2351bdcc-b8ee-42de-92ca-aec51a541bee · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                                                               Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-770/2011Teisėja Vitalija Vaivadienė                                           Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01197-2009-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.6.6.; 2.1.15.3.3.; 2.1.15.1.1.; 2.1.14.;2.4.6.2.2.; 2.4.6.3.4.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Viktoro Dovidaičio, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei, dalyvaujant prokurorei Ievai Kvedaraitei, gynėjui adv.

Pauliui Bružui,nuteistajai E. M.,nukentėjusiesiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. N. (V. N.), civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) atstovui G. T.,vertėjai Boženai SeniutvieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios E. M., nukentėjusiųjų – civilinių ieÅ¡kovų V. N. (V. N.), O. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai turinei ir neturtinei žalai atlyginti patenkinti iÅ¡ dalies ir V. N. iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) priteista 3120 Lt turtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ E. M. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; o O.

N. iÅ¡ E. M. priteista 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dėl 5 procentų palÅ«kanų nukentėjusiesiems V. N. ir O. N. pripažinta teisė kreiptis civilinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: E. M. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužaloti du žmonės, o bÅ«tent:ji 2009 m. liepos 6 d., apie 17.40 val., Vilniaus r., kelyje (duomenys neskelbtini) 17 km. 30 m., vairuodama G.

M. priklausantį automobilį „Audi 100”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 107 punktų reikalavimus, nes vairuodama automobilį nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, prieÅ¡ pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, įvažiuodama į keliÄ iÅ¡ kiemo nedavė kelio juo važiuojančiam motociklui „Suzuki LS 650”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidÅ«rė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas V.

N. (V. N.), kuriam dėl deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio bei Å¡eivikaulio lūžio, kairiojo stipinkaulio lūžio, muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke ir kairėje blauzdoje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kartu važiavusi keleivė O. N., kuriai dėl daugybinių dantų nuskilimų ir lūžių, kairiojo stipinkaulio bei blauzdos kaulų lūžių, deÅ¡inės blauzdos abiejų kulkÅ¡nių lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Nuteistoji apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendį pakeisti - atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal vyro G.

M. laidavimÄ be užstato (LR BK 40 str.) arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių (LR BK 39 str.).Apeliantės nuomone, nuosprendis dalyje dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo pirmosios instancijos teismo buvo priimtas, neatsižvelgus į byloje pateiktas aplinkybes bei netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nors byloje yra visos sÄ lygos pritaikyti LR BK 40 str. ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra vienos iÅ¡ LR BK 40 str. 2 d. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos.arApeliantė nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada ir nurodo, jog prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, su praÅ¡oma priteisti 15 000 Lt neturtine žala ji sutiko ir jos neginčijo, ir tai pareiÅ¡kė teismo posėdyje.

Aplinkybė, kad ji neturi turto ir pakankamai pajamų, neturėtų bÅ«ti laikoma aplinkybe, trukdančia taikyti LR BK 40 str. nuostatas. LR BK 40 str. 2 d. 3 p. yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , arba įsipareigoti jÄ atlyginti, tačiau jokiais bÅ«dais neapibrėžia, kokio dydžio ta atlyginta žalos dalis turi bÅ«ti. Apeliantė skunde pažymi, kad pagal savo finansines galimybes nukentėjusiems yra iÅ¡mokėjusi 900 Lt ir toliau vykdo bei vykdys savo įsipareigojimus atlyginti žalÄ tiek O.

N., tiek V. N. iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Nors ji ir neturi pakankamai pajamų bei turto, tačiau turi pastovų darbÄ , gauna atlyginimÄ - jos finansinė padėtis yra stabili, todėl nukentėjusiems padarytÄ Å¾alÄ , nors ir dalimis, atlygins pilnai. Be to, ji savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai ir dėl to labai gailisi, savo noru davė parodymus, nebandė klaidinti teismo ir iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jos suÅ¡velninti. Jos laiduotojas (jos vyras G. M.) yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmuo, puikiai žinantis jos asmeninį gyvenimÄ ir galintis daryti jai teigiamÄ Ä¯takÄ .

Jis laikytinas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu. Apeliantės nuomone, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ji turėtų bÅ«ti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota pagal laidavimÄ G. M.. Be to, apeliantė skunde pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nieko nepasisakė, dėl jos gynėjo ginamojoje kalboje pateikto praÅ¡ymo taikyti jos atžvilgiu LR BK 39 str. ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių. Apeliantės nuomone, teismas jos atžvilgiu galėjo pritaikyti ir šį straipsnį, nes ji atitinka visas jame nurodytas sÄ lygas - nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.Nukentėjusysis – civilinis ieÅ¡kovas V.

N. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendį, priteisti iÅ¡ atsakovės E. M. 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai jo naudai advokato paslaugoms apmokėti turėtas iÅ¡laidas. Apeliantas nesutinka su nusprendžiu dalyje dėl reikalavimo priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų, atmetimo. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti palÅ«kanas. Nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei - pareigai atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ - atsirasti, todėl nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, turi teisę reikalauti iÅ¡ kaltininko įstatymų nustatyto dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos neatlygintos sumos. PalÅ«kanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nevykdymo, jų paskirtis yra skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja. Å i norma leidžia vadovautis civilinio proceso normomis, bet nedraudžia taikyti civilinių įstatymų, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį. Nagrinėdamas civilinį ieÅ¡kinį, teismas privalo vadovautis ir civiliniais įstatymais, kÄ , beje, pirmosios instancijos teismas ir darė, spręsdamas dėl nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .

Teismo nuoroda į BPK 336 straipsnio 2 d., pagal kurį nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl pareiga vykdyti teismo nustatytÄ prievolę nuteistajam atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti, nepagrįsta. Ir pagal civilinio proceso taisykles sprendimas Å¡alims tampa privalomas įsiteisėjus teismo sprendimui. Tačiau tai netrukdo teismams taikyti CK 6.37 str. 2 d. Todėl, apelianto nuomone, iÅ¡ atsakovės priteistina 5 procentai palÅ«kanų.Pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme už advokato paslaugas buvo sutarta už civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ sumokėti 1000 Lt ir PVM bei 500 Lt ir PVM atitinkamai, bei už vienÄ atstovavimo valandÄ mokėti 100 Lt ir PVM.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantas nurodytų iÅ¡laidų patvirtinančių dokumentų neturėjo, nes dėl lėšų trÅ«kumo jos nebuvo sumokėtos. Jos buvo sumokėtos vėliau, todėl iÅ¡laidas patvirtinantis dokumentas pridedamas prie apeliacinio skundo. Už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ apeliantas sumokėjo advokatui 726 Lt. Apelianto nuomone, kadangi jo turėtos proceso iÅ¡laidos (2420 Lt) pagrįstos pateiktais dokumentais, jos priteistinos iÅ¡ atsakovės.Nukentėjusioji – civilinė ieÅ¡kovė O.

N. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendį, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų E. M. ir AB (duomenys neskelbtini) jos naudai 8520,44 Lt (1361+4474,80+2684,64) ir 4985,43 JAV dolerių tur­tinės žalos bei 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai jos naudai advokato paslaugoms apmokėti turėtas iÅ¡laidas. Apeliantė nesutinka su skundžiamu nusprendžiu dalyje dėl reikalavimo at­lyginti turtinę žalÄ atmetimo ir nurodo, jog iÅ¡ 2009-07-14 Medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patirtų sužalojimų pasėkoje jai buvo taikytas sekantis gydymas ir nustatytos tokios rekomendacijos režimui ir darbui: 6 savaitėms sugipsuotas kairysis rieÅ¡as bei uždrausta jį apkrauti 2 mėnesius (iki 2009-09-06); sugipsuota deÅ¡inė ir kairė kojos; vaikščioti su vaikÅ¡tyne, vėliau su 2 ramentais neminant deÅ¡inės kojos 2 mėnesius; vaikščioti neminant kare koja 4 mėnesius; taikyti reabilitacinį gydymÄ .IÅ¡ patirtų sužalojimų matyti, kad ji buvo visiÅ¡kai neįgali, negalėjo pasirÅ«­pinti nei savimi, nei vyru, nei vaikais, todėl jai buvo reikalinga kitų žmonių pagalba.

Ji paprašė savo pusseserės L. K. K. padėti slaugyti ir prižiÅ«rėti jÄ su vyru bei jų mažamečius vaikais, dėl ko pastaroji, dirbdama AB (duomenys neskelbtini), buvo paėmusi nemokamas atostogas nuo 2009-07-27 iki 2009-08-28, t.y. 25 darbo dienoms. Už šį laikotarpį L.K. K. iÅ¡ darbovietės negavo 1361,00 Lt pajamų (25 d. x 54,44 Lt), kurias apeliantė privalėjo kompensuoti. Taigi, apeliantės nuomone, L. K. K. už jos, jos vyro slaugymÄ ir vaikų priežiÅ«ros laikotarpį negautos pajamos priteistinos iÅ¡ atsakovų.Kadangi L.

K. K. negalėjo apeliantės bei jos vyro slaugyti bei pržiÅ«rėti jų vai­kus po 2009-08-28, apeliantė kreipėsi pagalbos į savo mamÄ (L. S.), gyvenančiÄ JAV. Tuo tikslu mamai darbdavio buvo suteiktos neapmokamos atostogos nuo 2009-09-05 iki 2009-10-13. Už šį laikotarpį mama negavo pajamų - 4985,43 JAV dolerių (27 darbo dienos x 8 val. x 23,0807 JAV dolerių), kurias, apeliantės įsitikinimu, jai privalo kompensuoti. Å i pinigų suma L. S. buvo kompensuota.Apeliantė skunde nurodo ir tai, kad pagal gydytojų rekomendacijas jai buvo taikytas reabilitacinis gydymas, todėl jai reikėjo vykti į AB sanatorijÄ (duomenys neskelbtini).

Jos vaikams tuo metu buvo 4 ir 5 metukai. Matydami mamos ir tėvo sužalojimus vaikai labai pergyveno, juos buvo iÅ¡tikęs Å¡okas, jie jokiu bÅ«du nenorėjo pasilikti be tėvų Vilniuje, dėl to juos teko pasiimti su savimi į sa­natorijÄ . Taip pat ir jai buvo lengviau, kai jos vaikai buvo Å¡alia, tai veikė raminamai ir pri­sidėjo prie greitesnio pasveikimo po patirtų traumų. Kadangi apeliantė negalėjo sanatorijoje prižiÅ«rėti vaikų, į sanatorijÄ jų priežiÅ«rai teko važiuoti ir jos mamai L.

S.. Už mamos ir vaikų apgyvendinimÄ teko sumokėti pagal sÄ skaitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 4474,80 Lt bei 2684,64 Lt atitinkamai. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė tuo pagrindu, kad sanatorijoje tam iÅ¡leistos lėšos (4474,80 Lt ir 2684,64 Lt) bÅ«tų suteikusios galimybę nukentėjusiosios motinai pasirÅ«pinti anÅ«­kais ir jų maitinimu bei galimybe pasimatyti jiems su tėvais. Apeliantės nuomone, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, iÅ¡ atsakovės priteistinos už L.

S. ir vaikų apgyvendinimÄ sanatorijoje sumokėtos piniginės lėšos.Pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme už advokato pa­slaugas buvo sutarta už civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ sumokėti 1000 Lt ir PVM bei 500 Lt ir PVM atitinkamai, bei už vienÄ atstovavimo valandÄ mokėti 100 Lt ir PVM. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantė nurodytų iÅ¡laidų patvirtinančių dokumentų neturėjo, nes dėl lėšų trÅ«kumo jos nebuvo sumokėtos. Jos buvo sumokėtos vėliau, todėl iÅ¡laidas patvirtinantis doku­mentas pridedamas prie apeliacinio skundo.

Už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ji sumokėjo advokatui 726 Lt. Todėl, apeliantės nuomone, ad­vokato paslaugoms apmokėti turėtos iÅ¡laidos (2420 Lt) priteistinos iÅ¡ atsakovės.Apeliantės nuomone, nepagrįstai teismas, manydamas, jog reikalavimas yra nepagrįstas (prieÅ¡laikinis), atmetė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ nuteistosios 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki spren­dimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstaty­mai arba Å¡alių susitarimai.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti palÅ«kanas. Nusikaltimu pada­ryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei - pareigai atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ - atsirasti, todėl nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, turi teisę reikalauti iÅ¡ kaltininko įstatymų nustatyto dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos neatlygin­tos sumos.

PalÅ«kanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nevykdymo, jų paskirtis yra skatinti skolinin­kÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). BPK 113 straipsnio 2 dalyje nusta­tyta, kad jeigu nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja. Å i norma leidžia vadovautis civilinio proceso normomis, bet nedraudžia taikyti civilinių įstatymų, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieÅ¡ki­nį.

Nagrinėdamas civilinį ieÅ¡kinį, teismas privalo vadovautis ir civiliniais įstatymais, kÄ , beje, pirmo­sios instancijos teismas ir darė, spręsdamas dėl nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo padarytos tur­tinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Teismo nuoroda į BPK 336 straipsnio 2 d., pagal kurį nuosprendis įsiteisėja nuo apeliaci­nės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl pareiga vykdyti teismo nustatytÄ prie­volę nuteistajam atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti, nepagrįsta.

Ir pagal ci­vilinio proceso taisykles sprendimas Å¡alims tampa privalomas įsiteisėjus teismo sprendimui. Ta­Äiau tai netrukdo teismams taikyti CK 6.37 str. 2 d. Todėl iÅ¡ atsakovės priteistina 5 procentai pa­lÅ«kanų.Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistosios skundÄ tenkinti, nukentėjusiųjų – civilinių ieÅ¡kovų skundus atmesti, nukentėjusysis, civilinis ieÅ¡kovas prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti, o jų skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistosios skundÄ tenkinti, o nukentėjusiųjų skundus tenkinti iÅ¡ dalies.Nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas, nukentėjusiųjų – civilinių ieÅ¡kovų apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.

             Dėl nuteistosios skundo argumentų.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (Lietuvos Respublikos BK 40 str.), neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, ko pasėkoje netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apylinkės teismas, apeliantės įsitikinimu, nepagrįstai konstatavo, jog jos atžvilgiu nenustatyta viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. numatytų sÄ lygų.BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sÄ lygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog apeliantė padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., to neginčija ir pati apeliantė. Apeliantės padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, susijusi su nusikaltimo klasifikacija, priskyrimu neatsargiam nusikaltimui, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra.Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Byloje yra laiduotojo G. M. (G. M.) praÅ¡ymas perduoti E. M. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimÄ , kuriame nurodyta, kad E. M. yra jo žmona, su kuria jis kartu gyvena 16 metų, turi dukrÄ , jis nuo 2002 m. balandžio 17 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) maÅ¡inistu, darbe pasižymi darbÅ¡tumu ir pareigingumu, kolektyve yra gerbiamas ir vertinamas, jokių įspėjimų ar papeikimų nėra turėjęs, nėra teistas. G. M. įsitikinimu, jis yra tinkamas asmuo bÅ«ti savo žmonos laiduotoju, nes puikiai žino žmonos asmeninį gyvenimÄ ir gali daryti jai teigiamÄ Ä¯takÄ (b.t. 2, b.l. 32).

G. M. praÅ¡yme nurodytus teiginius patvirtina byloje esanti UAB (duomenys neskelbtini) charakteristika, santuokos liudijimo, gimimo liudijimo patvirtintos kopijos (b.t. 2, b.l. 34-35). Pirmosios instancijos teismo iniciatyva iÅ¡reikalauti duomenys patvirtina tai, kad G. M. dirba UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), praeityje neteistas, nebuvo baustas ir administracine tvarka (b.t. 2, b.l. 96-100). Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog sutuoktinis G. M. turi autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui – savo žmonai E. M., ir gali jai daryti teigiamÄ Ä¯takÄ .Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, visos BK 40 straipsnio 1 dalies sÄ lygos byloje yra, tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos ir kitos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos.

Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma ir tik visų Å¡ių sÄ lygų buvimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, E. M. praeityje nėra teista (b.t. 1, b.l. 65), t.y. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kÄ pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino pastarosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat apeliantė iÅ¡ dalies atlygino ir nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė nukentėjusiajai O. N. paÅ¡to perlaidas pradėjo siųsti dar ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiajai O. N. buvo iÅ¡mokėta 800 Lt (b.t. 2, b.l. 30). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, E. M. teismui pateikė patvirtintas kvitų kopijas, iÅ¡ kurių matyti, jog nukentėjusiajai O. N. be aukščiau paminėtos sumos buvo papildomai pervesta 1350 Lt, nukentėjusiajam V. N. buvo pervesta 1250 Lt. Be to, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantė, siekdama padėti nukentėjusiajai O.

N., jos naudai įgijo ir perdavė invalido vežimėlį tam, kad ji galėtų laisvai judėti gydymo metu (b.t. 2, b.l. 29). Svarbu pažymėti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BK 59 str. 2 d. nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog E. M. savo noru stengėsi nukentėjusiesiems atlyginti bent dalį padarytos žalos. Kaip aukščiau jau buvo minėta, apeliantė nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ pradėjo atlyginti dar ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančios perlaidų kvitų patvirtintos kopijos patvirtina tai, kad apeliantė periodiÅ¡kai daro paÅ¡to perlaidas nukentėjusiesiems.

Be to, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusioji turi turto, iÅ¡ kurio galėtų padengti nukentėjusiesiems jos nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Tai patvirtina byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai, Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2010-02-18 nutarimas, kuriuo ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos apeliantės nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ bei automobilį (b.t. 1, b.l. 71-91, 97-98). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. M. dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, gauna pastovias pajamas, (duomenys neskelbtini) mokykloje charakterizuojama itin teigiamai, kaip aukÅ¡tos kultÅ«ros, tolerantiÅ¡kas, turintis gerÄ Å¡irdį, gebantis kiekvienam padėti žmogus (b.t. 1, b.l. 67, b.t. 2, b.l. 10, 31).

Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ bei atsižvelgusi į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytos dvi apeliantės atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta pastarosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji praeityje neteista, nebausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog E. M. atžvilgiu negalima taikyti LR BK 40 str. nuostatų, kadangi nėra pagrindo manyti, jog ji visiÅ¡kai atlygins nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos LR BK 40 str. numatytos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti apeliantės atžvilgiu atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra pagrindas manyti, jog E. M. visiÅ¡kai atlygins nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir jos atleidimas atitiks bausmės tikslus. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis naikintinas, E. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. pagrindu, o baudžiamoji byla nutrauktina.Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad apeliantės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BK 39 str. nuostatų ir jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių.

Pagal minėto straipsnio nuostatas teismo motyvuotu sprendimu gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ arba neatsargų nusikaltimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) yra ne mažiau kaip dvi Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta tik viena Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. numatyta apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Dėl nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentų.Dėl nukentėjusiosios O. N. skundo argumentų, susijusių su turtinės žalos atlyginimu.Nukentėjusioji O.

N. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendį, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų E. M. ir AB (duomenys neskelbtini) jos naudai 8520,44 Lt (1361+4474,80+2684,64) ir 4985,43 JAV dolerių tur­tinės žalos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos ieÅ¡kinį dalyje dėl L. K. K. negautų pajamų (1361 Lt), slaugant nukentėjusiÄ jÄ , jos vyrÄ bei prižiÅ«rint vaikus, dėl L. S. negautų pajamų (4985,43 JAV dolerių), slaugant nukentėjusiÄ jÄ , jos vyrÄ bei prižiÅ«rint vaikus, dėl papildomų iÅ¡laidų už L.

S. ir nepilnamečių vaikų apgyvendinimÄ sanatorijoje (duomenys neskelbtini) (4474,80 Lt, 2684,64 Lt).Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.             Nukentėjusioji O. N. apeliaciniame skunde nurodo, jog iÅ¡ patirtų sužalojimų matyti, kad ji buvo visiÅ¡kai neįgali, negalėjo pasirÅ«­pinti nei savimi, nei vyru, nei vaikais, todėl jai buvo reikalinga kitų žmonių pagalba.

Ji paprašė savo pusseserės L. K. K. padėti slaugyti ir prižiÅ«rėti jÄ su vyru bei jų mažamečius vaikais, dėl ko pastaroji, dirbdama AB (duomenys neskelbtini), buvo paėmusi nemokamas atostogas nuo 2009-07-27 iki 2009-08-28, t.y. 25 darbo dienoms. Už šį laikotarpį L. K. K. iÅ¡ darbovietės negavo 1361,00 Lt pajamų (25 d. x 54,44 Lt), kurias apeliantė privalėjo kompensuoti. Tokį patį reikalavimÄ nukentėjusioji buvo pateikusi ir civiliniame ieÅ¡kinyje.Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina tai, jog nukentėjusioji O.

N. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, jai buvo nustatyti daugybiniai dantų nuskilimai ir lūžiai, kairiojo stipinkaulio bei blauzdos kaulų lūžiai, dešinės blauzdos abiejų kulkšnių lūžiai, t.y. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš išrašo iš medicininių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos kopijos, nukentėjusiajai buvo atliktos dvi operacijos (2009-07-06, 2009-07-08), po operacijos į namus tolimesniam gydymui buvo išrašyta tik patenkinamos būklės, nukentėjusiajai 6 savaites buvo uždėta kairiam riešui gipso longetė, galimas krūvis kairiam riešui tik po 2 mėnesių, buvo paskirtas vaikščiojimas su vaikštyne, vėliau su dviem ramentais neminant dešine koja, vaikščiojimas neminant kaire koja nustatytas 4 mėnesiams, paskirtas reabilitacinis gydymas (b.t. 1, b.l. 153).

Kaip matyti UPB (duomenys neskelbtini) pažymėjimo Nr. 75-p L. K. K. dirba AB (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. sandėlininke – atrinkėja pagal neterminuotÄ darbo sutartį. Nuo 2009-07-27 iki 2009-08-28 L. K. K. suteiktos nemokamos atostogos administracijos leidimu slaugyti sergančius Å¡eimos narius (b.t. 1, b.l. 154). Aplinkybę, jog L. K. K. buvo laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2009-08-28 suteiktos nemokamos atostogos patvirtina ir AB (duomenys neskelbtini) įsakymo dėl atostogų suteikimo patvirtinta kopija (b.t. 1, b.l. 156).

Byloje taip pat yra pateikta pažyma apie L. K. K. priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusioji pateikė L. K. K. ranka raÅ¡ytÄ raÅ¡telį, iÅ¡ kurio matyti, jog ji už nukentėjusiųjų slaugÄ bei jų vaikų priežiÅ«rÄ laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2009-08-28, kuomet buvo paėmusi nemokamas atostogas, iÅ¡ nukentėjusiųjų gavo 1400 litų (b.t. 2, b.l. 128). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės bei tai, kad įvykio metu buvo nesunkiai sužalota sveikata ir apeliantės vyrui nukentėjusiajam V.

N., patvirtina tai, jog paminėtu laikotarpiu iÅ¡ tikrųjų buvo bÅ«tina kitų asmenų pagalba tiek pačiai nukentėjusiajai, tiek prižiÅ«rint nukentėjusiųjų du vaikus, kuriems įvykio metu buvo keturi ir penki metukai. Tokiu bÅ«du įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei atsižvelgus į tai, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais, praÅ¡oma priteisti 1361 Lt suma priteistina iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini), kadangi bendrai nukentėjusiesiems priteista žala nevirÅ¡ija LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. numatytos sumos dėl žalos asmeniui.Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo apeliantei priteisti praÅ¡omas iÅ¡laidas, susijusias su L.

S. negautomis pajamomis (4985,43 JAV dolerių), slaugant nukentėjusiÄ jÄ , jos vyrÄ bei prižiÅ«rint vaikus, taip pat iÅ¡laidas už L. S. ir nepilnamečių vaikų apgyvendinimÄ sanatorijoje (duomenys neskelbtini) (4474,80 Lt, 2684,64 Lt). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio įmonės (duomenys neskelbtini) žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių vadovo asistentės 2009 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡to, L. S. kreipėsi į savo darbdavį dėl nemokamų atostogų suteikimo, tačiau buvo nurodyta, jog nurodyta nedarbingumo priežastis nesuteikia L.

S. teisės į nedarbingumÄ pagal Å eimos medicinos nedarbingumo įstatymÄ . RaÅ¡te nurodyta, kad L. S. yra galimybė suteikti atostogas nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. spalio 13 d. imtinai, kadangi ji nėra iÅ¡naudojusi susikaupusių atostogų ir/arba asmeninių laisvadienių prieÅ¡ paimdama neapmokamus laisvadienius. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės, teismui nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog L. S. iÅ¡ tikrųjų buvo suteiktos neapmokamos atostogos nukentėjusiųjų slaugai bei jų vaikų priežiÅ«rai ir ji už tam tikrÄ laikotarpį negavo pajamų, kurias nukentėjusieji pastarajai atlygino.Taip pat nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajai ir iÅ¡laidas už L.

S. ir nepilnamečių vaikų apgyvendinimÄ sanatorijoje (duomenys neskelbtini) (4474,80 Lt, 2684,64 Lt). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tarp E. M. padarytos nusikalstamos veikos ir aukščiau paminėtų nukentėjusiosios praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų nėra priežastinio ryÅ¡io. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.Tiek nukentėjusysis V. N., tiek nukentėjusioji O. N. apeliaciniais skundais praÅ¡o priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai.

PalÅ«kanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 str.), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę. PalÅ«kanos atlieka kompensacinę funkcijÄ ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ . Minėtos įstatymo nuostatos reiÅ¡kia, jog prievolė, visų pirma, turi bÅ«ti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikÅ¡ta įvykdymui per nustatytÄ terminÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 str., turi bÅ«ti trys sÄ lygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi bÅ«ti piniginė. Antra, turi bÅ«ti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos (pvz., 3K-3-373/2006, 2K-234/2010).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pareiga vykdyti teismo nustatytÄ prievolę nuteistiesiems atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti (2K-234/2010).

Byloje nėra duomenų, jog prievolė dėl žalos atlyginimo yra pateikta vykdyti, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ pažeidimÄ . Ä®statymas nenustato konkretaus termino per kurį turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , todėl remiantis CK 6.38 str. 1 d., pateikus teismo nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę vykdymui, turi bÅ«ti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriÅ¡kam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalÄ ir dėl Å¡ios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius.

Tokių duomenų byloje nėra, todėl civilinio ieÅ¡kinio dalis, kuria praÅ¡oma priteisti penkis procentus palÅ«kanų, negalėjo bÅ«ti tenkinta.Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nėra pagrindo Å¡iuo metu priteisti nukentėjusiesiems procesines palÅ«kanas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje suformulavo sprendimÄ , kurio nenumato Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjusiųjų ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.

Tuo pačiu pažymėtina tai, jog atsiradus pagrindui nukentėjusieji su reikalavimu atlyginti procesines palÅ«kanas galės kreiptis civilinio proceso tvarka. Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo.Nukentėjusieji apeliaciniais skundais praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų E. M. ir AB (duomenys neskelbtini) tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ad­vokato paslaugoms apmokėti turėtas iÅ¡laidas (po 2420 Lt kiekvienam). Kartu su apeliaciniais skundais nukentėjusieji pateikė teismui turėtas proceso iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus – pinigų priėmimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini), sÄ skaitas – faktÅ«ras Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 2, b.l. 120-123, 131-134).Nukentėjusiųjų praÅ¡ymas priteisti jiems turėtas proceso iÅ¡laidas ad­vokato paslaugoms apmokėti atmestinas, nesant teisinio pagrindo jį tenkinti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 5 d., kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, taip pat kai asmuo, iÅ¡ kurio turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos proceso iÅ¡laidos, neiÅ¡gali mokėti, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo paliko galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-03-01 nutartį dėl E. M. priklausančio turto areÅ¡to.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, baudžiamojoje byloje laikinai nuteistosios nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ bei automobilį buvo apribotos Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2010-02-18 nutarimu (b.t. 1, b.l. 87-88).

Šį nutarimÄ E. M. bei jos sutuoktinis G. M. apskundė Vilniaus rajono apylinkės teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-03-01 nutartimi skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies ir panaikintas Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2010-02-18 nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises dalyje dėl nuosavybės teisių į žemės sklypÄ su statiniais, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent į 3393/9779 dalį pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio G.

M. apribojimo, kadangi E. M. sutuoktinis G. M. jį paveldėjo 2004-02-27 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b.t. 1, b.l. 97-98). Baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu Vilniaus rajono apylinkės teismui buvo perduota 2010-08-31, t.y. jau pasibaigus E. M. atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės 6 mėnesių terminui. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus rajono apylinkės teismas iÅ¡ naujo aptariamos procesinės prievartos priemonės E. M. atžvilgiu nepaskyrė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,n u s p r e n d ž i a :                          nuteistosios E. M. apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusiųjų – civilinių ieÅ¡kovų V.

N. (V. N.), O. N. apeliacinius skundu patenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį, kuria E. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteista 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

E. M., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimÄ G. M. (G. M.) vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams be užstato, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Priteisti iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios – civilinės ieÅ¡kovės O. N. naudai 1361 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiųjų V.

N., O. N. praÅ¡ymÄ priteisti proceso iÅ¡laidas ad­vokato paslaugoms apmokėti atmesti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo palikta galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-03-01 nutartis. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                         Daiva Pranytė - Zalieckienė Teisėjai                                                                                          Viktoras Dovidaitis                                                                     Regina Pocienė