235443c7-fee9-4d00-ae44-e6fe3b8697d5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-506-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04195-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienėteismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. O., T. S., S. M. ir R. D. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjai R. O., T. S., S. M. ir R. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovių laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį ir panaikinti jų atžvilgiu priimtus sprendimus. (b. l. 1–5).Skunde nurodo, kad pareiÅ¡kėja R. O. dirba Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurore. PareiÅ¡kėja tarnybÄ prokuratÅ«roje pradėjo 2007 m. kovo 27 d. (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. kovo 26 d.

įsakymu                  Nr. P-179 priimta į Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ prokurore, nustatant 8,3 pareiginės algos koeficientÄ ); nuo 2008 m. gegužės 6 d. dirbo Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo (Nepilnamečių nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokurore (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. P-363 perkelta į Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros KetvirtÄ jį skyrių, paliekant 8,3 pareiginės algos koeficientÄ ); nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki dabar dirba Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurore (pareiginės algos koeficientas – 9,03) (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro           2012 m. gegužės 3 d.

įsakymas Nr. P-385); pareiÅ¡kėjai mokamas priedas už kvalifikacinį rangÄ : už nuo 2009 m. balandžio 9 d. suteiktÄ jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangÄ (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. P-177); nuo 2013 m. liepos 1 d. suteiktÄ justicijos patarėjo kvalifikacinį rangÄ (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. P-431); pareiÅ¡kėjai mokamas priedas už iÅ¡tarnautus metus valstybei: nuo 2008 m. kovo 27 d.

– 12 procentų; nuo 2008 m. rugpjūčio 30 d. – 15 procentų; nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. – 18 procentų. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. pareiÅ¡kėjos pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 8,3 iki 8,01, kartu sumažėjo procentinio priedo už iÅ¡tarnautus valstybei metus bei kvalifikacinį rangÄ iÅ¡mokama suma, kuri skaičiuojama procentais nuo apskaičiuoto pagrindinio atlyginimo sumos. PareiÅ¡kėja T. S. dirba Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurore.

PareiÅ¡kėja tarnybÄ prokuratÅ«roje pradėjo 2000 m. birželio 7 d. Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Tardymo kontrolės skyriaus prokurore (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2000 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 248-K); nuo 2000 m. liepos     3 d. buvo Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2000 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 318); nuo               2003 m. gegužės 2 d. buvo Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyrių prokurorė (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymas Nr. 301); nuo 2008 gegužės 6 d. dirbo Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo (Nepilnamečių nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokurore (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. P-361 perkelta į Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros KetvirtÄ jį skyrių, paliekant 8,3 pareiginės algos koeficientÄ ); nuo 2012 m. gegužės 4 d. dirba Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurore (pareiginės algos koeficientas – 9,03) (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gegužės 3 d.

įsakymas Nr. P-385); pareiÅ¡kėjai mokamas priedas už kvalifikacinį rangÄ : už nuo     2001 m. kovo 7 d. suteiktÄ antrojo rango teisininko laipsnį; nuo 2008 m. balandžio 25 d. suteiktÄ justicijos patarėjo kvalifikacinį rangÄ ; nuo 2013 m. liepos 2 d. suteiktÄ vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangÄ . PareiÅ¡kėjai mokamas priedas už iÅ¡tarnautus metus valstybei: nuo 2001 m. rugsėjo 4 d. – 9 procentai; nuo 2004 m. birželio 22 d. – 12 procentų; nuo 2007 m. rugsėjo 19 d.

– 15 procentų; nuo 2010 m. rugsėjo 19 d. – 18 procentų; nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. – 21 procentas. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 8,3 iki 8,01, kartu sumažėjo procentinio priedo už iÅ¡tarnautus valstybei metus bei kvalifikacinį rangÄ iÅ¡mokama suma, kuri skaičiuojama procentais nuo apskaičiuoto pagrindinio atlyginimo sumosPareiÅ¡kėja S. M. dirba Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurore.

PareiÅ¡kėja tarnybÄ prokuratÅ«roje pradėjo 2000 m. rugsėjo 25 d. Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurore (laikinai, prokuroro E. U. vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 690-K); nuo 2001 m. kovo 12 d. buvo Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė nuolatiniam darbui (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2001 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 212-K); nuo              2003 m. gegužės 2 d.

Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 318); nuo 2008 m. gegužės 6 d. dirbo Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo (Nepilnamečių nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokurore (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. P-362 perkelta į Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros KetvirtÄ jį skyrių, paliekant 8,3 pareiginės algos koeficientÄ ); nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki dabar dirba Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurore (pareiginės algos koeficientas – 9,03) (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro             2012 m. gegužės 3 d.

įsakymas Nr. P-385). PareiÅ¡kėjai mokamas priedas už kvalifikacinį rangÄ â€“ už nuo 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 56-K suteiktÄ antrojo rango teisininko laipsnį; nuo 2003 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. P-337 suteiktÄ jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį laipsnį;             2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-997 suteiktÄ justicijos patarėjo kvalifikacinį rangÄ . PareiÅ¡kėjai mokamas priedas už iÅ¡tarnautus metus valstybei: nuo 2003 m. lapkričio 17 d.

– 6 procentų; nuo 2006 m. lapkričio 3 d. – 9 procentų; nuo 2012 m. lapkričio 17 d. – 15 procentų. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 8,3 iki 8,01, kartu sumažėjo procentinio priedo už iÅ¡tarnautus valstybei metus bei kvalifikacinį rangÄ iÅ¡mokama suma, kuri skaičiuojama procentais nuo apskaičiuoto pagrindinio atlyginimo sumos.PareiÅ¡kėjas R. D. dirba Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausiuoju prokuroru.

PareiÅ¡kėjas tarnybÄ prokuratÅ«roje pradėjo 1977 metais (Kauno miesto prokuratÅ«ros stažuotoju); nuo 1978 iki 1986 metų buvo Kauno rajono prokuratÅ«ros tardytoju; nuo 1986 iki 1991 metų iÅ¡ tarnybos prokuratÅ«roje išėjo. Ä® tarnybÄ prokuratÅ«roje grįžo 1991 metais ir dirba iki Å¡iol, t. y.: 1991–1995 metais dirbo Kauno miesto prokuratÅ«ros prokuroru; nuo 1995 m. lapkričio 30 d. iki 2000 m. liepos 3 d. dirbo Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Tardymo kontrolės skyriaus vyriausiuoju prokuroru; nuo 2000 m. liepos 3 d. iki 2001 m. balandžio 2 d. dirbo Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiuoju prokuroru; nuo 2001 m. balandžio 2 d. iki 2003 m. balandžio 22 d. dirbo Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiuoju prokuroru; nuo 2003 m. balandžio 22 d. dirbo Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausiuoju prokuroru; nuo 2012 m. gegužės 4 d. dirba Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausiuoju prokuroru (nustatytas 9,45 pareiginės algos koeficientas).

PareiÅ¡kėjui mokamas priedas už kvalifikacinį rangÄ : už nuo 2001 m. gegužės 23 d. suteiktÄ justicijos patarėjo kvalifikacinį rangÄ ; nuo 2013 m. liepos 1 d. suteiktÄ vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangÄ . PareiÅ¡kėjui mokamas priedas už iÅ¡tarnautus metus valstybei: nuo             2003 m. rugsėjo 2 d. – 12 procentų; nuo 2006 m. rugsėjo 2 d. – 15 procentų; nuo 2009 m. rugsėjo           2 d. – 18 procentų; nuo 2012 m. rugsėjo 2 d.

– 21 procentai; nuo 2013 m. liepos 1 d. – 25 procentai.Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 8,5 iki 8,2, kartu sumažėjo procentinio priedo už iÅ¡tarnautus valstybei metus bei kvalifikacinį rangÄ iÅ¡mokama suma, kuri skaičiuojama procentais nuo apskaičiuoto pagrindinio atlyginimo sumos.Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Darbo apmokėjimo įstatymas) priedėlio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-361, kuriuo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažino prokurorų pareiginės algos koeficientus.

Vertinant procentais, prokurorams pareiginės algos koeficientai sumažinti skirtingu mastu. Tokiu teisiniu reguliavimu darbo užmokestis buvo sumažintas neteisėtai, buvo pažeista teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ , todėl atsakovas privalo iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ .Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu (2009 m. liepos 17 d. redakcija) prokurorų pareiginės algos koeficientas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažintas.

Apskaičiuojant ir mokant darbo užmokestį, buvo vadovaujamasi galiojančiais įstatymais, todėl Generalinės prokuratÅ«ros veiksmai yra teisėti. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 301 straipsniu ir aiÅ¡kina, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai reikalaujama priteisti daugiau nei už 3 metus neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Be to, nurodo, kad turėtų bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, o jei skundas bÅ«tų patenkintas, praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ , mokėjimus iÅ¡dėstant proporcingai per vienus metus.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjų reikalavimo iÅ¡mokėti laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio              1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. susidariusiÄ neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl pareiÅ¡kėjų eitų pareigų ir fakto, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. jų pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas,o kartu sumažėjo ir procentinio priedo už iÅ¡tarnautus valstybei metus bei kvalifikacinį rangÄ iÅ¡mokama suma, kuri skaičiuojama procentais nuo apskaičiuoto pagrindinio atlyginimo sumos.Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į skundÄ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui priteisti darbo užmokestį taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 straipsnio 2 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos.

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjai, kurių praÅ¡omos priteisti darbo užmokesčio nepriemokos sumos susidarė per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d., į teismÄ su skundu kreipėsi 2013 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 12).

Kadangi, pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėjai ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jiems buvo iÅ¡mokėtas teisingai. Atsižvelgęs į Generalinės prokuratÅ«ros atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir į DK 27 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra 3 metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d.

įskaitytinai, turėtų bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas. PareiÅ¡kėjai neprašė teismo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, teismas ex officio taip pat nenustatė senaties termino atnaujinimo pagrindų. Kadangi ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl pareiÅ¡kėjų reikalavimai dėl laikotarpio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki                  2010 m. rugsėjo 29 d. atmestini.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į skundÄ taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas ir DK 301 straipsnis, nustatantis, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus. Å i DK nuostata nagrinėjamoje byloje netaikoma, nes 2014 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame, inter alia, konstatavo, kad DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai             (toliau – Konstitucija).

Prokurorų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymas, kurio 49 straipsnyje nurodyta, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Darbo apmokėjimo įstatymas. Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio. Prokurorų pareiginės algos koeficientai yra nustatyti Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnyje.

Nuo 2009 m. gegužės 1 d. prokurorams Å¡ie koeficientai buvo sumažinti. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pareiginės algos koeficientai prokurorams buvo sumažinti antrÄ kartÄ . 2009 m. liepos 17 d. Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad III skirsnyje pakeisti pareiginės algos koeficientai galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. Å is terminas vėliau kelis kartus buvo pratęstas.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, o ginčo tarp Å¡alių Å¡ioje dalyje nekilo, kad dėl anksčiau minėto teisinio reguliavimo nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjams susidarė darbo užmokesčio nepriemokos (b. l. 23–30).2014 m. gruodžio 22 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansiniai padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad pareiginės algos koeficientai prokurorams buvo sumažinti skirtingu mastu, t. y. nuo 3 iki                   18,65 proc., ir padarė iÅ¡vadÄ , kad Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnyje nustatytas neproporcingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, inter alia, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų prokurorų atlyginimų dydžių proporcijos (atliekančio sudėtingÄ aukÅ¡tos kvalifikacijos darbÄ , kuriam reikalinga didelė patirtis ir atsakomybė, prokuroro atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingo darbo, kuriam reikalinga mažesnė patirtis ir atsakomybė, dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo, o tam tikrais atvejais net sulygintas su juo).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad atitinkamai taip pat (tokia pačia apimtimi) Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taravo ir III skirsnio galiojimo termino pratęsimas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, užtikrindamas konstitucinės jurisprudencijos tęstinumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ) ir savo sprendimų prognozuojamumÄ , remdamasis savo jau suformuota oficialiÄ ja konstitucine doktrina ir precedentais, 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nurodė, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, suformuotos 2013 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), mutatis mutandis taikytinos ir teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties buvo mažinami prokurorų ir kitų valstybės pareigūnų atlyginimai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) numatyta nustatyti patirtų praradimų grÄ Å¾inimo mechanizmÄ , kuris bÅ«tų taikomas asmenims, kurių darbo užmokestis (atlyginimas) ekonominės krizės laikotarpiu buvo mažintas, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimais.

MinėtÄ mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo planuota iki            2014 m. gegužės 1 d., tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad atidėjimas, nustatytas Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatyme, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.2015 m. rugsėjo 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – ir Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas), nustatantis patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus. Jame nustatyta, kad įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis, inter alia, Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnių nuostatomis, galiojusiomis nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (1 straipsnio 9 punktas).

Apibendrinat iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimas gali bÅ«ti užtikrintas remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie nustatyti Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme, kadangi Å¡iame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas ir prokurorams, pirmÄ jÄ mokėtinos sumos procentinę dalį numatant iÅ¡mokėti 2016 metais (2 straipsnio 7 punkto 1 papunktis).

Teismo nuomone, atsižvelgus į susiklosčiusios situacijos panaÅ¡umÄ (dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek valstybės tarnautojams, tiek prokurorams), Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir              Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika, kuriuose, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, ji padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja, inter alia, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį. 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime Konstitucinis Teismas nustatė analogiÅ¡kÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje teismų praktikoje įtvirtinta, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario  15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika yra nuosekliai plėtojama ir toliau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-572-520/2016;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-885-552/2016 ir kt.).Teismas, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjų dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turi bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai (Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai) Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti patirtus praradimus tiek, kiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime pripažino, kad jie buvo neproporcingi.Byloje atsakovės yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija anksčiau minėtoje administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, savo nuoseklioje praktikoje atsakove pripažino institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę. Taigi, nagrinėjamu atveju tinkama atsakovė byloje yra Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra.Pažymėtina, kad nors Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiÅ¡kėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminÄ , todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo            85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų R. O., T. S., S. M. ir R. D. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                  Irena Paulauskienė