-40985.

Pirmosios instancijos teismui 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi įpareigojus pareiškėją patikslinti neaiškų skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėja pateikė patikslintą skundą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal teisės aktų reikalavimus; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktus 2015 m. vasario 25 d. Nr. 49KAM-14058, 2015 m. kovo 5 d. Nr. 49KAM-20411, 2015 m. balandžio 24 d. Nr. 49KAM-40985; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos derinimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto bylose, kuriose priimti minėti aktai. Nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neinformuoja pareiškėjos, kaip statinio, esančio atsakovo pertvarkome žemės sklype, savininkės apie atliekamus teritorijų planavimo veiksmus, nederina jų su pareiškėja.

Teisėjų kolegijos nuomone, iš pareiškėjos skundo turinio nėra aišku, kokią įstatymo jai garantuojamą subjektinę teisę (teisėtą interesą) pareiškėja siekia apginti ir kokiais atsakovo veiksmais (neveikimu) ši teisė ar teisėtas interesas yra pažeidžiami. Pareiškėjas turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo dalyką – nurodyti, kokiu konkrečiu būdu prašoma apginti pažeistą jo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalintų padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigotų atsakovą atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą).

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje buvo skelbta informacija apie parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje www.vilnius.lt 2015 m. gegužės 21 d. buvo paskelbta apie projekto parengimą ir susipažinimo su juo laiką bei vietą), todėl darytina išvada, kad pareiškėja turėjo galimybę su juo susipažinti ir įsitikinti, ar šiuo dokumentu yra pažeidžiamos jos teisės (teisėti interesai) ir atitinkamai formuoti reikalavimus teismui. Tačiau pareiškėja, neginčydama teritorijų planavimo proceso metu priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, reikalauja įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti ginčijamo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Dar daugiau, pareiškėjos skunde nėra nurodoma, kokių materialinių teisinių pasekmių yra siekiama tokiu reikalavimu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neištaisė savo skundo trūkumo, nustatyto 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, ir nepateikė teismui teisės aktų nuostatas atitinkančio reikalavimo, todėl ši jos skundo dalis pagrįstai laikyta nepaduota.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimus dėl kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktų, suderintų su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriumi bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, panaikinimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėti aktai buvo apskųsti NŽT. Skundas NŽT gautas 2015 m. birželio 3 d., tačiau byloje nėra duomenų apie NŽT priimtą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad institucijai, nagrinėjančiai ginčą ikiteismine tvarka laiku nepriėmus sprendimo, pareiškėja remiantis ABTĮ 32 straipsnio 2 dalimi įgijo teisę pateikti skundą teismui ir nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad tokio reikalavimo priėmimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje byloje.

Kita vertus, teisėjų kolegija mano, kad reikalavimas panaikinti kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktus, suderintus su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriumi bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, yra tikslintinas. Atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamų suderinimų panaikinimas, kai prašoma panaikinti kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktus, be pagrindo reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas.

Remiantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. rugsėjo 3 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1P-98, 8 punktu NŽT teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, be kita ko, nustato, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas; žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet nesuformuoto ir neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, ploto skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede; žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto skirtumas nėra didesnis nei leidžiama ploto santykinė paklaida 1/1000, nurodyta Nuostatų 211 punkte (išskyrus Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytą atvejį); žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35–37 punktų reikalavimus; teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; teisingai užpildyta žemės sklypo kadastro duomenų forma. Atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių 1 priedas). Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas, Taisyklių 9 p.).

Pareiškėja savo skunde neginčija nei žemės sklypo ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumente suprojektuotoms šio žemės sklypo riboms, nekelia ginčo dėl žemės sklypo ploto neatitikimų ir pan., todėl nėra aišku, kaip ginčijami aktai ir jų suderinimai pažeidžia pareiškėjos teises ir kokį ginčą ji kelia.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus, susijusius su reikalavimais dėl bylų tikrinimo kameraliai aktų, suderintų su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriumi bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, panaikinimo, t. y. aiškiai nurodyti skundo dalyką ir pagrindą, skundo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjos skundo dalies dėl bylų tikrinimo kameraliai aktų, suderintų su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriumi bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, panaikinimo, priėmimo klausimą, todėl teismo nutartis keistina, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundo dalies priėmimo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ir šios pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė