2022-06-08 Nr. AB-15659-3-64-3-03023-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-193-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03023-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui G. N. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir VšĮ Šiaulių RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. N. (toliau – ir atsakovas) 10,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, patvirtintais 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T-344, 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-268 ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 (toliau– ir Nuostatai).

3. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas yra įsiskolinęs pareiškėjui 10,66 Eur už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2017 m. liepos 1 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, todėl pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą.

4. Atsakovas G. N. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 11 d. sprendimu patenkino pareiškėjo VšĮ Šiaulių RATC prašymą ir priteisė iš atsakovo G. N. 10,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atmetė.

6. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas gyvena Šiaulių miesto savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje ir pagal Nuostatų 4.1 ir 12.1 punktus yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. yra 10,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).

7. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas pažymėjo, kad VšĮ Šiaulių RATC veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame dirba 15 darbuotojai, tarp jų yra specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai. Teismas vertino, kad prašymas, su kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti teismo įsakymo institutu.

8. Įvertinęs tai, kad atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III. 9. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių RATC apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinant visiškai.

10. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose. Teigia, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau tai nepaneigia įstaigos teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestos funkcijos vykdymą, pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių pati įstaiga savo struktūroje neturi.

11. Pareiškėjas pažymi, kad analogiško pobūdžio bylose jau yra suformuota praktika dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokiose bylose neformuoja praktikos visiškai atmesti prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas kreipiantis į teismą. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos.

12. Pareiškėjas paaiškina, kad teismo nurodytoje pareiškėjo struktūroje esantys darbuotojai turi savo priskirtas funkcijas ir jos apima atitinkamas su skolų administravimu susijusias funkcijas, taip pat ir informacijos apie įsiskolinimus ir skolininkus rinkimą bei perdavimą procesinius dokumentus ruošiančiai advokatų kontorai. Teismams perduodamų skolininkų kiekiai yra nemaži, pareiškėjo struktūroje dirbantys asmenys yra užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, o teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl paneigus pareiškėjo teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, kuri būtų prieštaringa iki šiol formuotai praktikai su atliekų rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose. Pareiškėjo nuomone, minimalių bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas, suponuoja šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą, teisės pažeidėjui suteikiant didesnį pranašumą ir skatinant nepagarbą teisei bei teisingumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Šiaulių RATC prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 10,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas dėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, pasisako tik jo prašymo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas aspektu.

17. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

18. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Aplinkybė, ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, įskaitant viešojo administravimo subjektą, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021).

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovų 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Šiaulių RATC veikia Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kurioje yra specializuota skolų išieškojimo grupė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose panašaus pobūdžio bylose, kuriose jau yra suformuota praktika, bei kad nagrinėjamu atveju skiriasi tik proceso šalys, laikotarpis, kuriuo prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti suma, o šiems duomenims surašyti pakanka Šiaulių RATC turimų žmogiškųjų išteklių, tam nereikalinga kvalifikuota teisinė pagalba.

21. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

22. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas su prašymu priteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2020 m. gruodžio 28 d., teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, sprendžia, jog pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o pagal šią tvarką pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Nepaisydamas šios galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.

23. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra neaktuali pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos. Be to, minėtus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus taip pat paneigia aktuali ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021 ir Nr. eTA-906-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-788-520/2021; kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų išsilavinimu ir vykdomomis funkcijomis, yra atmestini kaip nepagrįsti.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju yra perteklinės. Pareiškėjo vidaus struktūra, bylos pobūdis bei ABTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju jam suteikė galimybę savarankiškai užtikrinti atstovavimą teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Šiaulių RATC prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė