2013-08-28 Nr. AB-4579-3-61-3-01679-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. balandžio 16 d. išvadą (toliau – ir Išvada); panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. balandžio 19 d. parengiamojo posėdžio metu priimtą nutarimą iškelti drausmės bylą turto vertintojai I. K. (toliau – ir Nutarimas);
Legislator headnote
AI generated2013-08-28 Nr. AB-4579-3-61-3-01679-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos I. K. skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS438-611/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01679-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 73 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja I. K. 2013 m. gegužės 17 d. paštu išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė:
1) panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. balandžio 16 d. išvadą (toliau – ir Išvada);
2) panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. balandžio 19 d. parengiamojo posėdžio metu priimtą nutarimą iškelti drausmės bylą turto vertintojai I. K. (toliau – ir Nutarimas);
3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos I. K. skundą.
Teismas konstatavo, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio nuostatas administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 m.).
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Turto vertinimo priežiūros tarnyba ginčijama 2013 m. balandžio 16 d. išvada Nr. GT-20(13)-I pagal kompetenciją įvertino turto vertintojos I. K. veiksmus rengiant nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 12-I-126 ir nustatė tam tikrų Turto vertinimo pagrindų įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, nuostatų pažeidimus. Šioje išvadoje tik konstatuotas tam tikras minėtų aktų pažeidimas, tačiau jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjai nėra nustatyta, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėja inicijuoja ginčą dėl fakto, o ne dėl teisės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai byloje ginčas kyla ne dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjos interesus ar teises), o dėl fakto, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz. administracinės bylos Nr. A14-261/2007; AS146-669/2009; Nr. A822-875/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis skundo reikalavimas negali būti priimtas nagrinėti teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas papildomai akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 2 dalį Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo Turto arba verslo vertintojų garbės teismas priima per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo Priežiūros įstaigos rašytinio teikimo iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą gavimo dienos. Už pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, turto arba verslo vertintojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikinas apribojimas ir kvalifikacijos patikrinimas; 4) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas (Įstatymo 29 straipsnio 4 dalis). Pagal Įstatymo 30 straipsnį Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 30 dienų nuo sprendimo išsiuntimo (registruotu laišku) turto arba verslo vertintojui ir sprendimo išrašo paskelbimo Priežiūros įstaigos Kompiuterizuotojoje turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių duomenų tvarkymo ir paieškos sistemoje esančioje turto arba verslo vertintojo, dėl kurio priimtas Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimas, byloje dienos.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu drausmės bylos iškėlimo klausimas yra procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas teisme nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad juo nėra priimtas galutinis ir teismui skundžiamas Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. balandžio 19 d. parengiamojo posėdžio metu priimtas protokolinis nutarimas Nr. GT-12(13)-P, kuriuo nutarta pareiškėjai iškelti drausmės bylą, yra tik vienas iš drausmės bylos procedūros etape priimtų dokumentų, pareiškėjui sukeliantis procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nesutikimo su šio protokolinio nutarimo argumentus pareiškėjas galėtų pareikšti ginčydamas galutinį sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų.
III. Atskiruoju skundu pareiškėja I. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti pareiškėjos skundą iš esmės.
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog įvertinant pareiškėjos skundžiamų administracinių aktų pobūdį ir sukeliamas teisines pasekmes pareiškėjai, akivaizdu, kad skundžiami aktai pareiškėjai tiesiogiai ir savarankiškai sukelia neigiamas teisines pasekmes, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėja privalo turėti teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl Išvados ir Nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija:
k o n s t a t u o j a:
IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. balandžio 16 d. išvadą (Išvada) ir panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. balandžio 19 d. parengiamojo posėdžio metu priimtą nutarimą iškelti drausmės bylą turto vertintojai I. K. (Nutarimas) (b. l. 1–5).
Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tiek Išvada, tiek ir Nutarimas laikytini tarpiniais procedūriniais aktais (sprendimais) pagal savo pobūdį nepriskirtinais prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Pabrėžtina, jog pareiškėjos nurodomi aktai (sprendimai) tėra tik tarpiniai pareiškėjai iškeltos drausmės bylos procedūras fiksuojantys dokumentai, nesukeliantys konkrečių materialinių teisinių pasekmių (Išvadoje buvo įvertinti pareiškėjos veiksmai rengiant nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 12-I-126, o Nutarimu nuspręsta pradėti (iškelti, inicijuoti) drausmės bylą pareiškėjai I. K.; b. l. 7–11). Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas pareiškėjai iškeltoje drausmės byloje, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą sąlygojusių tarpinių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo bei jų poveikio galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui galėtų būti išdėstyti būtent skunde dėl drausmės bylos nagrinėjimo administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas šios bylos aplinkybių kontekste laikytinas pagrįstu ir teisėtu bei paliekamas galioti nepakeistas, o pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas