234c8b3d-78ae-458b-9fab-5d49ceeba65a · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-95-908/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41630-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.10.1; 1.2.5.4.2; 1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2; 1.2.26.2; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei, nuteistojo G.

B. gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnyje, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyje, paskiriant, atitinkamai laisvės atėmimo bausmę 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir areÅ¡tÄ 30 (trisdeÅ¡imčiai) parų, bei BK 145 straipsnio 2 dalyje, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo bÅ«du ir G. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, nuspręsta į bausmės laikÄ Ä¯skaityti G. B. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. lapkričio 29 d., 19.30 val., iki 2021 m. lapkričio 30 d., 16.10 val., nuo 2022 m. balandžio 12 d., 18.35 val., iki 2022 m. balandžio 13 d., 14.05 val.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. G. B. nuteistas už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2021 m. lapkričio 29 d., apie 18.35 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,34 prom. etilo alkoholio koncentracija), tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, o bÅ«tent: bÅ«damas buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, sprogdino petardas ir sulaukęs pastabų iÅ¡ kaimyno J.

D. (J. D.), buvusio gretimame balkone, grasino pastarajam susidorojimu, papurÅ¡kė J. D. aÅ¡arinių dujų, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , nuėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), apipurÅ¡kė duris aÅ¡arinėmis dujomis iÅ¡ balionėlio „WALTHER“, taip savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais veiksmais G. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

2. Be to, G. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o bÅ«tent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vienÄ plastikinę dėžutę ir vienÄ metalinę dėžutę su psichotropine medžiaga – amfetaminu, vienÄ plastikinį maiÅ¡elį su psichotropinėmis medžiagomis: amfetaminu, MDMB-4en-PINACA, ADB-BUTINACA, ADB-HEXINACA, 5F-EMB-PICA, iki 2021 m. lapkričio 29 d., nuo 21.50 val. iki 23.05 val., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, atlikę įvykio vietos apžiÅ«rÄ , rado ir paėmė vienÄ plastikinę dėžutę, kurios viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios masė 0,010 g ir vienÄ metalinę dėžutę, kurios viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios masė 0,019 g, o kitÄ dalį – vienÄ plastikinį paketÄ G.

B. iÅ¡metė per balkono langÄ 2021 m. lapkričio 29 d., apie 18.40 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku į minėtÄ butÄ atvykus policijos pareigÅ«nams, kurie po namo, esančiu (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono langais rado ir paėmė vienÄ juodos spalvos plastikinį maiÅ¡elį, kurio viduje buvo plastikinis maiÅ¡elis su rudos spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,9388 g psichotropinės medžiagos – ADB-BUTINACA, 0,6828 g psichotropinės medžiagos – MDMB-4en-PINACA ir nenustatytas kiekis psichotropinių medžiagų ADB-HEXINACA ir 5F-EMB-PICA, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra Å¡ių medžiagų standartinių pavyzdžių, plastikinis maiÅ¡elis su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 23,732 g, gelsvos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 11,268 g.

Å iais veiksmais G. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat G. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, o bÅ«tent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – deschlorketamino, iki 2022 m. balandžio 12 d., nuo 19.50 val. iki 20.00 val., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigÅ«nai, atlikę jo asmens kratÄ , rado ir paėmė vienÄ bespalvį plastikinį maiÅ¡elį su 0,034 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – deschlorketamino, kurio laisvosios bazės masės nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra Å¡io cheminio junginio pamatinės medžiagos. Å iais veiksmais G. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje.

4. G. B. nuteistas už tai, kad sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ , grasino padaryti pavojingÄ gyvybei, sveikatai veikÄ , dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas: nuo 2022 metų sausio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 3 d., 11.43 val., Vilniaus mieste, per susiraÅ¡inėjimų ir pokalbių programÄ â€žMessenger“ iÅ¡siuntė nukentėjusiajam A. P. (A. P.) žinutę su tekstu: „Nes pagaves sakau invalidu liksi kaip minimum“, be to, 2022 m. balandžio 3 d., 13.29 val., per susiraÅ¡inėjimų ir pokalbių programÄ â€žMessenger“ iÅ¡siuntė nukentėjusiajam A.

P. žinutę su tekstu: „Obtaip uzgaudysiu invalidu liksi“, be to, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 9 d., apie 13.00 val., per susiraÅ¡inėjimų ir pokalbių programÄ â€žMessenger“ iÅ¡siuntė nukentėjusiajam A. P. žinutę su tekstu: „Invalidu liksi atsakau ne tau (necenzÅ«rinis žodis)“, po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ 2022 m. balandžio 9 d., apie 13.00 val., bÅ«damas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priėjo prie iÅ¡ minėto namo laiptinės iÅ¡einančio nukentėjusiojo A.

P. ir nukreipė į jį daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , sakydamas: „Kiek dar bėgiosi“ ir tai sudarė pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiajam manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, A. P. pabėgus atgal į laiptinę iÅ¡ karto per susiraÅ¡inėjimų ir pokalbių programÄ â€žMessenger“ iÅ¡siuntė Å¡iam žinutes su tekstu: „Neiseisi varau Ä® laipt Uzpjaunu“, „Ar tave Is pozemiu Iskast“, „Nepasirodysi (necenzÅ«rinis žodis)“, po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ 2022 m. birželio 28 d., nuo 17 val. iki 18 val., bÅ«damas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiojo A.

P. papurÅ¡kė pastarajam iÅ¡ dujų balionėlio, taip sÄ moningai versdamas bijoti, nerimauti ir jaustis nesaugiai, sistemingai baugino nukentėjusįjį naudodamas psichinę prievartÄ bei terorizavo, grasindamas padaryti pavojingÄ gyvybei ir sveikatai veikÄ , dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Å iais veiksmais G. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Nuteistojo G. B. apeliaciniu skundu praÅ¡oma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, realiÄ laisvės atėmimo bausmę pakeičiant pinigine bauda arba atidedant bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. 5.1.

Skunde teigiama, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas, BK 259 straipsnio 2 dalyje – baudžiamasis nusižengimas, dėl kurių padarymo nuteistas G. B., yra tiesiogiai susiję su nuteistojo priklausomybe nuo psichotropinių medžiagų. Atkreipiamas dėmesys į įstatymų leidėjo politikÄ , pažymint inicijuojamas pataisas dėl nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo savo reikmėms dekriminalizavimo. Apeliantas pažymi, turintis priklausomybę ir negebantis be profesionalios pagalbos jos atsisakyti. 5.2.

Nuteistojo teigimu, BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 248 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas jis padarė dėl neadekvataus aplinkos suvokimo, kilusio nuo psichotropinių medžiagų sukelto realybės iÅ¡kreipimo. Jis dėl nusikalstamų veikų prisipažino, gailėjosi, netrukdė procesui, susitaikė su nukentėjusiuoju, Å¡is neturėjo pretenzijų ir nereiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio. 5.3. Cituojant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, skunde teigiama, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra priskiriamos prie labai sunkių ar sunkių nusikaltimų, todėl, apelianto vertinimu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams yra per didelė, o teisingumo principas bÅ«tų įgyvendinamas atidedant jos vykdymÄ .

Be to, atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas, pagal kurias plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių priemonių taikymÄ reikalauja pagrindiniai teisinės sistemos principai. 5.4. Skunde pažymima, kad G. B. padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė didelių pasekmių aplinkiniams, o labiausiai pakenkė jo paties fizinei ir psichinei sveikatai. Nurodoma, kad nuteistasis, siekdamas gydytis nuo priklausomybės, registravosi į Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialÄ , suintensyvino darbo paieÅ¡kas, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (yra įgijęs komunalinio Å«kio specialisto specialybę).

Skunde pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra stipriais socialiniais ryÅ¡iais susijęs su kartu gyvenančia motina, neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

6. Teismo posėdžio metu nuteistojo G. B. gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. B. neneigia jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių ir neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog G. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju nesant kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų ir nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaujantis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamas nuosprendis tikrintinas nuteistajam G. B. paskirtos bausmės teisingumo ir pagrįstumo kontekste.

9. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai).

Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021). Taigi, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti bei įvertinti visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

10. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas konkrečiÄ bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

11. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ , siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

12. BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendžiu neteisingai paskiriama bausmė. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rÅ«Å¡imi ar dydžiu yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019;

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

13. Nagrinėjamoje byloje G. B. pripažintas kaltu padarius keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 284 straipsnyje. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos alternatyvios bausmės, atitinkamai, bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areÅ¡tas, o už BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriami vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas turi nuspręsti, kuri iÅ¡ kiekvienos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis yra pakankamas, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas, ir paskirti bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios asmuo pripažįstamas kaltu.

14. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. skirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams (BK 145 straipsnio 2 dalis), laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams (BK 259 straipsnio 1 dalis), arešto bausmė trisdešimčiai parų (BK 259 straipsnio 2 dalis) bei laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams (BK 284 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir pateikta teismų praktika dėl bausmių skyrimo, pirmiausia, vertina, ar pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės už atskirtas nusikalstamas veikas nelaikytinos aiškiai per griežtomis.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad, remiantis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos iÅ¡samiai ir nustatytos teisingai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltės formÄ bei rūšį – G. B. tiesiogine tyčia padarė nusikalstamÄ veikÄ vieÅ¡ajai tvarkai, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Jis taip pat padarė nesunkų nusikaltimÄ ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ , susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), pavojingÄ Å¾mogaus sveikatai ir gyvybei. Skundžiamame nuosprendyje padarytos pagrįstos iÅ¡vados dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad G. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagoje esančio Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų (toliau – Ä®KNR) iÅ¡raÅ¡o apie nuteistÄ jį matyti, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių G. B. pripažintas kaltu nagrinėjamoje byloje, jis padarė bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ , teistumas nebuvo iÅ¡nykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (3 t., b. l. 88–91). Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad sutiktina su apelianto teiginiais, kad jis prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir gailėjosi, netrukdė proceso, tačiau, kaip jau buvo minėta, Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino, pripažindamas tai G.

B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl to pakartotinai šias aplinkybes vertinti ir dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo.

16. IÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad buvo nustatyti bei įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys – G. B. yra 30 metų amžiaus, nevedęs. Nuteistojo teigimu, jis yra užsiregistravęs į Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialÄ ir Užimtumo tarnybÄ , baigęs (duomenys neskelbtini) ir įgijęs komunalinio Å«kio specialisto specialybę, todėl tikisi Užimtumo tarnybos pagalba susirasti darbÄ . Vis dėlto, Å¡ios aplinkybės, jas įvertinus visumoje nuteistojo asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibÅ«dinančių duomenų, nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, darančiomis įtakÄ nuteistajam paskirtų bausmių Å¡velninimui.

17. Be kita ko, iÅ¡ 2022 m. rugpjūčio 30 d. Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, kad G. B. yra baustas tris kartus (nuobaudos galioja), o informacijos apie dviejų paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra (3 t., b. l. 86–87). Vadinasi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis G. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

18. Iki pripažinimo kaltu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. B. buvo teistas tris kartus. IÅ¡ Ä®KNR iÅ¡raÅ¡o apie nuteistÄ jį matyti, kad jis teistas, be kita ko, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ registro duomenų matyti, kad pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtos termino laisvės atėmimo bausmės 6 (Å¡eÅ¡eriems) mėnesiams vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi nuteistajam bausmės vykdymas buvo panaikintas ir G. B. buvo pasiųstas atlikti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę (3 t., b. l. 88–91). Darytina iÅ¡vada, kad G. B. paskirtos bausmės tikslai nebuvo pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

19. Pažymėtina ir tai, kad nustatęs po vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę, pirmosios instancijos teismas už BK 145 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas G. B. vis tiek skyrė mažesnio dydžio bausmes nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ nuteistajam paskirta tik Å¡iek tiek didesnio dydžio bausmė nei areÅ¡to bausmės vidurkis pagal BK 49 straipsnio 3 dalį.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nuteistajam G. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti švelninamos. Kadangi nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo G. B. pripažintas kaltu, sankcijose yra numatyta švelnesnių rūšių bausmės nei tos, kurios paskirtos nuteistajam, nėra pagrindo atskirai svarstyti švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo pagal BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galimybės.

21. Atsižvelgdama į apelianto praÅ¡ymÄ suÅ¡velninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę teisėjų kolegija, be kita ko, vertina ir bausmių bendrinimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ . Skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas G. B. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«du ir nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali bÅ«ti apimamos, o kitos – tik visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo bÅ«du.

Bausmių bendrinimo tvarkÄ teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (BK 63 straipsnio 6 dalis). Kaip jau buvo nurodyta, G. B. pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, dviejų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, taikė bausmių apėmimo bei nuteistajam palankesnį – dalinio sudėjimo – bausmių bendrinimo bÅ«dus.

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu, nuteistajam G. B. paskyrė teisingÄ bei proporcingÄ bausmę – laisvės atėmimÄ vieneriems) metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

22. Kadangi pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla G. B. atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

23. Nuteistojo apeliaciniu skundu, nesuÅ¡velninus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, praÅ¡oma atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , dėl to teisėjų kolegija vertina Å¡io instituto taikymo galimybę nagrinėjamoje byloje.

24. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Kaip jau buvo minėta, skundžiamu nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , du nesunkius ir vienÄ apysunkį nusikaltimus, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Nors Å¡ios aplinkybės atitinka formaliÄ sias bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sÄ lyga, pagal kuriÄ bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Net ir nustatęs formalų pagrindÄ bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigÄ , atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

25. Pagal teismų praktikÄ teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-639/2017).

26. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

27. Nuteistajam G. B. praeityje buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau teismo iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas. Apeliantas yra ne kartÄ teistas, tačiau jam skirtos bausmės (net ir reali laisvės atėmimo bausmė) nuteistojo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje G. B. nuteistas dėl keturių nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistasis yra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįstÄ gyvenimo bÅ«dÄ , todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų bÅ«ti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

28. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė dėl psichotropinių medžiagų sukelto neadekvataus aplinkos suvokimo, nes priklausomybė nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų nemažina nei paties asmens, nei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, o prieÅ¡ingai – tam tikrais atvejais gali pavojingumÄ net padidinti.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybė, kad nuteistasis turi problemų dėl psichotropinių medžiagų vartojimo, įvertinus paties nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis bei nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti dėl Å¡velnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) 91 straipsnio 1 dalies nuostatas areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti Å¡vietėjiÅ¡kÄ , aiÅ¡kinamÄ jÄ ir kitokiÄ prevencinę veiklÄ , skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabakÄ , alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichikÄ veikiančias medžiagas.

AreÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose taip pat privaloma užtikrinti reikiamas sÄ lygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo Å¡ių ligų. Vadinasi, nuteistasis G. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turės galimybę gydytis nuo, jo teigimu, turimos priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ir mokytis vesti socialiai atsakingÄ gyvenimo bÅ«dÄ .

29. Pastebėtina ir tai, kad nors visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodÄ reikÅ¡mę užtikrinant bausmės paskirtį, tačiau tikslas nubausti – yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiÅ¡kiai per griežta, tiek ir per Å¡velni bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė nuteistajam G. B. paskirta teisėtai, tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, todėl neprieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam paskirta bausmė turėtų bÅ«ti Å¡velninama, tai sudaro pagrindÄ nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė